Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo UAB „Imlitex“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Imlitex“ ieškinį atsakovui UAB „Tumita“ dėl skolos bei palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Imlitex“ nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu. Nurodo, kad pagal 2008-07-28 sutarties Nr. M/08/07-28/59 6.1. d. laiku neatsiskaičiusi UAB „Tumita“ buvo įsipareigojusi be atskiro pareikalavimo mokėti UAB „lmlitex“ 0.2% delspinigius. Kadangi sutartyje Nr. M/08/07-28/59 šalys nebuvo aptarę įmokų paskirstymo tvarkos, UAB „lmlitex“ rėmėsi CK 6.54 str. 1-4 d. nuostatomis ir iš laiku neatsiskaičiusios UAB „Tumita“ gautas įmokas paskirstė CK 6.54 str. 1-4 d. nustatyta tvarka pirmiausia jas skirdama netesyboms, o sekančia eile - pagrindinei prievolei įvykdyti. Teigia, kad apylinkės teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepagrįstai rėmėsi vien UAB „Tumita“ subjektyvia nuomone dėl CK 6.54 str. 5 d. nuostatos aiškinimo ir taip pat nenurodė teisinių argumentų UAB „lmlitex“ ieškiniui atmesti. Priimdama įmokas UAB „lmlitex“ CK 6.54 str. nuostatas taikė remdamasi Lietuvos teismų praktika, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai padarė išvadą, jog UAB „Tumita“ mokėjimo pavedime nurodžius, kad mokama už pagrindinę prievolę, UAB „lmlitex“ neva negalėjo taikyti CK 6.54 str. 1-4 d. nuostatų bei įmokos skirti netesyboms dengti, kas lėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Dėl paminėtų aplinkybių apeliantas prašo panaikinti 2011 m. rugsėjo 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2228-90/2011 ir priimti naują sprendimą, t. y. 2011-03-28 apelianto UAB „lmlitex“ ieškinį patenkinti; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Tumita“ įsiskolinimą už perduotas prekes, t.y. 4795,04 Lt skolos ir įstatymų nustatyto 6% dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Tumita“ apeliantės UAB „lmlitex“ turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 288 Lt žyminių mokesčių sumą ir 14.98 Lt įteikimo išlaidų valstybei sumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Kaip matyti iš bylos faktinių aplinkybių, ieškovas UAB „Imlitex“ ir atsakovas UAB „Tumita“ 2008 m. liepos 28 d. sudarė didmeninio prekių pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-6), kurios 6.1. dalyje numatyta, kad laiku neatsiskaičiusi UAB „Tumita“ įsipareigoja be atskiro pareikalavimo mokėti UAB „lmlitex“ 0.2% delspinigius. Sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys nebuvo aptarę įmokų paskirstymo tvarkos.

Byloje yra pateiktos šios prekių sąskaitos faktūros, kurias ieškovas UAB „Imlitex“ išrašė atsakovui UAB „Tumita“: (duomenys neskelbtini) bendrai 5082,00Lt sumai (nurodyta apmokėti iki 2010-04-09), (duomenys neskelbtini) bendrai 14634,95Lt sumai (nurodyta apmokėti iki 2010-04-15), (duomenys neskelbtini) bendrai 1276,55Lt sumai (nurodyta apmokėti 2010-04-30) (b.l. 7-9). Taigi, byloje šiuo atveju yra kelios skolos pagal skirtingas sąskaitas faktūras.

Įmokų paskirstymo, kai yra kelios skolos, taisyklės reglamentuotos CK 6.55 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs (CK 6.55 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje šalis siejo kelios sutartinės prievolės. Šių prievolių įvykdymui atsakovas mokėjimo nurodymu Nr. 1153 2010 m. birželio 22 d. pervedė ieškovui 7900,00Lt mokėjimo paskirtyje nurodant „UAB „Tumita“ pagal s/f (duomenys neskelbtini) -4000Lt, 742-3900Lt“; mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4630,64Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „UAB „Tumita“ pagal s/f (duomenys neskelbtini) dalinis apmokėjimas“; mokėjimo nurodymu Nr. 1198 2010 m. liepos 19 d. pervedė 7000Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant „UAB „Tumita“ pagal s/f (duomenys neskelbtini) dalinis apmokėjimas“; mokėjimo nurodymu Nr. 1207 2010 m. liepos 30 d. pervedė 10000Lt, mokėjimo paskirtyje nurodant UAB „Tumita“ pagal s/f (duomenys neskelbtini) dalinis apmokėjimas“; mokėjimo nurodymu Nr. 1244 2010 m. rugsėjo 6 d. pervedė ieškovui 8011,49Lt, nurodant mokėjimo paskirtį „UAB“Tumita“ pagal s/f (duomenys neskelbtini) -7234,95Lt, 1012246 dalinis apmokėjimas“; mokėjimo nurodymu Nr. 1265 2010 m. spalio 18 d. pervedė 500,00Lt, nurodant mokėjimo paskirtyje“UAB “Tumita“ pagal s/f (duomenys neskelbtini) “(b.l.22-26).

Kaip jau paminėta, CK 6.55 straipsnio normos taikomos įmokų paskirstymui, kai yra kelios vienarūšės skolos (įmokų tarpusavyje tarp kelių skolų paskirstymui), o apelianto nurodyta CK 6.54 straipsnio norma reglamentuoja įmokų paskirstymą grąžinant skolą pagal konkrečią paskolos sutartį (mokėjimai dengiant konkrečią skolą). Vadovaujantis šiomis teisės normomis, visų pirma svarbu nuspręsti, kuriai iš paskolos sutarčių skirtinos įmokos, kai yra kelios paskolos sutartys (kelios vienarūšės skolos), o tik po to spręstina, kaip paskirstomos įmokos jau konkrečioje paskolos sutartyje (skoloje). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog nagrinėjamu atveju teismas netinkamai taikė CK 6.54 straipsnio nuostatas. Tais atvejais, kai skolininko sumokėtos įmokos nepadengia visos skolos sumos ir šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo, tokių įmokų paskirstymo eiliškumas reglamentuojamas CK 6.54 straipsnyje. CK 6.54 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju atliekant mokėjimus, kai buvo išrašytos kelios sąskaitos-faktūros, tačiau jos nebuvo laiku pilnai apmokėtos, skolininkas UAB „Tumita“ mokėjimo nurodymuose aiškiai nurodė už kokią sąskaitą- faktūrą ir kurią skolos dalį perveda kreditoriui, t.y. tinkamai ir pagrįstai elgėsi pagal įstatymo nuorodą, suteikiančią skolininkui, privalančiam grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokant galimybę pareikšti, kurią skolą jis grąžina (CK 6.55 str.1 d.). Taigi, iš aptartų aplinkybių darytina išvada, jog mokėjimo paskirties nurodyme esant aiškiai nuorodai, už kokią sąskaitą-faktūrą ir kuri pinigų dalis yra pervedama, priešingai nei teigia apeliantas, užskaityti įmoką pirma netesybų padengimui, o tik vėliau pagrindinės prievolės įvykdymui, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo (CK 6.54 str.).

Pažymėtina, kad sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, nepasikeitė šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3460/2010). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas priėmė visas skolininko įmokas su tomis nuorodomis, kokios buvo įrašomos mokėjimo nurodyme, nors, vadovaujantis CK 6.54 str. 5 d. numatyta, jog kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1-4 dalyse. Šio straipsnio 6 d. numatyta, jog kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Kadangi sutartyje šalys nebuvo aptarę įmokų paskirstymo tvarkos, tačiau apeliantas neužginčijo ir visada priėmė įmokas pagrindinei prievolei vykdyti, tik pagal tris pateiktas byloje sąskaitas-faktūras nurodė, kad jų įmokas pirma skyrė delspinigiams apmokėti, nors nesutikdamas su mokėjimo paskirtimi galėjo jų nepriimti, apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, jog tokiu būdu ieškovas iš esmės sutiko su jų paskirtimi.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, sprendimo motyvai yra dalykiškai trumpi ir aiškūs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė aplinkybes, svarbias teisingam kilusio ginčo sprendimui, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išaiškino ir taikė materialines bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusius santykius.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.