Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 21.35 val. gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį E. T., taip padarydamas poodinę kraujosruvą smakro srities dešinėje, apatinės lūpos nubrozdinimą su kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nurodė, kad rugsėjo 15 d. buvo pametęs telefoną, bet tai pastebėjo tik kitą rytą. Tuomet paskambino iš kito telefono į savo telefoną, gal kokius 3-4 kartus. Vakare atsiliepė nepažįstamas asmuo, jis pasiteiravo dėl telefono grąžinimo. Atsiliepęs asmuo jam pasakė, kad gali grąžinti telefoną, bet nori, kad jam būtų atsilyginta. Kaip jis nori, kad jam būtų atlyginta, nepasakė. Asmuo pasakė, kad jie turi susitikti prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nurodė, kad nurodytoje vietoje jo truputį laukė, asmuo atvažiavo su dviračiu. Pastatė dviratį už kampo, priėjo prie jo ir parodė jo telefoną, kurį pažino iš savo telefono dėkliuko. Jis tam žmogui pasakė, kad su savimi turėjo 10 eurų, kuriuos padavė tam žmogui ir pasiėmė iš jo telefoną. Tas asmuo paėmė pinigus ir, kai pamatė 10 eurų, pasikeitė jo veidas. Asmuo pasakė, kad nori iš jo 100 eurų. Jis norėjo asmenį atstumti, kad jis nepaimtų jo telefono ir nestipriai jam pataikė į lupą, asmuo nebuvo nukritęs. Iš karto iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, jis davė parodymus. Ten dar buvo žmonių, kurie iš balkono žiūrėjo. Jie paklausė kas nutiko, o jis atsakė, kad už telefono grąžinimą žmogus norėjo daugiau pinigų. Jie ant to žmogaus pradėjo sakyti nepadorius žodžius, o jis pasakė, kad paprašė mažai, galėjo ir daugiau paprašyti. Policija surašė protokolus. Kol buvo policija, tas asmuo lakstė aplink autobusiuką ir jį įžeidinėjo, jog jis yra rusas ir, kad turi važiuoti pas Putiną. Vėliau ieškojo nukentėjusiojo asmens dėl žalos atlyginimo, bet jis atsisakė bendrauti. Jis su juo bandė susisiekti per advokatę. Žino, kad jis yra pareiškęs ieškinį 2000 eurų žalai atlyginti, tačiau galvoja, kad turtinės žalos jam nepadarė, o dėl neturtinės žalos tai sutinka ją iš dalies atlyginti. Nurodė, kad sumokėjo 200 eurų, bet jei teismas nuspręs daugiau, jis sumokės. Nurodė, kad žino, jog tas žmogus turi verslo liudijimą, galvoja, kad jo pajamos gali būti skirtingos kiekvieną mėnesį, tačiau nežino kokia jo veikla. Nežino, ar dėl to jis turėjo nedarbingumą. Dėl to su reikalavimu dėl turtinės žalos nesutinka visiškai. Nurodė, kad jis pats dabar dirba toje pačioje įmonėje, išlaikytinių neturi. Paaiškino, kad tie 200 eurų, kuriuos sumokėjo, galėtų būti visiškas neturtinės žalos atlyginimas, nes sukėlė žmogui skausmą, bet nemano, kad galėjo sukelti didesnių pasekmių, kad žmogus negalėtų eiti į darbą. Mano, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti. Labai gailisi dėl savo poelgio, šiandien neleistų sau to padaryti. Mano, kad negalėjo būti tokie padariniai dėl sveikatos, nes tuo metu jis nematė jokio kraujo ar žaizdų. Paaiškino, jog norėjo nukentėjusįjį tiesiog atstumti, bet taip išėjo, kad jam sudavė. Pripažino, kad dėl to padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti J. G. jo laiduotoja.

Asmuo, kurį prašoma paskirti laiduotoju, J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad žino dėl ko R. yra kaltinamas. Jis papasakojo jai visas aplinkybes. Jie su R. labai daug metų (virš 20 metų) pažįstami, gali už jį garantuoti, jis visada įsiklauso į jos nuomonę. Nurodė, kad jei būtų įvykio metu su juo buvusi, būtų iškvietusi policiją, nebūtų leidusi įvykti tam, kas įvyko. R. yra ramus žmogus, nekonfliktiškas. Ją ši situacija labai nustebino. Nepateisina tokio jo elgesio. Parodė, kad šiuo metu ji yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, išmokos negauna. Neteista, neturi administracinių nuobaudų, patvirtinto, kad dalyvavo konflikte 2020 metais, nes jos sūnui tuo metu buvo 27 metai ir jis parėjo namo gerokai išgėręs, tačiau ji nemėgsta alkoholio, dėl to supyko, įvyko konfliktas, kai buvo vėlus paros metas. Tai buvo neeilinė situacija, kuri daugiau nėra pasikartojusi. Paaiškino, kad dabar jos finansinė situacija yra sudėtinga, nes yra 10 metų dirbusi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ konsultante - pardavėja 3 metus ir 3 metus užsiėmė individualia veikla, tačiau šiuo metu nedirba, intensyviai ieškosi darbo, todėl sumokėti užstatą būtų labai sunku, gyvena iš santaupų ir jai padeda sūnus. Taip pat paaiškino, jog su R. B. vienas kitu labai pasitiki, vienas kitą myli, gerbia ir įsiklauso, todėl tikrai gali daryti jam teigiamą įtaką.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį bei asmenį, kurį prašoma paskirti laiduotoju, ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis E. T., pateikdamas pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 12.00 val., prie buvusio mėsos kombinato žolėje rado mėlynos spalvos dėkle telefoną. Apie 19.00 val. socialiniame tinkle „Facebook“ grupėje „Pamesti rasti daiktai Klaipėdoje“ patalpino informaciją, apie rastą telefoną. Apie 21.20 val. į rastą telefoną paskambino „(duomenys neskelbtini)“ ir sutarė, kad telefoną atiduos (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Maxima“. Telefonu bendravo rusiškai, vyras jam nurodė, kad gerai atsilygins už rastą telefoną. Apie 21.30 val. sutartoje vietoje susitiko su telefono savininku. Jis jam į rankas įdavė telefoną. Vyriškis jam tuomet įdavė 10 Eur banknotą. Tuomet jis pasakė, kad mažoka. Vyro paklausė, kokios vertės yra telefonas ir vyriškis iškart vieną kartą trenkė jam kumščiu į dešinės pusės veido sritį. Jam pradėjo burnoje kraujuoti, jautė fizinį skausmą (b. l. 1-2).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint E. T., veido dešinėje pusėje, po apatine lūpa yra matomas raudonos spalvos įdrėskimas. Apatinės lūpos dešinė pusė patinusi. Burnos dešinėje pusėje lūpos viduje yra matomi 3 raudonos spalvos įdrėskimai. Daugiau išorinių sužalojimų nematyti (b. l. 38-43).

Iš specialisto išvados Nr. G 941/2023 (03) matyti, kad E. T. nustatyta poodinė kraujosruva smakro srities dešinėje, apatinės lūpos nubrozdinimai su kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. T. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (b. l. 47).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro, įraše užfiksuota, kad paskambinęs E. T. nurodo, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės „Maxima“, vyras, atvažiavęs automobiliu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam grąžinus rastą telefoną, trenkė į veidą, sudavė smarkiai, jaučia kraują (b. l. 53-55).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams R. B. nurodo, jog vakar pametė telefoną, po paros atsiliepė vyras, kuris pasakė, kad rado telefoną ir nori atlygio. Susitikus su E. T., padavė jam 10 Eur, tačiau jis pasakė, kad jam per mažai, nori 100 Eur, tada jis atėmė iš jo savo telefoną ir jį pastūmė. E. T. nurodo, kad rado telefoną, atvežė žmogui, o jis jam trenkė į veidą. Ant E. T. veido matosi įdrėskimai prie burnos. A. B. stovi prie automobilio „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į klausimą, ar ką matė, atsako, kad kaimynas pametė telefoną prie mėsos kombinato, paprašė kartu nuvažiuoti paieškoti, nuvažiavus ieškojo, kaimynas skambino į savo telefoną, po to atsiliepė vyras, kuris rado telefoną, bet nori atlygio. Jis padavė kaimynui 10 Eur, kad sumokėtų vyrui už rastą telefoną. Atvažiavo į susitikimo vietą, vėliau jis pamatė, kad kaimynas su vyru susikibo. Į pareigūno klausimą, ar jis matė, kaip vyrui buvo suduotas smūgis į veidą, atsako, kad nematė, nes sėdėjo automobilyje, jis tik girdėjo, jog vyrai konfliktavo. R. B. neigia sudavęs smūgį E. T. (b. l. 56-58).

Iš R. B. gynėjos advokatės L. S. pateiktų papildomų duomenų matyti, kad pateikti skelbimų nuorašai iš internetinės svetainės „Skelbiu“, kuriuose užfiksuota, kad tokio kaip R. B. telefono vidutinė vertė yra 136 eurai. Nurodė, jog atsižvelgus į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.64 straipsnio 1 dalį, sąžiningas ir teisingas atlygis už daikto (telefono) radimą šiuo atveju turėtų būti 6 eurai 80 centų (pateikė skaičiavimo formulę: 136x5%=6,8) (b. l. 194-197).

Iš J. G. 2024 m. sausio 26 d. prašymo matyti, jog ji kreipiasi dėl R. B. perdavimo jos atsakomybei pagal laidavimą. Kartu su prašymu pateikti J. G. asmens dokumento kopija, Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma apie teistumą, baustumą, darbo ieškančio asmens atmintinės kopija, informacija apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išduoto pažymėjimo kopija (b. l. 198-199).

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamojo R. B. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, asmens apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. G 941/2023 (03), garso ir vaizdo įrašų apžiūros protokolais bei kita bylos medžiaga.

BK 140 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už tai, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 21.35 val. gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį E. T., taip padarydamas poodinę kraujosruvą smakro srities dešinėje, apatinės lūpos nubrozdinimą su kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje. Kaltinamasis pripažino, jog 2023 m. rugsėjo 16 d. apie 21.35 val. smurtavo prieš E. T. ir taip sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. G 941/2023 (03), kurioje nurodyta, kad E. T. nustatyta poodinė kraujosruva smakro srities dešinėje, apatinės lūpos nubrozdinimai su kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. E. T. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis taip pat papildo ir patvirtina nukentėjusiojo E. T. asmens apžiūros protokolas, bendrojo pagalbos centro garso įrašas bei kita bylos medžiaga. R. B. suvokė, kad naudoja smurtinius veiksmus prieš asmenį ir norėjo taip veikti, tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo R. B. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pagal 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

J. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato. Teismo posėdžio metu prašymą palaikė bei nurodė, kad su R. B. pažįstami virš 20 metų, jis visada įsiklauso į jos nuomonę, atsižvelgia į ją, todėl gali už jį garantuoti. Nurodė, jog su R. B. vienas kitu labai pasitiki, nors nėra sudarę santuokos, tačiau artimai bendrauja beveik dvidešimt metų, vienas kitą myli, gerbia ir įsiklauso. Nurodė, kad R. B. yra ramus žmogus, prižiūri sergančią mamą, nekonfliktiškas. Ją ši situacija labai nustebino, ji nepateisina tokio jo elgesio. J. G. niekada nebuvo teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. R. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad su J. G. yra artimi, ji yra asmuo, kuris gali daryti jam teigiamą įtaką.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad laiduotoja J. G. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam R. B.. J. G. yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgus į tai, kad byloje nustatyta, jog R. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jis neteistas, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti kokie nors kiti ikiteisminiai tyrimai, nėra, nors baustas administracine tvarka, tačiau paskirtą baudą sumokėjęs. Padarytas nusižengimas nėra susijęs su smurto naudojimu. Nors kaltinamajam nepavyko susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis savo elgesį dėl nusikaltimo padarymo vertina kritiškai, atsakomybės nevengia, siekė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau nukentėjusiajam atsisakius priimti žalos atlyginimą, sumokėjo 200 eurų į antstolės Vidos Daugirdienės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu iš dalies atlygindamas nukentėjusiojo reikalaujamą neturtinę žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. yra dirbantis. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. B. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos J. G. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali būti skiriamas su užstatu ar be jo.

Aukščiau aptartos aplinkybės suteikia pagrindą teismo išvadai, kad pirmą kartą suklydęs teisiamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netikslinga skirti užstatą, todėl laidavimas nustatomas be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas nukentėjusysis E. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 61-62). Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindžia tuo, kad medicinos eksperto sudaryta pažyma vienareikšmiškai rodo, kad patyrė pažymoje išvardinamus sužalojimus dėl R. B. smurtinių veiksmų. Nuo jų buvo sutrikdyta jo sveikata, dėl patirto smegenų sukrėtimo sutriko miegas - naktimis pradėjo skaudėti galvą ir teko vartoti nuskausminimo vaistus, ilgalaikis skausmas išliko smurto paveiktose vietose, skaudėjo darant tokius įprastus dalykus, kaip maisto kramtymas, smūgio paveiktoje kairiojoje veido dalyje dėl audinių ištinimo sutriko sukandimas, buvo subjaurota veido srities išvaizda, jame atsirado išorinės kraujosruvos, mėlynės ir ištinimai, susidarė ir išlieka poodiniai ir matomi išoriniai randai, buvo apribota galimybė susitikti su šeimos nariais dėl artimųjų išgyvenimų, patyrė gėdą dėl savo išvaizdos bendraujant su kitais žmonėmis. Taip pat nurodė, kad atsirado neplanuoti rūpesčiai, susiję su išpuoliu - nuo reikalingo bendravimo su institucijomis, iki kasdienio gyvenimo procesų, sutrikdytų dėl kūno fizinio sudarkymo. Nurodė, kad norėdamas grąžinti telefoną, buvo užpultas, o toks kaltinamojo elgesys buvo neteisingas, žeminantis, o tolesnis grasinimas visišku susidorojimu buvo tebesitęsiantis kėsinimasis į sveikatą bei gyvybę, tokiu būdu jautė pažeminimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G 941/2023 (03) nurodyta, kad E. T. nustatyta poodinė kraujosruva smakro srities dešinėje, apatinės lūpos nubrozdinimai su kraujosruva apatinės lūpos gleivinės dešinėje, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusįjį paveikė, dėl įvykio jis buvo sukrėstas, įžeistas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Tačiau nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog jis patyrė smegenų sukrėtimą, dėl ko sutriko jo miegas, smūgio paveiktoje kairiojoje veido dalyje dėl audinių ištinimo sutriko sukandimas, buvo subjaurota veido srities išvaizda, matomi išoriniai randai nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, neatitinka specialisto išvadoje nurodyto sužalojimo padarymo mechanizmo ir nustatyto sužalojimo masto. Nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė ar galėjo patirti smegenų sukrėtimą ir kitus jo nurodytus veido sužalojimus. Nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad kreipėsi į medikus ir vartojo kokius nors vaistus, kad išsakė medikams pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytus nusiskundimus.

Teismas taip pat vertina kaip neįrodytas civilinio ieškovo nurodytas aplinkybes, jog nustatytas sužalojimas turėjo stiprios įtakos jo išgyvenimams bendraujant su šeimos nariais ar kitais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš karto po įvykio darytos nukentėjusiojo sužalojimo nuotraukos, specialisto išvadoje konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, aplinkybė, kad nukentėjusysis po įvykio nebuvo praradęs sąmonės, į medikus nesikreipė, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo teiginiai, kad vartojo vaistus, buvo subjaurotas jo veidas, susidarė ir išliko randai, apribota galimybė susitikti su šeimos artimaisiais, negalėjo suteikti jiems pagalbos tiesioginio susitikimo globojant būdais, sutikus pažįstamus teko slėpti veidą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo nurodytus veido sužalojimus ir dėl jų išlikusius randus.

Taip pat pažymėtina, jog byloje surinkti duomenys, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pateiktas prašymas neteikti kaltinamajam ir jo gynėjai jokių jo asmens duomenų (b. l. 159) patvirtina, kad nukentėjusysis, pateikęs civilinį ieškinį, nenurodęs savo sąskaitos numerio, kur būtų galima padaryti pavedimą dėl žalos atlyginimo ir po civilinio ieškinio pateikimo nesutiko bendrauti, tartis su kaltinamuoju ir (ar) kaltinamajam atstovaujančia advokate dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nenurodydamas savo sąskaitos numerio ir atsisakydamas priimti žalos atlyginimui skirtas pinigines lėšas, nukentėjusysis pats savo veiksmais apsunkino žalos atlyginimo jam procesą.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis apie vertinamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, konflikto priežastį (nesutarimą dėl atlygio už kaltinamajam priklausančio telefono grąžinimą), paties nukentėjusiojo elgesį reikalaujant didesnio atlygio už rastą telefoną, turėjusį įtakos kaltinamojo elgesiui įvykio metu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiojo patirtas sveikatos sutrikdymas nėra susijęs su negrįžtamojo pobūdžio jo sveikatos pakenkimais, objektyvių duomenų apie liekamuosius patirto sveikatos sutrikdymo reiškinius, dėl to pablogėjusią gyvenimo kokybę teismui nepateikta. Teismas, įvertinęs visa tai, kas aptarta aukščiau, E. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies, prašomos priteisti sumos dydį mažindamas iki 300,00 Eur. Pažymėtina, kad teismui pateiktas antstolės Vidos Daugirdienės 2024-01-25 pranešimas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 0004/24/T-24-4-000030 patvirtina, kad R. B. pervesdamas į antstolės Vidos Daugirdienės depozitinę sąskaitą 200,00 Eur dydžio sumą (b. l. 191), patvirtino, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam 200,00 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo gali būti išmokėta nukentėjusiajam kreipiantis į antstolę Vidą Daugirdienę.

Civilinis ieškovas E. T. ieškiniu taip pat prašo priteisti 1000,00 Eur turtinę žalą, šį reikalavimą grindžia tuo, kad jis yra E. T. individualios įmonės savininkas, vykdo sutartinius įsipareigojimus klientams. Nurodė, kad patirtas sužalojimas nesuderinamas su jo atliekamu darbu, kadangi subjaurota išvaizda gali įtakoti jo reputaciją, galimybes užsidirbti iš veiklos. Po patirtų sužalojimų keletą savaičių iki rugsėjo mėnesio pabaigos neteko galimybės susitikti su klientais ir vykdyti darbus betarpiškai lankantis objektuose. Taip buvo sutrikdyta jo verslo veikla, virto negautomis pajamomis. Pridėjo savo įmonės PVM deklaracijos formas 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, iš kurių matyti deklaruojami rugpjūčio mėnesio apmokestinami sandoriai 2097 Eur sumai bei deklaruojami rugsėjo mėnesio apmokestinami sandoriai 439 Eur sumai. Taip pat 2023 m. gruodžio 26 d. su prašymu pateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2023 m. spalio mėnesį, iš kurio matyti deklaruojami spalio mėnesio apmokestinami sandoriai 2606 Eur sumai.

Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.

Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis E. T. pateikė individualios įmonės PVM deklaracijos formas už 2023 rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, iš kurių matyti minėtais laikotarpiais deklaruojamų apmokestinamų sandorių vertė. Būtent šiomis deklaracijomis yra grindžiamas E. T. negautų pajamų dydis rugsėjo mėnesį. Jokie kiti duomenys, pagrindžiantys galimai patirtos turtinės žalos dydį, nepateikti.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis į bylą pateikė įmonės PVM deklaracijas, kuriose atsispindi PVM apmokestinami sandoriai už 2023 m. rugsėjo mėnesį – 439 Eur sumai, rugpjūčio mėnesį – 2097 Eur sumai, o spalio mėnesį - 2606 Eur sumai. Šie duomenys patvirtina tik tai, kad E. T. firma 2023 metų rugsėjo deklaravo ženkliai mažesnę apmokestinamų sandorių vertę, lyginant ją su rugsėjo ir spalio mėnesį deklaruotų sandorių verte, tačiau šie duomenys visiškai neatspindi realių paties E. T. gaunamų pajamų dydžio. Pažymėtina, kad iš pateiktų deklaracijų nėra aišku kokio pobūdžio yra E. T. darbas, kiek valandų per savaitę ar per mėnesį jis dirba, taip pat neaišku, ar nurodytais mėnesiais asmuo dirbo visas darbo dienas, ar ne, ar jis dirba vienas, ar su kitais asmenimis, nepateikti ir jokie duomenys apie konkrečius sandorius, kuriuos buvo planuojama vykdyti rugsėjo mėnesį, ar vykdant sandorius yra patiriamos kokios nors sąnaudos ar ne ir pan. Todėl teismas konstatuoja, kad pateikti duomenys yra nepakankami siekiant nustatyti tiek E. T. galimai negautų pajamų dydį, tiek priežastis, dėl kurių E. T. individualios įmonės apmokestinamų sandorių vertė 2023 metų rugsėjo mėnesį buvo ženkliai mažesnė lyginant ją su gretimais mėnesiais deklaruotų sandorių verte. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis būtų buvęs nedarbingas, kad jo sveikatai būtų buvusi padaryta ženkli žala, kad būtų kilusios kokios nors neigiamos ilgalaikės pasekmės, realiai ribojusios šio asmens galimybes dirbti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo sukelti tam tikrus laikinus neigiamus nepatogumus, tačiau neturėjęs iš esmės sutrikdyti įprastinės asmens veiklos. Todėl teismas sprendžia, kad padaryta nusikalstama veika negalėjo turėti reikšmingos įtakos asmens darbinei veiklai ir jos iš esmės nesutrikdė. Civilinis ieškovas šiuo atveju neįrodė nei patirtų nuostolių dydžio, nei priežastinio ryšio tarp patirtų nuostolių ir padarytos nusikalstamos veikos, todėl civilinio ieškovo E. T. reikalavimas priteisti 1000,00 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl rugsėjo mėnesį negautų pajamų atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninės laikmenos (3 vnt. DVD) su nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, esančiais byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. (R. B.) už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos J. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai J. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl R. B. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti R. B., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo R. B. 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą civiliniam ieškovui E. T., likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti E. T., kad R. B., siekdamas atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, yra pervedęs 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio sumą į antstolės Vidos Daugirdienės depozitinę sąskaitą. E. T. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dėl 200 Eur neturtinės žalos dalies atlyginimo gali kreiptis į antstolę Vidą Daugirdienę, nurodydamas jai savo banko rekvizitus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmenines laikmenas (3 vnt. DVD) su nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, esančiais byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.