Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens akcinės bendrovės „SEB“ bankas atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“, antstolei Brigitai Tamkevičienei, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų akcinei bendrovei SEB bankas, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos matyti, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/16/01758 dėl 50 219,92 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojos akcinės bendrovės „SEB bankas“ naudai, pagal Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro 2016 m. rugsėjo 27 d. vykdomąjį įrašą Nr. 10653, išieškojimą nukreipiant į sutartine hipoteka apsunkintą turtą. Kadangi skolininkas V. P. per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą skolos nesumokėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnio 7 dalimi išieškojimas nukreiptinas į sutartine hipoteka apsunkintą V. P. nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sodo pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - šiltnamį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Uždaroji akcinė bendrovė „Elkadastras“ parengė nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylą. Atlikus sodo pastato, kurio unikalus Nr. 5599-3017-9018, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., kadastrinius matavimus, nustatyta, kad bendras šio pastato plotas yra 76,05 kv. m. 2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymu Nr. S-16-5-19905 paskirta minėto turto vertės nustatymo ekspertizė. 2017 m. gruodžio 5 d. ekspertizės aktu Nr. 2311 EKZ_2016 RVIKLAI, kuris parengtas turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“, minėto nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta 29 000 Eur. 2017 m. sausio 30 d. priimtas patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-15-5-1994, kuriuo V. P. nuosavybės teise priklausantis minėtas turtas įkainotas bendra 29 000 Eur suma. Kadangi skolininkas nepasinaudojo jam suteikta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta teise ir vykdymo procese realizuotinam turtui savo pirkėjo nepasiūlė, pradėtas priverstinis turto realizavimas iš varžytynių. 2017 m. vasario 20 d. paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 134002, pradinę turto pardavimo kainą nustatant 23 200 Eur. 2017 m. kovo 24 d. priimtas patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Išieškotoja akcinė bendrovė SEB bankas 2017 m. kovo 24 d. raštu informavo, kad išieškotojas atsisako perimti varžytynėse neparduotą turtą. 2017 m. kovo 24 d. paskelbtos antrosios varžytynės Nr. 135758, pradinę turto pardavimo kainą nustatant 17 400 Eur. 2017 m. balandžio 24 d. priimtas patvarkymas dėl neįvykusių varžytynių, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Kadangi turtas nebuvo parduotas nei iš pirmųjų, nei iš antrųjų varžytynių, minėtas turtas perkainotas 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-17-5-7394 – bendra 17 400 Eur suma. Vykdymo proceso šalims nepareiškus jokio prieštaravimo dėl nustatytos turto vertės, o turto savininkui V. P. nepasinaudojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje įtvirtinta teise pasiūlyti realizuotinam turtui savo pirkėją, 2017 m. gegužės 15 d. paskelbtos pirmosios varžytynės Nr. 138169, pradinę turto pardavimo kainą nustatant 13 920 Eur. 2017 m. birželio 14 d. gautas e-varžytynių administratoriaus valstybės įmonės „Registrų centras“ pranešimas, kad varžytynės Nr. 138169 baigėsi. Antstolė informuota, kad maksimali pasiūlyta kaina už varžytynėse realizuotą turtą – 13 920 Eur, varžytynes laimėjo – uždaroji akcinė bendrovė „Admanta“. 2017 m. liepos 3 d. į antstolės depozitinę sąskaitą varžytynių laimėtoja uždaroji akcinė bendrovė „Admanta“ pervedė visą piniginių lėšų sumą už varžytynėse nupirktą turtą. 2017 m. liepos 5 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-17-5-12277. 2017 m. liepos 7 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-17015568, paskirstytos piniginės lėšos, gautos priverstinai realizavus nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). V. P. užsakymu uždaroji akcinė bendrovė „Memelhaus“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. atliko nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, 2017 m. rugpjūčio 18 d. turto vertintoja uždaroji akcinė bendrovė „Resto Group“ surašė nekilnojamojo turto (sodo pastato su žemės sklypu ir priklausiniais) rinkos vertės nustatymo ataskaitą. 2017 m. rugpjūčio 28 d. priimtas patvarkymas dėl 2017 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-17-5-12277, kuriuo patikslintas 2017 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-17-5-1227, nurodant, kad varžytynėse Nr. 138169 parduoto sodo pastato, kurio unikalus Nr. 5599-3017-9018, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrą plotą sudaro 80,32 kv. m.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 dalies pagrindu ir restitucijos taikymo. Ieškovas iš esmės teigia, kad vykdymo procese antstolė netinkamai įkainojo varžytynėse realizuotą sutartine hipoteka apsunkintą ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovas nurodo, kad sodo pastatas vykdymo procese įvertintas, pagrindu imant tik 46,28 kv. m., tačiau nuo 2016 metų lapkričio mėnesio sodo pastatui yra pristatytas priestatas ir dabar sodo pastato bendras plotas sudaro 80,32 kv. m., todėl atitinkamai ir turto pardavimo iš varžytynių kaina turėjo būti žymiai didesnė.

Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, o viena iš tokių priemonių – turto pardavimas iš varžytynių, kai skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), ir iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 700 straipsnis). Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir tik išimtiniais atvejais. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-1130/2002; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2011 ir kt.).

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-3-71/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant apie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą, turi būti nustatyta, jog varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininko teisės, o ar kaina žymiai mažesnė, turi būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad antstolė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)., nepagrįstai 2017 m. sausio 30 d. patvarkymu įvertino 29 000 Eur suma, pirmiausia, dėl to, jog vertę nustatinėjo, remiantis valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, kur sodo pastato bendras plotas nurodytas 46,28 kv. m. Ieškovas nurodo, kad minėtas sodo pastatas yra 80,32 kv. m. bendro ploto, tai jo vertė, anot ieškovo, yra didesnė nei nustatyta antstolės. Teismas, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės antstolės atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, ieškovo argumentus, kad turtas buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą, neatsižvelgiant į tikrąjį sodo pastato plotą, laiko nepagrįstais.

Visų pirma, vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Elkadastras“, kuri parengė nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylą. Atlikus sodo pastato, kurio unikalus Nr. 5599-3017-9018, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nustatyta, kad bendras šio pastato plotas yra 76,05 kv. m.. Teismo posėdžio metu antstolė paaiškino, ką patvirtino ir pats ieškovas, kad atliekant kadastrinius matavimus, ieškovas nedalyvavo, bet tai buvo suderinta su ieškovu ir turtą aprodė ieškovo giminaitė. Pažymėtina, kad atliekant kadastrinius matavimus, matininkui nebuvo aprodytas sodo pastate esantis rūsys. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad rūsio akivaizdžiai nesimato, į jį nusileisti nėra laiptų, tik kopėtėlės, rūsio plotas yra apie 4-5 kv. m. Teismas atkreipia į tai, kad pats atsakovas apie tai, kad sodo pastate yra rūsys antstolės neinformavo. Vertinamo objekto – sodo pastato bendras plotas – 76,05 kv. m. yra įrašytas ir 2016 m. gruodžio 5 d. turto vertintojo eksperto uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ ekspertizės akte Nr. 1211 EKZ_2016RVI KLAI. Svarbu paminėti ir tai, kad vykdomojoje byloje esančiame varžytynių skelbime antstolė nurodė, kad sodo pastato plotas yra 76,05 kv. m. Teismo posėdžio metu antstolė paaiškino, kad varžytynių skelbime duomenys apie parduodamą turtą buvo automatiškai perkelti iš valstybės įmonės „Registrų centras“, bet pastabose antstolė nurodė, kad sodo pastato bendras plotas yra 76,05 kv. m. – nustatytas atlikus kadastrinius matavimus. Tad antstolė minėto turto pardavimą iš varžytynių vykdė būtent tokio ploto, kuris nustatytas atlikus kadastrinius matavimus.

Be to, svarbu paminėti tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).

Pažymėtina, kad ieškovas, antstolei pradėjus vykdyti skolos išieškojimą iš sutartine hipoteka apsunkinto turto ir paskelbus apie varžytynes, nesikreipė į antstolę, netikslino ir neginčijo parduodamo turto ploto. Į bylą ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog jis vykdymo procese ėmėsi kokių nors priemonių, kuriomis siekė paneigti antstolės turimų viešojo registro duomenų, nustatytų kadastrinių matavimų ar turto vertės nustatyto teisingumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 643 straipsnio 1, 4, 5, 6 punktai).

Teismas atkreipia dėmesį į ieškovo argumentus, kad jis buvo išvykęs ir dirbo užsienyje ir ne visus antstolės siųstus dokumentus jis yra gavęs. Tačiau, vykdomojoje byloje esantis duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 21 d. jis pats pateikė antstolei prašymą jam skirtus dokumentus siųsti elektroniniu paštu. Antstolė šį ieškovo prašymą tenkino ir kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolės priimti procesiniai dokumentai buvo siunčiami atsakovui jo nurodytu elektroniniu paštu. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad ieškovas nežinojo apie antstolės priimtus patvarkymus, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgtina į tai, kad ieškovas teigia, jog jis nebuvo informuotas apie tai, kad prieš varžytynių paskelbimą jis pats gali pasiūlyti savo pirkėją. Vykdomojoje byloje esantys duomenys paneigia šį ieškovo teiginį, nes antstolė, 2017 m. sausio 30 d. priimdama patvarkymą dėl turto įkainojimo Nr. S-17-5-1994, kuris ieškovui buvo siųstas elektroniniu paštu, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnį, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino aplinkybę, jog jis iš antstolės gavo „vieną lapą, kur turto vertė nurodyta 29 000 Eur“, t. y. jis gavo antstolės siųstą minėtą patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriame ir buvo ieškovas informuotas apie jo teisę pasiūlyti savo pirkėją, be to, kartu su patvarkymu jam buvo išsiųsta ir ekspertizės akto išvada.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jau po turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo, valstybės įmonėje „Registrų centras“ dar neįregistravus naujojo turto savininko, V. P. įregistravo 2016 metais įvykusius sodo pastato pokyčius viešajame registre, t. y., kad bendras sodo pastato plotas yra 80,32 kv. m., pagrindinis plotas – 76,05 kv. m., be to, sodo pastato baigtumo plotas nurodytas 100 procentų. Byloje nustatytos aplinkybės, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad šis bendro sodo pastato ploto skirtumas tarp uždarosios akcinės bendrovės „Elkadastras“ atliktų kadastrinių matavimų ir viešajame registre 2017 m. rugpjūčio 3 d. atliktų kadastro duomenų tikslinimo atsirado dėl to, kad uždarajai akcinei bendrovei „Elkadastras“ atliekant kadastrinius matavimu sodo pastate, matininkui nebuvo aprodytas sodo pastate esantis 4,27 kv. m. rūsys. Kaip minėta anksčiau, pats ieškovas turėjo būti aktyvus ir suinteresuotas antstolei bei kadastrinius matavimus atliekančiam asmeniui pateikti visą informacija apie savo turtą, apie visas sodo pastate esančias patalpas. Pažymėtina tai, kad jei ieškovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs savo įstatymu nustatytas pareigas, būtų nustatęs, kad uždarajai akcinei bendrovei „Elkadastras“ atlikus sodo pastato kadastrinius matavimus, nebuvo nustatytas rūsio patalpos plotas. Teismas, vertindamas aplinkybę, kad turtas iš varžytynių buvo parduotas, neturint duomenų apie sodo pastate esantį rūsį, atsižvelgia į paties ieškovo pasyvų elgesį iki pat turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, į tai, kad antstolė pati ėmėsi veiksmų, siekiant nustatyti tikrąjį ieškovo nekilnojamojo turto plotą bei realią kainą (atlikti kadastriniai matavimai, paskirta ekspertizė), į tai kad antstolė hipoteka apsunkinto ieškovui priklausiusį turtą stengėsi realizuoti už kiek įmanoma didesnę piniginių lėšų sumą, tačiau išvaržomo turto pradinę kainą pirmose varžytynėse nustatant 23 200 Eur , antrose – 17 400 Eur, varžytynės buvo paskeltos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo manyti, kad turtas buvo parduodamas už pagrįstą kainą, lyginat su vyraujančiomis analogiško turto kainomis, be to, net ir parduodant turtą už 23 200 Eur, 17 400 Eur neatsirado nei vienas pirkėjas. Be to, atsižvelgiant į sodo pastate esančio rūsio nedidelį plotą, į tai, kad jis nėra įrengtas, nėra nusileidimo laiptų, nėra pagrindo teigti, kad ginčo turto su rūsiu pardavimo kaina pakistų tiek, kad atsirastų pagrindas teigti, jog antstolės nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kaina yra iš esmės mažesnė, nei galėjo būti nustatyta, antstolei turint duomenis apie sodo pastate esantį rūsį. Teismas atkreipia dėmesį į ieškovo byloje pateiktus uždarosios akcinės bendrovės „Memelhaus“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. atliktus nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, 2017 m. rugpjūčio 18 d. turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės „Resto Group“ nekilnojamojo turto (sodo pastato su žemės sklypu ir priklausiniais) rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Teismas turi pagrindo teigti, kad ieškovo V. P. užsakymu atlikta turto vertintojo uždarosios akcinės bendrovės „Resto Group“ parengtos rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 17-07-54 nėra objektyvi, kadangi ji nėra retrospektyvinio pobūdžio. Uždaroji akcinė bendrovė „Resto Group“ varžytynėse realizuoto turto kainą nustatė 2017 m. rugpjūčio 18 dienai, tačiau jei ieškovas siekia nuginčyti vykdymo procese nustatytą kainą, turto vertintojas turėjo nustatyti turto kainą tokiai datai, kurią turtas buvo įkainotas vykdymo procese. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertintojas uždaroji akcinė bendrovė „Resto Group“, nustatydamas turto kainą, naudojo lyginamąjį turto vertės nustatymo metodą, tačiau, kaip matyti iš ataskaitoje pateiktos lyginamųjų objektų lentelės, trys iš keturių lyginamųjų objektų yra ne Žiaukų kaime, kuriame yra ginčo objektas. Taip pat iš uždarosios akcinės bendrovės „Resto Group“ rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 17-07-54 lyginamųjų objektų lentelės matoma, kad turto vertintojas rėmėsi sandoriais, kurie įvyko pakankamai senai, t. y. visi sandoriai yra įvykę daugiau nei prieš du metus. Pažymėtina, kad turto vertintojui nėra žinoma lyginamųjų objektų būklė, o tuo tarpu varžytynėse realizuoto sodo pastato būklė nėra gera – pastato fasado apdaila nėra baigta, vidaus patalpos taip pat nėra pilnai įrengtos – daugumoje patalpų sienos neturi apdailos, t. y. dengtos gipso kartono plokštėmis ar apšiltinimo medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Admanta“ atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, į tai kad tiek namo išorėje, tiek viduje yra pradėti ir nebaigti darbai, tačiau uždarosios akcinės bendrovės „Memelhaus“ parengtoje kadastro byloje nurodyta, kad namo statyba užbaigta 100 procentų. Pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad namo išorės ir vidaus apdaila nėra baigta. Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo abejoti ieškovo V. P. užsakymu atliktų kadastrinių matavimų bei turto vertės nustatymo objektyvumu. Esant šioms aplinkybėms, be to, siekiant šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumo, teisėtų interesų pusiausvyros bei įgyvendinant vykdymo proceso operatyvumo principą, teismas turi pagrindo manyti, kad ieškovui priklausiusio turto pardavimas varžytynėse, nenurodant 4,27 kv. m. rūsio, nėra esminis pažeidimas, dėl ko 2017 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl 2017 m. liepos 5 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl restitucijos taikymo.

Kadangi ieškovo ieškinys iš esmės atmestinas, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB“ bankas pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas 663,78 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „SEB“ bankas iš ieškovo priteistina 663,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. P. trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „SEB“ bankas, 663,78 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.