Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. atstovo advokato Tado Dumbliausko atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atsisakyta priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir kartu su priedais jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-1597-720/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui K. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas K. J. pareiškimu dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 52-54) prašė duomenų rinkimą žalą padariusiam asmeniui nustatyti pripažinti svarbia priežastimi praleistam terminui pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinti, atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti ieškovui pateikti antstoliui Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio30 d. sprendimo už akių pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdyti, o jei vykdymo procesas pradėtas - sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė formaliai viešo paskelbimo būdu, neišnaudojęs visų CPK numatytų alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų. Teismas atsakovui tinkamai neįteikė procesinių dokumentų, formaliai taikė CPK 130 straipsnį, dėl ko padarė esminę teisės taikymo klaidą, įtakojusią priimto teismo sprendimo teisėtumą, bei netinkamai taikydamas procesinės teisės normas dėl procesinių dokumentų įteikimo negalėjo priimti sprendimo už akių.Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti netinkamai, todėl jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškovo ieškinį, nes nežinojo apie civilinę bylą. Nurodyta aplinkybė turėtų būti pripažinta svarbia priežastimi dėl atsiliepimo nepateikimo. Be to, atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstė aplinkybes, susijusias su transporto priemonės perleidimu trečiajam asmeniui, kas gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.Teismas nepagrįstai neatnaujino termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, kadangi atsakovas, sužinojęs apie priimtą sprendimą už akių, sudarė atstovavimo sutartį ir per atstovą rinko duomenis, pagrindžiančius CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes. Viena vertus, neturėdamas tokių duomenų atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis atnaujinti procesą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o kita vertus, tokių duomenų rinkimo nepripažinus svarbia priežastimi sprendžiant klausimą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo, manytina, kad bet kokiu atveju pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs pradėti sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūrą.

Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas be pagrindo byloje procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Teismas byloje atsakovui adresuotus procesinius dokumentus siuntė ieškovo ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su paties apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Kadangi procesiniai dokumentai apeliantui nurodytu adresu nebuvo įteikti, teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Apelianto aplaidumas nedeklaruojant tikslios gyvenamosios vietos adreso ar išvykimo į užsienio valstybę fakto nulėmė aplinkybę, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti asmeniškai. Beje, net ir šiuo metu apeliantas nėra tinkamai deklaravęs savo tikslios gyvenamosios vietos. O, be to, CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostata patvirtina, kad skolininkui neinformavus savo kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, būtent jam tenka su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika.Teismas pagrįstai neatnaujino termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, kadangi, nors sprendimas už akių priimtas 2012 m. rugpjūčio 30 d., apeliantas į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kreipėsi galimai tik 2012 m. lapkričio 30 d., t. y. paskutinę CPK 287 straipsnio 1 dalies nuostatuose įtvirtinto 3 mėnesių naikinamojo termino dieną. Toks ilgas apelianto delsimas pareikšti prašymą dėl termino atnaujinimo yra nepateisinamas ir teismas pagrįstai jo netenkino.Apeliacinis skundas yra pateiktas asmens, neturinčio teisės paduoti atskirąjį skundą, t. y. advokato padėjėjo. Kadangi advokato padėjėjas gali atstovauti kliento interesams tik pirmosios instancijos teismuose, todėl atskirajam skundui esant paduotam asmens, neturinčio teisės jį paduoti, apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu už akių (b.l. 48-50) buvo visiškai patenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovui K. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ir priteista ieškovui iš atsakovo 78 567,08 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 357 Lt žyminio mokesčio bei 109,30 Lt išlaidų už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl minėto sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 52-54), kurį teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi, atmetęs prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atsisakė priimti ir kartu su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui. Minėta nutartis ir yra apeliacijos objektas, atskirajame skunde teigiant, jog teismas nepagrįstai duomenų rinkimo apie žalą padariusį asmenį nepripažino svarbia termino praleidimo priežastimi ir be pagrindo neatnaujino atsakovui termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kokias nors objektyvias priežastis, sutrukdžiusias įstatymo nustatytu laiku ir tvarka įgyvendinti subjektinę teisę pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama šiais argumentais.

Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai reglamentuoti CPK I dalies VII skyriuje, kurio 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesiniai veiksmai yra atliekami įstatymų nustatytais terminais, o tais atvejais, kai procesinių terminų nėra nustatę įstatymai, juos nustato teismas. Procesinių terminų praleidimo pasekmės reglamentuotos CPK 75 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taip pat pažymėta, kad procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Taigi procesinio termino praleidimas asmeniui, kuris turėjo teisę atlikti tam tikrą veiksmą, sukelia neigiamas procesines pasekmes. Pažymėtina, kad procesinių terminų nustatydamas, o kartu ir nuostatų dėl neigiamų procesinių pasekmių atsiradimo praleidus procesinius terminus nustatymas nėra savitikslis, o skirtas užtikrinti proceso ekonomiškumą, koncentraciją, siekį, kad bylos būtų išnagrinėjamos kuo greičiau, nevilkinant proceso, taip pat siekiant užtikrinti procese dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo principą, kadangi teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo, civilinių teisinių santykių stabilumą. Tačiau net ir praleidus įstatymų ar teismo nustatytą terminą, kuris nėra naikinamasis, asmenims suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl tokio procesinio termino atnaujinimo CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas praleistą įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą gali atnaujinti tik tuomet, kai terminas praleistas dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis. Pažymėtina, kad būtent teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar pareiškime nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ar ne, tačiau minėtas klausimas spręstinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pripažįstama, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra tikrai svarbios, nes, priešingu atveju, būtų pažeisti procesinių terminų nustatymo ir jų pasibaigimo pasekmėmis siekiami tikslai. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

CPK 287 straipsnyje, reglamentuojančiame pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimą, numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje konkrečiai nurodyta, kad minėtas terminas gali būti atnaujintas, jei teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sprendimas už akių atsakovo K. J. atžvilgiu buvo priimtas 2012 m. rugpjūčio 30 d., todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėjo būti paduotas teismui iki 2012 m. rugsėjo 19 d. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2012 m. gruodžio 4 d., t. y. jau pasibaigus CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytam 20 dienų terminui pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Kadangi pareiškimas teismui išsiųstas paštu atitinkamai 2012 m. lapkričio 30 d. (b.l. 55), laikytina, jog jis teismui paduotas nepraleidus nustatyto 3 mėnesių naikinamojo termino ir pareiškėjas turi teisę pateikti teismui prašymą dėl praleisto numatyto 20 dienų termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas būtent 20 dienų termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti numatyto termino atnaujinimo klausimas, todėl ir priežastys, kurios galėtų pateisinti šio termino praleidimą, turėtų egzistuoti būtent nurodytu laikotarpiu. Tuo tarpu atsakovas praleisto termino, kuris turėjo pasibaigti atitinkamai 2012 m. rugsėjo 19 d., atnaujinimo būtinybę grindžia priežastimis, kurios egzistavo daug vėliau, t. y. atsakovui sudarius atstovavimo sutartį su savo atstovu bei šiam renkant duomenis apie galimai žalą padariusį asmenį. Kaip galima spręsti iš skundžiamoje nutartyje pateiktų duomenų, aplinkybės, kurias atsakovas prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, atitinkamai egzistavo laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 13 d., t. y. atstovavimo sutarties su atstovu sudarymo dienos. Jokių objektyvių priežasčių ar jas patvirtinančių įrodymų, kurios galėtų pateisinti įstatyme numatyto 20 dienų termino, skaičiuojant nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, praleidimą, atsakovas teismui nėra nurodęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų pateisinti atsakovo subjektinės teisės pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nerealizavimą įstatyme nustatytais terminais, dėl ko pagrįstai atsakovui termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti neatnaujino.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl procesinio termino atnaujinimo priežasčių, pažymi, kad net ir esant nurodytoms aplinkybėms, jog atsakovas, sužinojęs apie priimtą sprendimą už akių, ėmėsi veiksmų siekdamas tinkamai realizuoti savo procesines teises, t. y. sudarė atstovavimo sutartį su kvalifikuotu teisininku advokato padėjėju, kuris ėmėsi priemonių duomenims, reikšmingiems nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti galimai žalą padariusį asmenį, nustatymo, negalima pripažinti, jog atsakovas, o kartu ir jo atstovas procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir tinkamai, kas nesudarytų pagrindo spręsti esant pakankamas, objektyvias priežastis praleistam procesiniam terminui atnaujinti. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui buvo išsiųstas 2012 m. lapkričio 30 d., kas, kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, laikytina nepagrįstai ilgu laikotarpiu ir nepateisinamu procesiniam terminui atnaujinti. Atsakovas procesinius dokumentus teismui išsiuntė paskutiniąją CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių naikinamojo termino dieną, nors atstovavimo sutartis su advokato padėjėju buvo sudaryta dar 2012m. spalio 13 d., t. y. atsakovas, nors ir žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, savo teisės pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nerealizavo daugiau nei mėnesį. Toks ilgas delsimas nors ir siekiant surinkti duomenis, kurie galimai patvirtintų teismo sprendimo už akių neteisėtumą, nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, veiksmai, siekiant surinkti duomenis, kurie, atsakovo teigimu, patvirtintų priimto teismo sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą, atlikti tik paskutinėmis naikinamojo termino dienomis, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui ne tik nuo atstovavimo sutarties sudarymo, bet tuo pačiu ir nuo to momento, kada atsakovui tapo žinoma apie priimtą sprendimą už akių. Pažymėtina, kad prašymai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ buvo pateikti atitinkamai 2012 m. spalio 26d., 2012 m. lapkričio 5 d., valstybės įmonei „Regitra“ tik 2012 m. lapkričio 14 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d., o dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreiptasi tik 2012 m. lapkričio 30 d., t. y. paskutiniąją naikinamojo termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti dieną. Toks atsakovo ir jo atstovo elgesys, kai procesinės teisės nerealizuojamos nepateisinamai ilgai nepriklausomai nuo jokių objektyvių priežasčių, negali būti laikomas tinkamu proceso koncentracijos, lygiateisiškumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo aspektu, dėl ko negali būti pagrindu procesinio termino atnaujinimui, nepaisant to, kad nurodytos priežastys nepatvirtina ir nepagrindžia įstatyme nustatyto 20 dienų termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti praleidimo priežasčių. Pažymėtina, kad įstatymu yra nustatytas tik 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2012 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012), sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar atsakovas buvo tinkamai informuotas apie vykstantį teisminį procesą ir ar teismas nagrinėjamoje byloje turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Būtent kaip vienas iš atskirojo skundo argumentų, kuriuo atsakovas grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, nurodytas netinkamas CPK 130 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, taikymas, teigiant, jog teismas atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu neišnaudojęs visų kitų alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų. Su nurodytu atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taigi viešo paskelbimo būdu atsakovui procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti tik tuo atveju, jei teismui nebuvo žinoma jo gyvenamoji ir darbo vieta ir kai nebuvo galimybės paskirti kuratorių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2012 m. liepos 2 d. nutartimi teismui nusprendus patenkinti ieškovo prašymą atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, teismas tinkamai taikė CPK 130 straipsnio nuostatas, procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu įteikė nepažeisdamas minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų, todėl laikant, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, pripažįstama, kad teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė ieškovo nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 42), tačiau atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu siųsti dokumentai grįždavo neįteikti, pašto siuntos įteikimo pranešime nurodant, kad siuntos gavėjas siuntos neatsiėmė, nesant duomenų, kad atsakovas nurodytu adresu negyvena ar kad nurodytas adresas yra netikslus, ar esant kitokioms priežastims, dėl kurių nurodytu adresu atsakovui procesiniai dokumentai neįteikti. Pažymėtina, kad procesiniams dokumentams atsakovui esant neįteiktiems, teismas ėmėsi priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti patikrindamas duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ir įdarbinimus, tačiau bylos nagrinėjimo laiku atsakovas nedirbo (b.l. 44), o gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Kauno rajono savivaldybėje (b.l. 43). Procesiniai dokumentai atsakovo gyvenamosios vietos adresu buvo siųsti pakartotinai, tačiau taip pat grįžo neįteikti esant nuorodai, kad siuntos gavėjas siųstų procesinių dokumentų neatsiėmė (b.l. 45). Nors, atsakovo teigimu, jis nuo 2004 metų faktiškai gyvena Danijoje, tačiau teismui nurodyti duomenys civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo žinomi, atsakovas nebuvo deklaravęs nei savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos fakto ar deklaravęs kitą gyvenamąją vietą, dėl ko laikytina, jog jis netinkamai vykdė savo pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą, numatytą 1998 m. liepos 2 d. Nr. VIII-840 Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 ir 10 straipsniuose. Be to, nors atsakovas nurodė, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gyvenantys asmenys pašto kurjeriui turėjo nurodyti aplinkybę, apie jo išvykimą į užsienį, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti pašto darbuotojo siuntos įteikimo pranešime nurodytais duomenimis, kadangi minėtas asmuo neturi jokio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, dėl ko turėtų tikslą pateikti teismui klaidingus duomenis apie procesinių dokumentų neįteikimą. Be to, net ir teismui pateikiamuose procesiniuose dokumentuose atsakovas savo gyvenamąją vietą yra nurodęs adresu (duomenys neskelbtini) 3, nors gyvenamosios vietos tiksliai nėra deklaravęs (b.l. 104). Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, jog pats atsakovas, netinkamai vykdęs pareigą tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą, prisiėmė galimą tokios pareigos neįvykdymo riziką ir neigiamus padarinius. Teismas, ėmęsis visų įmanomų veiksmų atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, esant ieškovo prašymui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu ir ieškovui pareiškus prašymą neskirti kuratoriaus, laikytina, jog teismas tinkamai taikė CPK 130 straipsnio nuostatas ir nustatęs, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu. Pripažinus, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovas turėjo galimybę ginčyti jam pateiktus ieškinio reikalavimus, tačiau atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas esant ieškovo prašymui turėjo teisę priimti sprendimą už akių.

Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nurodyto argumento, kad teismas turėtų nutraukti apeliacinį procesą atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas paduotas tam teisės neturinčio asmens, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą priėmė nenustatęs termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atskirasis skundas yra pasirašytas tam teisės neturinčio asmens. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t. y. teismas turi ir pareigą patikrinti, ar procesinis dokumentas nėra pasirašytas neįgalioto asmens, ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti procesą, kaip kad šiuo konkrečiu ginčijamu atveju apeliacinį procesą. Taigi esant nurodytai situacijai ir pirmosios instancijos teismui atsakovui nesuteikus galimybės pašalinti nurodytą atskirojo skundo trūkumą, susijusį su tinkamu atstovavimu, atskirąjį skundą priėmus ir laikius paduotą tinkamo subjekto, nutraukus apeliacinį procesą nesuteikus galimybės atsakovui pašalinti nustatytą trūkumą nepagrįstai būtų suvaržyta atsakovo teisė į apeliaciją, teisė patikrinti priimtos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui nustačius terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti atskirasis skundas buvo pateiktas tam įgaliojimus turinčio asmens. Taigi, siekiant nepažeisti atsakovo teisių į tinkamą procesą, skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrinti apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovo argumentas dėl apeliacinio proceso nutraukimo atmestinas.

Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai išsprendė praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir nesant objektyvių aplinkybių, patvirtinančių procesinio termino praleidimą, pagrįstai sprendė, jog terminas praleistas nesant priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Apeliacinės instancijos teismui, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, sprendžiant, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ji paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.