- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- I-4572-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03784-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Atsakovas
- Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo
- Pareiškėjas
- D. Jurėno
- Trečiasis asmuo
- Energetikos ministerija, AB „Lesto“, Valstybinė energetikos inspekcija
- Kategorijos
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo atstovams Vytautui Bernadišiui ir Renatai Ambrazevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Jurėno personalinės įmonės skundą atsakovui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (tretieji suinteresuoti asmenys - Energetikos ministerija, AB „Lesto“, Valstybinė energetikos inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. Jurėno personalinė įmonė (PĮ) (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir LAAIF) 2014 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. (5)-S-1423 „Dėl finansavimo ir priežiūros sutarties Nr. IF 2011/013 nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą” (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti LAAIF iš naujo peržiūrėti ir įvertinti visas faktines ir teisines aplinkybes bei priimti tinkamai motyvuotą sprendimą; 3) priteisti iš LAAIF pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-7).
Dėl pareiškėjos, kaip juridinio asmens, arešto pareiškėja paaiškino, kad Sprendime nepagrįstai tapatinamos arešto ir areštuoto turto išieškojimo procedūros, taip pat daromos nepagrįstos išvados, kad D. Jurėno PĮ vykdomo projekto "15 kW fotoelektrinės jėgainės įrengimas ant komercinės paskirties pastato stogo" (toliau - ir Projektas) tęstinumas dėl pritaikyto arešto nebus užtikrintas, o antroji subsidijos dalis pagal 2011 m. rugpjūčio 25 d. finansavimo ir priežiūros sutarties Nr. IF 2011/0130 (toliau- ir Sutartis) nuostatas bus panaudota ne pagal jos tikslinę paskirtį. Aplinkybė, kad pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas taisykles nustatytas areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savaime nereiškia, jog turtas (pati D. Jurėno PĮ) yra ar bus priverstinai realizuojamas. Todėl negalima teigti, kad pareiškėjos gautina antroji subsidijos dalis galėtų būti (bus) panaudota ne pagal jos tikslinę paskirtį, o pareiškėjos, kaip skolininko, skoloms dengti. Kadangi D. Jurėnas ir jo personalinė įmonė yra skirtingi subjektai, juridinio asmens ir jo dalyvių turtas yra atskirtas, negalima tapatinti D. Jurėnui priklausančių turtinių teisių arešto su gautina antrąja subsidijos dalimi ir pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų vykdymu.
Dėl įrangos naudojimo savo veikloje ir numatytiems tikslams (aplinkos apsaugos rodiklių pasiekimo) paaiškino, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, jog pareiškėja įsigyta įranga veiklą vykdė ne pati, bet išnuomojo ją kitam ūkio subjektui, tuo pažeisdama Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau- ir Tvarkos aprašas) 64 p. ir Sutarties 4.1.3 p. reikalavimus, taip pat ją naudojo kitiems tikslams, nei numatyta Sutarties 1.2 p. Sprendime taip pat nepagrįstai teigiama, kad išnuomodama fotoelektrinę pareiškėja pažeidė Sutarties 6.2.8 p., draudžiantį anksčiau, nei per 3 metus nuo Sutarties pasirašymo dienos perleisti arba parduoti už subsidijos lėšas įsigytą materialųjį turtą. Pareiškėja pažymi, kad Projekto įranga visą Sutarties galiojimo laikotarpį nebuvo perleista tretiesiems asmenims, o už šios įrangos eksploatavimą, priežiūrą ir pagrindinio tikslo - atitinkamų aplinkos apsaugos rodiklių pasiekimą - yra atsakinga tik pareiškėja. Pareiškėja užsiima komercinės paskirties patalpų nuoma, tai yra jos, kaip ūkio subjekto, vykdoma ūkinė-komercinė veikla. Tiek Sutarties sudarymo, tiek ir jos vykdymo metu jokių pastabų iš atsakovo dėl patalpų nuomos nebuvo. Aplinkybė, kad Projekto įranga - 64 vienetai saulės fotovoltinių modelių, kurių vieno galia yra 230 W - yra sumontuota ir įrengta ant pastato stogo, savaime nereiškia, jog patalpų nuomininkas yra ir šios įrangos nuomininkas. Šiuo atveju patalpos nuomojamos komercinei - automobilių serviso - veiklai vykdyti, todėl pagal vykdomos veiklos pobūdį nekyla poreikis naudotis pastato stogu ir ant jo įrengta įranga, ir būtent Projekto įranga yra naudojama pastato aprūpinimui elektros energija. Paraiškoje numatytas tikslas - naudojantis Projekto įranga pagaminti 13 300 kWh elektros energijos - su minimaliu nukrypimu buvo pasiektas pagaminant 13 125 kWh elektros energijos.
Dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje vykdymo paaiškino, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja nuo 2013 m. liepos 1 d. vykdė veiklą elektros energetikos sektoriuje neturėdama tam teisės ir privalomų leidimų, ir neparodė iniciatyvos trūkumams ištaisyti. Aplinkybė, jog nuo 2013 m. liepos 1 d. pareiškėja neturėjo leidimų veiklos elektros energetikos sektoriuje vykdymui, patvirtina tik pareiškėjos klaidos faktą. Pareiškėja pripažįsta, jog nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga tam, kad laiku ir tinkamai pratęstų turimus leidimus, ir padarytą klaidą, priešingai nei teigiama Sprendime, stengiasi ištaisyti, siekdama gauti visus būtinus leidimus veiklai elektros energetikos sektoriuje vykdyti. Teigia, kad faktiškai Sutartimi siektas ir prisiimtas tikslas buvo įgyvendintas. Tuo atveju, jeigu dėl leidimo galiojimo pasikeitimo pareiškėja būtų nutraukusi veiklą, nebūtų pasiektas Sutartyje numatyta tikslas.
Dėl perkamos ir pagamintos elektros energijos kiekio paaiškino, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, jog pareiškėja perleido savo įsipareigojimus, kylančius iš Sutarties, tretiesiems asmenims ir taip pažeidė Sutarties 6.2.9 punktą. Nurodo, kad Projekto įranga pagaminamos elektros energijos kiekis priklauso ne nuo pareiškėjos, o nuo oro sąlygų. Tai, kad buvo pasiekti aplinkos apsaugos rodikliai, patvirtina, jog buvo tinkamai prognozuojamas galimos pagaminti energijos kiekis ir gerai eksploatuojama projekto įranga. Sutartimi pareiškėja įsipareigojo pagaminti iš saulės šviesos energijos tam tikrą elektros energijos kiekį. Tiek teisės aktai, tiek Sutarties nuostatos neriboja pareiškėjos galimybės vienaip ar kitaip naudoti elektros energiją iš tinklo, t. y. AB LESTO tiekiamą elektros energiją, todėl Sprendime be teisinio pagrindo vertinamas iš tinklo perkamos elektros energijos kiekis.
Dėl Projekto įrangos įrengimo, eksploatavimo ir kitų aplinkybių paaiškino, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, jog pareiškėja netinkamai įrengė ir eksploatuoja Projekto įrangą. Sprendime teigiant, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) 2014 m. birželio 13 d. rašte Nr. 2R-1871 „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo“ konstatuojama, jog dėl netobulo saulės elektrinės projektinio sprendimo pastato technologinių įrenginių darbui naudojant mažą pagamintos elektros energijos kiekį pagaminta ir nesuvartota elektros energija galimai persiunčiama į AB LESTO elektros tinklą, neteisingai vertinama šiame rašte išdėstyta Inspekcijos pozicija. Pareiškėjos teigimu, minėto Inspekcijos rašto turinys patvirtina, kad yra išlikusių abejonių dėl daugelio aplinkybių, numatant tik prielaidas tam tikriems įvykiams, tokiems, kaip elektros energijos persiuntimui į AB LESTO elektros tinklą, tačiau jų nepagrindžiant ir sudaro pagrindą teigti, kad Inspekcija ir kartu su jos atstovais 2014 m. birželio 2 d. Projekto objekto patikrinime dalyvavęs AB LESTO atstovas nebuvo kompetentingi išsiaiškinti, ar Projekto įranga yra naudojama tinkamai. Tai reiškia, kad nebuvo nustatyti jokie pažeidimai, susiję su techniniu Projekto įgyvendinimu, o Inspekcijos rašte paminėti pažeidimai yra tik prielaidos, kurios nėra ir negali būti laikomos tinkamais bei pakankamais argumentais Sprendimui priimti. Sprendimas grindžiamas ne įrodymais, o interpretacijomis ir prielaidomis, tinkamai nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Aplinkybė, kad Sprendimo 3-iojo nurodymo įvykdymo terminas yra trumpesnis, nei Sprendimo apskundimo terminas, patvirtina, jog, suteikdamas reikalavimo įvykdymui trumpesnį terminą, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas suvaržyti pareiškėjos teisę ginti savo teises teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas LAAIF atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 24-31).
Paaiškino, kad Sprendimas teisėtas, pagrįstas ir atitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus. Pareiškėjos argumentai nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, ir netinkamai įvertino bei aiškino materialinės teisės normas, neįrodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti svarstomas iš naujo. Pareiškėja negalėjo gauti finansavimo dėl Sprendime nurodytų neištaisomų pažeidimų, todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad Sutartimi pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir pasiekti paraiškoje nurodytus aplinkos apsaugos rodiklius, t. y. įdiegta elektrine pagaminti atitinkamą elektros energijos kiekį, jį suvartojant savo veikloje. Ataskaitinis laikotarpis, per kurį pareiškėja, eksploatuodama saulės elektrinę, turėjo pagaminti ne mažesnį kaip 13300 kWh kiekį - nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 23 d. Pagal Tvarkos aprašo ir Sutarties nuostatas pirmoji subsidijos dalis, sudaranti 60 proc. nuo 2011 m. liepos 26 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-596 paskirtos 107 820 Lt subsidijos, pareiškėjai išmokėta 2012 m. lapkričio 22 d., įdiegus fotoelektrinę ir pateikus visus išlaidas pagrindžiančius ir apmokėjimą įrodančius dokumentus. 2013 m. gruodžio 4 d. pareiškėja pateikė projekto galutinio įgyvendinimo ir aplinkosaugos rodiklių už 12 mėnesių fotoelektrinės eksploatavimo periodą ataskaitą, siekdama antrosios (40 proc.) subsidijos dalies išmokėjimo. Prieš išmokėdamas antrąją subsidijos dalį LAAIF atliko Projekto įgyvendinimo rezultatų patikrinimą ir, atsižvelgdamas į šio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 11 ir Sutarties 2.4, 6.4.3 punktais, priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė D. Jurėno PĮ subsidijos pagal Projektą teikimą, taip pat nutraukė Sutartį ir pareikalavo iki 2014 m. liepos 31d. sugrąžinti 64 692 Lt išmokėtą subsidiją. Atsakovė pažymi, kad vien tik ta faktinė aplinkybė (šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja), jog pareiškėja vykdė veiklą elektros energetikos sektoriuje, neturėdama tam privalomų leidimų, atsižvelgiant į Sutarties 6.2 4. punkto nuostatas, sudaro pagrindą neišmokėti jai antrosios subsidijos dalies ir susigrąžinti pirmąją subsidijos dalį. Pareiškėja, kaip juridinis asmuo, yra atstovaujama to paties fizinio asmens - Dainiaus Jurėno, kuris yra ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos, kurios veikla yra susijusi su atsinaujinančių išteklių sritimi, narys, todėl tokiam asmeniui taikytini didesni atsakomybės veikiančiame sektoriuje reikalavimai. D. Jurėno personalinės įmonės arešto pagrindas yra Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas dėl įsipareigojimų kreditoriui nevykdymo, todėl areštuotas turtas priverstinio vykdymo procedūros metu bus realizuojamas, t. y. subsidijuojama įranga bus realizuota ir pareiškėja toliau negalės vykdyti Sutarties 3.3.3 p. numatyto įsipareigojimo - užtikrinti neigiamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai mažinimo ir aplinkos apsaugos efekto tęstinumą. Pareiškėja, paraiškoje pateikdama informaciją apie planuojamą įdiegti įrenginį, nenurodė, kad autoserviso veikla užsiims ne ji, o kitas ūkio subjektas, todėl atsakovas, priimdamas sprendimą skirti pareiškėjai finansavimą, nežinojo tokiam sprendimui priimti reikšmingos informacijos. Kadangi nuomos veikla nėra ta veikla, kuri gali turėti įtakos aplinkai, ji negalėjo būti remiama, todėl pareiškėja negalėjo gauti paramos. Pareiškėja, užsiimdama nuomos veikla, vykdė ne tą veiklą, kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai, be to, subsidijuojamo turto naudingosios savybės nebuvo taikomos pareiškėjos poreikiams tenkinti, todėl LAAIF pagrįstai konstatavo Tvarkos aprašo 64 p. ir Sutarties 4.1.3 p. pažeidimą. Pati pareiškėja savo 2014 m. sausio 7 d. paaiškinime pripažino, kad įsipareigojimai, kylantys iš Sutarties, buvo perleisti tretiesiems asmenims, taip pažeidžiant Sutarties 6.2.9 punktą. Pareiškėja tinkamai nebendradarbiavo su LAAIF ir nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Tvarkos aprašo 4.7 p. Projekto įgyvendinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 36 mėnesiai, kurie šiuo atveju suėjo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Įvertinus pažeidimų specifiką (pvz. dėl vykdomos nuomos veiklos, kuri neturi ir negali turėti įtakos aplinkai) LAAIF neturėjo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomo termino pažeidimams ištaisyti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Energetikos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (t. 1, b. l. 117-120).
Paaiškino, kad LAAIF, prieš išmokėdamas Sutartyje numatytą subsidiją pareiškėjai, privalo įsitikinti, jog pareiškėja, vykdydama Projektą, nepažeidė Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl ji 2014-02-03 raštu pateikė Energetikos ministerijai prašymą pateikti informaciją apie D. Jurėno PĮ atitiktį Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 str. nustatytam reikalavimui turėti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, taip pat apie D. Jurėno PĮ atitiktį Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. nustatytam reikalavimui turėti leidimą gaminti elektros energiją, nurodant abiejų leidimų išdavimo datas. Atsakydama į minėtą raštą, Energetikos ministerija 2014-02-12 rašte atsakovui nurodė, kad D. Jurėno PĮ 2012 m. spalio 2 d. išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-2220. Kadangi D. Jurėno PĮ iki 2013 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė Energetikos ministerijai prašymo išduoti leidimą gaminti elektros energiją ir iki šios datos nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, šiai įmonei 2012 m. spalio 2 d. išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-2220 galiojo iki 2013 m. liepos 1 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d. D. Jurėno PĮ neturėjo nei leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, nei leidimo gaminti elektros energiją, nors tokie leidimai, vadovaujantis Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo bei Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo nuostatomis, buvo būtini. Laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2013 m. lapkričio 23 d. pareiškėja elektros energijos gamybos veiklą vykdė, neturėdama leidimo verstis energetikos veikla. Pareiškėja, vykdydama veiklą energetikos srityje, privalėjo būti susipažinusi su jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o teisės aktų nežinojimas nepateisina nerūpestingo asmens elgesio. Teisiniai lūkesčiai, atsirandantys iš neteisės, negali būti ginami.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB Lesto atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 46-47).
Paaiškino, kad AB Lesto 2014 m. liepos 9 d. išdavė pareiškėjai prisijungimo sąlygas dėl įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų. Nei anksčiau, nei šiuo metu AB Lesto nėra sudariusi Gamintojo, elektros įrenginių - saulės elektrinės, adresu Vilkpėdės g. 2, Vilniuje, prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties ar šioje elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo sutarties su D. Jurėno PĮ.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (t. 2, b. l. 41-43).
Paaiškino, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus yyresnysis inžinierius-inspektorius, LAAIF 2014 m. gegužės 14 d. prašymo pagrindu 2014-06-02 atlikęs saulės elektrinės elektros įrenginių, esančių Vilkpėdės g. 2, Vilniuje, patikrinimą, 2014 m. birželio 13 d. raštu Nr. 2R-1871 pranešė atsakovui, kad nustatyti, ar SA4-EC12 tipo elektros skaitiklis Nr. 1041108 teisingai ir patikimai apskaito pagamintos elektros energijos kiekį, galima būtų tik atlikus šio skaitiklio ekspertizę, taip pat nurodė, kad išjungus automatinį jungiklį ir atjungus saulės elektrinę nuo vidaus elektros tinklo, elektros skaitiklis, fiksuojantis saulės elektrinės pagamintą elektros energijos kiekį, nefiksavo (nerodė) elektros energijos tiekimo į vidaus elektros tinklą (skaitiklio diskas nesisuko), o elektros energijos suvartojimas iš AB Lesto elektros tinklo padidėjo (elektros skaitiklio diskas sukosi greičiau). Atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus yyresnysis inžinierius-inspektorius padarė išvadą, kad pareiškėja, įrengdama ir eksploatuodama saulės elektrinę, pažeidė Energetikos įstatymo 20 str. 3 d., Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 str. ir Elektros energetikos įstatymo 16 str. 1 d. 1, 2 p. reikalavimus, numatančius, kad, vykdant veiklą elektros energetikos sektoriuje, privaloma turėti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir leidimą gaminti elektros energiją. Taip pat pažymėjo, kad tikslius duomenis apie objekte suvartotos elektros energijos kiekį ir kokiems vartotojams buvo tiekiama elektros energija bus galima nustatyti tik techninėmis priemonėmis patikrinus ir išmatavus elektros tinklo parametrus bei nustačius technologinių elektros įrenginių galią ir jų darbo laiką arba įrengus pagamintos bei suvartotos elektros energijos stebėsenos sistemą. Nurodė, kad galiojantys teisės aktai, apibrėžiantys Inspekcijos kompetenciją, nesuteikia Inspekcijai teisės techninėmis priemonėmis tikrinti elektros tinklo parametrų ir atlikti elektros tinklo parametrų matavimų. Inspekcija pažymi, kad pareiškėja, norėdama plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, turėjo gauti leidimą, suteikiantį teisę plėtoti elektros energijos pajėgumus, o teisės aktų nustatyta tvarka užbaigusi saulės elektrinės statybą, turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo gaminti elektros energiją išdavimo. Pareiškėja nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d. neturėjo nei leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, nei leidimo gaminti elektros energiją. Kadangi pareiškėja neturėjo leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją, ji negalėjo gauti AB Lesto prisijungimo prie operatoriaus tinklų sąlygų. Neturėdama prisijungimo prie elektros tinklų sąlygų, pareiškėja negalėjo su operatoriumi sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, o, nesant tokios sutarties, negalėjo būti įrengta pagamintos elektros energijos AB Lesto komercinė apskaita.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos D. Jurėno PĮ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Energetikos ministerijos, AB „Lesto“ ir Inspekcijos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2010-11-30 pareiškėja pateikė paraišką LAAIF, siekdama gauti finansavimą pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2011 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. Dl-596 „Dėl finansavimo skyrimo projektui „15 kW fotoelektrinės jėgainės įrengimas ant komercinės paskirties pastato stogo" skyrė Projektui finansavimą (t. 1, b. l. 37-53). LAAIF, administruodama aplinkos apsaugos srities Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo specialiosios programos lėšas, 2011 m. rugpjūčio 25 d. su D. Jurėno PĮ sudarė Finansavimo ir priežiūros sutartį Nr. IF 2011/013 (t. 1, b. l. 16-20). Šia sutartimi pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „15 kW fotoelektrinės jėgainės įrengimas ant komercinės paskirties pastato stogo“ (projekto įgyvendinimo adresas Vilkpėdės g. 2, Vilnius) ir pasiekti paraiškoje nurodytus aplinkos apsaugos rodiklius, t. y. įdiegta elektrine pagaminti atitinkamą elektros energijos kiekį, jį suvartojant savo veikloje (Sutarties 1.2 p.), o LAAIF įsipareigojo suteikti pareiškėjai 107 820 Lt subsidiją (Sutarties 1.3 p.); ataskaitinis laikotarpis, per kurį pareiškėja, eksploatuodama saulės elektrinę, turi pagaminti ne mažesnį kaip 13 300 kWh kiekį elektros energijos - nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 23 d. (t. 1, b. l. 16-20).
Vykdydama Sutarties 2 p. nuostatas pirmąją subsidijos dalį, sudarančią 60 proc. nuo 2011 m. liepos 26 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-596 paskirtos 107 820 Lt subsidijos, LAAIF išmokėjo pareiškėjai 2012 m. lapkričio 22 d., jai įdiegus fotoelektrinę ir pateikus išlaidas pagrindžiančius ir jų apmokėjimą įrodančius dokumentus (t. 1, b. l. 24-31). Pareiškėja 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė LAAIF Projekto galutinio įgyvendinimo ir aplinkosaugos rodiklių už 12 mėnesių fotoelektrinės eksploatavimo periodą ataskaitą, siekdama, kad būtų išmokėta antroji subsidijos dalis (t. 1, b. l. 56-71).
LAAIF 2014 m. liepos 3 d. priėmė sprendimą „Dėl Finansavimo ir priežiūros sutarties Nr. IF 2011/013 nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą" Nr. (5)-S-1423, kuriuo, konstatavęs, kad vykdydama Projektą pareiškėja pažeidė Sutarties 4.1.3, 6.2.4, 6.2.6, 6.2.8, 6.2.9, Tvarkos aprašo 64 p., vadovaudamasis Tvarkos aprašo 11 p. ir Sutarties 2.4, 6.4.3 p. nutraukė D. Jurėno PĮ subsidijos pagal Projektą teikimą, taip pat nutraukė Sutartį ir pareikalavo, kad pareiškėja iki 2014 m. liepos 31d. sugrąžintų 64 692 Lt išmokėtą subsidiją (t. 1, b. l. 11-13).
Byloje ginčas kilo dėl LAAIF Sprendimo, kuriuo nuspręsta D. Jurėno PĮ nutraukti subsidijos pagal Projektą teikimą, nutraukti Sutartį ir įpareigoti pareiškėją grąžinti pirmąją subsidijos dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. Dl-858 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo pertvarkymo į biudžetinę įstaigą“ 4 p. LAAIF administruoja aplinkos apsaugos srities Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo specialiosios programos lėšas.
Aplinkos apsaugos investicinių projektų, finansuojamų pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programą, atranką, finansavimo sąlygas, įgyvendinimo priežiūrą, pareiškėjų ir LAAIF teises bei pareigas reglamentuoja Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos lėšomis finansuojamų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 437 (2011 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. D1-303 redakcija) „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo investicinių projektų finansavimo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“. Subsidija, t. y. Projektui įgyvendinti skirta tikslinė negrąžintina išmoka, pareiškėjui teikiama, atsižvelgiant į valstybės pagalbos teikimo reikalavimus, nustatytus 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) (Tvarko aprašo 3 p., 4.8 p.). Pagal Tvarkos aprašo 5 p. subsidijos teikiamos Lietuvos Respublikoje veikiantiems juridiniams asmenims arba Lietuvos Respublikoje įregistruotiems kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, įgyvendinantiems Projektus Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas finansavimo kryptis, kurios skelbiamos LAAIF interneto svetainėje www.laaif.lt.
Tvarkos aprašo 14 p. nustatyta, kad subsidija skiriama tik tinkamoms finansuoti Projekto išlaidoms kompensuoti. Tinkamos finansuoti Projekto išlaidos yra išlaidos, kurios patirtos ir apmokėtos Projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir skirtos Projektu įgyjamų įrenginių finansavimui, kuriuos įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas tęstinis aplinkos apsaugos efektas, išskyrus 15 punkte nurodytas išlaidas. Pagal Tvarkos aprašo 11 p. antroji subsidijos dalis sumokama, jeigu paraiškoje numatyti aplinkosaugos rodikliai įvykdomi ne mažiau kaip 95 proc. Tvarkos aprašo 64 p. nustatyta, kad už suteiktos subsidijos lėšas materialų turtą pareiškėjas įsigyja savo nuosavybėn ir naudoja savo veikloje ne mažiau kaip 3 (trejus) metus.
Pagal Sutarties 2.1 p. 60 proc. Sutarties 1.3 p. nurodytos subsidijos (pirmoji subsidijos dalis) sumokama Projekto įgyvendinimo laikotarpiu, kai pareiškėja įsigijo, sumontavo ir pradėjo eksploatuoti pagal paskirtį Projekte numatytus įrenginius ir pateikė LAAIF mokėjimo prašymą bei išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Antroji subsidijos dalis (40 proc. 1.3 p. nurodytos subsidijos) pagal Sutarties 2.3 p. sumokama, kai pareiškėja pateikia LAAIF pirmųjų vienerių metų įrenginių, kurių įsigijimui skirta parama, eksploatacijos rezultatus apie faktiškai pasiektą aplinkos apsaugos efektą. Antroji subsidijos dalis negali būti sumokėta anksčiau, nei LAAIF direktorius patvirtina Projekto galutinio įgyvendinimo ataskaitą. Pareiškėja įsipareigojo laikytis Sutartyje nustatytų sąlygų ir terminų (Sutarties 4.1.2 p.); už LAAIF suteiktos subsidijos lėšas materialų turtą įsigyti savo nuosavybėn ir naudoti savo veikloje ne mažiau kaip 3 metus (4.1.3 p.); bendradarbiauti su LAAIF, nepriklausomais ekspertais ir kitais Projektą kontroliuojančiais asmenimis, laiku teikti jiems visą prašomą informaciją, sudaryti sąlygas tikrinti informaciją, susijusią su Projekto įgyvendinimu, susipažinti su dokumentais, susijusiais su Projekto ir Sutarties vykdymu bet kuriame projekto įgyvendinimo etape (4.1.6 p.); neperleisti savo įsipareigojimų, kylančių iš Sutarties, tretiesiems asmenims (4.1.8 p.); raštu informuoti LAAIF apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su šia Sutartimi ir Projekto įgyvendinimu (pvz., įmonės savininko, įmonės statuso pasikeitimą, numatomą įmonės reorganizavimą, bankroto bylos iškėlimą ar kt.); tokioje informacijoje pareiškėja turi nurodyti aplinkybes, dėl kurių kinta Projekto įgyvendinimo sąlygos ar yra kitokių nukrypimų nuo Projekto (4.1.9 p.); vykdyti kitus šioje Sutartyje ir Tvarkos apraše nustatytus įsipareigojimus (4.1.10).
Atsakomybė dėl netinkamo Projekto įgyvendinimo aptarta Sutarties 6 punkte, kurio 6.2.1 – 6.2.11 p. atitinkamai numatyta, kad LAAIF turi teisę sustabdyti paramos teikimą, sumažinti išmokamos antrosios subsidijos dalį, inicijuoti išmokėtos subsidijos susigrąžinimą ir (ar) nutraukti šią Sutartį, kai pareiškėja, inter alia, teikdama paraišką, prašydama išmokėti subsidiją arba vykdydama Sutartį, pateikia neteisingą informaciją arba nuslepia informaciją, turinčią reikšmės sprendimo skirti finansavimą Projektui priėmimui arba tinkamai Sutarties vykdymo kontrolei; vykdydama Projektą, pažeidžia ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus; subsidiją (ar jos dalį) naudoja ne pagal paskirtį; per 3 metus nuo Sutarties pasirašymo dienos perleidžia arba parduoda už LAAIF suteiktos subsidijos lėšas įsigytą materialų turtą, nustoja jį naudoti savo veikloje, arba šį turtą naudoja ne pagal paskirtį; nesuderinusi su LAAIF perleidžia tretiesiems asmenims savo įsipareigojimus arba teises pagal Sutartį; pažeidžia kitas esmines Sutarties sąlygas. Sutarties 6.4.1- 6.4.3 p. atitinkamai numatyta, kad LAAIF, atsižvelgdamas į pažeidimo sunkumą, pareiškėjos kaltę, susijusias objektyvias aplinkybes, priima vieną iš šių sprendimų: sustabdyti subsidijos teikimą ir nurodyti pareiškėjai pažeidimo pašalinimo terminą; sumažinti išmokamos antrosios subsidijos dalį; nutraukti subsidijos teikimą, nutraukti Sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtą subsidiją arba jos dalį.
Minėta, kad pareiškėja 2013 m. gruodžio 4 d. pateikė LAAIF Projekto galutinio įgyvendinimo ir aplinkosaugos rodiklių už 12 mėnesių fotoelektrinės eksploatavimo periodą ataskaitą, siekdama, kad jai būtų išmokėta antroji subsidijos dalis (t. 1, b. l. 56-71). Siekdama parengti išvadą dėl Projekto įgyvendinimo rezultatų ir patvirtintini galutinio įgyvendinimo ataskaitą, LAAIF išnagrinėjo pareiškėjos pateiktos informacijos atitiktį antrosios subsidijos dalies išmokėjimo sąlygoms ir atliko šiuos veiksmus: 1) 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė pareiškėjai prašymą paaiškinti ir patikslinti informaciją, susijusią su aplinkos apsaugos rodikliais, į kurį pareiškėja atsakė 2013 m. gruodžio 16 d. raštu (t. 1, b. l. 72, 73); 2) išnagrinėjęs pareiškėjos 2013 m. gruodžio 16 d. rašte pateiktus paaiškinimus ir nustatęs, kad pateiktų duomenų pagrindu negalima padaryti objektyvių išvadų, LAAIF 2014 m. sausio 7 d. pateikė pareiškėjai prašymą paaiškinti ir pagrįsti su Projekto aplinkos apsaugos rodiklių pagrįstumu susijusius duomenis; į šį paklausimą pareiškėja atsakė 2014 m. sausio 8 d. raštu (t. 1, b. l. 80, 81); 3) iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatęs, kad D. Jurėno PĮ nuo 2014 m. sausio 9 d. yra areštuota, LAAIF dėl tarnybinės pagalbos suteikimo kreipėsi į šias institucijas: 2014 m. vasario 3 d. raštu Nr. (l)-S-83 „Dėl D. Jurėno personalinės įmonės“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją, prašydama pateikti informaciją dėl D. Jurėno PĮ atitikties Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 str. reikalavimui turėti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, taip pat Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. reikalavimui turėti leidimą gaminti elektros energiją, nurodant abiejų leidimų išdavimo ir galiojimo datas (t. 1, b. l. 89); 2014 m. vasario 3 d. raštu Nr. (l)-S-84 „Dėl D. Jurėno personalinės įmonės“ kreipėsi į AB Lesto, prašydama pateikti informaciją apie D. Jurėno PĮ elektros energiją gaminančių arba gaminsiančių įrenginių prijungimo prie AB Lesto skirstomųjų elektros tinklų sudarytas ar ketinamas sudaryti sutartis (t. 1, b. l. 90); 2014 m. vasario 4 d. raštu Nr. (1)-S-91 „Dėl D. Jurėno personalinės įmonės" kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą, prašydama pateikti informaciją, kokiu pagrindu ir kieno iniciatyva D. Jurėno PĮ 2012 m. rugpjūčio 8 d. ir 2014 m. sausio 8 d. įregistruotas juridinis faktas apie juridinio asmens areštą (t. 1, b. l. 92).
Atsakydama į LAAIF paklausimą, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. (8.3-10)3-473 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė, kad pareiškėja nuo 2013 m. liepos 1 d. veiklai elektros energetikos sektoriuje neturėjo teisės ir tam privalomų leidimų (t. 1, b. l. 99). Minėtame rašte nurodyta, kad D. Jurėno PĮ 2012 m. spalio 2 d. buvo išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-2220; teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla - Vilkpėdės g. 2, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; leidimu reglamentuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys - saulės elektrinė, instaliuota galia 0,015 MW. Kadangi D. Jurėno PĮ 2013 m. liepos 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė Energetikos ministerijai prašymo išduoti leidimą gaminti elektros energiją ir iki 2013 m. liepos l d. raštu nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, D. Jurėno PĮ 2012 m. spalio 2 d. išduotas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-2220 galiojo iki 2013 m. liepos 1 d.
Centrinė hipotekos įstaiga 2014 m. vasario 11 d. raštu Nr. B5-1011(14) „Dėl duomenų teikimo iš Turto arešto aktų registro“ pateikė Turto arešto aktų registro išrašus apie įregistruotą areštą D. Jurėno PĮ personalinei įmonei (t. 1, b. l. 24-31, 94-100). AB Lesto 2014 m. vasario 24 d. raštu pranešė LAAIF, kad AB Lesto su pareiškėja nėra sudariusi Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos ir Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutarčių dėl saulės elektrinės, kurios adresas Vilkpėdės g. 2. Vilnius, taip pat nurodė, kad pareiškėjai yra išdavusi tik prisijungimo sąlygas dėl įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų (t. 1, b. l. 103).
LAAIF, vadovaudamasis Sutarties 6.2 punktu, 2014 m. vasario 21 d. raštu Nr. (5)-S-225 „Dėl paramos teikimo stabdymo D. Jurėno personalinei įmonei“ pranešė pareiškėjai, kad sustabdė paramos teikimą, taip pat nurodė, kad, gavęs atsakymus iš kitų institucijų, priims sprendimą dėl paramos skyrimo (t. 1, b. l. 101, 102).
LAAIF, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos deklaruojami rodikliai ir pateiktos Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus sąskaitos faktūros poprojektiniu laikotarpiu rodo dukart didesnį pastato, esančio Vilkpėdės g. 2, Vilnius, energijos suvartojimą, 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. (5)-S-467 „Dėl aplinkos apsaugos rodiklių pagrindimo“ pateikė pareiškėjai prašymą iki 2014 m. gegužės 9 d paaiškinti tokio suvartojimo pagrįstumą (t. 1, b. l. 104). Nustatytu terminu negavęs pareiškėjos paaiškinimo, LAAIF 2014 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (5)-S-559 "Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo" kreipėsi į Inspekciją su prašymu atlikti pareiškėjos fotovoltinės jėgainės, esančios adresu Vilkpėdės g. 2, Vilnius, patikrinimą ir informuoti, ar minėtoje jėgainėje: 1) gaminama ir ar gali būti gaminama elektros energija įdiegtais įrenginiais; 2) techninėmis priemonėmis patikrinti, kokiems vartotojams pagaminta elektros energija tiekiama (su įrengtais įrenginiais ir tinklais gali būti tiekiama); 3) ar įrengtais apskaitos prietaisais (skaitikliu) teisingai ir patikimai apskaitoma pagaminta elektros energija, ar apskaitos prietaiso rodmenys nebuvo keičiami ir ar techniškai gali būti keičiami; kaip kitaip, ne pagal saulės elektrinės apskaitos prietaiso parodymus galima nustatyti pagamintos saulės energijos kiekį; 4) ar gali apskaitos prietaisas rodyti pagamintos saulės energijos vartojimą, kuomet visi energiją vartojantys įrenginiai išjungti ir ar toks faktas užfiksuotas patikrinimo metu; 5) koks elektros energijos kiekis iš viso yra pagamintas jėgainėje; 6) techninėmis priemonėmis patikrinti, ar sistema nėra įrengta taip, kad tas pats apskaitos prietaisas parodo tiek operatoriaus gaunamą energijos kiekį, t. y. ar apskaitos prietaisas nepajungtas taip, kad kartų būtų apskaitoma gaminama saulės energija arba iš AB LESTO tiekiama energija (t. 1, b. l. 105-106).
Dėl pareiškėjos, kaip juridinio asmens, arešto
Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašų turinys patvirtina, kad, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo vykdomuoju raštu, nuo 2014 m. sausio 8 d. yra areštuota D. Jurėno PĮ (t. 1, b. l. 94-100). D. Jurėno PĮ arešto pagrindas yra Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas dėl įsipareigojimų kreditoriui M. T.-Oganesovs nevykdymo (turto arešto mastas 570 818,75 Lt). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytas areštuoto turto realizavimo taisykles, areštuotas turtas priverstinio vykdymo procedūros metu paprastai realizuojamas tam, kad būtų patenkinti išieškotojo interesai. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra grėsmė, kad antroji subsidijos dalis bus panaudota ne pagal jos tikslinę paskirtį, o atsiskaitymui už pareiškėjos (skolininko) skolas, tuo pažeidžiant Sutarties 6.2.6 p. reikalavimus naudoti subsidiją pagal paskirtį.
Tvarkos aprašo 2 p. numatyta, kad jis taikomas subsidijų forma finansuojamiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams, kuriuos įgyvendinus sumažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai ir užtikrinamas įgyvendinto projekto tęstinis aplinkos apsaugos efektas. Pagal Tvarkos aprašo 15.11 p. netinkamomis finansuoti Projekto išlaidomis laikomos išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su Projekto vykdymu. Taigi, paminėtos Tvarkos aprašo nuostatos numato, kad subsidijų forma finansuojamiems aplinkos apsaugos investiciniams projektams keliamas reikalavimas užtikrinti įgyvendinto projekto tęstinį aplinkos apsaugos efektą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į turto arešto mastą, yra grėsmė, kad subsidijuojama įranga bus realizuota ir pareiškėja toliau negalės vykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su neigiamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai mažinimu ir tęstinio aplinkos apsaugos efekto užtikrinimu. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad LAAIF, kaip atsakinga už efektyvų paramos lėšų panaudojimą įstaiga, pagrįstai atsižvelgė į P. Jurėno PĮ arešto faktą ir šią aplinkybę pagrįstai vertino kaip apsunkinančią pareiškėjos galimybes vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti neigiamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai mažinimo ir aplinkos apsaugos efekto tęstinumą.
Dėl įrangos naudojimo D. Jurėno PĮ veikloje
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2013 m. lapkričio 23 d. išnuomojo komercinės paskirties pastatą kartu su už subsidijos lėšas įgyta 15 kW fotoelektrinės jėgaine kitam ūkio subjektui. Pareiškėja teigia, kad ji patalpų nuomos veiklą vykdė tiek prieš Sutarties sudarymą, tiek jos sudarymo metu ir jokių pastabų iš LAAIF dėl vykdomos veiklos nėra gavusi. Pažymėtina, kad, teikdama paraišką, pareiškėja nepateikė informacijos, turinčios reikšmės sprendimo skirti finansavimą priėmimui. Paraiškos 6.2 punkte apie planuojamą diegti įrenginį pareiškėja nenurodė, kad autoserviso veikla užsiims ne ji pati, o kitas ūkio subjektas (t. 1, b. l. 37-49). Pareiškėjos Paraiškoje pateiktos informacijos turinys sudarė pagrindą daryti išvadą, kad būtent pareiškėja vykdys autoserviso veiklą, o ne tik nuomos patalpas tokiai veiklai vykdyti. Galutiniame projekto įgyvendinimo etape paaiškėjus, kad elektrinės įranga naudojasi pareiškėjai priklausančių patalpų nuomininkas, t. y. autoserviso veiklai naudoja saulės fotovoltinėje elektrinėje pagamintą elektros energiją, konstatuotinas Tvarkos aprašo 64 p., nustatančio, kad už suteiktos subsidijos lėšas materialų turtą pareiškėjas įsigyja savo nuosavybėn ir naudoja savo veikloje ne mažiau kaip 3 (trejus) metus, ir analogiškas nuostatas įtvirtinančio Sutarties 4.1.3 p. reikalavimų pažeidimas.
Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatyme kaip viena iš aplinkos apsaugos ekonominių priemonių numatytos valstybės subsidijos (28 str. 4 d.). Pagal minėtą įstatymą ūkine veikla laikoma ne bet kokia veikla, o tik tokia, kuri turi ar gali turėti įtakos aplinkai (1 str. 12 d.). Kadangi nuomos veikla nėra ta veikla, kuri gali turėti įtakos aplinkai, šiuo atveju tokia veikla netgi negalėjo būti remiama, todėl šiuo atveju konstatuotinas ir Sutarties 6.2.3 p., pagal kurį LAAIF turi teisę inicijuoti išmokėtos subsidijos susigrąžinimą, kai pareiškėjas teikdamas paraišką, pateikė neteisingą informaciją arba nuslėpė informaciją, turinčią reikšmės sprendimo skirti finansavimą projektui priėmimui, reikalavimų pažeidimas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pati nenaudojo Projekto vykdymo metu įsigytos įrangos savo veikloje, t. y. naudingosios turto savybės nebuvo taikomos pareiškėjos poreikiams tenkinti, be to, šis turtas buvo naudojamas kitiems tikslams, nei numatyta Sutarties 1.2 p. (pasiekti paraiškoje nurodytus aplinkos apsaugos rodiklius), todėl tokie pareiškėjos veiksmai vertintini ir kaip Sutarties 6.2.8 p., numatančio reikalavimus naudoti pagal subsidijas įsigytą turtą savo veikloje ir jį naudoti pagal paskirtį, reikalavimų pažeidimas.
Pažymėtina, kad Sutarties 1.2 p. pareiškėja įsipareigojo pasiekti paraiškoje nurodytus aplinkos apsaugos rodiklius, tačiau ji 2014 m. sausio 7 d. LAAIF pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad perkamos ar pagaminamos elektros energijos kiekis priklauso ne nuo jos, o nuo patalpų nuomininko ūkinės veiklos intensyvumo (t. 1, b. l. 81-82). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja, perleisdama savo įsipareigojimus, kylančius iš Sutarties, tretiesiems asmenims, pažeidė Sutarties 6.2.9 p., numatančio draudimą be LAAIF suderinimo perleisti tretiesiems asmenims savo įsipareigojimus pagal Sutartį, reikalavimus.
Dėl veiklos energetikos sektoriuje vykdymo
Pagal Elektros energetikos įstatymo 2 str. 12 d. elektros energijos gamintojas - asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis atitinkamą leidimą verstis šia veikla. Pagal Energetikos įstatymo 20 str. 3 d. energetikos veikla be licencijos, leidimo ar atestato, jeigu jie yra nustatyti, draudžiama. Minėto įstatymo 2 str. 13 d. numatyta, kad energetikos veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo įgyvendinti Projektą, kuriuo numatytas 15 kW fotoelektrinės jėgainės įrengimas. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 str. 4 d. nustatyta išimtis, kada leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas, t. y. tuo atveju, jeigu gamintojas numato plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW, ir juose gaminti elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams. Taigi, siekdama plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pareiškėja turėjo gauti leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, o teisės aktų nustatyta tvarka užbaigusi jėgainės įrengimą - kreiptis dėl leidimo gaminti elektros energiją išdavimo (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 15 str. 2 d., 16 str. 1 d., Elektros energetikos įstatymo 2 str. 12 d.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Projekto vykdymo metu pareiškėja laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d. vykdė veiklą elektros energetikos sektoriuje, neturėdama tam teisės ir privalomų leidimų (t. 1, b. l. 93). Pažymėtina, kad pareiškėja, vykdydama veiklą energetikos srityje, privalėjo būti susipažinusi su jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl subjektyvaus pobūdžio priežastys (teisės aktų nežinojimas, nepagrįstas manymas ar įsitikinimai dėl siekiamų teisinių pasekmių, nesikreipimas į institucijas, siekiant sužinoti tikrąją faktinę padėtį ir pan.) negali būti pripažintos svarbiomis. Veikla ir įsipareigojimai, vykdyti neturint įstatymo numatytų leidimų, nevertintini kaip tinkami. Todėl Projekto vykdymo metu veiklą elektros energetikos sektoriuje neteisėtai vykdžiusi pareiškėja pažeidė Sutarties 6.2.4 p., numatančio draudimą Projekto vykdymo metu pažeisti teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimus. Pažymėtina, kad dėl neteisėtos veiklos vykdymo Projekto įgyvendinimo metu pareiškėja negali būti remiama valstybės biudžeto lėšomis, kurios skirtos tik teisėtai veikiantiems subjektams.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, susijusi su individualaus administracinio akto pagrindimu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis, sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-174/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007). Tai reiškia, kad individualus administracinis aktas turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, aiškios subjektų teisės ir pareigos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 2014 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. (5)-S-1423 „Dėl finansavimo ir priežiūros sutarties Nr. IF 2011/013 nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Sprendime nustatyti Projekto vykdymo metu pareiškėjos padaryti pažeidimai yra kvalifikuoti tinkamai. Sprendime suprantamai ir aiškiai suformuluoti pareiškėjai taikomi teisiniai padariniai ir įvardinamos objektyviais duomenimis pagrįstos faktinės aplinkybės, nurodoma sprendimo apskundimo tvarka. Priimdamas Sprendimą, viešojo administravimo subjektas neviršijo teisės aktais jam priskirtos kompetencijos ribų. Sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių LAAIF buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus veikti. Pareiškėja nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti esant išankstinę neigiamą atsakovo poziciją pareiškėjos atžvilgiu.
Atmetus pareiškėjos prašymą panaikinti Sprendimą, kaip išvestinis iš pirmojo reikalavimo atmetamas ir pareiškėjos prašymas įpareigoti LAAIF iš naujo peržiūrėti ir įvertinti visas faktines ir teisines aplinkybes bei priimti tinkamai motyvuotą sprendimą.
Pareiškėjos prašymas priteisti iš LAAIF bylinėjimosi išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos D. Jurėno personalinės įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.