Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. Č. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2015 m. birželio 19 d. priimtą nutarimą Nr. 91-180 taikyti nuteistajam E. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. nuteistas 2013-10-31 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. (4 veikos), 178 str. 2 d. (11 veikų) 187 str. 1 d. (4 veikos), 181 str. 1 d. (4 veikos) galutine subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2015-01-28 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su 2013-10-31 nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo.

2015-03-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas 2013-10-31 nuosprendis: 187 str. 1 d. (2 veikos) perkvalifikuota į 187 str. 3 d. (2 veikos), skiriant 45 parų arešto bausmę. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Galutinė bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014-03-27, bausmės pabaiga – 2017-09-16.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau reikiamų išvadų nepadaryta, be to, neatlikta bausmės dalis dar yra didelė, todėl toliau E. Č. taisant neizoliuotą nuo visuomenės nebus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

E. Č. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (redakcija galiojanti nuo 2015-09-01). Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų nei pagal senąją, nei pagal naująją, nuo 2015-09-01 galiojančią, BVK 157 straipsnio redakciją.

Priešingai nei teigia nuteistasis, jog spendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vertinti tik jo elgesį bausmės atlikimo metu, pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, E. Č. Komisijos svarstymo dienai atitiko formalias lygtinio paleidimo sąlygas – yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal naująją BVK 157 str. 1 d. redakciją nuteistasis minėtame straipsnyje numatytų kriterijų neatitinka, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam E. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroras, atsiliepimu nepritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nors nuteistasis pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau anksčiau yra teistas, taigi skirtos švelnesnės bausmės rūšys jam nebuvo efektyvios. Šiuo metu atlieka bausmę už eilę turtinio pobūdžio nusikaltimų, kurie įvykdyti siekiant finansinės naudos. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistasis nepakankamai deda pastangų siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius. Išėjus į laisvę teks ieškotis darbo ir sąžiningai užsidirbti pragyvenimui, tačiau E. Č. turi tik vidurinį išsilavinimą (psichologinės tarnybos išvadoje nurodomas tik 9 klasių išsilavinimas), profesinės kvalifikacijos nėra įgijęs, pataisos namuose nesimoko ir nesiekia išmokti konkretaus amato. Taigi vien teigiama darbinė motyvacija nėra pakankamas rodiklis sprendžiant apie realią nuteistojo galimybę įsidarbinti. Atkreiptinas dėmesys, jog E. Č. skunde nurodoma aplinkybė, jog alkoholio vartojimo problemų neturi, neatitinka psichologinės tarnybos išvadoje nurodytos aplinkybės, jog laisvėje, prieš patekdamas į pataisos namus, jis vartojo svaigalus nusiraminimui, dėl baimės vykti į pataisos namus. Taigi darytina išvada, jog susiklosčius nepalankai gyvenimo situacijai nuteistasis problemas sprendžia svaigindamasis, o ne racionaliai vertindamas susidariusią padėtį. Nuteistojo mąstymo nebrandumas atsispindi ir socialinės išvados rengėjų pateiktuose duomenyse: E. Č. siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, padarytų nusikaltimų pasekmes įvardija tik tokias kaip patekimas į pataisos namus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo nei drausmintas, nei paskatintas, tai rodo, jog jis aktyviai nedalyvauja pataisos elgesio programose.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 28 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2015-06-19 dieną) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 6 mėnesiai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už kelias dešimtis tyčinių nusikaltimų, darytina išvada, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos E. Č., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti.

Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Sistemingas nusikaltimų darymas teismui kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo tolesnio noro keistis ir integruotis į visuomenę bei laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų. Apylinkės teismas nutartyje tinkamai aptarė tiek teigiamas, tiek ir neigiamas nuteistojo savybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl aukštesnysis teismas jų nekartoja.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo ją naikinti ir tenkinti nuteistojo skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.