Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-892-280/2012

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 27 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo AB „Panevėžio energija“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8447-400/2012 pagal ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei L. J. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad 2012-10-16 ieškovė AB „Panevėžio energija“ pateikė Panevėžio miesto apylinkės teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Laimutės J. S. įsiskolinimą už buto, kuriame atsakovė faktiškai gyvena, suvartotą šilumos energiją už laiką nuo 2008-02-01 iki 2012-09-01, priskaičiuotas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2). Pirmosios instancijos teismas 2012-10-25 nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus – ieškinyje nurodyti kokiu pagrindu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės skolą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei pateikti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, ar po V. T. mirties 2008-12-20 kas nors kreipėsi dėl palikimo priėmimo ir ar buvo išduotas paveldėjimo liudijimas (b. l. 12). 2012-11-06 AB „Panevėžio energija” pateikė Panevėžio apylinkės teismui Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Šarmavičienės 2012-11-02 rašto Nr. 93 kopiją, kurioje nurodyta, kad po buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės V. T. mirties dėl jos turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas (b. l. 16). Pirmosios instancijos teismas 2012-11-09 nutartyje konstatavo, kad ieškovė 2012-10-25 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei (b. l. 18).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (LR CPK 7 str.), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (LR CPK 2 str.). LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ieškinyje privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą. Jei dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (LR CPK 115 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (LR CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Kadangi buto, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, už kurią galimai nebuvo atsiskaityta, savininkė V. T. mirė, iškilo atsakovo pagal AB „Panevėžio energija” pateiktą ieškinį identifikavimo problema. Panevėžio apylinkės teismas, siekdamas minėtą problemą išspręsti, įpareigojo ieškovę pateikti dokumentus, patvirtinančius V. T. turto paveldėjimo faktą. Kaip minėta anksčiau, Panevėžio rajono 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Šarmavičienė patvirtino, kad iki 2012-11-02 dėl V. T. turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo liudijimas niekam neišduotas. Iš 2011-12-15 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto Nr. (28.1-08-4)-RNA-5197 matyti, kad po V. T. mirties butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai valdo palikėjos duktė L. J. S. ir jos sūnus M. K. (b. l. 8). Teismas pažymi, kad pagal LR CK 5.51 str. yra galimas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti palikimo objektu esantį turtą. Atsakovu ieškovas nurodė vieną iš faktinių buto valdytojų po buto savininkės mirties. Šiomis aplinkybėmis ieškovo teisės gali būti ginamos nagrinėjant jo pareikštą ieškinį vienam iš pasirinktų atsakovų-faktinių buto valdytojų, kuris naudojasi teikiamomis ieškovo paslaugomis.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė ištaisė teismo nurodytus ieškinio trūkumus, pateikė teismo reikalautus dokumentus ir ieškinio subjektiškumo (tinkamo atsakovo) klausimas buvo išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra ištaisyti, todėl teisminis procesas yra galimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar įrodymų (ne)pakankamumas, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, konstatuodamas, jog ieškovė AB „Panevėžio energija” nepašalino 2012-10-25 teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-11-09 nutartis yra naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR CPK 137 str. ieškinio priėmimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies trečiuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti – ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.