Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms D. G., J. Š. ir jų atstovui pagal pavedimą advokatui Modestui Švažui,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti profesinį išsilavinimą (odos supjovėjos specialybę), dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 20⁰⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tarp ketvirto ir penkto aukštų tyčia papurškė ašarinių dujų prie nukentėjusiosios D. G., padarydama jai pirmo laipsnio abiejų akių ragenos ir junginės cheminį nudegimą, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

M. G. buvo kaltinta tuo, kad 2017 m. lapkričio 16 d. apie 20⁰⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje prie 12 buto tyčia papurškė ašarinių dujų nukentėjusiajai J. Š. į veidą, padarydama jai abiejų akių ragenos cheminį nudegimą, sukėlusį smulkias paviršines erozijas ragenose, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. kaltinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2017 m. lapkričio 16 d. apie 20¹⁰ val. ėjo namo su 5 m. anūke. Pakilo į ketvirtą aukštą, ėjo pro 12 buto duris. Prie buto durų padėtas kilimėlis. Anūkė netyčia paspyrė kilimėlį. Tuoj iš buto išpuolė kaimynė D. G.. Atrodo, kaimynė tiesiog laukė jų anapus durų. Kaimynė šaukė: „kodėl spardai mano kilimėlį?!“. Lipdama į penktą aukštą, atsisuko ir pasakė D. G.: „ko tu nori? Kodėl dabar kimbi?“. D. G. buvo pikta, akys paklaikusios, pasiėmė pagalį ir šaukdama daužė juo į grindis. Ji (įtariamoji) išsigando, nes buvo su anūke. Pagalvojo, kad kaimynė tuoj trenks pagaliu arba jai, arba vaikui. Norėdama apsiginti, iš rankinuko išsitraukė ašarinių dujų balionėlį. Anksčiau dirbo paštininke ir darbovietėje jai išdavė dujų balionėlį. Papurškė į koridoriaus sieną šalia durų. Gerai atsimena, kad čiurkšlę nukreipė į koridoriaus sieną, o ne D. G. į veidą. Papurškusi dujų, kilo laiptais ir išgirdo, kaip surėkė D. G. dukra. Kai purškė dujų, D. G. dukros šalia jos (motinos) nebuvo, ji atbėgo vėliau. Girdėjo, kad J. Š. suriko „ai“ ar kažkaip panašiai. Nematė J. Š. prie D. G., nesuprato, kodėl ji suriko. Papurškus dujų, nei D. G., nei jos dukra J. Š. jai (įtariamajai) nieko nesakė. Negirdėjo, kad (D. G. ar J. Š.) būtų dejavusiosios. Dėl tokio savo poelgio gailisi, supranta, kad nereikėjo purkšti dujų balionėliu, bet tuo metu išsigando.

Apžiūros 2018 m. sausio 26 d. protokole (1 t., b. l. 71-75) aprašytas 2017 m. lapkričio 16 d. 20¹⁰ val. garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Įraše girdisi, kad moteris kviečia policiją adresu (duomenys neskelbtini), nes kaimynė spyrė takelį, kažkuo purškė į akis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kaltinamoji M. G. neginčija, kad įvykio metu panaudojo ašarinių dujų balionėlį. Ji kaltės neprisipažino, paaiškino, kad nukentėjusiųjų nesužalojo. Nenorėjo sužaloti žmonių, netaikė nukentėjusiajai D. G. į veidą. Dujas purškė šalia nukentėjusiosios D. G.: pirmą kartą - prie durų skambučio (per žingsnį nuo tos vietos, kur nukentėjusioji D. G. stovėjo), antrą kartą - į koridoriaus sieną. Nukentėjusiosios J. Š. per įvykį apskritai nematė. Nukentėjusioji J. Š. atbėgo po to, kai baigė purkšti. Purškė, norėdama apsiginti. Gynė anūkę. Nukentėjusioji D. G. daužė pagaliu į grindis ir šaukdama, rėkdama ėjo prie jos (kaltinamosios).

BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia (BK 2 d. 2 p., 15 str. 3 d.).

Byloje kilo ginčas dėl to šių aplinkybių: 1) ar, jeigu taip – kur, kaip kaltinamoji nežymiai sužalojo nukentėjusiąsias, 2) kaltinamosios tyčios kryptingumo, 3) būtinosios ginties situacijos.

Nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados, eksperto J. Sakalo paaiškinimai teisme, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolai įrodo, kad nežymūs kūno sužalojimai nukentėjusiosioms buvo padaryti chemiškai aktyvių medžiagų poveikiu, konkrečiai – į akis patekus ašarinių dujų.

Ekspertas J. Sakalas teisme negalėjo detalizuoti sužalojimų mechanizmo, t. y. ar dujų į akis nukentėjusiosioms buvo papurkšta tiesiogiai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. G. parodė, kad [...] kaltinamoji lipo laiptais iš ketvirto į penktą aukštą. Ji (D. G.) užkalbino kaimynę, kaltinamoji apsisuko, priėjo prie pravirų jos (D. G.) buto durų ir nukreipė rankoje laikytą daiktą tiesiai jai į veidą. Dujas kaltinamoji purškė nesustodama, t. y. kol atbėgo dukra J. Š. [...]. Taigi iš pirminių nukentėjusiosios D. G. parodymų galima suprasti, kad kaltinamoji iš anksto turėjo pasiruošusi dujų balionėlį (laikė rankoje); nukentėjusiajai D. G. atidarius buto duris, priėjo prie jos ir papurškė dujų tiesiai į veidą.

Teisiamajame teismo posėdyje ir (bylos nagrinėjimo teisme metu) tikrinant nukentėjusiosios D. G. parodymus įvykio vietoje, nukentėjusioji D. G. parodė, kad ji (D. G.) užkalbino (einančią) kaimynę, kaltinamoji atsisuko į ją ir papurškė. Konfliktas truko neilgai. Kaltinamoji pasitraukė toliau, stovėjo greta 10 buto durų veidu į ją (D. G.), kažko ieškojo po kišenes ir purškė dujų tiesiai į ją. Kaltinamajai purškiant, ji (D. G.) užsiėmė akis, pasitraukė per žingsnį, ėmė šaukti. Atbėgo dukra. Abi su dukra stovėjo savo buto koridoriuje. Prie 10 buto stovinti kaltinamoji be sustojimo toliau purškė dujas į ją ir jos dukrą. Iš paskesnių nukentėjusiosios D. G. parodymų galima suprasti, kad kaltinamoji purškė jai, stovėdama ant laiptų tarp ketvirto ir penkto aukšto (arčiau ketvirto aukšto), paskui kažko ieškojo kišenėse, (suradusi) ketvirto aukšto aikštelėje papurškė dujų prie 12 buto, taip pat purškė dujų atsitraukusi prie 10 buto, esančio priešingoje 12-tam butui pusėje. Nukentėjusioji D. G. tvirtina, kad, atidariusi duris ir kalbėdama su kaltinamąja, stovėjo prie laukinių durų slenksčio savo buto viduje, iš buto į laiptinės koridorių nebuvo išėjusi, o kai kaltinamoji (pradžioje ar pirmą kartą) purškė dujų, ši buvo pasilipusi ant laiptų. Vadinasi, purškimo pradžioje ar purškiant pirmą kartą kaimynes skyrė 1-2 metrai. Nukentėjusiosios D. G. teigimu, ji užsiėmė akis, pasitraukė per žingsnį, ėmė šaukti ne iš karto, kai kaltinamoji papurškė, o šiek tiek vėliau, kaip galima suprasti, kaltinamajai purškiant ilgiau ar antrą kartą. Tai, kad nukentėjusioji D. G. ne iš karto pajuto neigiamas pasekmes, leidžia spręsti, kad kaltinamoji nepurškė ar bent nepataikė dujų tiesiai jai į veidą, į akis. Kaltinamoji aiškino, kad, pasilypėjusi ant 4-5 laiptelio tarp ketvirto ir penkto aukštų, t. y. per, kaip ji įvardina „žingsnį“, ji pirmą kartą papurškė dujų prie nukentėjusiosios D. G. buto durų skambučio. Kadangi nepataikė ten, kur norėjo, papurškė antrą kartą. Kaltinamosios paaiškinimai dėl jos ir nukentėjusiosios D. G. buvimo vietos purškimo pradžioje arba purškiant pirmą kartą neprieštarauja atitinkamai nukentėjusiosios D. G. parodymų teisme daliai.

Kaltinamoji neneigia, kad purškė ašarines dujas netoli tos vietos, kur stovėjo nukentėjusioji D. G.. Pirmą kartą pataikė prie nukentėjusios D. G. buto durų skambučio, tada spaudė dujų balionėlį antrą kartą ir taikė į sieną (laiptinės) koridoriuje. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji negalėjo nesuvokti, taigi suvokė veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jos veiksmų nukentėjusioji D. G. gali būti sužalota ir, nors nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios D. G., tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamoji sakė, kad 12 buto duris atidarė nukentėjusioji D. G., moterys trumpai pasikalbėjo ir ji du kartus papurškė dujų. Purkšdama nukentėjusiosios J. Š. nematė, jos šalia (prie laukinių buto durų ar laiptinės koridoriuje) nebuvo. Nukentėjusioji J. Š. atėjo greta nukentėjusiosios D. G. po to, kai kaltinamoji baigė purkšti.

Nukentėjusiųjų parodymai dėl to, ar kaltinamoji purškė dujas po to, kai prie motinos atbėgo nukentėjusioji J. Š., skyrėsi.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame teismo posėdyje ir, kai nagrinėjant bylą teisme įvykio vietoje buvo tikrinami nukentėjusiosios D. G. parodymai, nukentėjusioji D. G. parodė, kad kaltinamoji purškė dujas, ji (D. G.) užsiėmė akis, pasitraukė per žingsnį, ėmė šaukti ir atbėgo nukentėjusioji J. Š.. (Atbėgus dukrai) kaltinamoji nenustojo purškusi, be sustojimo purškė į jas abi. Degė veidas, rankos [...]. Iš tokios chronologinės įvykių sekos neaišku, iš kur nukentėjusioji D. G. žino arba galėjo žinoti, kad kaltinamoji purškė dujas į „jas abi“, jeigu nuo dujų užsiėmė akis, degė veidas, rankos. Per akistatą nukentėjusioji J. Š. parodė, kad kai ji atėjo į buto koridorių, buvo dūmų kamuolys, motina buvo susiėmusi už veido, jai (J. Š.) pradėjo graužti akis.

Apklausiama pirmą kartą nukentėjusioji J. Š. parodė, kad M. G. ją apipurškė. Juto čiurkšlę (1 t., b. l. 50). Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji J. Š. nebuvo tokia kategoriška ir teigė, kad, pribėgusi prie motinos, pajuto deginimą. Aplink buvo dūmų, migla. Nežino, ar pateko į dujų kamuolį, ar kaltinamoji purškė į ją tiesiogiai.

Faktiniai bylos duomenys neleidžia spręsti, kad kaltinamoji, purkšdama dujas, būtų mačiusi nukentėjusiąją J. Š.. Juo labiau nėra duomenų, kad kaltinamoji žinojo, jog nukentėjusioji J. Š. yra bute, todėl, motinai šaukiant, galėtų atbėgti pagalbą. Ašarinių dujų balionėlio poveikis trumpalaikis (netrukus atvykusių specialių tarnybų darbuotojai sužalojimų nuo ašarinių dujų nepatyrė). Nėra įrodyta, kad kaltinamosios tyčia buvo nukreipta, be kita ko, dujų balionėliu sužaloti ir nukentėjusiąją J. Š.. Už dėl neatsargumo padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, juo labiau už nežymų sveikatos sutrikdymą be kaltės baudžiamoji atsakomybė nenumatyta. Kaltinamoji išteisinama dėl nukentėjusiajai J. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, nesant šios veikos požymių (sudėties) – tyčios (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 28 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo neatsako baudžiamąja tvarka, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-279/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-316/ 2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-141/2015, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/ 2017).

Ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiama teismo posėdyje kaltinamoji teigė, kad nukentėjusioji D. G. pasiėmė pagalį (grindjuostę) ir rėkdama, šaukdama, daužydama juo į grindis išėjo į laiptinę, todėl ji (kaltinamoji) gindamasi papurškė dujų. Tikrinant parodymus įvykio vietoje, kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusioji D. G. pasiėmė pagalį (grindjuostę), po to grįžo namo (jį padėjo) ir tada ji (kaltinamoji) papurškė dujų. Nukentėjusioji D. G. per visą baudžiamąjį procesą vienodai parodė, kad nebuvo išėjusi iš buto, tik pradarė duris ir paklausė, kodėl praeidama kaltinamoji nuspyrė kilimėlį; įvykio metu pagalio (grindjuostės) neturėjo, nedaužė juo į grindis, nešaukė, nerėkė. Nėra kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių šiuos kaltinamosios ar nukentėjusiosios D. G. teiginius. Nesant galimybės racionaliomis priemonėmis pašalinti abejonių, abejonės aiškinamos kaltinamosios naudai.

Vis tik net ir pripažinus, kad nukentėjusioji D. G. atliko tam tikrus gąsdinančius veiksmus, negalima laikyti, jog kaltinamosios gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji aiškino, kad (kilus konfliktui) galėjo nueiti į namus, bet jai buvo stresas ir norėjo parodyti, jog gali apsiginti. Išsiėmė dujų balionėlį ir sakė nukentėjusiajai D. G.: „Tu ant manęs puoli?“. Tada du kartus purškė dujų. Tuo metu D. G. stovėjo buto viduje ir žiūrėjo į ją. Tikrinant parodymų įvykio vietoje, kaltinamoji nurodė, kad kaimynė išėjo iš buto, po to sugrįžo ir stovėjo bute, o ji (kaltinamoji) (per atstumą) papurškė dujų (2 t., b. l. 102-106). Iš kaltinamosios paaiškinimų visumos matyti, kad jos elgesį įvykio metu lėmė ne būtinybė atremti pavojingą kėsinimąsi, nes jis aiškiai buvo pasibaigęs, o su kaimyne susijusios nuoskaudos, noras pademonstruoti, kad ji nėra bejėgė.

Išnagrinėjus bylą, konstatuotina, kad smurtiniai kaltinamosios veiksmai prieš nukentėjusiąją D. G. įrodyti visiškai, teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl besikeičiančių paaiškinimų ir parodymų nepavyko tiksliai nustatyti kaltinamosios buvimo vietos, kai ji purškė dujas, ir purškimo krypties. Tokiu atveju kaltinime nurodytos dvi vietos aplinkybės, kad kaltinamoji [...] laiptinėje, prie 12 buto, papurškė dujų nukentėjusiajai D. G. į veidą [...], keičiamos į abstraktesnes aplinkybes, kad ji laiptinėje tarp ketvirto ir penkto aukštų tyčia papurškė ašarinių dujų prie nukentėjusiosios D. G.. Iš įrodymų visumos (konteksto) labiau panašu, kad kaltinamoji purškė būdama tolėliau nuo 12 buto, ir purškė netaikydama tiesiai nukentėjusiajai D. G. į veidą. Teismo iniciatyva atliktos kaltinimo korekcijos nesunkina kaltinamosios padėties.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios prieš nukentėjusiąja D. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Nusikaltimu vienam asmeniui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji yra nukentėjusiosios D. G. kaimynė, vyresnio amžiaus (60 m.), dirba (1 t., b. l. 134-137; 2 t., b. l. 130-132). Administracine tvarka nebausta, neteista (1 t., b. l. 140-141). Teismų praktikoje rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti daryti prieš jį nusikalstamą veiką. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos kaltininko veiksmų prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti tokią asmens reakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-386/2012, 2K-538-788/2015). Byloje nepaneigta kaltinamosios versija, kad jos nusikalstamus veiksmus lėmė grėsminga nukentėjusiosios D. G. reakcija į ketvirto aukšto aikštelės viduryje atsidūrusį jos buto durų kilimėlį: kaltinamajai su anūke einant pro šalį, nukentėjusioji D. G. atidarė duris, šaukė, rėkė, pasiėmė pagalį (grindjuostę) ir ėjo artyn daužydama juo į grindis. Todėl kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: eigą, trukmę, padarinius, kaltinamosios biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatęs sunkinančių, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas pirmą kart teisiamam asmeniui būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajai galėtų būti viena švelnesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) parenkant vidurkį tarp sankcijos minimumo ir mediumo. Bausmės atlikimo metu kaltinamajai draudžiama bendrauti su nukentėjusiąja D. G. (BK 48 str. 2 d., 5 d. 2 p.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 185-186) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2018 m. vasario 20 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti Valstybinei ligonių kasai iš įtariamosios M. G. 26,78 € turtinės žalos už nukentėjusiosioms D. G. ir J. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (1 t., b. l. 109-110). Kaltinamoji (tuo metu – įtariamoji) M. G. sumokėjo 26,78 € Valstybinei ligonių kasai už D. G. ir J. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 4, 47), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nukentėjusiajai D. G. 2017 m. lapkričio 30 d. nustatyta diagnozė – H10.2 Kiti ūminiai konjunktyvitai, rekomenduoti vaistai Oftaquix (2 t., b. l. 78). Nukentėjusioji D. G. su civiliniu ieškiniu pateikė čekį Nr. 40245/72. Iš čekio matyti, kad ji 2017 m. gruodžio 1 d. pirko akių lašus „Oftaquix“ ir, atėmus nuolaidą, sumokėjo 8 € (2 t., b. l. 54). Specialisto išvadoje sakoma, kad nukentėjusiosios D. G. pakartotinis lankymasis pas akių ligų gydymą 2017 m. lapkričio 30 d. dėl ūminio dešinės akies junginės uždegimo neturi priežastinio ryšio su 2017 m. lapkričio 16 d. trauma (1 t., b. l. 97-98). Teisme ekspertas J. Sakalas paaiškino, kad kai D. G. kreipėsi į akių gydytoją, jai nustatytas ūminis konjunktyvitas, t. y. bakterinės kilmės uždegimas. Jis nesusijęs su 2017 m. lapkričio 16 d. sužalojimu. Nukentėjusiajai D. G. išrašyti vaistai „Oftaquix“ nenaudojami patyrus akies ragenos nudegimą. Teismas sprendžia, kad civilinio ieškinio dalis dėl 8 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįsta, nes nukentėjusiosios D. G. turėtos išlaidos nesusijusios su kaltinamosios 2017 m. lapkričio 16 d. prieš ją įvykdyta nusikalstama veika, ir šią civilinio ieškinio dalį atmeta.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginis. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. G. per įvykį ir kurį laiką po to galėjo jausti tiek fizinį skausmą, tiek būti sukrėsta, pažeminta. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad gydėsi dėl sukrėtimo, kad ji iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad emocinė pusiausvyra dėl fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai. Atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, kaltinamosios turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. G. iš kaltinamosios priteisia 100 € neturtinės žalos atlyginimo. Kitą jos civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmeta kaip neįrodytą (CPK 12, 178 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. 2018 m. gegužės 15 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamosios 2 000 € neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 57). Kadangi kaltinamoji išteisinta dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo prieš nukentėjusiąją J. Š., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, išlaidas apmokant paslaugas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje priimta, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiuosius, priteisimo valstybės naudai (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-208-744/2017).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. G. ir J. Š. interesams baudžiamojoje byloje atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtas advokatas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė teismui pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 293,54 € (išlaidos, patirtos teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. G.) ir 130 € (išlaidos, patirtos teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. Š.) priteisimo valstybės naudai (2 t., b. l. 116-117, 119-120).

Kaltinamoji išteisinta dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją J. Š., todėl 130 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas už nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. suteiktas teisines paslaugas iš kaltinamosios nepriteisiamas.

Kaltinamosios darbo užmokestis svyruoja nuo 476,95 € iki 530,54 € per mėnesį (2 t., b. l. 130-132). Kaltinamoji turi nekilnojamojo turto – 2 kambarių butą Šiauliuose (1 t., b. l. 149). Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra (1 t., b. l. 150). Įvertinęs duomenis apie kaltinamosios turtinę padėtį, teismas nenustatė pagrindo iš kaltinamosios nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę D. G., ar sumažinti jų dydį. Iš kaltinamosios priteisiama 293,54 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – dujų balionėlis, saugomas Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 133), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis konfiskuojamas ir kaip bevertis sunaikinamas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus J. Š. sveikatos sutrikdymo), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus D. G. sveikatos sutrikdymo), ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiąja D. G..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.

Procesą pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2018 m. vasario 20 d. civilinį ieškinį dėl 26,78 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

D. G. 2018 m. gegužės 15 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš M. G. priteisti 100 € neturtinės žalos atlyginimo. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

J. Š. 2018 m. gegužės 15 d. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš M. G. valstybės naudai 293,54 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų atstovaujant nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę D. G., atlyginimo.

Atstovaujant nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę J. Š. patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 130 € atlyginimo iš M. G. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – dujų balionėlį konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.