- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- I-1248-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. B. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1, 7–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016-09-12 raštą Nr. (23.1-08)RNA-27366 (toliau – Raštas) ir įpareigoti VMI pareiškėjo 2016-06-09 prašymą nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2016-02-09 nuosprendžiu iš pareiškėjo VMI naudai priteisė 4 778,44 Eur. Pareiškėjas 2016-06-09 prašymu kreipėsi į VMI dėl minėtos sumos išdėstymo 24 mėnesiams, tačiau jokio atsakymo negavo. Nepaisant to, nurodytą sumą VMI pateikė išieškoti antstolei S. Vaicekauskienei, todėl pareiškėjas 2016-08-17 pakartotinai kreipėsi į VMI ir gavo Raštą, kuriuo buvo informuotas, kad skolos išdėstymas negalimas. Pareiškėjo manymu, VMI netinkamai nagrinėjo jo prašymą, neįsigilino į bylos esmę, kadangi civilinio ieškinio tenkinimas baudžiamojoje byloje nėra bausmės rūšis, todėl šalys gali susitarti dėl civiline tvarka priteistos skolos išieškojimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VMI atsiliepime (b. l. 17–19) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas 2016-06-09 per VMI portalą e. VMI pateikė paklausimą, o ne prašymą išdėstyti į biudžetą mokėtiną sumą. Atitinkamai, pareiškėjui per portalą e. VMI buvo atsakyta 2016-06-10 raštu, nurodant dėl informacijos suteikimo kreiptis į atsakingą darbuotoją. Kadangi skola pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą nebuvo sumokėta, VMI 2016-07-16 vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti. VMI 2016-08-22 gavo A. B. prašymą dėl baudos išdėstymo, į kurį VMI atsakė 2016-09-12 Raštu, nurodydama, jog teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais priteistų baudų neadministruoja. Dėl pagal civilinį ieškinį priteistos sumos sumokėjimo išdėstymo pareiškėjas turi teisę kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą.
4. Byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 57), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
5. Byloje ginčas kilo dėl VMI Rašto, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybė išdėstyti nuteistajam nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
6.1. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Kauno apygardos teismas 2016-02-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-593/2016 iš dalies patenkino civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį ir iš A. B. priteisė 4 778,44 Eur, pinigus pervedant į VMI sąskaitą. Kauno apygardos teismo 2016-02-29 nuosprendis įsiteisėjo 2016-03-22. Kauno apygardos teismas 2016-03-23 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-81-593/2016.
6.2. VMI 2016-06-03 pranešimu pareiškėją informavo, kad jis yra skolingas valstybei, 4 778,44 Eur skola turėjo būti sumokėta iki 2016-05-27, pareiškėjui nesumokėjus nurodytos prievolės, VMI turi teisę vykdyti išieškojimą (b. l. 27–28).
6.3. A. B. 2016-06-09 paklausimu kreipėsi į VMI, prašė suteikti informaciją apie tai, kokia būtų galimybė 24 mėnesiams išdėstyti nuosprendžiu priteistų mokesčių sumokėjimą (b. l. 28). VMI 2016-06-10 raštu Nr. RM-16903 pareiškėjui nurodė, jog išsamią informaciją apie vykdomuosius dokumentus gali suteikti specialistė A. B. (b. l. 29).
6.4. VMI 2016-07-07 raštu Nr. (23.4-08)-RNAV-4187 Lietuvos antstolių rūmams išsiuntė Kauno apygardos teismo 2016-03-23 vykdomąjį raštą Nr. 1-81-593/2016 vykdymui (b. l. 35–36).
6.5. Pareiškėjas 2016-08-17 prašymu kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, nurodė, kad 2016-06-09 kreipėsi dėl skolos išdėstymo 24 mėnesiams, tačiau jokio atsakymo negavo, todėl pakartotinai prašo suteikti informaciją dėl galimybės išdėstyti pareiškėjui priteistą sumą (b. l. 25). VMI 2016-09-12 Raštu pareiškėją informavo, kad į 2016-06-09 paklausimą jam buvo atsakyta 2016-06-10 raštu, kurį pareiškėjas e. VMI portale perskaitė tą pačią dieną. Civilinio proceso kodeksas, Baudžiamojo proceso kodeksas bei Bausmių vykdymo kodeksas nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis pagal nuteistojo prašymą, tačiau įstatymai nenumato maksimalaus bausmės (baudos) įvykdymo laikotarpio, todėl bausmę skyręs teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo. VMI neadministruoja teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais priteistų baudų ir jose nėra išieškotoja (b. l. 23–24).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra nepatenkintas ir teismui skundžiasi VMI veiksmais, netinkamai nagrinėjant jo 2016-06-09 prašymą dėl skolos išdėstymo, teigia, kad skundžiamą Raštą VMI priėmė neįsigilinusi į bylos esmę, t. y. į tai, kad į biudžetą mokėtina suma buvo priteista pagal civilinį ieškinį. Tuo tarpu VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad 2016-06-09 pareiškėjas pateikė ne prašymą dėl skolos išdėstymo, o tik paklausimą dėl informacijos apie galimybę išdėstyti skolą suteikimo, į kurį jam buvo atsakyta 2016-06-10 raštu. Be to, iš pareiškėjo priteistos sumos išdėstymas nėra numatytas teisės aktuose. Vadinasi, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą būtina nustatyti, ar VMI tinkamai įvertino pareiškėjo teiktų prašymų pobūdį bei pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skolos išdėstymas negalimas.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjo VMI 2016-06-09 ir 2016-08-17 teikti prašymai pagal jų turinį ir prasmę nelaikytini prašymais išdėstyti skolos mokėjimą, jais pareiškėjas neformulavo konkretaus prašymo išdėstyti 4 778,44 Eur sumos mokėjimą, taip pat nepateikė VMI viršininko 2014-08-08 įsakymu Nr. VA-63 patvirtintame Prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, sudarant mokestinės paskolos sutartį, reikalavimų apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo galimybes atsiskaityti su biudžetu. Minėtais prašymais pareiškėjas tik siekė gauti informaciją apie galimybę išdėstyti iš jo Kauno apygardos teismo 2016-02-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-593/2016 VMI priteistą sumą, t. y. procedūras.
9. Informacijos suteikimo teisinius santykius reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kuriame nustatyta, kad informacija – žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga (2 straipsnio 2 dalis). Įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka (3 straipsnio 1 dalis). Teikdamos informaciją, įstaigos, be kita ko, vadovaujasi informacijos išsamumo principu, reiškiančiu, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, tikslumo principu, reiškiančiu, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją, taip pat teisėtumo principu, reiškiančiu, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais (4 straipsnio 1–3 punktai).
10. Byloje nustatyta, kad į 2016-06-09 pareiškėjo prašymą VMI atsakė 2016-06-10 raštu Nr. RM-16903, kuriuo pareiškėją dėl išsamesnės informacijos suteikimo nukreipė į VMI specialistę A. B. Šį VMI atsakymą pareiškėjas e. VMI portale perskaitė 2016-06-10 (b. l. 30), todėl jo skundo argumentai, kad VMI neatsakė į 2016-06-09 prašymą atmestini, kaip nepagrįsti.
11. Kaip minėta, 2016-08-17 prašymu, į kurį VMI atsakė skundžiamu Raštu, pareiškėjas taip pat siekė gauti informaciją apie galimybes išdėstyti įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu iš jo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteistą sumą. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio 1 dalies nuostatomis, mokesčių administratoriaus sprendimu sudarant mokestinės paskolos sutartį gali būti išdėstomas tik mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminas. Atitinkamai, pagal MAĮ 2 straipsnio 11 dalį bei 66 straipsnio 2 dalį mokesčio nepriemoka yra laikoma mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma, kurią apskaičiuoja mokesčių administratorius. Tuo tarpu pareiškėjo skunde nurodyta 4 778,44 Eur suma buvo nustatyta (apskaičiuota) ir iš pareiškėjo priteista Kauno apygardos teismo 2016-02-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-593/2016, patenkinus šioje byloje pareikštą civilinį ieškinį. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra reiškiamas asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, t. y. civiliniu ieškiniu yra reikalaujama konkrečia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2016-02-29 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-593/2016 taip pat atkreipė dėmesį, jog visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausiai reglamentuoja ne Civilinis kodeksas, o MAĮ ir kiti mokesčių įstatymai, kuriuose numatyta speciali procedūra, kuria remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui, todėl žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausiai turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, o MAĮ ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma MAĮ nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad A. B. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir šia nusikalstama veika valstybei padarė 16 499 Lt (4 778,44 Eur) žalą, teismas iš pareiškėjo priteisė būtent šią sumą. Taigi, pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad 4 778,44 Eur suma buvo apskaičiuota ne VMI, kaip mokesčių administratoriui įgyvendinant savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui (pareiškėjui), todėl ji negali būti laikoma mokesčio nepriemoka MAĮ prasme, o VMI nėra šios sumos administratorius, todėl negali priimti sprendimo dėl jos išdėstymo MAĮ ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka. Visa tai VMI, laikydamasi informacijos išsamumo tikslumo bei teisėtumo principų, pareiškėjui paaiškino skundžiamame Rašte. Teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjui šiuo raštu pateiktos informacijos teisingumo, taip pat nėra pagrindo teigti, kad informacija pareiškėjui buvo pateikta netinkamai
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti VMI Raštą bei pareiškėjo 2016-06-09 prašymą nagrinėti iš naujo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.