Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasuotoju, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. S. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2020-08-15, apie 01.00 val., keleivinio kelto „(duomenys neskelbtini)”, plaukusio Baltijos jūra iš Švedijos Trelleborgo uosto į Klaipėdą, rūkomajame, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam Ž. M. į veido sritį, dėl ko Ž. M. nugriuvo atsitrenkdamas galva į grindis. Taip R. S. Ž. M. padarė linijinį išilginį pakauškaulio-kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžį, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimą bei akiduobės kraujosruvą ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nurodė, kad 2020-08-15 iš Norvegijos keltu su draugu D. R. plaukė į Lietuvą, vežė siuntas. Nebuvo ką veikti ir abu nuėjo iki bariuko išgerti alaus. Sėdėjo, išgėrinėjo, tarpais eidavo parūkyti. Vieną kartą, kai išėjo parūkyti, buvo grupelė asmenų. Draugas D. R. nuėjo su jais pašnekėti. Ko jis ten ėjo - nežino. Pats jis (R. S.) buvo išgėręs. Pamatė, kad ten kažkas vyksta ir nuėjo prie jų, paklausė kas yra, o vienas iš tos grupės asmenų pasiuntė jį, t. y. jo atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius, dėl ko jis supykęs pastarajam ir sudavė. Grupelę galimai sudarė penki asmenys. Nukentėjusiajam sudavė vieną kartą su kumščiu į kaktą, po ko pastarasis nukrito. Kojomis nukentėjusiojo nespardė. Tuo metu buvo daug žmonių. Atbėgo įgula, juos visus išskyrė, paėmė dokumentus. Tiksliai nežino, bet lyg įgulos nariai neštuvais nunešė nukentėjusįjį į kajutę. Dėl savo poelgio labai gailisi. Buvo suduotas tik vienas smūgis kumščiu. Po įvykio su savo tėvu buvo nuvykę pas nukentėjusįjį. Pastarasis sakė, kad gydėsi, tačiau kiek dėl gydymosi patyrė išlaidų – nesakė, prašė jam sumokėti 8000 Eur. Dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo jiems tarpusavyje susitarti nepavyko. Civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau nežino ar nukentėjusiojo prašoma suma yra pagrįsta. Dirba, tačiau šiuo metu tokios sumos neturi. Į teismo depozitinę sąskaitą yra įnešęs 1000 Eur žalos atlyginimui. Ligonių kasoms 833,14 Eur žalą atlygino. Atsiprašė nukentėjusiojo, bet ar pastarasis priėmė jo atsiprašymą - nežino.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kaltinamojo gynėjui įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Nukentėjusysis Ž. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-08-14 15 val. iš Trelleborg miesto, Švedija, sėdo į keltą ir 2020-08-15 10 val. turėjo grįžti į Lietuvą, Klaipėdos m. Iš Švedijos grįžo kartu su pažįstamu A. B.. Jį vežė pavežėjas V., pavardės nežino. Plaukiant Švedijos kelte jie vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė bendroje baro patalpoje. Jis panašiai išgėrė 5 alaus 0.33 l. talpos ir viskio, kiek jo išgėrė neprisimena. Apie 01 val. jis kartu su A. ir V. išėjo iš baro į laivo galą parūkyti. Ten rūkė daugiau žmonių, kurių jis nepažįsta. Jis pats asmeniškai stovėjo atokiau nuo visų, prie šiukšliadėžės. Matė ir girdėjo kaip jam nepažįstami vyrai dėl kažko sukonfliktavo su V. ir A. B.. Kas ten tarp jų vyko nesuprato, į konfliktą nesikišo, rūkė ir vienu metu į galvą pajuto stiprų smūgį, po ko nugriuvo ant žemės. Buvo praradęs sąmonę, todėl kas ten toliau vyko nežino. Ar po vieno sudavimo į galvos sritį buvo suduodama ir daugiau smūgių atsakyti negali. Sąmonę atgavo kajutėje. Jam labai stipriai skaudėjo galvą, kraujavo iš nosies. Galva nebuvo praskelta. Dėl stipraus galvos skausmo negalėjo suprasti kas įvyko, nesuprato kas jam buvo sakoma. Tuo metu jam iš viso atmintis buvo dingusi. Jautėsi labai blogai. Nuplaukus į uostą buvo išvežtas į ligoninę, kur jam buvo nustatytas galvos sumušimas, kaukolės skliauto lūžis: pakaušio ir kaktikaulio lūžiai. Ligoninėje buvau gydomas 5 dienas. Iki šiol vartoja stiprius nuo skausmo ir nuo uždegimo vaistus, negali ieškotis darbo, dėl to neturi pragyvenimo šaltinio ir patiria labai daug nemalonumų. Dėl šio įvykio jis patyrė didelį fizinį skausmą, moralinę žalą, kurią įvertina 8000 Eur. Neprisimena dėl kokių priežasčių kelte tarp nepažįstamų žmonių įvyko konfliktas. Jis, kiek save prisimena, konflikte nedalyvavo, į jį nesikišo. Konfliktuojantiems asmenims, atrodo, kad nieko nesakė, niekam nei vieno smūgio nesudavė, kaip minėjo, jis tik stovėjo ir rūkė. Ar tuo metu kas nors iš konfliktuojančių asmenų mušėsi neprisimena. Prisimena kaip pajuto smūgį į galvą, iš kurios pusės atsakyti negali. Kas sudavė ir su kuo jis nematė. Dėl kokių priežasčių jam buvo suduota atsakyti negali, nes nežino. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Po įvykio, kai grįžo iš ligoninės, apie šį įvykį kalbėjo su A. ir V.. A. sakė, kad jis dėl girtumo nieko neprisimena, o V. pasakė tik tiek, kad po to, kai jis (Ž. M.) nugriuvo, buvo spardomas. Kaip suprato, jį sumušė iš kitos lietuvių kompanijos. Su kita lietuvių kompanija jis nebendravo, su jais nei kelto bare, nei rūkomajame jis nekonfliktavo. (1 t., b. l. 39-40)

Papildomos apklausos metu Ž. M. patikslino, kad jis, V., A. ir E. periodiškai išeidavo parūkyti į laivo rūkomąjį, esantį laivo gale. Ne visada kartu visi eidavo rūkyti. Kažkokiu momentu, kiek valandų buvo negali pasakyti, stovėdamas prie šiukšliadėžės, esančios rūkomajame, jis matė ir girdėjo kaip V. ir A. su jam nepažįstamais vyrais kalbėjosi, tačiau jie nekonfliktavo. Kodėl pirminiuose jo parodymuose yra užfiksuota, kad jie dėl kažko sukonfliktavo nežino, gal jį ne taip suprato. Jis net negali pasakyti, ar V. ir A. kalbėjosi su R. S. kompanija. R. S. duomenis ir kad šis jam sudavė smūgius sužinojo policijoje iš tyrėjos. Jis pirminėje apklausoje nepaminėjo pavežėjo, vardu E., nes pamiršo. Jis buvo apsvaigęs, tačiau girtas nesijautė, aplinkoje orientavosi. Įvykio aplinkybių nepamena ne dėl girtumo, o dėl patirtos sunkios galvos traumos. Kodėl pirminiuose jo parodymuose yra fiksuota, kad jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio neturi paaiškinimų. Ryte, 2020-08- 15, kai į laivą atvyko policijos pareigūnai jis sunkiai ėjo dėl patirtos galvos traumos, o ne dėl to, kad buvo dar neišsiblaivęs. Į klausimą, ar V. P., A. B. ir E. įvykio vakarą vartojo alkoholinius gėrimus atsakė, kad V. su E. gėrė nealkoholinį alų, jis su A. gėrė alų ir viskį. Jis negali pasakyti į kurią kūno vietą buvo suduotas smūgis, po ko jis neteko sąmonės. Tik vėliau iš V. sužinojo, kad jam kumščiu buvo suduotas vienas smūgis į veido sritį, po ko jis nukrito aukštielninkas ir atsitrenkė į laivo denio grindis. Po patirtos galvos traumos jis nieko nepamena apie įvykio aplinkybes. Į klausimą, kodėl jo pirminėje apklausoje fiksuota, kad pamena kaip pajuto smūgį į galvą atsakė, kad tai yra netikslu, nes nejuto smūgio, tik atgavęs sąmonę suprato, kad jam buvo suduotas smūgis į veido sritį, o galvos sužalojimą patyrė nugriuvęs ir atsitrenkęs į kietą pagrindą, grindis. Be to V. pasakė, kad kumščiu buvo suduotas smūgis į veido sritį. Kai atgavo sąmonę, jam skaudėjo šonus, tačiau jis nejuto, kad būtų spardomas, mano dėl to, kad nukritęs ir galvą atsitrenkęs į denį iš karto prarado sąmonę. V. sakė, kad po to, kaip jis nugriuvo, jam (Ž. M.) spyrė į šonus, tačiau kas spyrė neįvardijo, tai asmeniškai nesuprato, ar šis matė kas spyrė, ar matė tik momentą kaip spyrė. Į klausimą, apie kokį konfliktą jis pasakojo pirminėje savo apklausoje atsakė, kad tai nebuvo konfliktas, tai vyko pokalbis V. ir A. su jam nepažįstamais vyrais. Jis tame pokalbyje nedalyvavo. Iki kol primena, jis jokių muštynių, smūgių sudavimo nematė. Į klausimą, ar įvykio metu matė kaip kuris asmuo būtų smūgiavęs A. atsakė, kad tokio momento nematė. Kodėl jis patyrė sužalojimus paaiškinimų neturi, yra ramus žmogus, nekonfliktuojantis ir nesikabinėjantis prie kitų žmonių. (1 t., b. l. 44-45)

Liudytojas M. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jūrų agentūroje, laivų agentu. Jo budėjimo metu 2020-08-14 22.55 val. (vietos laiku) elektroniniu paštu gavo laišką iš kelto (duomenys neskelbtini) kapitono P. P., kuriame pranešta, kad kelte įvyko muštynės tarp keleivių, kapitonas prašo iškviesti policiją laivo atvykimui prie krantinės 10.00 val. Tame laiške nebuvo paminėta nei įvykio laikas, nei vieta, nei dėl ko įvyko įvykis. Prie elektroninio pašto buvo pridėti įvykyje dalyvavę asmenys, t. y. Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apie įvykio aplinkybes su kapitonu nediskutavo. Gavęs informaciją iš kapitono 2020-08-15, 8:53 val. paskambinęs 112 informavo, kad kelte iš Švedijos susimušė trys asmenys, laivo kapitonas prašo iškviesti pareigūnus tolimesniam įvykio išsiaiškinimui. Pasakė, kad keltas prisišvartuos apie 10.00 val. Paminėjo, kad susimušė 3 asmenys, nes kapitonas atsiuntė 3 asmenų nuskenuotus asmens dokumentus. Atvykus laivui kartu su policijos pareigūnais įgulos narys nuvedė į laivo patalpas, kur sėdėjo žmonės. Kapitonas parodė į tris ar keturis atskirai sėdinčius asmenis, kurie, kaip suprato, dalyvavo muštynėse. Jis, apie įvykio aplinkybes nesigilino ir neklausinėjo. Būdamas prie kajutės, kur gulėjo nukentėjusysis, girdėjo momentą, kaip nukentėjusiojo draugas, jo duomenų nežino, lygtai policijos pareigūnams sakė, kad konfliktas kilo laivo rūkomajame ir nukentėjusysis po jam suduoto smūgio nukrito aukštielninkas. Daugiau jokios detalesnės informacijos, jokių įvykio aplinkybių nežino. Jis negirdėjo ar įvardijo kas nukentėjusiajam sudavė smūgį po kurio šis nukrito. Remdamasis kapitono pranešimu į paklausimą apie vaizdo kameras rūkomajame, patvirtino, kad laivas įvykio vietoje sumontuotų kamerų neturi. Prie apklausos protokolo pridėjo elektroninius laiškus gautus iš kapitono, kad zonoje, kur įvyko muštynės stebėjimo kamerų nėra. (1 t., b. l. 123-124, 127-128)

Liudytojas V. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-08-14 iš Trelleborg miesto, keltu plaukė į Klaipėdos uostą, į kurį turėjo atplaukti 2020-08-15 10 val. Plaukiant iš Švedijos kelte leido laiką bendroje baro patalpoje: jis, Ž., A. ir E., sėdėjo prie vieno staliuko. Jis su E. gėrė nealkoholinį alų, Ž. su A. gėrė alkoholinius gėrimus: alų, viskį. Toje pačioje patalpoje sėdėjo ir kitų žmonių, vilkiko vairuotojų. Jokių konfliktų, kabinėjimųsi vieni prie kitų nebuvo. Periodiškai išeidavo visi keturi parūkyti į atvirą denį, rūkimui skirtą vietą. Ar toks sutapimas būdavo, kad kai tik išeidavo parūkyti matydavo tuos pačius 3 nepažįstamus vyrus. Matėsi, kad šie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jų toje patalpoje nebuvo, suprato, kad galimai buvo pasiėmę kajutę. Jie kažkaip keistai į juos žiūrėjo, jokio kontakto tarp jų nebuvo. Paskutinį kartą, iki įvykio išėjo parūkyti Ž. su A., jis su E. išėjo už kokių trijų minučių. Jis išėjęs parūkyti į denį pamatė Ž. stovintį prie peleninės, arčiau tų trijų vaikinų, kurie keistai žiūrėjo. Matė momentą, kaip prie Ž. priėjo A. ir tada pakilęs nei iš šio nei iš to vienas iš asmenų, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų R. S., užsimojo A. į veido sritį, smūgis tarsi buvo slystantis, nebuvo stiprus, A. spėjo atsitraukti nuo smūgio. Tada R. S. sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį Ž. į veido sritį, po ko šis aukštielninkas nukrito ir atsitrenkė galva į grindis. Girdėjosi didelis smūgio garsas. Po ko pakilo kiti su R. S. buvę vyrai ir priėję prie gulinčio Ž. spyrė į šonus. Kokia avalyne jie avėjo negali pasakyti, nematė. Viskas įvyko akimirksniu ir pats nesuprato kas ir kodėl įvyko. R. S. buvo agresyviai nusiteikęs, eidamas deniu mojavo rankomis. Pamatė denyje įgulos narius, kas juos pakvietė nežino. Jie apramino R. S., kuris matėsi akivaizdžiai, kad buvo girtas. Kažkokiu momentu A. pasišalino ir nuėjo į sėdimų vietų saloną. Ar Ž. galėjo pasakyti kokius įžeidžiančius žodžius R. S. atžvilgiu nežino, asmeniškai negirdėjo. Ž. pažįsta mažai, tačiau kiek teko su juo bendrauti, tai jis kultūringas žmogus. A., išgėręs alkoholio, yra naglesnis palyginus su Ž.. Į klausimą, ar tarp jo, Ž., A. ir E. vyko konfliktas, atsakė, kad ne. Nei tarp vieno iš jų tikrai jokio žodinio konflikto nebuvo kol jis buvo kartu. Ar spėjo sukonfliktuoti tarpusavyje Ž. su A. negali pasakyti, bet atrodo, kad negalėjo, nes nebuvo dėl ko jiems pyktis. Nei jis, nei A. su niekuo nekonfliktavo. Kodėl Ž. galimai pasirodė, kad jis konfliktavo su kažkuo paaiškinti negali. Atsakingai pasakė, kad jokio žodinio konflikto ar apsižodžiavimo tarp jo ir nepažįstamų asmenų, tame tarpe ir R. S. nebuvo. Po įvykio įgulos nariai visiems liepė išsiskirstyti, Ž. nunešė į kajutę. Po įvykio ryte jis su E. susitiko denyje su A.. Šs pats pradėjo klausinėti kas įvyko, nes pasak jo, jis nieko nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pasak A. jis buvo per girtas ir nieko nepamena apie tai kas įvyko, klausinėjo kur yra Ž.. Jis trumpai pasakė, kad Ž. sumuštas yra kajutėje. Pasakė, kad jį sumušė rūkomajame R. S., tačiau detaliau nepasakojo. Kai atvyko į Klaipėdos uostą, atvykusiems policijos pareigūnams jis parodė į vyriškį, kuris sumušė Ž.. Sužinojo, kad tai R. S.. (1 t., b. l. 101-102).

Liudytojas T. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-08-15 plaukė keltu iš Švedijos į Klaipėdą. Maždaug 20.30 val. Švedijos laiku, tai Lietuvos laiku apie 21.30 val., būnant kelto rūkomajame, ant denio lauke netoli nuo jo matė kitą asmenų kompaniją, gal apie šešis asmenis. Rūkomajame buvo kartu su R. ir D., kuriuos sutiko pirmą kartą. Tarp R. ir vieno vyro iš anos kompanijos žodis po žodžio kilo konfliktas. Nei vieno iš anos šešių vyrų kompanijos nepažinojo. Ž. M. nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Kas mušė Ž. nematė. Kitą dieną, prieš išlipant iš kelto, girdėjo, kaip iš anos kompanijos vyrai kalbėjo apie įvykį ir jie sakė, kad konfliktą pradėjo ir Ž. sumušė R.. Jis niekam smūgių nesudavė ir pats grumtynėse nedalyvavo. Jam niekas smūgių nesudavė. (1 t., b. l. 112-113)

Liudytojas D. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-08-14 plaukė kartu su R. S. keleiviniu keltu (duomenys neskelbtini) iš Trelleborgo Švedijos uosto į Klaipėdą. Negali pasakyti laiko kada jis su R. išėjo iš savo kajutės. Abu nuėjo į kelto kaip kavinės patalpą kur nusipirko alaus. R. pirko alų ir viskį. Susitiko ir iš matymo pažįstamą T., su kuriuo vieną kartą yra plaukęs keltu. Gerdami ir taip vakarodami periodiškai visi trise išeidavo parūkyti į denyje esančią patalpą galinėje kelto dalyje kur stovėjo peleninė. Ten rūkydavo ir kiti laive buvę asmenys. Maždaug apie 01.00 val. nakties, jau buvo apsvaigę nuo alkoholio, abu su R. nuėjo parūkyti. Negali pasakyti įvykio pradžios, ar jis priėjo prie nepažįstamų vaikinų grupelės, ar jie priėjo. Kažką kalbėjosi, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nepamena apie ką kalbėjosi. Tuos vaikinus jis matė kavinės patalpoje, su jais nekonfliktavo. Jie taip pat vartojo alkoholį ir matėsi, kad buvo apsvaigę, negali pasakyti ar visi. Kadangi buvo išgėrę gal ir garsiai bei gestikuliuodami kalbėjosi. Bekalbant priėjo prie jų ir R., klausdamas kas vyksta. Tada vienas iš tos grupelės vyrų, vėliau sužinojo, kad Ž., kažką įžeidžiančio pasakė R.. Po ko R. užsimojo norėdamas smogti, tačiau ar pataikė nematė, nes viskas vyko labai greitai. Jis per du metrus pasitraukė į šoną, nenorėdamas būti įsiplieskusiame konflikte. Matė momentą kaip R. sudavė smūgį vyrui, kaip vėliau sužinojo Ž., kuris nuo smūgio nukrito ant denio. Po ko ant denio įvyko sujudimas, priėjo įgulos nariai. Kas vyko toliau nežino, nematė, nes nuėjo į kajutę. Nematė ar R. kažkas sudavė smūgius. Taip pat nematė, ar gulintį nukentėjusįjį kas nors spardė. Jis jo nespardė, niekam smūgių nesudavė. Jam smūgių niekas nesudavė. Ryte, prisišvartavus keltui Klaipėdos uoste, į keltą atvykę policijos pareigūnai aiškinosi, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas nukentėjusysis. Jis jiems pasakė, kad R. smūgiavo vieną kartą nukentėjusiajam po ko šis nugriuvo ant denio. R. taip pat policijos pareigūnams patvirtino, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam. Kelto įgulos narys paėmė jų trijų asmens dokumentus. Be to, visų trijų duomenis užsirašė ir policijos pareigūnai. Pareigūnai užsirašė duomenis ir nukentėjusiojo bei su juo buvusių asmenų. Po įvykio buvo susitikęs su R. ir kalbėjosi apie įvykį. Šis labai gailėjosi, kad taip atsitiko. Anot R., jis nesusivaldė, nes nukentėjusysis jį „pasiuntė“, ir kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl taip ir įvyko. (1 t., b. l. 117-118)

Liudytojas A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-08-15 kelte, plaukiant iš Trelleborg į Klaipėdą, įvykusį įvykį žino, kad jo metu nukentėjo Ž. M., kurį pažįsta tik dvi savaites. Plaukiant keltu su Ž. M. buvo kartu, jų sėdimos vietos buvo greta. Plaukdami keltu vartojo alkoholinius gėrimus. Su jais dar buvo vežėjas V., pavardės nežino, ir dar du jo pažįstami keleiviai, kurių vieno vardas E., o kito neatsimena. Kelte visi sėdėjo prie vieno stalo, kuris buvo kelto priekyje, vartojo alkoholį. Visi buvo rūkantys, periodiškai eidavo parūkyti rūkomoje zonoje, ant denio. R. S. nepažįsta, tačiau prieš įvykį matė kaip prie Ž. M., o paskui prie jo, buvo priėjęs jaunuolis su juoda sportine kepure. Tolimesnių įvykių eigos dėl girtumo neatsimena, tik pamena, kad Ž. M. krito ant denio grindinio, buvo didelis jo kritimo garsas. Mano, kad su R. S. kartu buvo dar du asmenys, kurių nepažįsta. Juos po įvykio, kitos dienos ryte, pamatė kartu su R. S. kelte. Prieš įvykį dažnai vaikščiojo parūkyti, todėl pačio konflikto, kai buvo sumuštas Ž. M. nematė. Tuo metu nugriuvusio Ž. M. niekas nespardė. Konflikto aplinkybių nesiaiškino. Atskubėję įgulos nariai paguldė Ž. M. į neštuvus ir išsinešė. Jis pats grumtynėse nedalyvavo, niekam smūgių nesudavė ir pats nenukentėjo. Jam ryte V. ir E. draugas, kurio vardo, pavardės neatsimena, pasakė, kad prieš smūgio sudavimą Ž. M., vienas vaikinas iš R. S. kompanijos kėsinosi jam smogti, tačiau spėjo atsitraukti ir smūgis praslydo. Šio įvykio patvirtinti negali, nes dėl girtumo neatsimena. Pretenzijų niekam neturi, sužalotas nebuvo. (1 t., b. l. 146-147)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ž. M. nustatyti sužalojimai: linijinis išilginis pakauškaulio - kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžis, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimas bei akiduobės kraujosruva. Ž. M. patirtas pakauškaulio lūžis būdingas griuvimui, atsitrenkus pakaušiu į kietą pagrindą. Galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas gavosi nuo smegenų atatrankos į kaukolės vidinio paviršiaus nelygumus, pargriuvus ant pakaušio. Ž. M. padarytas kaukolės pamato (pakauškaulio) lūžis, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.1, vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b. l. 60-61)

Iš garso įrašo apžiūros protokolo turinio matyti, kad garso įraše fiksuotas 2020-08-15 8.53 val. Limarko jūrų agentūros darbuotojo pranešimas Bendrajam pagalbos centrui dėl kelte iš Švedijos Trelleborgo įvykusių muštinių, dėl ko laivo kapitonas, laivui prisišvartavus Klaipėdos miesto uoste, prašo iškviesti policijos pareigūnus ant laivo (1 t., b. l. 96-97).

Iš vaizdo ir garso apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, padaryti policijos pareigūnų turėtomis „Body“ kameromis, įvykio vietoje. Apžiūros metu nustatyta, kad laikmenoje yra 8 vaizdo ir garso įrašai (1 t., b. l. 158-161).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam Ž. M. į veido sritį, dėl ko Ž. M. nugriuvo atsitrenkdamas galva į grindis, ir tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam linijinį išilginį pakauškaulio-kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžį, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimą bei akiduobės kraujosruvą. Šie sužalojimai sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. M. sveikatą. Kaltinamojo R. S. kaltę be jo paties teisme duotų parodymų, kuriais jis pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nusikaltimą kaltinamasis R. S. padarė netiesiogine tyčia: suduodamas kumščiu smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, jis suprato savo veikimo pavojingumą ir neišvengiamą ar galimą pavojingų padarinių atsiradimą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – sunkų nukentėjusiojo Ž. M. sveikatos sutrikdymą.

II. Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas ir turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą, kuris yra tyčinio pobūdžio, kadangi kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti prieš vieną esminių ir pamatinių, įstatymo saugomų objektų ir gėrių – asmens sveikatą. Anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Viso proceso metu pripažino savo kaltę, išreiškė apgailestavimą dėl pasekmių, nukentėjusiojo atsiprašė, yra jauno amžiaus, dirba. Atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Į teismo depozitinę sąskaitą, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo pareiškė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, pervedė 1000 Eur nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Tačiau baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja optimalaus kaltininko resocializacijai būtinos bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo, kad būtų paskirta proporcinga ir teisinga bausmė, o ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad turi būti įvertintos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės kalinamojo R. S. atžvilgiu. Kitaip tariant, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors BK nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Taigi, kaip pirmiau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, praeityje nebuvo teistas. Nors yra baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau ne už smurtinio pobūdžio administracinius nusižengimus – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis dirba. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia kaltinamojo R. S. padarytą nusikalstamą veiką vertinti kaip atsitiktinę, spontanišką ir jam nebūdingą. Be to, kaltinamasis ėmėsi veiksmų susitaikyti su nukentėjusiuoju – jo atsiprašė, taip pat ėmėsi veiksmų atlyginti žalas. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų būtų kilę kokių nors sunkių komplikacijų. Paminėtos aplinkybės patvirtina mažesnį kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. patvirtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas.

Įvertinus tiek kaltinamojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, tiek tai, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, kas rodo, jog jis savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai, taip pat atsižvelgus į mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumą, pripažintina, jog šiuo atveju BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, net ir nustatant minimalų straipsnio sankcijoje numatytą jos dydį, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl esant aptartoms išimtinėms aplinkybėms, R. S. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir kaltinamajam skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. S. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, kartu su nustatytinais įpareigojimais kaltinamajam per visą bausmės laikotarpį uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. M. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 70-71, 72-75), kuriuo prašo priteisti iš R. S. padarytos jam nusikalstama veika 242,16 Eur turtinės, kurią sudaro 51,06 Eur – patirtos gydymo išlaidos (įvairiems medikamentams įsigyti), 192,10 Eur (iš jų 42,40 Eur ir 149,70 Eur – patirtos išlaidos vykstant iš namų į gydymo įstaigą viešuoju transportu, kurui), ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263, 6.283, 6.250 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, dėl 2020-08-15 įvykusio įvykio kaltinamasis R. S. pripažintas kaltu.

Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo, svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis prašo priteisti 242,16 Eur turtinę žalą, t. y. 51,06 Eur gydymo išlaidas, 192,10 Eur kelionių/ kuro išlaidas, ir 8000 Eur neturtinę žalą.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį sveikatos sužalojimo atveju, nukentėjusiajam asmeniui privalo būti atlyginti patirti nuostoliai ir neturinė žala. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis).

Ieškovo teigimu 51,06 Eur gydymo išlaidas sudaro vaistų įsigijimas. Po įvykio patirtiems sužalojimams gydyti turėtoms išlaidoms pagrįsti nukentėjusysis pateikė rašytinius įrodymus – kvitus, iš kurių matyti, kad 2020-08-21 ir 2020-10-27 buvo pirkti šie vaistai (2 t., b. l. 73) – „Ibuprofen Ingen Pharma 600 mg, plevele dengtos tabletės N30“ – 3,18 Eur, „Dolmen 25 mg, plevele dengtos tabletės N10“ – 3,94 Eur, „Pramistar 600 mg, tab. obd. N20“ – 40,76 Eur. Duomenų, apie vaistų skyrimą – „Pramistar 600 mg, tab. obd. N20“, ir rekomendacijas vartoti, nepateikta. Taip pat iš 2020-08-25 pateikto kvito matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ vaistinė) bekontakčiu atsiskaitymu buvo atliktas mokėjimas 3,18 Eur sumai, tačiau kvite įsigytos prekės pavadinimas nenurodytas. Įvertinus po įvykio ieškovo patirtus sužalojimus, byloje esančiame medicinos dokumento išraše (siuntime) įrašus apie gydymo eigą (1 t., b. l. 43), dalis išlaidų vaistams – 40,76 Eur, ir 3,18 Eur išlaidos, nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nukentėjusysis gydymui patyrė 7,12 Eur (51,06- 40,76-3,18) išlaidas.

Sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo priteisti 192,10 Eur kelionės/ kuro išlaidas (2 t., b. l. 74-75), patirtas laikotarpiu nuo 2020-08-19 iki 2020-10-22 vykstant/ grįžtant į/ iš gydymo įstaigas (- ų), pagrįstumo CK 6.283 straipsnio prasme, būtina nustatyti tokių išlaidų būtinumą bei ryšį su įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis dėl įvykio metu patirtų sužalojimų stacionariai buvo gydomas nuo 2020-08-15 iki 2020-08-19 VšĮ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43), taip pat nustatyta, kad nukentėjusiojo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste (2 t., b. l. 70). Nukentėjusysis pateikė 2020-08-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytą keleivio bilietą – 10,50 Eur, kuriame nurodyta važiavimo kryptis – (duomenys neskelbtini), išvykimo data – 2020-08-19 15.10 val., taip pat iš pateikto 2020-08-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ keleivio bilieto matyti, kad 2020-08-24 11.41 val. buvo įsigytas bilietas – 10,20 Eur, važiavimo kryptis – (duomenys neskelbtini), išvykimo data – 2020-08-24 09.05 val., tačiau byloje nepateikta duomenų apie šios kelionės tikslą, būtinumą. Taip pat, pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis, pateikdamas teismui 2020-08-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2020-08-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytus keleivio bilietus ir šių bilietų apmokėjimo kvitus (atitinkamai 10,50 Eur ir 10,20 Eur sumoms; mokėjimai atlikti tą pačią dieną autobusų stočių terminaluose), nepagrįstai du kartus į kelionės išlaidas įtraukė 10,50 Eur ir 10,20 Eur sumas. Be to, nukentėjusysis taip pat pateikė kvitus, kad 2020-08-31, 2020-09-11, 2020-09-30, 2020-10-12 ir 2020-10-22 vyko pas gydytojus ir patyrė 149,70 Eur kuro išlaidas, tačiau nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, jog aukščiau nurodytomis dienomis, ar sekančią dieną, buvo vykstama į gydymo įstaigas, taip pat nepateikė duomenų apie valdomą transporto priemonę, jos kuro tipą. Nukentėjusysis taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos miesto viešojo transporto vienkartinį bilietą EAP-12 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 Eur, tačiau duomenų, apie šio vienkartinio bilieto įsigijimo bei panaudojimo datą, nepateikta, nustatyti bilieto viešajame transporte žymėjimo datą (laiką) galimybės nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į byloje esančius rašytinius įrodymus (prijungtą prie bylos medicinos dokumento išrašą; duomenis apie nukentėjusiojo gyvenamąją vietą), kurie patvirtina tik dalį nukentėjusiojo nurodytas kelionės įsigijimo išlaidas, jų būtinumą, pripažintina, kad nukentėjusysis išleido kelionei grįžtant iš gydymo įstaigos 10,50 Eur.

Nukentėjusysis taip pat prašo iš kaltinamojo R. S. priteisti 8000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais.

Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis, be patirto skausmo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, susijusius su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį.

Nukentėjusysis nurodė, kad nusikaltimo metu sužalojus sveikatą patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, psichiniu sukrėtimu, psichologiniu stresu, fiziniu skausmu. Pažymėjo, kad jį iki šiol persekioja netikrumo jausmas, jaučiasi nesaugus, labai vienišas, niekam nereikalingas, jam iškilo problemų bendraujant su aplinkiniais. Dėl labai ilgo proceso jam dar labiau sustiprėjo nervinė įtampa, pasidarė labai dirglus ir jautrus, sunku susikaupti, sušlubavo sveikata- bendra savijauta prasta, nors anksčiau niekada savo sveikata nesiskundė. Taip pat, po įvykio ilgą laiką negalėjo vairuoti automobilio dėl sveikatos būklės, todėl tai sumenkino jo galimybes rasti darbą, o kadangi kitos kvalifikacijos neturi, tai iki šiol nepavyko rasti pastovaus darbo (kažkiek įtakos turėjo ir C0VID19).

Remiantis byloje esančiais duomenimis ir pridėtais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu patyrė linijinį išilginį pakauškaulio-kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžį, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimą bei akiduobės kraujosruvą, dėl ko jis ilgiau nei 10 dienų sirgo. Taigi, spręsdamas nukentėjusiajam Ž. M. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog tyčiniais kaltinamojo R. S. veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko Ž. M. buvo sunkiai suluošintas. Teismas neabejoja, kad viešoje vietoje sumuštas nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, neaiškias sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje, buvo apribotos jo bendravimo galimybės, dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sužalojimai susiję su jo sveikatos pakenkimais, patirdamas linijinį išilginį pakauškaulio-kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžį, galvos smegenų abiejų kaktinių skilčių sumušimą, buvo iškilęs realus pavojus jo gyvybei. Ž. M. turėjo iškęsti gydymosi laikotarpį, kankinančius galvos skausmus (apie liekamuosius sužalojimų reiškinius duomenų nėra). Tačiau spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. S. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi dėl jo padarinių, nukentėjusiojo atsiprašė ir įnešė į teismo depozitinę sąskaitą dalį pinigų nukentėjusiajam patirtai žalai atlyginti, taip stengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinius. Kaltinamasis dirba, gauna vidutinį darbo užmokestį, byloje duomenų apie turimą turtą nėra. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam Ž. M. iš kaltinamojo R. S. priteisiant 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą.

Kaltinamasis 2021-03-10 lėšų pervedimo nurodymu į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1000 Eur padarytos žalos atlyginimui (2 t., b. l. 68). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t. y. 17,62 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas sprendžia, kad pervesta suma - 1000 Eur -

iš teismo depozitinės sąskaitos pervedama į nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, žalai atlyginti, atitinkamai šia suma mažinant iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos žalos sumą.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, patirtą 833,14 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 72-76). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto nukentėjusiojo Ž. M. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-10-28 kaltinamasis R. S. atlygino padarytą turtinę žalą (2 t., b. l. 76). Procesas dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis Ž. M. prašo atlyginti patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009,2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Kaip jau minėta, nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo R. S. priteisti 300 Eur advokato G. B. atstovavimo paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis Ž. M. 300 Eur užmokestį advokatui G. B. sumokėjo už civilinio ieškinio parengimą teismui. Kadangi byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys minėtas išlaidas (2 t., b. l. 72), teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo turėtos 300 Eur išlaidos sumokant atstovui už paslaugas yra pagrįstos, todėl išieškotinos iš kaltinamojo.

Dėl daiktinių įrodymų

Skaitmeninės laikmenos su vaizdo, garso įrašais (2 vnt.), pateiktos teismui kartu su baudžiamąja byla (esančios 2-ojo tomo gale), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 1 (vienerius) metus atlyginti nukentėjusiajam Ž. M. nusikalstama veika padarytą žalą bei bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti R. S. sumažintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 1 (vienerius) metus atlyginti nukentėjusiajam Ž. M. nusikalstama veika padarytą žalą bei bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. S. 17,62 Eur (septyniolika eurų ir šešiasdešimt du euro centus) turtinei žalai ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato išlaidoms padengti.

Pervesti iš teismo depozitinės sąskaitos į Ž. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) žalos atlyginimo.

Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 833,14 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt trijų eurų keturiolikos euro centų) turtinei žalai atlyginti nutraukti.

Skaitmenines laikmenas (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendžio dalį dėl pinigų pervedimo iš teismo depozitinės sąskaitos į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo banko sąskaitą pavesti vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.