Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, civilinio ieškovo – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. K., specialistui V. G., kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-02-06 Kauno miesto apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., paskirta bauda 8 MGL, baudą sumokėjęs, teistumui neišnykus kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 183 str. 1 d., 182 str. 1 d., 220 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., laikotarpiu nuo 2010-09-29 iki 2014-10-31 būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos Kaune, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 ir 2 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-07-01 apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- neišsaugojo 69 PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis buvo įformintas įvairių automobilių detalių pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 395 616 litų sumą, šių PVM sąskaitų-faktūrų duomenų neįtraukė į bendrovės vedamus apskaitos registrus, taip pat į bendrovės apskaitos registrus įtraukė 2013-11-12 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą B Nr. 615 ir 2013-11-14 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą B Nr. 616, kuriose klaidingai nurodė ir apskaitė ne prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 21 290 Lt sumą, bet apskaitė prekių įsigijimą iš šios bendrovės už 21290 Lt sumą, taip pat apskaitos registruose klaidingai pagal savo išrašytus pinigų priėmimo kvitus 2013-11-12 B Nr. 148 ir 2013-11-14 B Nr. 154 apskaitė ne pinigų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes operacijas už 21 290 Lt sumą, bet pinigų išmokėjimo už įsigytas prekes operacijas už 21290 Lt sumą, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ reikalavimus, kurio 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine-sistemine tvarka“, bei 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimus, kurio 4 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, bei 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ reikalavimus, kurio 10 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“;

dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-07-01.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Taip pat jis, pasisavino didelės vertės svetimą jo žinioje buvusį turtą, o būtent pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio 10 punkto 1 dalį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, siekdamas pasisavinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą – grynuosius pinigus, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-07-01 įformino įvairių pavadinimų automobilių atsarginių detalių pardavimą grynaisiais pinigais uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ – 2012 metais išrašė 44 PVM sąskaitas-faktūras 272 624 Lt sumai, 2013 metais išrašė 25 sąskaitas-faktūras 122 992 Lt sumai, iš viso tokiu būdu įformino įvairių pavadinimų automobilių atsarginių detalių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas 69 PVM sąskaitas-faktūras už 395 616 Lt sumą, taip pat jis pagal savo išrašytus pinigų priėmimo kvitus 2013-11-12 B Nr. 148 ir 2013-11-14 B Nr. 154 gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 21 290 Lt grynųjų pinigų sumos neįnešė į bendrovės kasą, piniginių lėšų nepanaudojo bendrovės veikloje, o juos pasisavino, tokiu būdu pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį svetimą turtą – pinigus 365616 litų bei 21290 Lt, t. y. bendrovei (duomenys neskelbtini) padarė 416 906 Lt turtinę žalą (21290 Lt + 365616 Lt.), kas atitinka 120 744,32 Eur.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

Taip pat jis, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, ataskaitų pateikimą bei įmonės veiklą, pažeisdamas 2001-12-20 pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ 1 dalies nuostatas, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikos“, siekdamas išvengti mokesčių, tyčia valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, o būtent: 2013-04-22 elektroniniu būdu valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrašė neteisingus duomenis, kad per laikotarpį gavo pajamų 98 761 Lt (iš tikrųjų gavo 103059 Lt pajamų) ir taip išvengė 10726 Lt mokesčių, bei 2014-05-22 elektroniniu būdu valstybinei mokesčių inspekcijai už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje įrašė neteisingus duomenis, kad per laikotarpį gavo pajamų 268 443 Lt (iš tikrųjų gavo 264654 litų pajamų) ir taip išvengė 5 773 Lt mokesčių, tokiu būdu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai už 2012 ir 2013 metus, pateikė neteisingus duomenis apie bendrovės apskaičiuotas pajamas, apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį ir iš viso per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 nesumokėjo 16 499 Lt mokesčių, kas atitinka 4778,44 Eur.

Šiais veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Liudytojas A. J. nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. 2013 metais jų įmonė pirko detalių automobiliams iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pirkta du kartus, t. y. 2013 m. lapkričio 12 d. už 7 210 litų ir 2013 m. lapkričio 14 d. už 14 080 litų. Daugiau pirkimų nebuvo. Šios sąskaitos pateiktos teismui. Visada gali būti, kad koks nors dokumentas pasimeta. Kai buvo parodyta sąskaita faktūra, tai joje buvo nurodytos tokios detalės, kurių įmonė nepirko. Buvo daug vienodos rūšies detalių. Viskas, ką pirko yra išvardinta sąskaitose faktūrose, o toje 2014 m. sąskaitoje faktūroje buvo vienos rūšies po 10 detalių. Jiems tiek detalių nereikėjo. Su A. B. įmone atsiskaitydavo grynais pinigais, būdavo išrašomi kasos pajamos orderiai. Sąskaitoje-faktūroje detalizuojama kiekviena detalė atskirai. Turėjo14 automobilių, jie genda ir reikia remontuoti. Detales priimdavo ne jis, buvo kiti darbuotojai už tai atsakingi, per juos vykdavo pirkimai. Jam būdavo pasakoma, kokių detalių ir kiek pinigų reikia. Gavus detales, jis pasirašydavo, bet pats detalių nematė. Darbuotojų buvo virš 60. Didžioji dalis buvo darbininkai, kurie važinėdavo po objektus su įmonės automobiliais. Liudytojas teigia, jog matydavo tik detalių dokumentus, o detalės likdavo garažuose. Jokių konfliktų su A. B. nebuvo. Buvo dvi sąskaitos-faktūros, tačiau realiai tai buvo vienas užsakymas, bet per du kartus atvežtos detalės.

Liudytojas A. D. nurodė, jog yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ serviso vadybininkas. santykiai su A. B. yra darbiniai. Perka detales, remontuoja automobilius. Ne jis vienas užsiima automobilių detalių pirkimu. Žinant kokių reikia detalių, ieškoma, žiūrima, kas jų turi, tada nuvykstama, išsiaiškinama ir perkama. Atsiskaitydavo dažniausiai grynais pinigais. Bendru susitarimu sutarė, kad atsiskaitymai vyks grynais pinigais. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t. 64 b. l.), jog atsiskaitymo grynais pinigais sąlyga buvo A. B.. Patikslino, jog toks apmokėjimo būdas buvo paprastesnis, kadangi buvo lengviau grąžinti netikusias detales. Būdavo neatitikimų, bet dėl to problemų nekildavo. Negali atsakyti už kokią sumą pirko. Pirko pagal poreikį, sumos buvo nemažos, nes detalės brangios. Dėl detalių pirkimo bendraudavo su A. B.. Atvežtus visus dokumentus, priduodavo į buhalteriją.

L. Ž. S., nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, nes iš jo automobilių detales UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ perka apie 5 ar 6 metus. Dažniausiai atsiskaitydavo grynais pinigais, jis taikė labai geras kainas. Gaudavo sąskaitas faktūras, apmokėdavo ir duodavo buhalterijai. Taip vykdavo visais metais. Problemų nekildavo. Problemų būdavo tik tiek, kad ne visada detalės tikdavo, bet visada jas be problemų pakeisdavo. Detalės būdavo nurodytos visaip, į tai dėmesio nekreipdavo. Buhalterės po to pasako ar atitinka, ar ne. Jeigu netinka, važiuodavo ir taisydavo. Būdavo sąskaitos faktūros ir detaliau parašytos, ir mažiau aprašytos.

L. M. S. nurodė, jog A. B. vadovaujamoje įmonėje buhaltere nedirbo, tik ruošėsi joje dirbti, tiksliau buvo įdarbinta įmonėje, tačiau dėl sveikatos pablogėjimo nedirbo. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog nuo 2010 metų iki 2014 metų buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ kur ją įdarbino A. B., buhalterės pareigose. Pati neturėjo jokio buhalterinio išsilavinimo, jo neturi ir dabar. Jokių buhalterinių dokumentų ji nepildė, nepasirašinėjo ir jokios apskaitos nevedė. Jai įsidarbinus greitu laiku susirgo, todėl jokių veiksmų, susijusių su buhalterija neatliko. Iki 2010 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kitu pavadinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirbo nuo 2004 metų, vėliau pasikeitė pavadinimas, tačiau ji ir toliau joje oficialiai dirbo. Kuo užsiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kokią veiklą vykdė, jai nėra žinoma apie tai nieko negali pasakyti. Kas tuo pačiu laikotarpiu dirbo toje pačioje įmonėje kaip ir ji, negali pasakyti. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. B.. Jai taip pat nėra žinoma, kas vedė buhalterinę apskaitą, tvarkė dokumentus (2 t. 70 b. l.). Papildomai nurodė, jog būtų dirbusi, jeigu būtų buvęs šiaip koks ne su buhalterija susijęs, darbas.

Specialisto išvadą davęs V. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog klaidos pastebėjimas dėl priešingai įforminto pardavimo priklauso nuo to, kiek dėmesio skiriama buhalterijai. Šioje įmonėje nebuvo nusamdyta nei įmonė buhalterijai tvarkyti, nei buhalteris, o pačiam direktoriui, neturinčiam buhalterinių žinių, klaidą pastebėti būtu sunku, nes tokius dalykus pastebėti reikia kompetencijos būtent buhalterinės apskaitos srityje. Net ir pastebėjus klaidą, jos atitaisymui būtų buvę būtina atlikti eilę buhalterinių veiksmų. Į buhalteriją įtraukiant atvirkštinį veiksmą jis lemia ne tik tai, jog nesumokamas PVM mokestis už tą operaciją, bet ir pasididinama sau grąžinama iš biudžeto suma ir atitinkamai mažinamas pelno mokestis. Pinigai į kasą nebuvo įnešti ir dar toms sumoms buvo padarytas išlaidavimas. Klaidą galimą būtų pastebėti ir nuolat perskaičiuojant gautus pinigus. Neįtraukiant 69 sąskaitų faktūrų – buvo sumažintos pajamos, pardavimų PVM, gauti pinigai neatspindėti bendrovės kasoje. Taip pat nebuvo jokių papildomų dokumentų, iš kurių matytųsi, kad tie pinigai būtų išleisti įmonės veiklai. Įmonėje buhalterinė apskaita gerai buvo tvarkoma vos kelis mėnesius.

2014-12-23 specialisto išvadoje nurodyta kad, Uždaroji akcinė bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” tiriamuoju 2012-01-01 – 2014-07-01 laikotarpiu bendrovės direktoriaus pareigose dirbo A. B.. Įregistruota ir faktiškai vykdyta veikla buvo variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių priemonių mažmeninė prekyba (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)).

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2012-01-01 – 2014-07-01 laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 54 išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformino įvairių pavadinimų automobilių atsarginių detalių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 252741 Lt sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose jas pasirašiusio buvo nurodyta bendrovės direktoriaus A. B. pavardė ir parašas, duomenys buvo įtraukti į apskaitos registrus, atsiskaitymas už įsigytas prekes su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ buvo įformintas grynais pinigais, tame skaičiuje įformintas atsiskaitymas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninio kasos aparato čekius bei įformintas atsiskaitymas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus pinigų priėmimo kvitus. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini) gauta iš viso 252741 Lt grynųjų pinigų suma buvo apskaityta bendrovės vedamuose apskaitos registruose ir kasos knygoje.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju 2012-01-01 – 2014-07-01 laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ papildomai įformino įvairių pavadinimų automobilių atsarginių detalių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“: 2012 metais pagal 44 išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 272624 Lt sumą, tame skaičiuje PVM – 47314,91 Lt, 2013 metais pagal 25 išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 122992 Lt sumą, tame skaičiuje PVM – 21345,71 Lt, iš viso įformino automobilių atsarginių detalių pardavimą pagal 69 išrašytas PVM sąskaitas faktūras už 395616 Lt sumą, tame skaičiuje PVM – 68660,62 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose jas pasirašiusio buvo nurodyta bendrovės direktoriaus A. B. pavardė ir parašas. Tuo tarpu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų 69 PVM sąskaitų faktūrų, taip pat šių PVM sąskaitų faktūrų duomenys nebuvo įtraukti į bendrovės vedamus apskaitos registrus. Kadangi bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ kiekinė prekių apskaita nebuvo vedama, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti iš ko ir pagal kokius apskaitos dokumentus bendrovė (duomenys neskelbtini) buvo įforminusi bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių įsigijimą.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus atsiskaitymas už įsigytas prekes su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ buvo įformintas grynais pinigais pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus iš viso 395 616 Lt sumai. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose pinigų priėmimo kvituose pinigus gavusio buvo nurodyta bendrovės direktoriaus A. B. pavardė ir parašas. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė pinigų priėmimo kvitų išrašytų iš viso 395 616 Lt sumai, taip pat šių pinigų priėmimo kvitų duomenys nebuvo įtraukti į bendrovės vedamus apskaitos registrus. Todėl bendrovės direktoriaus A. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes gauta 395 616 grynųjų pinigų suma nebuvo apskaityta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vedamuose apskaitos registruose ir kasos knygoje, tuo padarant bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 395 616 Lt nuostolį. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti, kur A. B. panaudojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes gautą iš viso 395 616 Lt piniginių lėšų sumą.

Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, jog pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012-01-01 – 2014-07-01 laikotarpį dėl šių priežasčių:

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas už įsigytas prekes su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ buvo įformintas grynais pinigais pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus iš viso 395616 Lt sumai. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose pinigų priėmimo kvituose pinigus gavusio buvo nurodyta bendrovės direktoriaus A. B. pavardė ir parašas. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų pinigų priėmimo kvitų 395616 Lt sumai, taip pat šių pinigų priėmimo kvitų duomenys nebuvo įtraukti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vedamus apskaitos registrus. Todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes gauta 395616 grynųjų pinigų suma nebuvo apskaityta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vedamuose apskaitos registruose ir kasos knygoje, tuo padarant bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 395616 Lt nuostolį.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-11-12 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą B Nr. 615 ir 2013-11-14 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą B Nr. 616 įformino įvairių pavadinimų automobilių atsarginių detalių pardavimą bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“ iš viso už 21290 Lt sumą, šių PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukė į apskaitos registrus, tačiau apskaitos registruose klaidingai apskaitė ne prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17595,04 Lt plius PVM 3694,96 Lt, iš viso už 21290 Lt sumą, bet apskaitė prekių įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17595,04 Lt plius PVM 3694,96 Lt, iš viso už 21290 Lt sumą. Taip pat bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose klaidingai pagal savo išrašytus pinigų priėmimo kvitus 2013-11-12 B Nr. 148 ir 2013-11-14 B Nr. 154 apskaitė ne pinigų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes operacijas iš viso 21290 Lt sumai, bet A. B. sudarytoje 2013 metų lapkričio mėnesio avanso apyskaitoje apskaitė pinigų išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas prekes operacijas iš viso 21290 Lt sumai. Todėl bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitydama ūkines operacijas, neapskaitė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes gautos 21290 Lt grynųjų pinigų sumos, bei apskaitos registruose nepagrįstai nurašė 21290 Lt sumą, kaip sumokėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas prekes, tuo padarant bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 42580 Lt (21290 + 21290) nuostolį. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti, kur bendrovės direktorius A. B. panaudojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 42580 Lt piniginių lėšų sumą.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsniu “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas”, kurio 1 dalyje nurodyta, kad “...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, Įstatymo 6 straipsniu “Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas” (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), kurio 2 dalyje nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Taip pat bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 14 straipsniu „Turinio viršenybės prieš formą principas“ (2008-06-26 įstatymo Nr. X-1633 redakcija), kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“.

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014-01-09 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą B Nr. 664 įformino automobilių detalių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 7760 Lt, tame skaičiuje PVM – 1346,78 Lt. Tuo tarpu tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, kad bendrovė prekių pagal 2014-01-09 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą B Nr. 664 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini) nebuvo įsigijusi. Todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo įforminta apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis neįvykusi ūkinė operacija, t. y. tariamas automobilių detalių pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 7760 Lt sumą, tame skaičiuje PVM – 1346,78 Lt. Todėl tyrimo metu iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kam ir už kokią sumą faktiškai buvo parduotos automobilių atsarginės detalės, kurių pardavimą bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įforminusi pagal 2014-01-09 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą B Nr. 664 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš viso už 7760 Lt sumą.

Kadangi bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nebuvo vedamas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registras, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar visos tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą.

Dėl aukščiau išvardintų tyrimo metu nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnyje.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose PVM deklaracijose už 2012-01-01 – 2014-06-30 laikotarpį deklaravo iš viso apskaičiuoto pardavimo PVM 73711 Lt sumą, apskaičiuoto pirkimo PVM 85336 Lt sumą, bei skirtumą 11625 Lt grąžintiną iš biudžeto PVM sumą.

Dėl tyrimo metu nustatytų aukščiau įvardintų pažeidimų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju 2012-01-01 – 2014-06-30 laikotarpiu sumažino PVM mokėjimą į biudžetą iš viso 88948 Lt (14656 – 1758 + 68660,62 + 7389,92) suma. Taip pat bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose, pateiktose valstybinei mokesčių inspekcijai už 2012 metų sausio – 2014 metų birželio mėnesius, pateikė neteisingus duomenis apie apskaičiuotą pardavimo PVM, pirkimo PVM, bei mokėtiną į biudžetą PVM.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo:

- už 2012 metus - pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę 98761 Lt sumą, bei apskaičiavo mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą – 15081 Lt nuostolių sumą ir pelno mokesčio už 2012 metus į valstybės biudžetą nemokėjo.

- už 2013 metus - pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę 268443 Lt sumą, apmokestinamojo pelno 12436 Lt sumą, nuo kurios apskaičiavo 622 Lt pelno mokesčio.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001-12-20 Nr. IX-675) 4 straipsnio „Mokesčio bazė“ 1 dalyje nurodyta, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje”.

Tyrimo metu pagal pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų ir registrų duomenis nustatyta, kad bendrovės apskaitos registruose apskaičiuotos 2012 metų pajamos sudarė 103059 Lt sumą, o 2013 metų apskaičiuotos pajamos sudarė 264654 Lt sumą. Todėl bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ valstybinei mokesčių inspekcijai už 2012 metus pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas pajamas, lyginant su buhalterinės apskaitos duomenimis, sumažino 4298 Lt (103059 – 98761) suma, o už 2013 metus pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaruotas pajamas, lyginant su buhalterinės apskaitos duomenimis, padidino 3789 Lt (264654 - 268443) suma.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į buhalterinę apskaitą išrašytų 69 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose įformino įvairių pavadinimų automobilių atsarginių detalių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metais iš viso už 272624 Lt sumą, tame skaičiuje PVM – 47314,91 Lt, bei 2013 metais iš viso už 122992 Lt sumą, tame skaičiuje PVM – 21345,71 Lt. Todėl bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukdama į buhalterinę apskaitą minėtų ūkinių operacijų, sumažino 2012 metų pajamas 225309,09 Lt (272624 – 47314,91) suma, bei sumažino 2013 metų pajamas 101646,29 Lt (122992 - 21345,71) suma.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-11-12 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą B Nr. 615 ir 2013-11-14 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą B Nr. 616 įformino įvairių pavadinimų automobilių atsarginių detalių pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso už 21290 Lt sumą, tame skaičiuje apskaičiuotas PVM – 3694,96 Lt. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukė į apskaitos registrus, tačiau apskaitos registruose klaidingai pagal savo išrašytas PVM sąskaitas faktūras 2013-11-12 B Nr. 615 ir 2013-11-14 B Nr. 616 apskaitė ne prekių pardavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17595,04 Lt plius PVM 3694,96 Lt, iš viso už 21290 Lt sumą, bet apskaitė prekių įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 17595,04 Lt plius PVM 3694,96 Lt, iš viso už 21290 Lt sumą. Todėl bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitydama ūkines operacijas nepagrįstai sumažino 2013 metų pajamas 17595,04 Lt suma. (1 t. 62-90 b. l.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2014-02-28 Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00253-14 pagal BK 182 str. 2 d. Tyrimas pradėtas gavus AB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškimą dėl neteisėtai gautos draudimo išmokos už automobilio remontą, kuris buvo vykdomas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ servise. Atliekant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą gauta duomenų apie detalių pirkimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl 2014-11-28 paskirta užduotis atlikti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą 2012-01-01 – 2014-07-01 laikotarpiu. Gavus išvadą apie pažeidimus bendrovėje ,, (duomenys neskelbtini)“ ikiteisminis tyrimas dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išskirtas ir pradėtas tyrimas pagal BK 222 str. 1 d. (1 t., 2-4 b. l.)

2015-09-10 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d., 183 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. (1 t., 11-12 b. l.). 2015-09-09 rezoliucija pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str. 1 d. ir 2 d., 182 str. 1 d., 220 str. 1 d.

2014-10-22 Kauno apygardos teismo nutartimi pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsisakyta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą nenustačius akivaizdžių ir neabejotinų nemokumo požymių (1 t., 31-33 b. l.).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2014-11-25 A. B. pateikė finansinės ūkinės veiklos dokumentus už 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. pirmą pusmetį, kasos knygos, apyvartos žiniaraščiai ir kt. (1 t., 36-38 b. l.; 39-41 b. l.; 51-52 b. l.).

Pagal PVM Nr. 616, išrašytą 2013-11-14 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirko iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įvairių prekių, sąskaitoje nurodant automobilių variklio dalys, automobilių važiuoklės dalys, nurodant kiekius bei kitų prekių, nurodant konkrečius jų pavadinimus (1 t., 46 b. l.). Pinigų – 14 080 Lt – priėmimo kvite Nr. 154 pasirašę A. J. ir A. B..

Sąskaitoje Nr. 615 nurodyta konkretūs prekių pavadinimai ir kiekiai, pinigų – 7210 Lt – priėmimo kvite pasirašę B. ir J. (1 t., 47-48 b. l.).

Teisinių paslaugų sutartimi Nr. 08-26/14 A. B. teisininkas D. R. įsipareigojo atlikti buhalterinės apskaitos dokumentų teisines ekspertizes. Sutartis įsigaliojo nuo 2014-08-26 (2 t., 188 b. l.). 1129,8

Veika, numatyta BK 222 str.

Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, numatytas BK 222 straipsnyje, yra tada, kai šio įstatymo dispozicijoje nurodyta veika padaroma tyčia, veikos turinį sudaro tai, jog kaltininkas suvokė, kad jis tvarkė apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, numatė, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014).

Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių A. B. neišsaugojo 69 PVM sąskaitų - faktūrų, kuriomis buvo įformintas įvairių automobilių detalių pardavimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, šių PVM sąskaitų-faktūrų duomenų neįtraukė į bendrovės vedamus apskaitos registrus. Taip pat nustatyta, jog A. B. į bendrovės apskaitos registrus įtraukė 2013-11-12 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą B Nr. 615 ir 2013-11-14 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą B Nr. 616, kuriose nurodyta ir apskaityta ne prekių pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet apskaitytas prekių įsigijimas iš šios bendrovės bei pagal savo išrašytus pinigų priėmimo kvitus 2013-11-12 B Nr. 148 ir 2013-11-14 B Nr. 154 apskaitė ne pinigų gavimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes operacijas, bet pinigų išmokėjimo už įsigytas prekes operacijas.

Nors šių aplinkybių A. B. neginčija, tačiau teigia, jog taip pasielgė dėl nemokėjimo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir dėl to, jog pasimetė segtuvas, kuriame buvo sudėtos minėtos sąskaitos faktūros bei įvyko klaida apskaitant prekių įsigijimą vietoje jų pardavimo. Iš A. B. parodymų, matyti, jog kaltinamasis pripažįsta jam inkriminuotus veiksmus, tik neigia, jog taip pasielgė tyčia. Tačiau jo kaltės turinį atskleidžia kiti A. B. atlikti veiksmai, jų pobūdis, pastangos juos atliekant, aplinkybės, lėmusios tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamas rezultatas.

Kaip matyti iš specialisto išvados 2012-01-01 – 2014-07-01 laikotarpiu bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal 54 išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformino įvairių pavadinimų automobilių atsarginių detalių pardavimą bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso už 252 741 Lt sumą ir šių sąskaitų faktūrų duomenis įtraukė į apskaitos registrus. Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu (kuriuo 54 sąskaitos faktūros įtrauktos į apskaitą) bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ UAB-ei ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė prekių dar pagal 69 sąskaitas faktūras – 44, išrašytas 2012 metais ir 25, išrašytas 2013 metais. Nors A. B. teigia, jog šių duomenų neįtraukė, nes pasimetė segtuvas, į kurį buvo segamos stambiausio jų kliento – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros, tačiau akivaizdu, jog tai nėra tiesa. Jeigu vienai įmonei išrašytos sąskaitos faktūros būtų saugomos viename segtuve, jos būtų pasimetę visos, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvadoje esančių lentelių (Nr. 1 ir Nr. 2), kuriose surašytos visos įformintos bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje ir neįformintos (gavus duomenis iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) sąskaitos faktūros, 2012 m. vasario mėnesį išrašytos sąskaitos faktūros yra įtrauktos į apskaitą, o 2012-02-07 išrašyta viena sąskaita – (duomenys neskelbtini) Nr. 40 5500 Lt prekių vertės – neįtraukta, visos sąskaitos faktūros, išrašytos 2012 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais – neįtrauktos, o 2012 rugsėjo mėnesį įtraukta viena sąskaita-faktūra (2012-09-25 dienos), kai tuo tarpu 2012 m. rugsėjo 4, 6, 11 ir 17 dienų sąskaitos faktūros į buhalterinę apskaitą neįtrauktos. 2013 m. sausio 2, 3, 4, 7 9, 11, 14, 16, 18, 22 ir 24 d. išrašytos-sąskaitos faktūros taip pat neįtrauktos į buhalterinę apskaitą, nors 2013 m. sausio 23 ir 25 d. išrašytos sąskaitos į buhalterinę apskaitą įtrauktos ir t. t. (1 t., 64-68, 68-76 b. l.). Be to, kaltinamojo tyčią neįtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą minėtų sąskaitų-faktūrų rodo ir tai, jog įmonės buhalterijoje nėra ir visų pinigų priėmimo kvitų pagal minėtas sąskaitas faktūras. Tokie A. B. veiksmai rodo aiškų jo tikslą į bendrovės apskaitą neįtraukti dalies įvykusių ūkinių operacijų, neapskaityti bendrovėje gautų pinigų. Apgaulė tvarkant buhalterinę apskaitą pasireiškė ir tuo, jog A. B., bendrovės apskaitos registruose apskaitė ne prekių pardavimą, o įsigijimą pagal 2013-11-12 ir 2013-11-14 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“. Nors toks veiksmas galėtų būti laikomas klaida dėl neapdairumo ar dėl nepatyrimo (ką ir teigia A. B.), tačiau ta aplinkybė, jog pagal šias sąskaitas faktūras realiai gauti pinigai apskaitoje ne tik kad nebuvo apskaityti, tačiau dar ir iš kasos ir išmokėti realiai neįgytų prekių sumai, o jų panaudojimas apskaitoje niekaip neatspindėtas – klaidos galimybę paneigia ir rodo kaltininko tyčią.

Bylos aplinkybės rodo, kad A. B. – patyręs verslininkas (versle daugiau kaip 15 metų) – žinodamas pareigą apskaityti visas pinigų sumas ir įtraukti į buhalterinę apskaitą visas ūkines operacijas, nesiėmė priemonių, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą būtų įtraukta pakankamai didelė pinigų suma, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė jos panaudojimo, atliko veiksmus, dėl kurių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti dokumentai apie ūkines operacijas, kurių tapatumo negalima nustatyti – atskleidžia, kad A. B. veikė tyčia.

Specialisto išvadoje nustatyti ir A. B. inkriminuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, kuriuos A. B. pripažįsta, t. y. nesudarius sutarties su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone ir nesamdžius buhalterio; nevedus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrų – neįeina į BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį. Tačiau nustačius, jog anksčiau paminėti A. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. sudėtį, kvalifikuoti nustatytus veiksmus – sutarties su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone, nesudarymą, buhalterio nesamdymą, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrų nevedimą – dar ir pagal BK 223 str. 1 d. – pagrindo nėra. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje neginčijamai nustatyta, jog dėl kaltinime išvardintų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2014-07-01, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog A. B. veika pagal BK 222 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Nors kaltinime teigiama, jog bendrovės apskaitoje buvo įforminta neįvykusi ūkinė operacija – automobilių detalių pardavimas bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7760 litų pagal 2014-01-09 sąskaitą-faktūrą, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, teigti, jog tokia ūkinė operacija, t. y. detalių pardavimas nebuvo įvykusi – nėra pagrindo. Specialisto išvados 2 d. 2 punkte nurodyta, jog ,,.... tyrimo metu iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kam ir už kokią sumą faktiškai buvo parduotos automobilių atsarginės detalės“. Tokią išvadą specialistas padarė, kadangi UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad prekių už nurodytą sumą nepirko. Tačiau tai, jog pagal šią sąskaitą-faktūrą gauti pinigai nebuvo įnešti į bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ kasą – duomenų nėra, A. B. nekaltinamas šių pinigų pasisavinimu ar iššvaistymu, todėl teigti, jog įforminta ūkinė operacija yra neįvykusi – pagrindo nėra. Tokia išvada darytina remiantis ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. J. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, jog jis pats realiai perkamų prekių nematė, matė tik sąskaitas, bendrovėje dirbo daug darbuotojų, neatmetė galimybės, kad koks nors dokumentas įmonėje galėjo pasimesti. Šie duomenys nepaneigia kaltinamojo išsakytos prielaidos, jog prekes šios bendrovės vardu galėjo pirkti bet kuris iš darbuotojų, taip pat ir savo reikmėms, pasinaudodamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ taikomomis geromis kainomis.

Todėl iš kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. šalintina aplinkybė, jog A. B. bendrovės apskaitoje įformino neįvykusią ūkinę operaciją – automobilių detalių pardavimą bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7760 litų sumą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ reikalavimus, kurio 1 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ (2012-04-24 įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) reikalavimus, kurio 2 dalyje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 14 straipsnio „Turinio viršenybės prieš formą principas“ (2008-06-26 įstatymo Nr. X-1633 redakcija) reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“.

Veika, numatyta BK 183 str. 2 d.

Nors A. B. teigia, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turto nepasisavino, pinigus į bendrovės kasą įnešė tik nesurašė tai patvirtinančių dokumentų, o iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautus pinigus už parduotas prekes, įformindamas priešingai, kaip pardavimą – padarė klaidą, visus pinigus panaudojo įvairioms bendrovėms reikmėms, tačiau byloje ištirti įrodymai suteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

Specialisto išvada patvirtina, jog pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus atsiskaitymas už įsigytas prekes su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ buvo įformintas grynais pinigais pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus iš viso 395 616 Lt sumai. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose pinigų priėmimo kvituose pinigus gavusio buvo nurodyta bendrovės direktoriaus A. B. pavardė ir parašas. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė pinigų priėmimo kvitų išrašytų iš viso 395 616 Lt sumai, taip pat šių pinigų priėmimo kvitų duomenys nebuvo įtraukti į bendrovės vedamus apskaitos registrus, bendrovės direktoriaus A. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes gauta 395 616 grynųjų pinigų suma nebuvo apskaityta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vedamuose apskaitos registruose ir kasos knygoje, kur bendrovė panaudojo šiuos pinigus pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti. Taip pat bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitydama ūkines operacijas, neapskaitė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes gautos 21290 Lt grynųjų pinigų sumos, bei apskaitos registruose nepagrįstai nurašė 21290 Lt sumą, kaip sumokėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytas prekes, iš viso 42580 Lt (21290 + 21290). Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti, kur bendrovės direktorius A. B. panaudojo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 42580 Lt piniginių lėšų sumą.

Taigi, šie duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėdamas savo žinioje bendrovės turtą – pinigus, kuriuos gavo pardavęs prekes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, nesurašė kasos pajamų orderių, t .y. bendrovės apskaitoje neužfiksavo pinigų gavimo operacijų. Taigi byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. B., neturėdamas jokio teisinio pagrindo, paėmė ir be apskaitos dokumentų naudojo jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtą. A. B. parodymų apie paimtų bendrovės pinigų panaudojimą jos reikmėms tenkinti – atsiskaitymams su tiekėjais – nepatvirtina kiti bylos duomenys, taigi laikytina, jog šie parodymai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais ir konkrečiais duomenimis ir jų negalima patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su bendrovės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-213/2012, 2K-382-489/2015). Kaip minėta, teismų praktikoje tokiais atvejais esminėmis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos ne jos reikmėms ir kad dėl to jai buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į šiais aplinkybes, A. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 183 str. 2 d.

Nors A. B. teigia, jog negali susiklostyti tokia situaciją, kai iššvaisčius pinigus, kurie viršija įmonės pajamas bendrovė neturėtų skolų, tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi bylos medžiaga akivaizdžiai nustatyta, jog dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, įmonės buhalterijoje buvo nefiksuojamos bei neteisingai fiksuojamos įvykusios ūkinės operacijos, todėl įmonės pajamomis laikyti tik dalimi dokumentų užfiksuotas pajams – nėra pagrindo. Akivaizdu, jog A. B. įforminus visus prekių pardavimus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei tinkamai įforminus prekių pardavimus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – įmonės pajamos ženkliai kistų. Nepagrįstas ir teiginys, jog bendrovė tuo laikotarpiu neturėjo skolų, kadangi būtent 2014 metais UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 31-33 b. l.).

Kaltinamajame akte A. B. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 d. ir 183 str. 2 d. padarymu. Tačiau įvertinus tai, jog tiek iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tiek iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gautus pinigus A. B. pasisavino tokiu pačiu būdu, tuo pačiu laikotarpiu, darytina išvada, jog jo tyčia buvo nukreipta pasisavinti įmonės pinigus nepriklausomai nuo to, iš kokios įmonės jie gauti, todėl A. B. veiksmai pasisavinant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą kvalifikuotini kaip viena nusikalstama veika, numatyta BK 183 str. 2 d., konstatuojant, jog A. B. pasisavino 416 906 Lt vertės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turtą. Vietoje atskirų dviejų veikų, veiką kvalifikavus pagal vieną BK straipsnį, nėra pagrindo laikyti kaltinimo praplėtimu ir A. B. teisės į gynybą toks veikos kvalifikavimas nepažeidžia. Atmestina gynybos pozicija, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant pareiškimo, kadangi bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas ir pagal BK 183 str. 2 d., o vada tyrimui pradėti – specialisto išvada nustatytos aplinkybės. Tai, jog įmonė nenurodė, jog jai padaryta žala – taip pat nesuteikia pagrindo teigti, jog ji įmonei nepadaryta. Bylos duomenimis nustatyta, jog įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterija, kurioje neapskaitomos ūkinės operacijos, įmonei vadovavo A. B., t. y. asmuo pats atlikęs tokią veiką, todėl akivaizdu, jog pačiam įmonės direktoriui atliekant nusikalstamus veiksmus, susijusius su įmonės buhalterija, o įmonėje nesant buhalterio – kiti asmenys (tame tarpe ir akcininkas) neturėjo galimybės pastebėti ir įvertinti įmonei daromos žalos.

Veika, numatyta BK 220 str. 1 d.

Nors A. B. dėl šios veikos taip pat kaltės nepripažino, tačiau nurodė, jog sutinka, kad nesumokėjo kaltinime nurodytų mokesčių, tačiau taip pasielgė dėl įvykusios klaidos, sutvarkęs buhalteriją mokesčius sumokės, iki šiol nesumokėjo dėl to, jog vyksta įmonės veikla ir toliau ir mokesčiai kinta, sumokės, kai viską sutvarkys pasamdyta buhalterių įmonė.

Byloje aptarti įrodymai, o būtent specialisto išvada bei specialisto V. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai leidžia daryti išvadą, jog A. B. sugalvojo nuslėpti dalį gaunamų pajamų, nefiksuoti jų buhalterinėje apskaitoje, tokiu būdu vėliau sumokant mažesnius mokesčius į biudžetą. Nustačius, jog A. B. anksčiau minėtų 69 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į buhalterinę apskaitą, taip pat sąmoningai klaidingai apskaitė ne prekių pardavimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bet apskaitė jų įgijimą, todėl sąmoningai pagal išrašytas sąskaitas-faktūras gautų pajamų neįtraukė į mokesčių inspekcijai pateiktas pelno mokesčio deklaracijas.

Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, jog A. B. kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingu asmeniu, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir tyčia pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. Todėl A. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 str. 1 d.

Dėl veikos, numatytos BK 182 str. 1 d.

Remiantis BK 182 str. 4 d., ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 ir 3 d. pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba prokuroro reikalavimas. Jei tais atvejais kai skundas ar reikalavimas reikalingas, nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl ikiteisminio tyrimo pagal BK 182 straipsnį 1 dalį pradžios turi būti aiškiai išreikšta žalą patyrusio asmens (nukentėjusiojo) valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Iš kaltinimo formuluotės matyti, jog A. B. kaltinamas nepagrįstai panaikinęs mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį, tačiau byloje nėra Mokesčių inspekcijos ar kito asmens pareiškimo, kuriame būtų nurodyta biudžetui padaryta žala. Taip pat šioje byloje nėra prokuroro reikalavimo pradėti procesą remiantis BPK 167 str. 2 d. Nors baudžiamojo proceso įstatymas nenustato prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą formos, tačiau pagal teismų praktiką bendrąja prasme prokuroro reikalavimas reiškia valinį sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2011, 2K-191/2013). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintose Rekomendacijose nustatyta tokio atskiro rašytinio dokumento (prokuroro reikalavimo ) forma, iš kurios matyti, kad jame turi būti nurodyti motyvai ir priežastys dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-26/2014). Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 222 str. 1 d., atskyrus tyrimą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 24-1-00253-14, o pagal LR BK 182 str. 1 d. tyrimas pradėtas užrašius rezoliuciją tarnybiniame pranešime. Kadangi šioje byloje nėra nustatytos formos atskiro rašytinio dokumento, kuriame būtų nurodyti motyvai ir priežastys, dėl kurių prokuroro reikalavimu turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d., darytina išvada, jog pažeistos BK 182 straipsnio 4 dalies, BPK 167 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos ir todėl yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamoji byla prieš A. B. pagal BK 182 str. 1 d. nutrauktina.

Bausmė ir jos skyrimo motyvai

A. B. kaltę pripažino dalinai, jis nusikalto būdamas neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 78-79, 83-86 b. l.), vedęs, nepilnamečių vaikų neturi (2 t., 87 b. l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t., 75 b. l.), dėl psichikos ligų nesigydė (2 t., 77 b. l.). A. B. dirbantis, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų – negauta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. B. įvykdė vieną sunkų, vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus. Įvertinus jo padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, už veikas numatytas BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. skirtinos švelniausios sankcijoje numatytos bausmės – baudos. BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, todėl ši bausmė ir skirtina. Bausmės dydis, įvertinus kaltinamojo asmenybę, pasisavinto turto vertę, skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatomis, remiantis teismų praktika, pagal kurią apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą padarytos ir kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir pan.), visos jos kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 222 str. ir atitinkamus kitus BK straipsnius (kasacinė nutartis 2K-430/2009).

Įvertinus tai, jog A. B. laikomas neteistu (ankstesnis teistumas išnykęs), jis toliau vykdo veiklą (įmonei bankroto byla neiškelta), teismas laikosi nuomonės, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 75 str.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendį pradėjus vykdyti – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, kuriuo prašo priteisti 105 447 Lt (30 539 Eur) biudžetui padarytos žalos.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys tenkintinas dalinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Ieškovas savo reikalavimus grindžia specialisto išvada, kurioje nurodyti visi valstybei nesumokėti mokesčiai dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos, nesumokėto pelno mokesčio ir išvengto pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo. Tačiau pažymėtina, kad civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje galima reikalauti tik nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Kaltinamajam pareikšti kaltinimai panaikinus mokėtiną į biudžetą PVM – 2140, 27 Eur ir nesumokėjus 16 499 Lt (4778,44 euro) pelno mokesčio. Dėl PVM mokesčio mokėjimo panaikinimo, baudžiamoji byla prieš A. B. nutraukta, esant aplinkybėms dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pagal BPK civilinis ieškinys gali būti tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nutraukus bylą, civilinis ieškinys dėl reikalavimo atlyginti žalą padarytą panaikinus mokėtiną į biudžetą PVM mokestį – paliktinas nenagrinėtu, taip siekiant neužkirsti kelio reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Kita ieškiniu reikalaujama priteisti valstybei padaryta žala A. B. neinkriminuota, ji susijusi su apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą nesumokėtais mokesčiais. Įvertinus tai, jog visus mokesčių mokėjimo ir su tuo susijusius santykius pirmiausia reglamentuoja ne Civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir kiti mokesčių įstatymai, kuriuose numatyta speciali procedūra, kuria remiantis mokesčių administratorius įgyvendina savo teises ir pareigas mokesčių mokėtojui, žalos, padarytos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo klausimas pirmiausia turėtų būti sprendžiamas ne pareiškiant mokesčių mokėtojui civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (kasacinė nutartis Nr. 2K-363/2014, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-5-92/2013).

Įvertinus šias aplinkybes ir tai, jog A. B. nuteistas tik pagal BK 220 str. 1 d., konstatuojant jog savo nusikalstamais veiksmais jis valstybei padarė 16 499 Lt (kas sudaro 4778,44 Eur) žalą, todėl iš A. B. priteistina tik ši suma.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 183 str. 2 d., 220 str. 1 d. ir nuteisti:

Pagal BK 222 str. 1 d – 30 MGL, t. y. 1129,8 Eur bauda;Pagal BK 183 str. 2 d. – 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo;Pagal BK 220 str. 1 d. – 15 MG, t. y. 564,9 Eur bauda.

Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d. 1 p. subendrinti taikant bausmių apėmimą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. B. tęsti darbą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Baudžiamąją bylą pagal BK 182 str. 1 d. A. B. atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p.

Kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš A. B. ieškovo naudai 4778,44 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt aštuonus eurus, 44 euro centų), pinigus pervedant į VMI prie FM (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 7290. Likusioje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.