Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-354-366/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-11-07Panevėžio apygardos teismas
  2. T-1130-1078/2018Nutartis · 2018-11-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-632-1078/2019Nutartis · 2019-06-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
1S-354-366/2016
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-01274-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-354-366/2016Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01274-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.12.; 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Š. P. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-12 nutarties, kuria netenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo ir pratęstas stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Š. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 129 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2013-09-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2014-09-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol.

Šalies argumentai

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2016-09-20 teikimu buvo prašoma Š. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-10-12 nutartimi Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo netenkino bei pratęsė stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis.

Š. P. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo skirti jam ambulatorinį gydymą. Nurodo, kad nėra padaręs nei vieno pažeidimo, komisija dėl medicininio pobūdžio priemonių pakeitimo rekomendavo gydyti ambulatoriškai. Gyventų pas mamą G. P.. Prižiūrėtų jį teta J. E., kuri lankytų keturis kartus per savaitę, lydėtų jį į polikliniką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas pagrįstai netenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo Š. P. atžvilgiu ir pratęsė stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2016-09-10 išvados Nr. 457 matyti, kad Š. P. psichinė būsena yra stabiliai pagerėjusi. Stebimuoju laikotarpiu konfliktų, agresijos, dienotvarkės pažeidimų nebuvo. Pokalbio metu kontaktą laiko noriai, į klausimus atsako prasmingai. Specialybės neįgijo, nes patyrė galvos smegenų traumą. Mąstymas nuoseklus. Ligonis nei spontaniškai, nei kryptingai klausiamas aktyvios psichopatologijos neišsako. Skyriuje siūloma veika užsiima, palaiko ryšius su motina ir teta. Veikos atžvilgiu kritiškas, nori gydytis. Komisija rekomenduoja gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį ambulatorinį gydymą ir pratęsti.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnis). Nors pateikti duomenys iš tikrųjų patvirtina Š. P. psichinės būklės pagerėjimą, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien ligonio psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Nepakaltinamumo būsenoje Š. P. padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, o psichinė būklė pagerėjusi ir stabili tik pusę metų. Smurtinio elgesio rizika yra vidutinė ir gali didėti esant psichikos ligos paūmėjimui. Grįžtų gyventi pas motiną G. P., kuriai po insulto pačiai reikalinga priežiūra, o teta J. E. teismo posėdžio metu neįsipareigojo ištisai prižiūrėti sūnėno. Ji gyvena kitame kvartale, 7 – 10 km atstumu nuo sesers G. P., todėl galėtų Š. P. tik lydėti į gydymo įstaigą bei lankyti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas, nes esant vidutinei smurtinio elgesio rizikai, kuri gali didėti esant psichikos ligos paūmėjimui, o tuo pačiu nesant tinkamos ligonio priežiūros, tinkamo rūpinimosi juo bei jo elgesio stebėjimo, išlieka tam tikras pavojus aplinkiniams asmenims. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu Š. P. dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-12 nutartis, kuria Š. P. pratęstas gydymas stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

Š. P. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-12 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius