Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Š. (D. Š.) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimu D. Š. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., buvo nubaustas 579 eurų bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejus metus.

Administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo kreipėsi į apylinkės teismą prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-11 nutartimi D. Š. prašymo netenkino, jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino nesutrumpino.

Akcentuoja, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, nes yra susiradęs darbą, tačiau darbo sutartis nėra sudaroma, nes norint dirbti siūlomą darbą yra būtina turėti vairuotojo pažymėjimą. Be to, yra sudaręs kredito sutartį dėl būsto įsigijimo, kurios vykdymas yra pasunkėjęs. Šiuo metu nedirba ir, pasak pažeidėjo, negalėdamas įsidarbinti ateityje, neturėdamas darbo ir neturėdamas pajamų negalės vykdyti kreditinių įsipareigojimų, todėl yra didelė reali rizika ateityje netekti gyvenamojo būsto, nes bankui nutraukus kredito sutartį būstas būtų parduotas iš varžytynių ir jis dar liktų bankui skolingas. Pažymi, kad jis visada rūpinosi savo senyvo amžiaus teta, t. y. nuveždavo ją į kapines, medicinos įstaigą, todėl dabar, kai jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jos judėjimo galimybės tapo suvaržytos. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažino ir gailisi, suprato, kad pasielgė neteisėtai ir dėl to buvo griežtai nubaustas. Yra įsitikinęs, jei būtų pasitikrinęs neblaivumo laipsnį, tai tikrai būtų buvęs lengvas girtumo laipsnis ir jam teisė vairuoti transporto priemones būtų buvusi atimta tik vieneriems metams. Nurodo, kad jis gėrė vakare, todėl, kai buvo sustabdytas, išsigando ir pasimetė, nepagalvojo apie pasekmes, nesutiko pasitikrinti girtumo alkotesteriu, manė, kad bus vežamas į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti. Tačiau pareigūnai tokį jo elgesį įvertino kaip atsisakymą. Akcentuoja, jog jis suprato, kad taip elgtis negalima, savo neteisėtus veiksmus pripažino ir ateityje pažeidimų nedarys. Mano, kad administracinei atsakomybei keliami tikslai yra pasiekti, yra visi pagrindai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui sutrumpinti. Teismui patenkinus jo prašymą jis yra pasirengęs įvykdyti ATPK 330 str. 2 d. ir Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ATPK 329 str. nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Pagal teismų praktiką nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. Š. nurodytų aplinkybių buvimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad D. Š. paskirta administracinė nuobauda jai keliamus tikslus (ATPK 20 str.) pasiekė. Mokymo kurso apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai išklausymas D. Š. turės reikšmės ir atlikus visą paskirtą nuobaudą. Nurodytos priežastys, kad teisė vairuoti jam reikalinga tam, kad galėtų įsidarbinti, kad galėtų vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, kad galėtų pasirūpinti senyvo amžiaus teta, išskirtinėmis, suteikiančiomis galimybę sutrumpinti paskirto specialiosios teisės atėmimo laiką šiuo atveju nelaikytinos. Teismų praktika laikosi nuoseklios pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių išskirtine aplinkybe nelaikytinas. Pažymėtina ir tai, kad visos šios aplinkybės egzistavo dar prieš D. Š. padarant administracinį teisės pažeidimą, už kurį jis nubaustas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-03 nutarimu. Esant tokioms aplinkybėms, D. Š. turėjo elgtis labai atsakingai, sėsdamas už vairo neblaivus, turėjo suprasti ir numatyti neatsakingo elgesio pasekmes, tačiau akivaizdu, jog neigiamų pasekmių D. Š. tikėjosi išvengti. D. Š., būdamas neblaivus (atsisakė pasitikrinti, ar yra blaivus), vairavo automobilį ir padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nors administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo nurodo, jog prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi, tačiau pažymėtina, kad D. Š. pripažino kaltę tik teismo posėdžio metu apylinkės teisme, o pažeidimo padarymo metu D. Š. atsisakė atlikti blaivumo testą, atsisakė pasirašyti protokole, atsisakė rašyti paaiškinimą, nepasirašė jokiuose dokumentuose, išskyrus laikiną leidimą vairuoti. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra tada, kai asmuo laisva valia pripažįsta padaręs pažeidimą, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti savo priešingo teisei elgesio padarinius.

Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad D. Š. teisės atėmimo laikotarpiu yra padaręs administracinį teisės pažeidimą, tai parodo, jog pažeidėjas nėra linkęs gerbti visuomenėje nusistovėjusias bendro gyvenimo taisykles. Nors pažeidėjas teigia, kad jis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė pažeidimų, kurie būtų susiję su transporto priemonės vairavimu, t. y. sąžiningai vykdė teismo paskirtą bausmę, automobilio nevairavo, nedarė kitų šiurkščių teisės pažeidimų, jis tik ėjo išgėręs gatve po pasilinksminimo su draugais ir tai neturėtų būti pagrindas atmesti jo prašymą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įstatyme numatytas sąlygas, o būtent įstatymo reikalavimą teisės atėmimo laikotarpiu nebūti padarius teisės pažeidimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015-09-12 nutarimu jis nubaustas įspėjimu pagal ATPK 178 str. 1 d.. Šis pažeidimas nėra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau paskirta nuobauda nepanaikinta, ji galioja ir padaryta teisės atėmimo laikotarpiu. Įstatymo leidėjas, nustatydamas sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas ATPK 329 str., nenumatė jokių išlygų, leidžiančių nevertinti vienos ar kitos sąlygos. Paminėtame straipsnyje nėra jokios nuorodos į vienarūšius teisės pažeidimus ir įstatyme numatyta sąlyga nebūti padarius teisės pažeidimų yra privalomoji. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti ATPK 329 str. nuostatų ir D. Š. sutrumpinti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą.

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tai, kad D. Š., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. D. Š. apylinkės teismui pateiktame 2015-12-04 prašyme nurodytos aplinkybės išimtinėmis nelaikytinos, todėl pagrindo taikyti ATPK 329 str. nesudaro. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, byloje iš esmės nėra.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino teisingai, nepatenkindamas D. Š. prašymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartis skunde nurodytais motyvais nekeistina ir nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

D. Š. skundo netenkinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.