Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nedirbančios, turinčios neįgalumą, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 31-ANR N-1897-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. (toliau ir pareiškėja) skundas dėl Institucijos 2021 m. balandžio 26 d. nutarimo, kuriuo K. K. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 17 d., 20 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, šventė su daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno ūkio asmenimis, t. y. L. K., A. Š., V. U., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.2. papunkčio reikalavimų.

Skunde pareiškėja nesutinka su nutarimu ir prašo bylą nutraukti, nurodo, kad pas ją ir jos sužadėtinį, su kuriuo ji gyvena kartu, buvo atėjusi jų bendra draugė V. U. su sužadėtiniu A. Š.. Kadangi jis su savo drauge elgėsi agresyviai, nenorėdami problemų bei norėdami išvengti žalos naujai įrengtam butui, iškvietė policiją.

Institucija atsiliepimu prašo skundą atmesti, nes jis yra nepagrįstas. Nurodo, kad K. K. skundas yra neobjektyvus, pateikti motyvai subjektyvūs. Pareiškėja administracinė atsakomybė taikyta teisėtai ir pagrįstai. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištirtos bylos aplinkybės. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

.

Teismo posėdyje K. K. prašė skundą tenkinti, nesutinka, jog sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Paaiškino, kad ji gyvena kartu su sužadėtiniu L. K.. Pas juos buvo atėjusi draugė V. U.. O šios draugas A. Š. atėjęs pradėjo belstis duris, todėl, nenorėdama triukšmo, jį įsileido. Tačiau jis triukšmavo, todėl išsikvietė policiją. Tačiau atvykusi policiją nubaudė ją. Mano, kad tuo metu jau buvo pakeistos karantino sąlygos ir galima buvo susitikti su kitais žmonėmis. Paskirta bauda yra labai didelė, ji nesugebės jos sumokėti, nes yra neįgali, negali dirbti, gauna tik 140,80 Eur socialinę pašalpą, ją išlaiko mama.

Į teismo posėdį Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas neatvyko, atsiliepime pateikė prašymą skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Dėl K. K. veikos kvalifikavimo

Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio dalis). Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Už šio nusižengimo padarymą, asmenims numatyta bauda nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

K. K. 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu pripažinta padariusi ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir jai paskirta 500,00 Eur bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 17 d., 20 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu, šventė su daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno ūkio asmenimis, t. y. L. K., A. Š., V. U., tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 2.1.8.2. papunkčio reikalavimų.

Byloje nėra ginčo, kad K. K. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d., nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos paskelbimo“ laikotarpiu, artimai kontaktavo (buvo bute) su kitais asmenimis – L. K., A. Š., V. U.. Net ir pripažinus, kad pareiškėja ir L. K. sudaro vieną namų ūkį, kiti du asmenys – A. Š., V. U. – nėra K. K. šeimos/namų ūkio nariai. Tą pripažino ir pati pareiškėja. Tai, kad V. U., pagal pareiškėjos paaiškinimą, yra jos draugė, nekeičia šio asmens statuso ir nedaro jos pareiškėjos namų ūkio nariu, kadangi jos kartu viename bute negyvena. Tarnybiniai pranešimai (b. l. 12-13, 14) patvirtina, kad policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą, buto duris atidariusi K. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, taip pat akivaizdžiai neblaivus buvo ir L. K., kuris paaiškino, kad pas juos buvo vakarėlis, tačiau svečiai atsisako išeiti. Bute matėsi girtuokliavimo požymiai, tušti alkoholinių gėrimų buteliai, stiklinės. A. Š., V. U. dėl girtumo negalėjo pasakyti savo duomenų. Jie buvo išprašyti. Lauke šie asmenys šlitinėjo, svirduliavo, negalėjo savarankiškai paeiti, todėl, kad nebūtų viešoje vietoje, jie buvo nuvežti į policijos komisariatą, kur V. U. buvo nustatytas 3,30 promilių girtumas, o A. Š. – lengvas girtumas.

Nutarimo 2.1.8.2. punktas draudė rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis, išskyrus šventes atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau nei dvi šeimos ir (ar) du namų ūkiai. Nors pareiškėja tvirtino, kad pas ją namuose nevyko vakarėlis, vis tik, priešingai nei teismo posėdyje nurodė pareiškėja, Nutarimo 2.1.8.1. papunktis apskritai draudė daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimus kontaktus, išskyrus 2.1.8.1.1. – 2.1.8.1.4. papunkčiuose nurodytus atvejus, tačiau šiuo atveju tokių išimčių nenustatyta. Taigi, net pripažinus, kad K. K. ir pas ją bute buvusių asmenų susitikimas buvo ne asmeninės šventės proga, tai nepaneigia, jog privačioje erdvėje buvo susitikę ir alkoholius gėrimus vartojo kelių namų ūkio nariai. Tai patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Taigi, kad ir kaip pareiškėja vertina kelių namų ūkių narių susitikimą uždaroje patalpoje – bute (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, kurio metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, tai nepaneigia tos aplinkybės, kad buvo pažeistas Nutarimu draudžiamas daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimas kontaktas.

Taigi, nėra abejonių, kad K. K. paskelbto karantino metu nesilaikė 2.1.8.2. papunktyje įtvirtinto draudimo.

Veiką kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Šiuo atveju nustatyta, kad K. K. nesilaikė vieno iš Vyriausybės Nutarime nustatytų įpareigojimų, būtent 2.1.8.2. papunktyje įtvirtino draudimo, todėl, nepriklausomai nuo to, ar buvo nustatyta, kad tai realiai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė, ar galėjo užkrėsti kitus COVID-19 ar ne, veika kvalifikuotina pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, dar 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19 liga, bet ir šia liga dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų.

Taigi, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad K. K. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – karantino metu padarytas visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, todėl administracinės teisenos nutraukti nėra pagrindo.

Dėl nuobaudos dydžio

K. K. teismo posėdyje prašė sumažinti paskirtą baudą, nes ji nedirba, yra neįgali, gauna tik socialinę pašalpą, ją išlaiko mama.

K. K. už jos padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, todėl, nesant pagrindo administraciniam nurodymui surašyti, bauda gali būti mažinama tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjai sušvelninti paskirtą nuobaudą, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

K. K. iš esmės pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusižengimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes, nors ir kitaip vertino jo pasekmes, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau administracine tvarka nebausta, todėl ji nelaikytina piktybine pažeidėja, pastoviai nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčia neigiamą ir ignoruojantį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. K. K. padarytas administracinis nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jai nebūdingas elgesys. Dėl K. K. veiksmų realių pasekmių nekilo, duomenų, kad kas nors iš bute buvusių asmenų sirgo COVID-19, ar ši liga buvo nustatyta kam nors iš bute buvusių asmenų, nėra.

Prašydama sumažinti paskirtos baudos dydį, K. K. nurodo šiuo metu neturinti jokių pajamų, turto ir galimybių sumokėti jai paskirtą minimalią 500 Eur baudą, nes yra neįgali, turi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių nedirba, gyvena tik iš socialinės pašalpos, yra išlaikoma mamos.

Už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 500 Eur iki 1500 Eur. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas pažeidėjos asmenybę ir padaryto pažeidimo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, netgi minimalios nuobaudos paskyrimas K. K. aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nepadėtų pasiekti visų administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, pasiekiant tik vienintelį tikslą – nubausti pažeidėją. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra tikslinga, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, K. K. už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo įvykdymą skirti mažesnio dydžio baudą nei minimali nuobauda, numatyta straipsnio sankcijoje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, K. K. skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 31-ANR N-1897-2021 už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą K. K. paskirtą 500,00 Eur baudą, ją sumažinant iki 100,00 Eur. Manytina, kad būtent šios administracinės nuobaudos paskyrimas yra proporcingas pareiškėjos padarytam administraciniam nusižengimui ir atitiks prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 31-ANR N-1897-2021 ir K. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą, paskirtą nuobaudą – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) baudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti iki 100,00 Eur (vieno šimto eurų baudą 00 ct).

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.