- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-587-576/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32184-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- S. R.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 6 d., 22.10 val., iki 2018 m. liepos 7 d., 14.56 val. A. K. civilinis ieškinys buvo tenkintas iš dalies – iš S. R. jam priteista 30 Eur turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajam A. K. iš S. R. buvo priteista 350 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. S. R. sukėlė fizinį skausmą A. K., o būtent 2018 m. liepos 6 d., apie 21.15 val., prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su pažįstamu A. K. metu, tyčia panaudodamas fizinį smurtą savo galva sudavė vieną kartą į nosį bei ramentu sudavė vieną kartą į dešinę ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde A. K. nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, neatsižvelgė į tai, kad S. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje neatsiprašė ir meluodamas įžeidinėjo teismo rūmuose kartu su savo gynėja. Apeliantas mano, kad nuosprendis yra per švelnus, kad paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir priteista 200 Eur turtinė žala neatitinka tikrovės. Apibendrindamas prašo sugriežtinti bausmę – skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę vien dėl to, kad S. R. nuolat girtauja, važinėja išgėręs, ir tą dieną prie garažo buvo išgėręs. Be to, prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos už sukeltą fizinį skausmą. Apeliantas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad bausmės griežtinti nereikia ir prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė atmesti apeliacinį skundą. Gynėja, be kita ko, prašė prie bylos pridėti mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad nukentėjusiajam yra pervesti priteisti pinigai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
A. K. apeliacinis skundas atmetamas
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis iš esmės ginčija tik paskirtos bausmės dydį ir priteistos neturtinės žalos dydį. Atitinkamai teismas įvertins tik paskirtos bausmės ir priteistos neturtinės žalos teisingumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad nuteistasis nukentėjusįjį įžeidinėjo teismo rūmuose kartu su savo gynėja, kad S. R. nuolat girtauja ir važinėja išgėręs, nėra susiję su skiriamos bausmės dydžiu ir priteisiamos neturtinės žalos dydžiu, todėl nėra vertinami.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
8. Nors apeliantas nurodo, kad S. R. neatsiprašė, todėl jam yra paskirta per švelni bausmė, tačiau teismas pažymi, kad, S. R. neatsiprašius, atitinkamai nebuvo nustatyta jo atsakomybę švelninanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę S. R. atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, S. R. yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra darbingo amžiaus.
9. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kuria būtų pasiekti jos tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta neteisinga – aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-518/2019). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
10. BK 140 straipsnio sankcijoje numatyta, kad asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Aptariamu atveju S. R. buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse nurodo, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-536/2014), kad bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-195-677/2016). Papildomai pažymėtina, kad S. R. 2019 m. rugsėjo 20 d., dar nesant įsiteisėjusiam nuosprendžiui, bankiniu pavedimu pervedė teismo priteistą sumą – 580 Eur, kas rodo, kad asmuo yra linkęs vykdyti teismo įpareigojimus, taisytis ir daugiau nesusikalsti.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė nėra per švelni ar neteisinga nukentėjusiojo atžvilgiu padarytai nusikalstamai veikai.
13. Nukentėjusysis A. K., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pateikė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-38-942/2017, Nr. 2K-331-976/2018). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteisiamos neturtinės žalos dydį, pažymėjo, kad nėra abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus bei emocijas, buvo pažemintas, kadangi S. R., būdamas fiziškai stipresnis ir pasinaudojęs nukentėjusiojo padėtimi, kad pastarasis galėjo judėti tik ramentų pagalba, sumušė, visgi atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis niekaip nepagrindė ieškinyje bei iki įrodymų tyrimo pabaigos, jog sumažėjo jo bendravimo galimybės, kad suprastėjo savęs vertinimas, be to, nepateikė jokių objektyvių medicinos įstaigos duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl jam pateiktų įtarimų, atliekant ikiteisminį tyrimą, dažnai yra įsitempęs, emocinė būklė nestabili, dažnai jaučiasi nesaugiai ir prislėgtas, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad S. R. pajamos yra nedidelės, todėl, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, nukentėjusiojo sužalojimo mastą, ir tai, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, į kaltinamojo kaltės formą, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais veiksmais, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo gaunamas pajamas ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajam iš S. R. priteisė 200 Eur neturtinės žalos.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir paties nukentėjusiojo veiksmai aptariamo įvykio metu turėjo įtakos neteisėtam nuteistojo elgesiui, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. K. filmavo S. R., nurodė, kad iškvies policiją, atitinkamai pastarasis priėjo prie jo, tarp jų įvyko konfliktas, o vėliau ir muštynės. Be to, iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. liepos 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. R. buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: viršugalvio odos nubrozdinimas, kairio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku; nugaros kairės pusės, abiejų žastų, kairės alkūnės, krūtinės ląstos poodinės kraujosruvos, kairio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, kurie buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kai tuo tarpu A. K. atžvilgiu konstatuotas fizinio skausmo sukėlimas.
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus šios konkrečios situacijos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams. Be kita ko, nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis nurodė, kad dėl sukelto fizinio skausmo jam turėtų būti priteista 500 Eur žala, tačiau nenurodė objektyvių argumentų. Be to, nors fizinio skausmo sukėlimas yra konstatuotas, tačiau iš byloje esančių duomenų negalima objektyviai nustatyti, ar fizinis skausmas buvo tokio stiprumo, kad būtų galima padidinti nustatytos neturtinės žalos dydį, kadangi A. K. dėl smūgio į nosį ir sudavimo ramentu jam į ranką nesikreipė pas medikus nei įvykio metu, nei po to. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padidinti neturtinės žalos dydį.
17. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžiu teisingai ir pagrįstai yra paskirta bausmė ir priteista neturtinė žala, todėl keisti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.