Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo Lietuvos kalėjimo tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistosios E. D. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2024 m. spalio 3 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio Saugumo valdymo skyriaus viršininko funkcijas, atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas D. K. teikimas dėl nuteistosios E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Teikime nurodoma, kad nuteistajai E. D. nustatytas pagrindinis susirgimas – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (vidutinio sunkumo). Gretutinės ligos – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kitos patikslintos cerebrovaskulinės (smegenų kraujagyslių) ligos, kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, kitos senatvinės kataraktos. Dėl to, kaip nurodoma teikime, nuteistosios E. D. diagnozė atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ I priedo IV skyriaus 19 punkto kriterijus. (Vidutinio sunkumo ir sunkios progresuojančios demencijos), todėl siūloma ją atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Iš teikime nurodytų duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad E. D. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2023 m. lapkričio 20 d. Bausmės pabaiga – 2030 m. lapkričio 6 d.

Gydytojų konsultacinės komisijos atstovė gydytoja O. M. paaiškino, kad E. D. slaugos ir palaikomajame skyriuje yra gydoma nuo liepos mėnesio. Šiame skyriuje yra gydoma, kadangi po jai atliktos operacijos pasunkė jos psichinė būklė, sunkus apsitarnavimas. Nuteistosios fizinės sveikatos būklė yra patenkinama, visa problema yra psichikos būklėje. Nuteistoji yra sąmoninga, dalinai orientuojasi aplinkoje, kartais supranta, jog yra kalėjime, kartais galvoja, jog yra pas dukrą. Didžiąją laiko dalį praleidžia lovoje, tačiau ne dėl fizinės sveikatos trūkumų, o dėl psichinės sveikatos pablogėjimo, dėl šios aplinkybės jai taikoma slauga, kad būtų prižiūrima ir nieko sau nepasidarytų. Nuteistajai buvo indikacijos guldymui į psichiatrijos skyrių, tačiau nuteistoji tam aktyviai priešinosi, o kadangi yra pakaltinama, toks priešinimasis buvo įvertintas kaip atsisakymas ir buvo tik konsultuota, paskirtas gydymas. Nuteistosios sveikatos būklės blogumas yra susijęs tik su psichologine puse, tačiau psichiatrinės ekspertizės atlikimas inicijuotas nebuvo. Fizinė būklė, pagal amžių patenkinama, yra regos sutrikimų, bet jie neesminiai. Jei ji būtų paleista į laisvę ją prižiūrėtų dukra, tačiau, jei dukra nuolatinai nebūtų su nuteistąja, tokios priežiūros nepakaktų.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą atmesti. Prokurorė atkreipė dėmesį, jog pagal nuteistosios fizinę būklę nėra pagrindo išvadai, kad jos fizinė būklė būtų nesuderinama su bausmės atlikimu ar bausmę atlikti būtų per sunku, liga nėra užkrečiama, įkalinimo įstaigoje taikomas gydymas. Pažymėta ir tai, kad didžiausia problema ne fizinė nuteistosios būklė, tačiau psichologinė, o nustačius aiškius sutrikimus reiktų spręsti dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, tačiau ne dėl atleidimo nuo bausmės dėl ligos. Teikimas turėtų būti atmestas ir bausmę atliekančios institucijos iniciatyva reikėtų kreiptis dėl psichiatrinės ekspertizės skyrimo E. D. ir tuomet pagal teikimą spręsti dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką. Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnį nepakanka vien nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas. Dėl to teismo medicinos eksperto išvada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti būtų per sunku, teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajai E. D. sunki nepagydoma liga buvo diagnozuota jau bausmės vykdymo laikotarpiu, būklė pablogėjo po 2024 m. vasarą atliktos operacijos, tuo tarpu gretutinės ligos nuteistajai buvo nustatytos ir nuosprendžio priėmimo metu. Šiuo metu nuteistoji bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, jai teikiamas medikamentinis gydymas, kuris buvo paskirtas gydytojo neurologo. Kaip matyti iš teismui kartu su teikimu pateikto Sveikatos būklės patikrinimo 2024 m. rugsėjo 25 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) priedo – epikrizės, 2024 m. liepos 5 d. ir 2024 m. liepos 11 d. nuteistoji buvo konsultuota gydytojos psichiatrės ir jai diagnozuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija, taip pat nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE – 18 balų). Teikimo nagrinėjimo metu, aukščiau nurodytos diagnozės pakitimai nenustatyti, paaiškinimus teikusi gydytoja tik papildomai nurodė, jog nuteistajai po atliktos operacijos pablogėjo sveikata, pažinimo funkcijos, tačiau visa tai susiję su psichologine nuteistosios būsena, bet ne su fiziniais negalavimais. Šiuo metu nuteistoji laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje gauna užtikrintą nuolatinį gydymą, yra užtikrinama nuteistosios priežiūra dėl konstatuotos pagrindinės ligos ir gretutinių susirgimų. Teismo posėdžio metu paaiškinimus davusi gydytoja nurodė, kad nuteistoji šiuo metu fiziškai yra pakankamai aktyvi, jos sveikatos būklės sutrikimas yra išimtinai susijęs su psichologine būsena. Teismas pažymi, kad visos gretutinės ligos nuteistajai buvo nustatytos ir nuosprendžio priėmimo metu.

Nuteistoji dėl jai diagnozuotos nepatikslintos kraujagyslinės demencijos nėra pavojinga aplinkiniams, jos liga nėra užkrečiama ir pavojus dėl to kitiems nuteistiesiems laisvės atėmimo įstaigoje nekyla. Tačiau atsižvelgiant į teismo posėdžio metu gydytojos davusios paaiškinimus nurodytas aplinkybes, nuteistoji, jei ji būtų atleista nuo tolimesnio bausmės atlikimo ir būdama laisvėje nebūtų nuolatinai prižiūrima, tokiu atveju jos sveikatos būklė galėtų kelti pavojų ne tik jai, bet ir aplinkiniams. Šiuo atveju pažymėtina, kad nuteistoji atlieka bausmę už labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, teismas skirdamas bausmę, įvertinęs visas nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant ir sveikatos būklę, paskyrė jai minimaliausią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu nuteistoji nėra atlikusi nei metų laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus tai, atsižvelgus į nuteistosios sveikatos būklę, tai, kad įkalinimo įstaigoje ji gauna pakankamą gydymą, kad jos fizinė būsena iš esmės yra pakankama, įvertinus, kad jos padarytas nusikaltimas sukėlė itin skaudžias negrįžtamas pasekmes, o jos atleidimas nuo bausmės dėl ligos, dėl jos psichologinės būsenos, galėtų būti pavojingas visuomenei, teismo vertinimu, nėra pagrindo atleisti nuteistąją nuo tolesnio bausmės atlikimo. Nuteistosios sveikatos būklė fizine prasme, nėra tokia, kuri leistų spręsti dėl jos negalimumo toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės. Vien tik ta aplinkybė, kad nuteistajai reikalingas nuolatinis gydymas ir priežiūra, nesudaro pagrindo atleidimui nuo bausmės dėl ligos.

Šiuo atveju nuteistosios fizinė būklė nekelia abejonių dėl tolimesnio bausmės atlikimo, tačiau paaiškinimus davusi gydytoja, nurodė, jog nuteistosios psichinė būklė gali būti akstinu neleisiančiu jai toliau atlikti laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu sutinkamai su BPK 359 straipsnio 3 dalimi jeigu asmuo susirgo psichine liga ir gali prireikti jam skirti priverčiamąsias medicinos priemones, teikimas nagrinėjamas šio Kodekso 402 ir 403 straipsniuose nustatyta tvarka. Be kita ko teismas neturi kompetencijos savo iniciatyva pradėti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nuteistojo bausmės atklikimo laikotarpiu, vada tokiam procesui turėtų būti psichiatro-eksperto išvada, kurią teismui turėtų teikti nuosprendį vykdanti institucija. Nagrinėjamu atveju, nors nustatytas pagrindinis nuteistosios susirgimas ir laikytinas sunkia nepagydoma liga, tačiau tokia liga yra reikalaujanti psichiatrinio gydymo, o ne bendro terapinio gydymo, šiuo metu esanti nustatyta bendra nuteistosios sveikatos būklė nesudaro pagrindo spręsti, jog ji turi būti atleista nuo tolesnio bausmės vykdymo dėl ligos.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes apie nuteistosios E. D. sveikatos būklę, ligos dinamiką, jos elgesį pataisos įstaigoje, ligos prognozę ir jos gydymo įkalinimo įstaigoje galimybes, nežiūrint to, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus gydytojai rekomenduoja atleisti nuteistąją nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, konstatuotina, kad E. D. dėl nustatytos ligos toliau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę ir kartu būti gydoma laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Dėl ko teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Lietuvos kalėjimo tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistosios E. D. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos kalėjimo tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimui nuteistosios asmens bylą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.