Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Naujininkų poliklinikos atstovui gydytojui Aidui Uždaviniui,

Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, Š. P. atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi VšĮ „Naujininkų poliklinika“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, paskirtos Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ „Naujininkų poliklinika“ teismui pateikė gydytojų komisijos ambulatorinio priverstinio gydymo aktą (toliau – ir Komisijos aktas), kuriame rekomenduojama nutraukti Š. P. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę –ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Komisijos ako aprašomojoje dalyje nurodoma, kad stebimuoju laikotarpiu Š. P. vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, konfliktinių situacijų stebėta nebuvo. Š. P. atsakingai gėrė vaistus, nevartojo alkoholinių gėrimų. Noriai dalyvavo užimtumo darbinėje veikloje, įvairiuose organizuojamuose renginiuose, neatsisakė pagelbėti kitiems. Jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis neterminuotai. Dirbo UAB „Lodvila“, brošiūruotojo pareigose. Motyvuotas, stengiasi darbą atlikti atsakingai ir kruopščiai. Š. P. prasmingam verbaliniam kontaktui pilnai prieinamas. Pokalbyje dalyvauja, atsako į pateiktus klausimus, kartais daro ilgokas pauzes. Akių kontaktą palaiko. Orientuotas visais atžvilgiais teisingai. Nuotaikos fonas lygus. Emocijos priblėsusios, monotoniškos. Elgesys adekvatus. Skundžiasi vienišumu, bendravimo sunkumais, kartais naktimis blogai miega. Nepatinka gyventi globos namuose, nori gyventi savo bute. Šiuo metu nei homicidinių, nei suicidinių minčių neišsako, ketinimus neigia. Pasikartojančio smurtinio elgesio tikimybė sumažėjusi. Mąstymo ir kognityvinių procesų eiga nepakankamai nuosekli, sulėtėjusio tempo, objektų ir reiškinių išskyrimo iš visumos pagal esminius požymius lygis patenkinamas, apibendrinimo – žemas. Sąvokų supratimas ir palyginimas dažnai paralogiški. Samprotavimai nepilnai adekvatūs, kartais ambivalentiški su rezonavimo atspalviu. Mąstymas daugiaplanis, inertiškas, žemo produktyvumo, dažnai prarandantis kryptį. Pagal latentinius požymius išryškėjo procesiniam susirgimui būdingi mąstymo turinio ir formos sutrikimai. Dėmesio koncentracija silpna, trumpalaikė, greitai išblaškoma pašalinių dirgiklių. Psichinės veiklos tempas sulėtėjęs. Funkcinis protinis darbingumas žemesnis už vidutinį. Ilgalaikės ir trumpalaikės atminties parametrai žemesni už normos ribas. Emocinės reakcijos paviršutiniškos, vangios, nepilnai adekvačios dirgikliui. Nerimo ir depresiškumo požymių šiuo metu nėra. Afektinio labilumo, slopinamo pykčio, agresyvumo, opozicinių tendencijų požymių nestebėta. Emocijų ir impulsų kontrolė patenkinama. Savęs vertinimas kiek stokoja adekvatumo – aukštas aspiracijų lygis viršija realias galimybes. Išreikšta vidinės pusiausvyros stoka, padidintas vidinės įtampos lygis. Menki socialiniai komunikavimo įgūdžiai, apsunkinti tarpasmeniniai santykiai, išreikštos socialinio atsiribojimo tendencijos, psichosocialinės adaptacijos sunkumai. Įvertinus ilgalaikį stebėjimą, dabartinę psichinę būseną psichologinio tyrimo duomenis, komisija mano, kad Š. P. pavojingumas visuomenei yra išnykęs, todėl prašo nutraukti priverstinio pobūdžio medicinos priemonių taikymą.

Teismo posėdyje gydytojas psichiatras Aidas Uždavinys nurodė, kad Š. P. serga paranoidine šizofrenija, ambulatoriškai stebimas nuo 2017 m. spalio 10 d., Š. P. dėl savo psichinės sveikatos būklės ne visada adekvačiai priima tai, kas vyksta, tačiau paciento sveikatos būklė jau metus yra stabili, jis nedaro nusižengimų, režimo pažeidimų, nėra agresyvus, todėl ir siūloma nutraukti priverstinį gydymą. Šiuo metu Š. P. gyvena (duomenys neskelbtini) pensionate, kuriame jis yra prižiūrimas specialistų, iš pensionato gali išeiti, nes pensionatas nėra rakinamas. Š. P. serga šizofrenija, ši liga pati savaime yra visada progresuojanti, taikomas medikamentinis gydymas, būklė stabili. Nurodė, jei sergančių šia psichikos liga asmenų būsena pablogėja, jie yra siunčiami gydyti stacionare Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje. Atsakydamas į teismo klausimus, gydytojas psichiatras negalėjo nurodyti, ar per ambulatorinio stebėjimo laikotarpį Š. P. buvo išsiųstas gydyti į stacionarą. Taip pat nurodė, kad Š. P. pakartotinio smurtinio elgesio rizikos vertinimas nebuvo atliktas, tačiau Š. P. nėra agresyvus ir pavojingas visuomenei. Teismo posėdžio metu gydytojas psichiatras A. Uždavinys taip pat nurodė, jog, atsižvelgiant į Š. P. nustatytą psichinę ligą, jam gali būti būdinga pervertinti save, o kartu ir savo galimybes gyventi vienas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovė nurodė, jog Š. P. jau metus gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, per metus jokių nusižengimų nefiksuota, agresyvių priepuolių nebuvo, konfliktuose nedalyvauja. Š. P. supranta, kodėl jis gyvena socialinės globos namuose, jis adekvačiai vertina savo būklę, bendraujant su Š. P., jis kartais nurodo, kad norėtų išvykti iš socialinės globos namų, tačiau konkrečių planų neišsako.

Teismo posėdyje prokuroras ir gynėjas prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

VšĮ „Naujininkų poliklinika“ teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 405 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas gali panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad Š. P. serga paranoidine šizofrenija. Iš gydytojų komisijos teikimo taip pat nustatyta, kad Š. P. šiuo metu nėra pasveikęs, o ir pagal ligos pobūdį, pasveikimas nėra įmanomas. Tiek iš gydytojų komisijos ambulatorinio priverstinio gydymo akto, tiek iš gydytojo psichiatro paaiškinimų teisme matyti, jog Š. P. liga šiuo metu yra stabilizuota, jis gyvena socialinės globos namuose, kuriuose yra rūpinamasi jo sveikata, prižiūrimas yra tiek socialinės globos namų personalo, tiek ir gydytojo psichiatro. Nors teismo nutartyse, kuriomis buvo tęsiami Š. P. paskirtų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo terminai, buvo pažymima, jog Š. P. smurto rizika yra vidutinė ir gali didėti esant psichikos ligos paūmėjimui, tačiau teismui pateiktame Komisijos akte nurodoma tik tai, kad Š. P. pasikartojančio smurtinio elgesio tikimybė yra sumažėjusi, tačiau nenurodoma, nei kiek ji yra sumažėjusi ir kokiai rizikos grupei yra priskirtina, nei kiek tokiai rizikai įtakos gali turėti psichikos ligos paūmėjimas. Be to, komisijos akte nurodoma ir tai, kad Š. P. dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimas, yra netikslingas, kadangi jo dalyvavimas teismo posėdyje gali pabloginti jo psichinės sveikatos būklę. Teismo posėdžio metu gydytojas psichiatras, paaiškindamas gydytojų komisijos ambulatorinio priverstinio gydymo akte išdėstytas aplinkybes, nurodė, jog Š. P., atsižvelgiant į jam diagnozuotą ligą, visgi pasižymi aukštu savęs vertinimu ir nevisiškai realiu savo galimybių suvokimu. Pačiame gydytojų komisijos ambulatorinio priverstinio gydymo akte nurodoma, jog Š. P. nėra patenkintas savo gyvenimu globos namuose ir norėtų gyventi vienas. Teismas pažymi, jog iš esmės Š. P. socialinės globos namuose, kuriuose jis yra prižiūrimas specialistų, gyvena savanoriškai ir iš jų bet kada gali išvykti, o panaikinus priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, gali susiklostyti tokia situaciją, kad Š. P. taptų neprižiūrimas nei socialinių globos namų darbuotojų, nei gydytojo psichiatro.

Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad Š. P. reikalingas pastovus gydymas, jo sveikatos būklė nėra tiek pasikeitusi, kad būtų pagrindas panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę. Jam priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikoma pakankamai neilgą laiko tarpą. Pats asmuo yra išreiškęs norą gyventi ne socialinės globos namuose, o savarankiškai, t. y. be specialistų priežiūros. Iš teismui pateiktų dokumentų nėra galimybės daryti kategoriškos išvados, jog Š. P. pasikartojančio smurto rizika būtų itin ženkliai sumažėjusi ir jai neturėtų įtakos psichikos ligos paūmėjimai, kartu atkreipiant dėmesį, jog jam priverčiamoji medicinos priemonė taikoma dėl labai sunkios baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, pasireiškusios būtent fizinio smurto naudojimu ir kito asmens gyvybės atėmimu. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog Š. P. psichikos būklė negali būti laikoma tiek pagerėjusia ir socialinio pavojingumo tikimybė tiek išnykusi, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikymas galėtų būti nutraukiamas. Š. P. netęsiant ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, jo sveikatos būklė gali pablogėti ir gali padidėti jo socialinis pavojingumas, todėl tikslinga tęsti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „Naujininkų poliklinika“ teikimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „Naujininkų poliklinika“ teikimą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės Š. P. nutraukimo atmesti.

Š. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą pratęsti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „Naujininkų poliklinika“ ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl Š. P. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.