Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-80-305/2016

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-23
Bylos Nr.: e2-80-305/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-01806-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laimutis Vaitkus
Ieškovas: I. Z., M. N.
Atsakovas: A. N.
Advokatai: Vilija Kavaliauskienė, Živilė Žukaitienė

Civilinė byla Nr. e2-80-305/2016Proceso Nr. 2-53-3-01806-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.4

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 23 d.Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus,sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,dalyvaujant ieškovų I. Z. ir M. N. atstovei advokato padėjėjai Živilei Žukaitienei,atsakovui A. N., jo atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,nedalyvaujant ieškovams I. Z. ir M. N. (atstovaujami advokato padėjėjos),

institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėji jų atstovui nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-80-305/2016 pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės I. Z. ieškinio reikalavimai, paaiškinimai ir atsakovo atsikirtimai.

Ieškovė I. Z. prašo teismą iš atsakovo A. N. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-630-594/2012 priteistą periodinėmis išmokomos teikiamą išlaikymą dukrai G. N. nuo bylos iškėlimo teisme dienos padidinti iki 150 eurų kas mėnesį iki dukters pilnametystės, I. Z. suteikiant teisę gautas lėšas valdyti uzufrukto teise ir priteisti iš atsakovo A. N. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 2012 m. gegužės 18 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje iš atsakovo jų dukters G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista 300 litų periodinė suma, mokama kas mėnesį iki jos pilnametystės. Nuo 2012 metų, kuomet dukrai buvo dar tik dešimt metų ir buvo priteistas išlaikymas jai po 300 litus (86,89 Eur), mergaitės poreikiai smarkiai padidėjo, atsirado papildomų poreikių ir išlaidų. Šiuo metu dukra yra trylikametė paauglė, lanko vidurinę mokyklą. Jos poreikių tenkinimui reikia ne tik būtinųjų priežiūros priemonių, bet padidėjo su lavinimu, ugdymu susijusios išlaidos, kasdieninei veiklai bei laisvalaikiui skiriamos išlaidos. Mokslo metų eigoje G. ne kartą vyksta į ekskursijas, turi kitų užsiėmimų, reikia papildomų išlaidų ir susitikimams su draugais, kinui, boulingui, mobiliesiems telefonams ir pan. Taip pat didesnės išlaidos yra skiriamos rūbams bei avalynei, kadangi mergaitė greitai auga, o taip pat kaip ir kiekviena tokio amžiaus mergaitė, nori gražiau, madingiau apsirengti, todėl ypatingai padidėjo šių poreikių tenkinimui reikalingos lėšos. Sparčiai augančiai mergaitei nemažai lėšų reikia skirti ir mastui bei vitaminams. Dukters akys silpnos, nešioja akinius, ir vieną kartą per 6 mėnesius reikia vykti pas gydytojus į Kauno klinikas, tai, suprantama, didina sveikatos priežiūros išlaidas. Taip pat G. lanko mokamas šokių pamokas. Vidutinės išlaidos dukters poreikiams kas mėnesį sudaro: elektra 20 eurų, namo šildymo išlaidos 20 eurų mėnesiui, maistas 70 eurų, rūbai 50 eurų, mokyklinės prekės 30 eurų, šokių būrelis 10 eurų, kuro išlaidos kelionei į mokyklą ir būrelius 30 eurai, vaistai, vitaminai, papildai, akiniai ir akių gydymas 50 eurų, higienos, buities prekės 30 eurų, mobilusis telefonas 5 eurai, internetas 10 eurų, laisvalaikis 30 eurų. Šiuo metu vieno mėnesio dukters poreikiai apytiksliai vienam mėnesiui siekia 300-350 eurų, o atsakovo teikiama 86,89 eurų išlaikymo suma nepadengia nė pusės šių išlaidų, todėl ieškovė viena be artimųjų pagalbos, neišgali skirti tokią sumą jos interesų tenkinimui. Be kita ko, su ieškove gyvena ir pilnametis sūnus M. N., besimokantis gimnazijoje ir taip pat reikalingas išlaikymo ir paramos. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį yra 513 eurų. Nekilnojamojo turto turi gyvenamąjį namą ir žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) bei 6 a ploto žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tikslios jo gaunamos pajamos ieškovei nėra žinomos. Atsižvelgiant į tai, kad dukters poreikiai padidėjo, o ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis yra vienoda, akivaizdu, kad jai skirti didesniąją dalį sumos, reikalingos dukters poreikių tenkinimui, yra sudėtinga. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas išlaikymo prievolės paskirstymas šiuo metu jau nebeatitinka įstatymo reikalavimų dėl abiejų tėvų pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą. Taip pat būtina atsižvelgti, kad ieškovės ir atsakovo dukra ir pilnametis sūnus gyvena su ja, ir ji imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Ieškovės nuomone, atsakovas turi, privalo ir gali dukters išlaikymui skirti bent jau po 150 eurų per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškovės I. Z. ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškiniu visiškai nesutinka. Nesutinka, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui būtų padidintas, dėl jo sunkios finansinės padėties, be to, nemano, kad vaiko poreikiai išaugo. Kai 2012 m. gegužės 18 d. buvo priteistas išlaikymas dukrai G. N., jis dirbo V. N. įmonėje pardavėju, šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo, pats darbo ieškosi savarankiškai, bet kol kas nerado. Darbo neteko 2015 m. spalio 30 d., iš darbo yra atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau faktiškai atleistas dėl to, kad mamos įmonė atsidūrė ant bankroto ribos, darbo užmokesčio faktiškai negavo kelis mėnesius ir stengėsi ieškoti apmokamo darbo. Tiek jis, tiek ieškovė turi nekilnojamojo turto. Tokio turto kurį galėtų parduoti ir iš jo pragyventi ar išlaikyti vaikus, atsakovas neturi. Santaupų sukaupti nepavyko ir jų neturi. Be to, ieškovė nepateikia įrodymų, pagrindžiančių nepilnamečio vaiko kasdienius būtiniausius poreikius, todėl atsakovas teigia, kad jis neturi pagrindo sutikti, kad dukrai išlaikyti reikalinga 300 - 350 EUR suma per mėnesį. Lietuvoje ekonominė padėtis yra tokia, kad iš tokios sumos pragyvena kas antra trijų - keturių asmenų šeima. Jis nors ir neteko darbo, tačiau sumažinti išlaikymą neprašo ir visais įmanomais būdais stengiasi mokėti dukrai išlaikymą pagal teismo sprendimą. Ieškovės turtinė padėtis geresnė, ji turi daug nekilnojamojo turto, dirba gerai apmokamą darbą valstybės institucijoje. Atsakovo nuomone, kol pas jį tokia sunki padėtis, ieškovė privalo prisidėti didesne dalimi prie vaikų išlaikymo.

Institucijos, teikiančios išvadą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nuomone, 2012 m. gegužės 18 d. priteisto išlaikymo suma po 300 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis neatitinka vaiko poreikių, teisių ir teisėtų interesų, yra per maža, todėl skyriaus specialistai palaiko ieškovės ieškinio reikalavimą padidinti atsakovo A. N. nepilnametei dukrai G. N. teikiamo išlaikymo dydį.

Šalies argumentai

Ieškovo M. N. ieškinio reikalavimai, paaiškinimai ir atsakovo atsikirtimai.

Ieškovas M. N. prašo teismą iš atsakovo A. N. priteisti išlaikymą M. N. po 150 eurų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki (duomenys neskelbtini) gimnazijos baigimo; iš atsakovo A. N. priteisti išlaikymo įsiskolinimą M. N. po 150 eurų nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo dienos.

Ieškovo atstovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas A. N. yra ieškovo M. N. tėvas. (duomenys neskelbtini) M. N. suėjo aštuoniolika metų, tačiau jis vis dar mokosi vidurinio lavinimo mokykloje – (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje. Suėjus pilnametystei atsakovas sūnui išlaikymo neteikia jokio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama. Tai, kad M. N. reikalingas paramos ir išlaikymo, yra akivaizdu: mokydamasis gimnazijoje dirbti ir gauti pajamų neturi jokios galimybės, tuo labiau, kad dirbant nukentėtų ir jo mokymosi pažangumas. Šiuo metu jį išlaiko ir remia motina I. Z., kuri kas mėnesį gauna apie 513 eurų darbo užmokestį ir dar išlaiko nepilnametę dukrą G. N.. Taigi motinai išlaikyti M. vienai yra per didelė našta. Ieškovui sulaukus pilnametystės ir atsakovui geranoriškai neteikiant išlaikymo, visą pareigą už atsakovą išlaikyti savo vaiką, iki kol jis įgys vidurinį išsilavinimą, yra perėmusi jo motina. Nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto M. N. neturi. Atsakovas nekilnojamojo turto turi, yra darbingas ir gauna pastovais pajamas, todėl teikti paramą sūnui tikrai gali ir privalo. Vieno mėnesio M. N. poreikių tenkinimui yra reikalinga maždaug 300-350 eurų suma: nemažiau kaip 100 eurų kas mėnesį reikia maistui, apsirengimui (50-100 eur), taip pat išlaidos mokymuisi – rašymo reikmenys, sąsiuviniai, korepetavimo pamokos (50 eur.), kelionės į mokyklą išlaidos 30 eur. Taip pat M. N. naudojasi mobiliuoju telefonu (5-10 eurų) bei internetu (20,21 eur); kas mėnesį yra išlaidų ir vaistams bei vitaminams ir higienos prekėms, akių priežiūra (akiniai ir pan.) (50 eur); laisvalaikio poreikiams skiriama maždaug 50 eurų (kinas, knygos, susitikimai su draugais, sporto klubas ir pan.); prie kasdienių išlaidų priskiriama ir kasmėnesiniai mokesčiai už elektrą ( 20 eurų), namo šildymas (20 eurų). Šią vasarą M. N. lankė vairuotojų kursus, už kuriuos sumokėjo 380 eurų, už vairavimo egzamino laikymą 31 eurą. Prie šių išlaidų atsakovas visiškai neprisidėjo. Taigi M. N. reikalaujama priteisti 150 eurų suma sudaro net mažiau nei pusę jo vieno mėnesio išlaidų. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas arba motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (bet ne daugiau kaip už trejus metus). Atsižvelgiant į tai, kad M. N. aštuoniolika metų suėjo (duomenys neskelbtini), nuo tos dienos ir atsirado atsakovui pareiga materialiai remti savo vaiką, tačiau jos jis nevykdė, todėl išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteistas nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pareiškimo dienos po 150 eurus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškovo M. N. ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka teikti ieškovui 85,00 Eur per mėnesį paramą. Remiantis teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, išlaikymas iš tėvų pilnamečiui ne vyresniam kaip 24 metai vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Pilnametis vidurinės mokyklos dieninio skyriaus moksleivis vien dėl savo teisinio statuso negali būti pripažįstamas būtinu paramos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs teisės taikymo taisyklę, kad paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, ir, ar ji būtina, teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimas pajamas ir turtą, bei jo poreikius. Jeigu tokio vaiko turimas visų rūšių turtas ir pajamos užtikrina jo poreikių tenkinimą, toks moksleivis negali būti pripažįstamas išlaikymo santykių subjektu. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiui vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims (inter alia) nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams, išlaikytiniams). Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali būti sukurta tokia situacija, kad iš esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų šios pareigos vykdyti. Teisingumo ir protingumo šeimos teisiniuose santykiuose principus pažeistų išlaikymo pilnamečiam moksleiviui priteisimas iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos, globos ir pan. 2012 balandžio mėnesį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir I. N. (Z.) santuoka, tuo pačiu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Šia sutartimi jis, atsakovas, įsipareigojo teikti išlaikymą savo tuo metu nepilnamečiams vaikams – sūnui M. ir dukrai G. iki jų pilnametystės kiekvieną mėnesį po 300 Lt. kiekvienam. Visada sąžiningai ir dorai teikė išlaikymą ir ne tik tai, ką buvo įsipareigojęs, tačiau ir daugiau. Šiuo metu jo pajamos yra labai mažos. Atsakovas registruotas darbo biržoje, jo turtinė padėtis yra labai bloga. Ieškovo M. N. nurodytos išlaidos niekuo nepagrįstos. Atsakovo nuomone, ieškovo nurodytos sumos neatitinka realybės ir jos nepagrįstai nurodytos per didelės. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio jo reikalavimų dydį.

Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

Iš G. N. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. N. gimė (duomenys neskelbtini), ji šiuo metu yra nepilnametė – 13 metų amžiaus; jos motina gimimo liudijimo įrašyta I. N. (šiuo metu – Z.), o tėvu – atsakovas A. N.. Iš M. N. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. N. gimė (duomenys neskelbtini), jis šiuo metu yra pilnametis – 18 metų amžiaus; jo motina gimimo liudijimo įrašyta I. N. (šiuo metu – Z.), o tėvu – atsakovas A. N.. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-630-594/2012 buvo nutraukta I. N. (šiuo metu – Z.) ir A. N. santuoka bendru jų sutarimu, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 ir 5 punktuose susitarė, kad dukters G. N. ir sūnaus M. N. gyvenamoji vieta nustatoma su mama I. N., G. N. ir M. N. išlaikymui A. N. nuo sprendimo priėmimo dienos (2012 m. gegužės 18 d.) iki jų pilnametystės teiks išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 litų (86,89 Eur) kas mėnesį kiekvienam vaikui. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. birželio 19 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis). Remiantis šalių paaiškinimais, nustatyta, kad sutinkamai su minėtu teismo patvirtintu šalių susitarimu, nepilnametė G. N. gyvena kartu su motina I. Z., taip pat kartu su I. Z. gyvena ir jau pilnametystės sulaukęs šalių sūnus M. N.. G. N. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7 klasėje. M. N. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, 4 (paskutinėje) klasėje. Remiantis duomenimis iš pateikto M. N. elektroninio dienyno, M. N. yra pažangus mokinys. 2016 m. sausio 19 d. Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro išduotame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad G. N. turi sveikatos problemų, susijusių su rega, jai diagnozuoti akomodacijos sutrikimai (ligos kodas H52.5) ir astigmatizmas (ligos kodas H52.2), pacientė nešioja akinius, periodiškai lankosi pas gydytoją oftalmologą dėl tolimesnio gydymosi. 2016 m. sausio 19 d. Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro išduotame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. N. taip pat turi sveikatos problemų, susijusių su rega, jam diagnozuoti akomodacijos sutrikimai (ligos kodas H52.5), pacientas nešioja akinius, nuolat reikia lankytis pas gydytoją oftalmologą dėl tolimesnio gydymo. Remiantis ieškovės I. Z. ieškinyje pateiktais duomenimis, kuriuos patvirtina ir rašytiniai įrodymai (I. Z. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenys apie įmokas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.), ieškovė I. Z. dirba ir gauna pastovias pajamas – 513,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Pagal duomenis iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, ieškovei I. Z. aseminės nuosavybės teise priklauso 2 žemės sklypai ir gyvenamasis namas su kitais statiniais, bendra šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 41879,00 Eur (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis). Pagal duomenis iš VĮ „Regitra“ ieškovei I. Z. nuosavybės teise priklauso viena transporto priemonė – automobilis VW GOLF (1998 m. gamybos). Remiantis atsakovo A. N. paaiškinimais, kuriuos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (VSDFV Marijampolės skyriaus 2015 m. gruodžio 4 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, 2016 m. kovo 9 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokėtas išmokas, VSDFV duomenys apie asmens įmokas už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.), atsakovas nuo 2015 m. spalio 30 d. nedirba, gauna 215,93 Eur mėnesinę nedarbo draudimo išmoką. Pagal minėtus rašytinius įrodymus bei atsakovo paaiškinimus, atsakovas per laikotarpį nuo 2012 m. birželio 19 d. (2012 m. gegužės 18 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo) iki 2015 m. spalio 30 d. dirbo V. N. įmonėje (jo motinai priklausančioje įmonėje), gaudavo minimalų mėnesinį atlyginimą 325,00 Eur (neatskaičius mokesčių). VSDFV Marijampolės skyriaus 2015 m. gruodžio 4 d. pažymoje nurodytas darbo santykių tarp V. N. įmonės ir atsakovo nutraukimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 d. (darbuotojo prašymu). Atsakovas nuo 2015 m. lapkričio 16 d. yra registruota Darbo biržoje (tai patvirtina A. N. išduota darbo ieškančio asmens atmintinė). Taip pat byloje yra pateikti raštai iš UAB „Mantinga“, UAB „JAUDEKA“ ir UAB „DETVISA“, kuriuose nurodyta, kad A. N. 2015 m. lapkričio mėnesį kreipėsi į šias bendroves dėl įsidarbinimo, tačiau įdarbinti atsisakyta. Pagal duomenis iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi 1 žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kitais statiniais, bendra šio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 19658,00 Eur (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis). Pagal duomenis iš VĮ „Regitra“ atsakovui A. N. nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės – automobilis AUDI A6 AVANT (2001 m. gamybos) ir motoroleris (1996 m. gamybos). Remiantis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Šeimenos seniūnijos ir Vilkaviškio miesto seniūnijos pažymomis apie I. Z. ir A. N. šeismo sudėtį, tiek ieškovė I. Z., tiek atsakovas kitų išlaikytinių be nepilnametės dukros G. N. ir M. N. neturi. Duomenų apie I. Z. ir A. N. turimus finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra); prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008 ir kt.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ši nuostata taikytina ir sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo. Taigi, toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės padidėjo vaiko poreikiai arba iš esmės pagerėjo įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose. Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad po Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. teismo sprendimo priėmimo iš esmės pagerėjo atsakovo arba pablogėjo jos pačios turtinė padėtis, arba padidėjo jų nepilnametės dukros poreikiai.

Ieškovė argumentų, kad po 2012 m. gegužės 18 d. teismo sprendimo priėmimo pablogėjo jos ar pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, šioje byloje neteikė ir reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo grindė iš esmės vien padidėjusiais dukros poreikiais ryšium su dukros amžiumi: teismo sprendimo priėmimo dieną G. N. buvo 9 metai, o šiuo metu ji yra 13 metų, mergaitė tapo paaugle ir, ieškovės bei jos atstovės nuomone, akivaizdu, kad mergaitės poreikiai išaugo. Atsakovas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka, mano, kad dukros poreikiai per šį laiką nepasikeitė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nors ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Nagrinėjamu atveju nei ieškinyje, nei ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nenurodė argumentų, konkrečiai kokie ir kokiu mastu G. N. poreikiai po 2012 m. gegužės 18 d. teismo sprendimo priėmimo pasikeitė – padidėjo, yra tiesiog bendro pobūdžio teiginys, kad mergaitės poreikiai padidėjo. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu detaliai buvo aptarti dabartiniai G. N. poreikiai, juos dalinai pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, tačiau dabartinių mergaitės poreikių ir poreikių, buvusių tuo metu, kai buvo priimtas 2012 m. gegužės 18 d. teismo sprendimas, lyginamasis įvertinimas nebuvo pateiktas.

Ieškovės atstovė teigia, kad šiuo metu G. N. yra trylikametė paauglė, lanko vidurinę mokyklą. Jos poreikių tenkinimui reikia ne tik būtinųjų priežiūros priemonių, bet padidėjo su lavinimu, ugdymu susijusios išlaidos, kasdieninei veiklai bei laisvalaikiui skiriamos išlaidos. Mokslo metų eigoje G. ne kartą vyksta į ekskursijas, turi kitų užsiėmimų, reikia papildomų išlaidų ir susitikimams su draugais, kinui, boulingui, mobiliesiems telefonams ir pan. Taip pat didesnės išlaidos yra skiriamos rūbams bei avalynei, kadangi mergaitė greitai auga, o taip pat kaip ir kiekviena tokio amžiaus mergaitė, nori gražiau, madingiau apsirengti, todėl ypatingai padidėjo šių poreikių tenkinimui reikalingos lėšos. Sparčiai augančiai mergaitei nemažai lėšų reikia skirti ir mastui bei vitaminams. Dukters akys silpnos, nešioja akinius, ir vieną kartą per 6 mėnesius reikia vykti pas gydytojus į Kauno klinikas, tai, suprantama, didina sveikatos priežiūros išlaidas. Taip pat G. lanko mokamas šokių pamokas. Vidutinės išlaidos dukters poreikiams kas mėnesį sudaro apie 300-350 eurų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė nėra pateikusi tikslių duomenų, nuo kada G. N. lanko mokyklą, taip pat nuo kada ji lanko šokių būrelį, kada jai atsirado sveikatos problemos, susiję su regėjimu. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visos šios aplinkybės jau buvo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo metu, ir ieškovės atstovė šio atsakovo teiginio nenuneigė, todėl netikėti atsakovu pagrindo nėra. Kokių nors papildomų argumentų ir tuo labiau juos pagrindžiančių įrodymų, kad G. N. poreikiai, susiję su mokykla, šokių būrelio lankymu, sveikatos problemomis, po sprendimo priėmimo žymiai padidėjo, ieškovė ir jos atstovė nepateikė. Duomenų, kad ieškovė su savo vaikais būtų keitusi gyvenamąjį būstą po 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo, taip pat nėra. Taigi darytina išvada, kad tos pačios išlaidos, susiję su būsto išlaikymu (namo šildymas, elektra, vanduo, atliekų tvarkymas ir pan.) buvo tiek 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo metu, tiek dabar. Tas pats pasisakytina ir dėl išlaidų mergaitės laisvalaikiui.

Vis dėlto, reikia nepamiršti, kad per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo iki dabar prekių ir paslaugų kainos nemažėjo, o tik didėjo, kas savaime lemia didesnes išlaidas. Taip pat akivaizdu, kad G. N. augant, jai tapus paaugle, išaugo jos poreikiai maistui, jai reikalingi įvairesni, gražesni drabužiai, avalynė, reikalingos papildomos higienos priemonės ir pan. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog G. N. poreikiai padidėjo, atitinkamai, yra pagrindas 2012 m. gegužės 18 d. teismo sprendimu nustatytą G. N. išlaikymą didinti, tačiau mažesniu nei ieškovės prašomu dydžiu – iki 115 Eur.

Vertindamas atsakovo galimybes teikti dukrai G. N. išlaikymą 115 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį, teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl asmuo turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Kaip minėta, atsakovas šiuo metu nedirba, gauna tik 215,93 Eur mėnesinę nedarbo draudimo išmoką. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš darbo V. N. įmonėje atsakovas buvo atleistas jo paties prašymu. Atsakovo teiginiai, kad iš darbo išėjo, nes ši įmonė yra „ant bankroto ribos“, jis kelis mėnesius negavo atlyginimo, nepatvirtinti jokiais įrodymais, o iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas kas mėnesį reguliariai iki pat darbo santykių nutraukimo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra sveikas ir darbingas. Turi degalinės operatoriaus kvalifikaciją, baigęs radijo ir televizijos mechanikų mokyklą. Teismo vertinimu, šios specialybės yra pakankamai paklausios. Tai, kad atsakovas yra registruotas darbo biržoje bei kad 2015 m. lapkričio mėnesį dėl įdarbinimo kreipėsi į tris bendroves, neįrodo, kad atsakovas yra iš tiesų išnaudojęs visas galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas, pakankamas ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir teikti reikalingą išlaikymą vaikams. Be to, pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad kartas nuo karto remontuoja draugams, pažįstamiems transporto priemones, todėl, galima prielaida, kad, vis dėlto, atsakovo realias mėnesines pajamas sudaro ne vien tik gaunama nedarbo draudimo išmoka. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai G. N. išlaikymą 115 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki dukra G. N. sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms – ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sumažėjus kiekvieno jų darbingumui, – bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo tolimesnio išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Nepilnametei G. N. naujai nustatyto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas pagal ieškovės prašymą nuo 2015 m. lapkričio 23 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki dukros G. N. pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 str.).

Dėl materialinės paramos teikimo pilnamečiui vaikui.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Šalies Konstitucinis teismas dar 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra išaiškinęs, kad Konstitucijos požiūriu išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas visais tais pačiais principais, kaip ir nepilnamečiams, priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Tėvų pareiga teikti materialinę paramą savo pilnamečiams vaikams yra jau ne absoliuti, imperatyvi, kokia ji yra nepilnamečių atžvilgiu, bet tampa sąlyginė, t.y. išlaikymas iš tėvų pilnamečiui vaikui priteisiamas tik kai egzistuoja iš įstatymo kylančių sąlygų visuma: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; parama jam yra būtina; tėvai turi galimybę ją teikti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodęs, kad galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių sūnus M. N. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės, tačiau šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, paskutinėje klasėje ir kol baigs mokyklą prašo iš tėvo priteisti jam išlaikymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. N. yra pažangus mokinys. Dėl dieninės mokymosi programos, skiriamo laiko mokslams, intensyvaus ruošimosi baigiamiesiems egzaminams, šiuo metu jis neturi galimybės dirbti ir pats gauti pajamų. Tuo tarpu vasaros atostogų metų – 2015 m. rugpjūčio mėnesį, ieškovo M. N. atstovės teigimu, ieškovas dirbo ir gavo 243,00 Eur darbo užmokestį, kurį skyrė savo poreikių tenkinimui. Ieškovo teigimu, jis nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto neturi. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad ieškovas M. N., nors ir sulaukęs pilnametystės bei įgijęs visišką civilinį veiksnumą, yra reikalingas tėvų paramos, kol baigs mokslus. Pažymėtina, kad atsakovas paramos sūnui reikalingumo fakto taip pat neginčijo.

Teismas, įvertinęs ieškovo M. N. atstovės pateiktą ieškovo poreikių detalizaciją bei poreikius pagrindžiančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad viduriniam išsilavinimui siekti ir minimaliam pragyvenimui ieškovui yra reikalinga 300,00 Eur parama.

Nors pareigą teikti ieškovui, savo vaikui, materialinę paramą, kol jis mokosi gimnazijoje, turi vienodai abu jo tėvai, nes abiejų tėvų pareigos ir teisės vaikų atžvilgiu pagal įstatymus yra vienodos, tačiau, teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje pagal nustatytas faktines ginčo aplinkybes yra pagrindas nukrypti nuo išlaikymo vaikui iš abiejų tėvų lygių dalių principo, ir paramos teikimo sūnui M. N. pareigą tarp jo tėvų paskirstyti nevienodomis dalimis, ieškovei paskiriant didesnę išlaikymo naštą, nei atsakovui. Tokį sprendimą teismas daro atsižvelgdamas į šalių dabartinę turtinę padėtį: įvertinęs I. Z. ir A. N. turimą turtą ir jo vertę (pagal duomenis Nekilnojamojo turto registre I. Z. turimo turto vertė yra beveik 2 kartus didesnė nei atsakovo turimo turto vertė), jų gaunamas mėnesines pajamas (šiuo metu I. Z. gaunamos mėnesinės pajamos yra iš esmės taip pat dvigubai didesnės nei atsakovo), teismas sprendžia, kad šiuo metu I. Z. turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo. Todėl teismas mano, kad I. Z. prie paramos sūnui M. N. teikimo turi prisidėti 2/3 dalimis, o atsakovas – 1/3 dalimi, kas sudarytų 100,00 Eur, skaičiuojant nuo 300,00 Eur sumos (300,00 Eur × 1/3).

Teismas, remdamasis argumentais, jau išdėstytais aptariant išlaikymo teikimo nepilnametei dukrai galimybes, sprendžia, jog ieškovo prašomos paramos priteisimas iš atsakovo nei esmingai pablogins jo turtinę padėtį, nei padarys esminės žalos jam pačiam ar jo iš dalies (kartu su I. Z.) išlaikomai jo nepilnametei dukrai.

M. N. materialinė parama priteistina nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. lapkričio 13 d.) iki kol jis mokinsis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

Paramos, kaip ir išlaikymo, teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl priimamas teismo sprendimas, kuriuo yra priteisiama tokia parama, šalims res judicata galios neįgyja, - pasikeitus aplinkybėmis ar paaiškėjus naujoms, pavyzdžiui, pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan., kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą paramą.

Taip pat, sutinkamai su CK 3.192¹ straipsnio 4 dalimi, 3.200 straipsniu, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti susidariusį paramos įsiskolinimą, skaičiuojant po 100,00 Eur mėnesiui už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 24 d. iki ieškinio padavimo dienos (2015 m. lapkričio 13 d.), t.y. už 3 mėnesius (rugpjūtį, rugsėjį ir spalį), bei atimant 85,00 Eur sumokėtus 2015 m. rugpjūčio mėnesį (šį mokėjimą patvirtina ieškovės banko sąskaitos išrašas, įrodymų, kad buvo ir kitais mėnesiais teikta parama ieškovui, atsakovas nepateikė), iš viso 215,00 Eur (3 × 100,00 Eur – 85,00 Eur).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovės I. Z. ieškinyje suformuluotas prašymas priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos dokumentų, pagrindžiančių tokių išlaidų buvimą, ieškovė nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 17,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė I. Z. atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ((63,11 Eur (suma, kuria prašyta padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui) × 12 mėn.) × 3 % × 75 % (kadangi ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis)). Kadangi ieškovės ieškinys tenkinmaas iš dalies – 44,54 %, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis – 7,57 Eur (17,00 Eur × 44,54 %) (CPK 96 straipsnis). Taip pat valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovas M. N. atleistas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ((150,00 Eur × 12 mėn.) × 3 % × 75 % (kadangi ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis)). Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies – 57,23 %, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio dalis – 23,46 Eur (41,00 Eur × 57,23 %) (CPK 96 straipsnis). Be to, valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro ir 5,40 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu proceso dalyviams. Tačiau šias išlaidas paskirstant tarp šalių (ieškovų bei atsakovo, nes ieškiniai tenkinti iš dalies), jiems tenkanti pašto išlaidų suma nesiekia 3,00 Eur sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Taigi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina bendra 31,03 Eur išlaidų suma (7,57 Eur + 23,46 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 307 ir 310 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovės I. Z. ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo M. N. ieškinį tenkinti iš dalies.

Padidinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-630-594/2012 nustatyto atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teikiamo išlaikymo dukrai G. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį, ir priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) kas mėnesį nuo 2015 m. lapkričio 23 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki dukros G. N. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šį turtą valdyti vaiko motinai, ieškovei I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), materialinę paramą sūnui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo 2015 m. lapkričio 13 d. (ieškinio padavimo dienos) iki kol jis mokinsis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), sūnui M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) materialinės paramos įsiskolinimo.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 31,03 Eur (trisdešimt vieną eurą 3 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo) ir sprendimo dalį dėl materialinės paramos pilnamečiui vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus