Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atšaukti skolininko asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA (380 Eur), įkalinimo įstaigoje areštą. Pareiškėjas skundą grindė CPK 668 str. 1 d. bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Pareiškėjas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti pareiškėjo asmeninėms reikmėms.Antstolis D. B. 2016 m. spalio 17 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino. Antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. A2.1-5974-498/2010 dėl 57,92 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos valstybės naudai. 2015 m. vasario 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir išsiuntė jį vykdyti Vilniaus pataisos namams. Pažymėjo, kad antstolis 2015 m. vasario 3 d. patvarkyme aiškiai nurodė, jog vadovaujasi CPK 688 str., be to, laikosi CPK 664 str. numatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės. Išmokos būtiniausioms reikmėms įsigyti yra mokamos nuteistiesiems iš valstybės biudžeto, remiantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 str. 7 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės“. Antstolio nuomone, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl skolininko teiginiai, kad dėl arešto buvo apsunkinta skolininko kalinimo padėtis yra nepagrįsti ir atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino antstolio D. B. 2015 m. vasario 3 d. patvarkymą Nr. S-2015002096 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismo nustatytos aplinkybės ir priimtos išvados: Antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. A2.1-5974-498/2010 dėl 200 Lt (57,92 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Antstolis 2015 m. vasario 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 139 Lt (40,26 Eur) sumą, priklausančią skolininkui ir esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, ir įpareigojo Vilniaus pataisos namus areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0035/10/02286; nutraukti vykdomąsias išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0035/10/02286; grąžinti visas pinigines lėšas išieškotas po antstolio priimto 2015 m. vasario 3 d. patvarkymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-13480-734/2015, skolininko skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1282-345/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Antstolio kontoroje 2016 m. birželio 1 d. gautas skolininko skundas, kuriuo skolininkas prašė panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Antstolis 2016 m. birželio 1 d. patvarkymu, atsižvelgdamas į tai, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje buvo priimtas 2015 m. vasario 3 d., o skundas pateiktas praleidus CPK numatytą 20 dienų terminą ir 90 dienų naikinamąjį terminą, atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atmetė. Skolininkas 2016 m. birželio 27 d. pateikė antstoliui prašymą, kad antstolis nustatytų disponuojamą sumą Vilniaus pataisos namų esančioje sąskaitoje, kurią skolininkas galėtų naudoti maisto produktų, pašto ženklų, vokų, telefonų, būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Antstolis, vadovaudamasis iš esmės tapačiais 2016 m. spalio 17 d. patvarkyme nurodytais argumentais pareiškėjo prašymą atmetė. Skolininkas 2016 m. liepos 25 d. pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir panaikinti 2015 m. vasario 3 d. patvarkymą, taip pat 2016 m. rugpjūčio 30 d. pakartotinai pateikė antstoliui prašymą, kad antstolis nustatytų disponuojamą sumą Vilniaus pataisos namų esančioje sąskaitoje, kad skolininkas galėtų patenkinti būtiniausius poreikius. Antstolis 2016 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu skolininko 2016 m. rugpjūčio 30 d. prašymo netenkino. Skolininkas 2016 m. spalio 3 d. pateikė šioje byloje nagrinėjamą skundą, kuriuo prašo atšaukti skolininko asmeninių pinginių lėšų, neviršijančių 1 MMA (380 Eur), įkalinimo įstaigoje areštą, kurio antstolis 2016 m. spalio 17 d. patvarkymu netenkino ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skolininkas, skųsdamas antstolio veiksmus, nurodo, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai buvo vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 str.). CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Antstolis D. B. 2015 m. vasario 3 d. patvarkyme Nr. S-2015002096 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 688 str., areštuoja 57 Eur skolą ir 82 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 139 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Teismas sprendė, kad antstolis, priimdamas šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 str. nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA). Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 str. normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 str.). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturėjo teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms. Esant šioms aplinkybėms, antstolio 2015 m. vasario 3 d. patvarkymas buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Antstolis D. B. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais: Antstolis, nustatęs, kad pareiškėjas neturi hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, taip pat skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto ar jo vardu registruotų transporto priemonių, išieškojimą nukreipė į skolininko asmeninę banko sąskaitą, administruojamą įkalinimo įstaigos, bei nukreipė išieškojimą į pareiškėjo pajamas. Teismas nepagrįstai pareiškėjo pajamas, gautas iš artimųjų, vertino kaip darbo užmokestį. Šios pajamos priskiriamos prie pareiškėjui priklausančių pajamų gautų iš kitų asmenų CPK 688 str. 1 d. pagrindu. Įstatymai numato, kad atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas (BVK 173 str.). Pareiškėjas prašė teismo atšaukti pastarojo priklausančių lėšų, neviršijančių MMA (380 Eur) įkalinimo įstaigoje areštą, tačiau teismas skundžiamu sprendimu panaikino antstolio 2015 m. vasario 3 d. patvarkymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nustatyta, kad Antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. A2.1-5974-498/2010 dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. P. valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Antstolis 2015 m. vasario 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, iš viso areštuojant 139 Eur sumą, kurią sudaro 57 Eur skola ir 82 Eur vykdymo išlaidos). Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atšaukti skolininko asmeninių pinginių lėšų, neviršijančių 1 MMA (380 Eur), įkalinimo įstaigoje areštą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino antstolio D. B. 2015 m. vasario 3 d. patvarkymą Nr. S-2015002096 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.CPK 668 str. 1 d. str. numatyta, kad išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Taip pat CPK 739 str. yra nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 str. nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas, kaip jau minėta, yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintom išmokom. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią yra pervedamos, kaip nurodė pareiškėjas, trečiųjų asmenų (artimųjų) piniginės lėšos. Šiuo atveju, antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Tuo tarpu, byloje nėra duomenų, kad apelianto turimos lėšos yra būtinos pragyvenimui, priešingai, nuteistiesiems yra užtikrinamas būtinų bei minimalių poreikių aprūpinimas. Pareiškėjas bei pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-154-313/2016. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija minėtoje nutartyje išaiškino, kad CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Tačiau, kaip jau minėta, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui likusiam po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Tokiu būdu, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjo A. P. skundą atmetant (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio D. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį.

A. P. skundą atmesti.