Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-99-1049/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-02-08Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. Apeliacija2022-03-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-03-24
Bylos Nr.
AN2-99-1049/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01858-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Audrius Meilutis (pirm.)
Pažeidėjas
Z. Š.
Institucija
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-99-1049/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01858-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – Z. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Z. Š. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės R. D. 2021 m. spalio 14 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) nubaustas 30,00 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2021 m. gegužės 10 d. 9.20 val., (duomenys neskelbtini), jo transporto priemonė stovėjo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, lengvųjų automobilių stovėjimo būdas, galiojimo zonoje, kai transporto priemonė nebuvo paženklinta specialiu leidimu, kuris turi būti tvirtinamas ant priekinio stiklo, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto, 1 priede nurodyto kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ reikalavimus.

2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu Z. Š. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kurie 2022 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir Institucijos 2021 m. spalio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Z. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutartį ir tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą bei panaikinti Institucijos 2021 m. spalio 14 d. nutarimą, bylą nagrinėti iš esmės.

3.1. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus esminių aplinkybių: automobilis yra septynių metų senumo ir jo nuvažiuojamas atstumas yra tik pusė gamintojo deklaruojamo 125 kilometrų naujo automobilio atstumo, t. y. apie 60-65 kilometrai, automobilio baterija buvo nusėdusi ir grįžti į įprastą krovimo vietą (duomenys neskelbtini) prospekte buvo tiesiog neįmanoma, automobilio krovimo stotelės prie (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės buvo užimtos ilgiau nei 30 minučių, tuo tarpu sustojimas gatvėje prie įkrovimo stotelės trukdė eismui, be to, pareiškėjas elektromobilį turi 4 mėnesius ir mieste žino tik vieną krovimo stotelę, nebuvo atskleista ir pareiškėjo kaltės subjektyvioji pusė, nes jis tik ketino įkrauti elektromobilį, kad galėtų tęsti kelionę, taip pat nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji Kelių eismo taisyklių pakeitimai (elektromobilių parkavimas jų krovimo stotelėse, bei krovimo laiko ribojimas), kurie patvirtina elektromobilių krovimo/parkavimo problemą.

3.2. Pareiškėjas motyvuoja, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas Z. Š. skunde nurodytų argumentų dėl esamos elektromobilio krovimo stotelės užimtumo net nevertino. Taip pat teismas nevertino ir pareiškėjo kaltės subjektyvios pusės bei susidariusios situacijos, kad elektromobilių parkavimas mieste yra nemokamas, elektromobilis buvo paliktas stovėjimo vietoje apie 30 minučių, nes reikėjo palaukti kol atsilaisvins užimta įkrovimo stotelė, tuo tarpu pareiškėjas vaikščiojo prie „(duomenys neskelbtini) paminklo“ netoliese, jis taip pat teiravosi pačios savivaldybės priėmimo skyriaus darbuotojų apie galimybę įkrauti automobilį savivaldybės krovimo stotelėje. Visos šios aplinkybės teismo nebuvo nustatytos ir išvada dėl jų nebuvo padaryta.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo įrodymų iš savivaldybės administracijos skyriaus. Teismui buvo žinoma, kad teritorija yra filmuojama ir buvo prašomi papildomi įrodymai, galintys patvirtinti tiek pareiškėjo veiksmus, tiek aikštelės užimtumo aplinkybę ar realių galimybių (tiksliau ne galimybių) palikti automobilį kitoje nei ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zona vietoje, tačiau teismas pasyviai elgėsi rinkdamas įrodymus. Teismas taip pat nevertino ir tos aplinkybės, kad pareiškėjas veikė būtino reikalingumo situacijoje.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 80 punktu ir kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ reikalavimais, minėto ženklo galiojimo zonoje, neturint specialaus leidimo, transporto priemonei leidžiama sustoti tik keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Šiuo atveju ginčo, jog pareiškėjas atvyko pakrauti elektromobilį ir jį paliko ieškodamas krovimo stotelę užėmusių vairuotojų – nėra, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas sustabdė transporto priemonę krovimo veiksmui atlikti yra nepažeidžiantis KET 8 punkto, t. y. nesant nusižengimo objektui, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį.

4.1. Institucija nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas trimis aspektais: 1. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus bei nustatant administracinio nusižengimo bylai svarbias aplinkybes, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl esamos elektromobilio krovimo stotelės užimtumo; 2. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, siaurai ir blanketiškai taikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punktą; 3. Pirmosios instancijos teismas sistemiškai aiškina, kad kelio ženklo Nr. 531 reikalavimas ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau SEAKĮ) 2 straipsnio 80 punkto nuostata leidžia transporto priemonę sustabdyti kelio ženklo “Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, be reikalingo leidimo - keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

4.2. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, institucija nurodo, kad iš apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog Apeliantas nesutinka su pačiu administracinio nusižengimo faktu, bei tuo, jog į tai neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas, be kita ko, teismas nebuvo aktyvus siekiant nustatyti bylai svarbias aplinkybes. 2021 m. gegužės 10 d. 9.20 val., Savivaldybės administracijos atlikto patikrinimo metu adresu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), gamybinė markė „NISSAN LEAF“ stovi kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, lengvųjų automobilių stovėjimo būdas, galiojimo zonoje, kai transporto priemonė nebuvo paženklinta specialiu leidimu, kuris turi būti tvirtinamas ant priekinio stiklo. Apeliantas mano, kad jis nusižengimo nepadarė, kadangi atvykęs į įkrovimo stotelę (duomenys neskelbtini), nerado laisvos vietos, todėl pastatė automobilį „NISSAN LEAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastoje laisvoje vietoje kelio ženklo NR. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 galiojimo zonoje. Tiek skunde, tiek posėdžio metu, Apeliantas neginčijo, kad matė kelio ženklą, draudžiantį statyti transporto priemonę, neturint leidimo, nurodė, kad neturėjo tikslo transporto priemonės šioje vietoje palikti, tačiau paliko ir išėjo pasivaikščioti po Laisvės alėją.

4.3. Vadovaujantis teismų praktika – Kauno apygardos teismo nutartis byloje AN2-508- 954/2019, pažymėtina „jog eismo dalyviai, realizuodami savo teisę naudotis keliais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. KET 8 punkte, inter alia, numatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Pagrįstai skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylose dėl kelių ženklų teisėtumo, yra išaiškinta, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis kelių ženklinimo. Jei kyla klausimų ar abejonių dėl ženklų įrengimo teisėtumo, turi būti kreipiamasi į kompetentingas institucijas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Kelių eismo taisyklių 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis“. Apeliantas, būdamas pareigingas vairuotojas, privalo paklusti kelių ženklams, juos stebėti ir jais vadovautis, todėl ta aplinkybė, kad jis neturėjo tikslo transporto priemonės šioje vietoje palikti, tačiau paliko ir išėjo pasivaikščioti į Laisvės alėją jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nešalina.

4.4. Nesutiktina su aukščiau nurodytu Apelianto apeliacinio skundo aspektu, kad Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus bei nustatant administracinio nusižengimo bylai svarbias aplinkybes bei pažymėtina, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas buvo užfiksuotas nuotraukose ir tai atlikta teisėtai bei pagrįstai. Apeliantas nurodo, jog Pirmosios instancijos teismas sistemiškai aiškina, kad kelio ženklo Nr. 531 reikalavimas ir SEAKĮ 2 straipsnio 80 punkto nuostata leidžia transporto priemonę sustabdyti kelio ženklo “Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, be reikalingo leidimo - keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

4.5. SEAKĮ 2 straipsnio 80 punkto dispozicija Transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Atsižvelgiant į teismų praktiką – Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-351-485/2015 „sustojimas kelio ženklo Nr. 333 veikimo zonoje nedraudžiamas, tačiau leidžiamas tik tiek, kiek to reikia keleiviams išlaipinti ar kroviniui pakrauti (iškrauti).“ Apelianto nuomone, jis nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių ir galėjo kelio ruože pažymėtame kelio ženklu Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 galiojimo zonoje stovėti tiek, kiek reikia išleisti ar įlaipinti keleivius, ar atlikti krovimo darbus. Manytina, Apeliantas maišo žodžių krauti/įkrauti ir krauti/pakrauti sąvokas. Iš byloje esančio Apelianto skundo, matyti Apeliantas nėra nurodęs, kad jis vykdė krovos darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas automobiliui – Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-351-485/2015 „sustoti kelio ženklo Nr. 333 veikimo zonoje negali būti suprantamas taip, kaip tai supranta Apeliantas, kadangi pagal teisės aktų nuostatas, automobilio krovimas yra tada, kai automobilis yra kraunamas kroviniu“ arba iškraunamas. Pažymėtina, kad nei apklausiamas pirmos instancijos teisme, nei paduodamas apeliacinį skundą Apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2021 m. gegužės 10 d. 9.20 val., transporto priemonė (duomenys neskelbtini), gamybinė markė „NISSAN LEAF“ stovėjo kelio ženklo NR. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, lengvųjų automobilių stovėjimo būdas, galiojimo zonoje, kai transporto priemonė nebuvo paženklinta specialiu leidimu, o jis atliko krovimo darbus. Iš byloje esančio Apelianto skundo matyti, kad apeliantas nesutinka, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi ketino krauti/įkrauti savo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), gamybinė markė „NISSAN LEAF“ akumuliatorių, šalia esančioje įkrovimo stotelėje. Tačiau jis neketino vykdyti ir nevykdė krovos darbų, kai automobilis yra kraunamas kroviniu arba iškraunamas.

4.6. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad nei SEAKĮ, nei KET nuostatos nenumato galimybės transporto priemonėms stovėti iki 10 min. vietose, kuriose stovėti (ar net sustoti) draudžia draudžiamieji kelio ženklai, nes galėtų kilti grėsmė eismo saugai ir būtų sunkiai įgyvendinama eismo dalyvių kontrolė, tai yra kontroliuojantiems pareigūnams būtų itin sudėtinga kontroliuoti, ar transporto priemonė stovi ne ilgiau kaip 10 min. KET XVII skyriuje „Sustojimas ir stovėjimas” įtvirtintos bendrosios sustojimo ir stovėjimo taisyklės, kartu numatant bendruosius atvejus, kai sustoti ir stovėti draudžiama (pvz. sustoti ir stovėti draudžiama geležinkelio pervažose, pėsčiųjų perėjose, sankryžose ir pan.). KET taip pat numato, kad tik specialiųjų transporto priemonių vairuotojai (pvz. policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos ir kt. ir tik esant svarbioms priežastims (pvz., kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą ir kt.), gali nepaisyti tam KET įtvirtintų reikalavimų (kartu ir KET XVII skyriuje nustatytų draudimų sustoti ir stovėti tam tikrose vietose, bei draudžiamųjų kelio ženklu Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimų). Taigi, KET numato tam tikras išimtis, kai tam tikriems transporto dalyviams suteikiama teisė su itin svarbiomis priežastims. Atkreiptinas dėmesys, kad KET nenumato jokių kitų galimybių transporto priemonėms stovėti iki 10 min. vietose, kuriose sustoti ar stovėti draudžiama. Kadangi, tokiu atveju galėtu kilti grėsmė eismo saugai ir, kaip minėta aukščiau, būtų sunkiai įgyvendinama eismo dalyvių kontrolė, tai yra kontroliuojantiems pareigūnams būtų itin sudėtinga kontroliuoti, ar transporto priemonė stovi ne ilgiau kaip 10 min. Apeliantas, kaip sako, atvyko pakrauti elektromobilį ir jį paliko išėjęs pasivaikščioti.

4.7. Institucija pažymi, kad Kauno apylinkės teismas teisingai vertino KET 8 punktą, nurodydamas jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu <...> Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 1 priede pateiktas kelio ženklas Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 galiojimo zonoje be tam reikalingo leidimo leidžiamas tik dviem atvejais – keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti/iškrauti.

4.8. Nusižengimo fiksavimo vietoje darytose nuotraukose aiškiai matyti, jog transporto priemonė (duomenys neskelbtini), gamybinė markė „NISSAN LEAF“, yra palikta stovėti vietoje, kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 galiojimo zonoje, ant automobilio priekinio stiklo nebuvo pritvirtintas leidimas. Pats Apeliantas neneigia to fakto, kad paliko transporto priemonę, neturint leidimo, nors ir matė ženklą, suprato jo reikšmę. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2021m. gegužės 10 d. 9.20 val., transporto priemone (duomenys neskelbtini), gamybinė markė „NISSAN LEAF“ stovėjo kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, lengvųjų automobilių stovėjimo būdas, galiojimo zonoje, kai transporto priemonė nebuvo paženklinta specialiu leidimu, o jis atliko krovimo/iškrovimo darbus.

4.9. Taigi, bylos faktiniais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad Apeliantas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), gamybinė markė „NISSAN LEAF“, pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, kai leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje vietoje, už priekinio stiklo pritvirtinta nebuvo, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 8 punktą bei padarant administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės. Administracinio nusižengimo byloje procesiniai sprendimai priimti teisėtai ir pagrįstai, procesinių pažeidimų nepadaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – Z. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde Z. Š. ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl Institucijos nutarimo, kuriuo jis nubaustas 30,00 eurų bauda už minėto administracinio nusižengimo padarymą.

6. Vertinant apylinkės teismo priimtos nutarties pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad remiantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Z. Š. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka tiek su Institucijos, tiek ir su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Z. Š. apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų vertinimą, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, priešingai nei skunde pabrėžia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Z. Š., nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

8. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti. Aptarta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, būtina įvertinti ir Kelių eismo taisykles, reglamentuojančias automobilių stovėjimą tam tikrose vietose. Kaip numatyta Kelių eismo taisyklių 8 punkte, kuris, be kita ko, inkriminuotas ir apeliantui, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Kelių eismo taisyklių 1 priede <...>. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

9. Kaip matyti iš bylos duomenų Z. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas automobilį jis sustojo ir stovėjo pažeisdamas kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 reikalavimus. Remiantis aktualia Kelių eismo taisyklių redakcija, kelio ženklas Nr. 531 žymi stovėjimo vietą, kurioje transporto priemonėms leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais (leidimai tvirtinami už priekinio stiklo), iš ko seka, kad neturint specialaus leidimo ar nepritvirtinus jo matomoje vietoje – už priekinio stiklo, asmuo pažeidžia minėto kelio ženklo reikalavimus, už ką numatyta administracinė atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Z. Š. priklausantis automobilis „Nissan Leaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ir stovėjo prie pastato (duomenys neskelbtini), kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje. Fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis stovėjo minėtoje vietoje, tačiau specialaus leidimo, suteikiančio teisę stovėti, už priekinio automobilio stiklo nebuvo (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 20-23). Minėtų aplinkybių neneigia ir pats apeliantas, nurodęs kad pastatė ir laikė savo vairuojamą automobilį prie pastato (duomenys neskelbtini), taip pat, kad neturėjo specialaus leidimo, suteikiančio teisę palikti automobilį rezervuotoje vietoje. Vis dėlto, savo skunde apeliantas nurodo, kad nėra atskleista jo veikos subjektyvioji pusė, kadangi tikslo rezervuotoje vietoje pastatyti savo transporto priemonę jis neturėjo, tiesiog nerado laisvos vietos priparkuoti savo elektromobilį įkrovimo stotelėje, nes abi stotelės buvo užimtos, todėl jis patraukė savo automobilį nuo gatvės, kad netrukdytų eismui į šalia įkrovimo stotelių buvusią laisvą vietą. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, neturi teisinio pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

11. Kaip matyti iš pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos, apklausiamas apylinkės teisme Z. Š. patvirtino, kad pastatė automobilį kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje, matė, kad minėta vieta yra pažymėto tokiu kelio ženklu. Laukdamas kol atsilaisvins elektromobilio įkrovimo stotelė, jis paliko automobilį stovėti, o pats buvo išėjęs pasivaikščioti, kad nesėdėti automobilyje. Po 30 minučių neatsilaisvinus nei vienai įkrovimo stotelei, apeliantas nuvažiavo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje esančią įkrovimo stotelę. Minėti paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl automobilio techninės būklės, kad baterija buvo beišsikraunanti ir todėl jis nebegalėjo nuvažiuoti iki kitos įkrovimo stotelės, todėl esant užimtoms įkrovimo stotelėms prie savivaldybės, laukė kol jos atsilaisvins bei tai, kad apeliantas elektromobiliu naudojasi tik 4 mėnesius, todėl (duomenys neskelbtini) mieste jam žinoma tik viena įkrovimo stotelė (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, pats apeliantas nurodė, kad sustojo prie savivaldybės pastato esančių įkrovimo stotelių, vėliau nesulaukęs kol jos atsilaisvins nuvažiavo į kitą įkrovimo stotelę prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kas paneigia jo argumentus, kad jam žinoma tik viena elektromobilių įkrovimo stotelė (duomenys neskelbtini) bei tai, kad automobilio baterijos nebūtų užtekę nuvažiuoti iki kitos įkrovimo stotelės. Kaip matyti, apeliantas pats patvirtino, o apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pastebėjo, kad Z. Š. sėkmingai pasiekė kitą elektromobilių įkrovimo stotelę.

12. Pažymėtina, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad į nutarime nurodytą vietą jis atvyko tik pakrauti elektromobilį ir jį paliko ieškodamas krovimo stotelę užėmusių vairuotojų, byloje nenustatyta, netgi priešingai, pats apeliantas apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad išėjo pasivaikščioti šalia esančio paminklo, nenorėdamas sėdėti automobilyje, nors prieš tai tikino, kad vos sustojęs nuėjo į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybę pasiteirauti dėl elektromobilio įkrovimo galimybės. Kita vertus, praktiškai neįtikima situacija, kuomet, anot pareiškėjo, būdamas šalia paminklo, kuris yra visai šalia nurodytų elektromobilių krovimo stotelių, jis nebūtų pastebėjęs (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės įgaliotų tarnautojų fiksuojamo nusižengimo dėl stovėjimo tvarkos pažeidimo, kas tik liudija, kad transporto priemonę nurodytoje vietoje be priežiūros pareiškėjas buvo palikęs ilgiau nei pats teigia.

13. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu, jis tik ketino įkrauti elektromobilį, kad galėtų tęsti kelionę ir neturėjo tikslo stovėti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje, vis tik nepaneigia, kad jis pažeidė minėto kelio ženklo reikalavimus. Šioje vietoje pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės, kurios yra privalomos visiems asmenims, dalyvaujantiems eisme, iš vairuotojų reikalauja ypatingo atidumo ir rūpestingumo vairuojant transporto priemones, siekiant nepažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kaip matyti iš nagrinėjamojo įvykio dieną darytų fotonuotraukų, Z. Š. automobilis įvykio dieną buvo pastatytas kelio ženklo Nr. 531, su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje. Tai, kad matė minėtą kelio ženklą parkuodamas automobilį, apeliantas neginčijo, todėl akivaizdu, kad tokiu atveju, Z. Š., būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, privalėjo įsitikinti, ar automobilį stovėti palieka tinkamoje vietoje. Tuo tarpu to nepadaręs, jis privalo prisiimti savo neapdairumo pasekmes ir atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už padarytą teisės pažeidimą – stovėjimą neleistinoje vietoje. Net ir tikint apelianto versija, kad jis neturėjo tikslo palikti stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 531, su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje, o tik norėjo palaukti kol atsilaisvins įkrovimo stotelė, atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju rūpestingas vairuotojas nebūtų išlipęs iš minėtos transporto priemonės, o būtų likęs viduje ir laukęs kol atsilaisvins įkrovimo vieta bei paaiškinęs visą situaciją Institucijos atstovams, fiksavusiems pažeidimą. Todėl minėta apelianto iškelta versija, laikytina tik jo siekiu išvengti atsakomybės. Minėtos aplinkybės, priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismo taip pat buvo įvertintos ir padaryta pagrįsta išvada, kad elektromobilių įkrovimo stotelių užimtumas nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

14. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiu, kad jo atsakomybę šalina būtinojo reikalingumo sąlyga, t. y., kad jis transporto priemonę buvo palikęs stovėti kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje, motyvuojant tuo, kad visos įkrovimo stotelės buvo užimtos, o palikti automobilio stovėti ant kelio negalėjo, nes trukdytų eismui.

15. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 16 straipsnio 1 dalimi, asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-12-689/2020).

16. Nagrinėjamu atveju nenustatyta kokio pavojaus siekė išvengti Z. Š., dėl ko, jam buvo būtina palikti stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 531, su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje neturint specialaus leidimo. Būtinojo reikalingumo situacijos apelianto veiksmuose apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia. Vien tik faktas, kad apeliantas pažeidė Kelių eismo taisykles ir paliko automobilį stovėti vietoje, kurioje būtinas specialus leidimas, tam, kad automobilis netrukdytų eismui, kol jis laukė atsilaisvinančios elektromobilio įkrovimo stotelės, nesudaro pagrindo spręsti, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas nagrinėjamu atveju įvyko dėl būtinojo reikalingumo situacijos. Akivaizdu, jog laukiant kol atsilaisvins elektromobilio įkrovimo stotelė, nebuvo būtinybės palikti automobilio stovėti kelio ženklo Nr. 531, su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje ir išeiti pasivaikščioti. Kitų duomenų, kuriems esant galima būtų svarstyti klausimą dėl būtino reikalingumo situacijos Z. Š. veiksmuose, nei apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos teisme Z. Š. nenurodė. Juo labiau, kad kaip matyti, iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, nesulaukęs atsilaisvinusios įkrovimo stotelės, po 30 minučių jis nuvažiavo iki kitos įkrovimo stotelės, esančios prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, kas tik patvirtina būtinojo reikalingumo sąlygos nebuvimą. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, taip pat ir subjektyviuosius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

17. Atmestinas kaip nepagrįstas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas buvo nuėjęs iki savivaldybės administracijos priėmimo skyriaus pasiteirauti apie galimybę įkrauti automobilį savivaldybės krovimo stotelėje. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas įvertino reikšmingas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus ir surinktus įrodymus, o vien tai, kad Z. Š. ėjo pasiteirauti savivaldybės priėmimo skyriuje apie galimybę įkrauti automobilį, jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nešalina. Kaip jau buvo minėta, apeliantas matė ir suprato, kad automobilį palieka kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje, žinojo, kad reikalingas specialus leidimas automobilio parkavimui minėtoje vietoje, tačiau neturėdamas tokio leidimo, vis tiek paliko transporto priemonę minėtoje vietoje stovėti ir išėjo pasivaikščioti. Vien tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu, apelianto teigimu, egzistavo teisinio reglamentavimo dėl elektromobilių krovimo trūkumas, nors tokios aplinkybės nenustatytos, taip pat nesudarė pagrindo pažeisti Kelių eismo taisyklių nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Kelių eismo taisyklių 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, privalo paklusti kelių ženklams, juos stebėti ir jais vadovautis.

18. Aptartų aplinkybių kontekste aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad Z. Š., palikdamas automobilį stovėti kelio eismo ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836 galiojimo zonoje, neturėdamas tokią teisę jam suteikiančio specialaus leidimo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punktą, todėl vertinamu atveju jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

19. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apelianto teiginiai, kad teismas nesiėmė visų būtinų priemonių ir neišsireikalavo įrodymų iš pačios savivaldybės administracijos skyriaus, nors teismui buvo žinoma, kad teritorija yra filmuojama vaizdo kameromis. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, apylinkės teismas, atmesdamas Z. Š. skundą, buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi būtinų veiksmų, kad byla būtų išspręsta teisingai – ištyrė ir įvertino visas bylai išspręsti teisingai būtinas aplinkybes, apklausė tiek administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tiek ir Institucijos, surašiusios 2021 m. spalio 14 d. nutarimą, atstovą, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad Z. Š. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą , o skunde dėstomi teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo šios išvados nepaneigia.

20. Nesutiktina ir su apelianto teiginiais, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nes remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 80 dalimi, jo transporto priemonė kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 836, galiojimo zonoje sustojo ne ilgesniam laikui, negu reikia transporto priemonei krauti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 80 dalis apibrėžia, kad transporto priemonės sustojimas tai transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Taigi, sistemiškai aiškinant Kelių eismo taisyklių 1 priedo 531 punkto reikalavimus bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 80 punkto nuostatą, transporto priemonės sustojimas kelio ženklo „Rezervuota stovėjimo vieta“ galiojimo zonoje, šiuo atveju transporto priemonei yra leidžiamas tik dviem atvejais – keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurios pateisintų Z. Š. sustojimą kelio ženklo Nr. 531 ,,Rezervuota stovėjimo vieta“ veikimo zonoje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad Z. Š. automobilį pastatė minėto kelio ženklo galiojimo zonoje, nes ketino automobilį krauti, vis dėlto pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamą „transporto priemonei krauti“ sąvoką, automobilio krovimas yra tada, kai jis yra pakraunamas (iškraunamas) tuo metu ir toje vietoje. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobiliui ,,Nissan Leaf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovint prie savivaldybės pastato, kelio ženklo Nr. 531 ,,Rezervuota stovėjimo vieta“ veikimo zonoje, šalia jo nėra nei vairuotojo, nei krovinių, automobilio durelės ir bagažinė uždarytos, o tai patvirtina, kad automobilis minėtoje vietoje nebuvo pastatytas su tikslu vykdyti krovimo darbus. Be to, kaip jau minėta iš paties apelianto paaiškinimų, matyti, kad minėtoje vietoje automobilį jis pastatė ir išėjo pasivaikščioti, neatsilaisvinus įkrovimo stotelėms, nuvažiavo į kitą stotelę, kas tik patvirtina, kad Z. Š. turėjo visas galimybes iš karto nuvažiuoti į kitą įkrovimo stotelę ir nepažeisti Kelių eismo taisyklių, tačiau to nepadarė ir sąmoningai pasirinko teisei priešingą veikimo būdą. Pabrėžtina, kad apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, tai yra, kad jo automobilis stovėjo tik 30 minučių, be to, parkavimas yra nemokamas, teisiškai yra nereikšmingos, kadangi administracinės atsakomybės kilimui pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį pakanka vien pavojingų veiksmų atlikimo – sustojimo neleistinoje vietoje. Taigi, Z. Š., palikdamas stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 531 ,,Rezervuota stovėjimo vieta“ veikimo zonoje, neturėdamas tam specialaus leidimo, be pateisinamos priežasties, pažeidė šį reikalavimą, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

21. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, o institucija administracine tvarka nebaustam, savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažinusiam Z. Š., nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepažeisdama ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, paskyrė adekvačią ir proporcingą sankcijoje numatytą minimalią baudą, todėl naikinti ar keisti skundžiamos apylinkės teismo nutarties pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. Be to, jokių naujų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakęs apylinkės teismas, nėra pateikta, todėl asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – Z. Š. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir asmens patraukto administracinėn atsakomybėn – Z. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Meilutis