Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01129-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.; 3.2.7.; 2.3.5.2.; 2.3.5.2.1.

2023 m. liepos 21 d.

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei G. D. (toliau – atsakovė), institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir kitų, susijusių klausimų, išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. P. ieškiniu prašo: 1.1. nustatyti tėvo, ieškovo T. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: tėvas T. P. su sūnumi A. P. bendrauja kiekvienos savaitės kiekvieną penktadienį nuo 15 val. iki 16 val., garso – vaizdo skambučiais arba tik garso skambučiu pagal tėvo galimybes, atsakovei G. D. užtikrinant bendravimui reikalingų programų įdiegimą į turimą įrenginį. Tokį grafiką nustatyti kol ieškovas vykdys bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje; 1.2. nuo ieškovo T. P. bausmės atlikimo pabaigos nuo 2026 m. spalio 16 d. arba anksčiau su sūnumi A. P. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., bendravimą užtikrinant ieškovo T. P. lėšomis, o sūnaus vasaros atostogų metu nustatyti liepos mėnesį 30 dienų bendravimą Lietuvoje, atsakovei G. D. užtikrinant sūnaus parvežimą į gimtinę savo lėšomis, sūnaus kasmetinių vasaros atostogų metu; 2. priteisti iš atsakovės valstybės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3085-607/2022 nustatyta nepilnamečio vaiko A. P., gim. 2014 m. rugpjūčio 14 d., gyvenamoji vieta su mama G. D., priteistas išlaikymas po 188 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir kt., tačiau bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi teismo sprendimu nebuvo nustatyta. Kadangi ieškovas nuo 2014 m. balandžio 19 d. iki 2026 m. spalio 16 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl reikalinga nustatyti jo bendravimo tvarką su sūnumi iki ieškovas bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ar jis bus pilnai atlikęs bausmę ir bendravimo tvarka, kai ieškovas bus laisvėje. Ieškovas, atlikdamas bausmę Marijampolės kalėjime turi galimybę bendrauti su sūnumi telekomunikacijų priemonėmis vaizdo ir telefoniniu skambučiu. Pažymi, kad prašoma bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. P. atitinka vaiko interesus, įgyvendina įkalintojo teisę į šeimos gerbimą ir teisę bendrauti su šeima, taip pat leidžia išlaikyti proporcingą ieškovo ir atsakovės teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus visiškai palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovas niekada nuo bendravimo su vaiku nebuvo nusišalinęs. Ieškovas išeina į laisvę su intensyvia priežiūra, tačiau galutinis sprendimas dėl lygtinio paleidimo dar nepriimtas. T. P. sudarė santuoką, jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu ieškovo sūnus A. P. galės lankytis ir svečiuotis.

A. G. D. atsiliepime ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad niekada netrukdė ieškovui matytis ir bendrauti su sūnumi. Faktiškai nuo 2022 m. vasario mėnesio ieškovas nesidomėjo sūnumi ir neteikė jokios materialinės pagalbos. Sūnaus A. P. ryšys su biologiniu tėvu nėra artimas. S. A. tėvu vadina kitą asmenį - dabartinį atsakovės vyrą M. D.. Atsakovė sutinka dėl bendravimo tvarkos nuotoliniu būdu, tačiau nesutinka parvežti sūnų A. P., kai ieškovas bus laisvėje, atlikęs bausmę, vasaros atostogų metu, nes augina dviejų mėnesių kūdikį, todėl neturi tam nei laiko, nei lėšų. Teigia, kad ieškovas turėtų pasirūpinti pats savo lėšomis parsivežti sūnų į Lietuvą. Be to, ieškovas pats buvo atsisakęs bendrauti su vaiku.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. atlieka bausmę paprastoje grupėje, kurioje pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 34 str. 4 d. turi teisę per mėnesį gauti keturis pasimatymus, iš kurių vienas vyksta neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; keturis kartus per savaitę paskambinti; kasdien pasivaikščioti po tris valandas. Nurodo, kad vaizdo skambučiais gali bendrauti tik pateikęs prašymą Resocializacijos skyriaus specialistui, atsakingam už būrį, kuriame bausmę atlieka nuteistasis. Resocializacijos skyriaus specialistas, atsakingas už būrį, perduoda prašymą Saugumo valdymo skyriaus pareigūnui, atsakingam už vaizdo skambučių organizavimą. Pažymi, kad pagal BVK 39 str. 1 d. nuteistieji patys pasirenka kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. Nuteistųjų pasimatymų su savo nepilnamečiais vaikais (įvaikiais) skaičius neribojamas. Be to, nuteistiesiems leidžiama pasimatyti nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu iki dviejų valandų, todėl ieškovas galėtų pasimatyti su savo nepilnamečiu vaiku vieną valandą kiekvieną penktadienį ir tokiu būdu sustiprinti ryšį su vaiku.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė tiek pateiktoje išvadoje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad ieškinio reikalavimas dėl ieškovo bendravimo tvarkos su sūnumi kiekvienos savaitės kiekvieną penktadienį nuo 15 val. iki 16 val. garso – vaizdo skambučiais arba tik garso skambučiu, kol ieškovas vykdys bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, neprieštarauja vaiko interesams, tačiau netikslinga nustatyti bendravimo tvarką nuo ieškovo bausmės atlikimo pabaigos, tai yra nuo 2026 m. spalio 16 d. arba anksčiau, nuo ieškovo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, kadangi neaišku, koks bus tėvo ir vaiko ryšys po keleto metų, ar vaikas norės pasilikti pas tėvą. Nurodė, kad ieškovas, atlikęs bausmę galės kreiptis į teismą dėl tolesnio bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymi, kad nepilnametis vaikas A. P. aiškiai išreiškė savo nuomonę, jis kategoriškai atsisakė bendrauti su tėvu, todėl šiuo metu ieškovas turi dėti visas pastangas atkurti ryšį su vaiku.

Ieškovas į teismo posėdį nuotoliniu būdu neprisijungė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. 2023 m. liepos 7 d. teisme gauta Marijampolės kalėjimo pažyma, kad ieškovas T. P. nesutinka dalyvauti bylos nagrinėjime vaizdo konferencijos būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys yra A. P., tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo, nuo (duomenys neskelbtini) santykius nutraukė galutinai. Šiuo metu ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, o atsakovė išvyko gyventi į Vokietiją.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos A. T. praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nors šiuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje, jis gali bendrauti su sūnumi nuotoliniu būdu, todėl jo pasiūlyta bendravimo su sūnumi tvarka galėtų būti realiai įgyvendinama (pagal galimybes bendraujant viber, messenger, whatsApp, skype programų pagalba) – savaitės kiekvieną penktadienį nuo 15 val. iki 16 val., garso – vaizdo skambučiais arba tik garso skambučiu pagal tėvo galimybes, atsakovei G. D. užtikrinant bendravimui reikalingų programų įdiegimą į turimą įrenginį.

Atsakovė sutinka, kad vaikas bendrautų su tėvu, kol jis yra kalėjime, telefonu (nuotoliniu būdu) ir nurodė, kad niekada netrukdė ieškovui bendrauti su vaiku.

Taip pat ieškovas išreiškė norą, atlikus bausmę, bendrauti su sūnumi A. P. kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. tiek Lietuvoje, tie užsienio valstybėje, jeigu užsienio valstybėje tuo metu bus atsakovės ir A. P. gyvenamoji vieta, bendravimas bus užtikrinamas ieškovo lėšomis. Ieškovas su sūnumi jo vasaros atostogų metu liepos mėnesį nori bendrauti 30 dienų Lietuvoje ar kitoje pasirinktoje poilsio vietoje, atsakovei užtikrinant sūnaus parvežimą į Lietuvą savo lėšomis, vieną kartą metuose.

Atsakovė nesutinka sūnų parvežti savo lėšomis vasaros atostogų metu, kai ieškovas bus laisvas arba lygtinai paleistas. Pažymi, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, nes jis jo bijo. Nurodė, kad ieškovas neteikia sūnui materialinio išlaikymo. Taip pat vaiko nuomonės išklausymo akte vaikas A. P. išreiškė aiškią nuomonę kad nenori nei matytis, nei bendrauti su tėvu, nes jis yra ,,blogas“ ir nurodė, kad neatsimena, kada paskutinį kartą bendravo su tėvu, gal prieš 2 metus. Atsakovė neprieštaravo, kad jei vaikas to norės, kai ieškovas bus laisvėje jis galės atvykti į Vokietiją susitikti su sūnumi, ar vasaros atostogų metu savo lėšomis parsivežti į Lietuvą.

Teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarka dalyje, kurioje jis pageidauja bendrauti su sūnumi laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, yra pagrįsta, todėl tenkintina. Tiek atsakovė, tiek išvadą teikianti institucija sutinka, kad tėvas jo prašomu būdu ir laiku bendrautų su sūnumi. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek teisinis reglamentavimas tiek Marijampolės kalėjimo techninės galimybės leidžia praktiškai įgyvendinti ieškovo prašomą jo bendravimo su sūnumi tvarką. Akivaizdu, kad ilgą laiką tėvui su sūnumi nebendravus, jų dvasinis ryšys yra nutrūkęs, todėl tam, kad jį atkurti, būtina sudaryti galimybę vaikui bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis, o atsakovei privalu užtikrinti, kad vaikas tokią galimybę turėtų.

Ieškovo prašymas jam leisti nuo bausmės atlikimo pabaigos, t. y. nuo 2026 m. spalio 16 d. arba anksčiau bendrauti su sūnumi A. P. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., bendravimą užtikrinant ieškovo T. P. lėšomis, o sūnaus vasaros atostogų metu nustatyti liepos mėnesį 30 dienų bendravimą Lietuvoje, atsakovei G. D. užtikrinant sūnaus parvežimą į gimtinę savo lėšomis, sūnaus kasmetinių vasaros atostogų metu, šiuo metu neatitinka vaiko interesų, todėl atmestinas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė nedraudžia ieškovui bendrauti su sūnumi ir nebus problemų bendrauti su juo nuotoliniu būdu, tačiau tarp sūnaus ir jo tėvo šiuo metu nėra jokio emocinio ryšio, todėl pirmiausiai tėvas turi surasti ryšį su sūnumi.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismui nekyla abejonės, kad šiuo metu, nesant jokio emocinio ir dvasinio vaiko ryšio su tėvu, bei esant situacijai, kai vaiko tėvu jis laiko kitą asmenį – atsakovės sutuoktinį, netgi jei ieškovas netolimoje ateityje būtų lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, vaiko ir tėvo betarpiškas bendravimas neatitiktų vaiko interesų, sukeltų jam išskirtinai neigiamas emocijas, netgi stresą ir baimę. Tik ieškovo atsakingas, nuoseklus, nesavanaudiškas siekis atkurti prarastą ryšį su sūnumi gali šią situaciją pakeisti. Pažymėtina, kad nepilnamečio A. P. gyvenamoji vieta Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3085-607/2022 nustatyta su atsakove, kuri šiuo metu gyvena Vokietijoje. Joks teisės aktas nenustato asmeniui, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareigos savo lėšomis pristatyti vaiką į jo tėvo gyvenamąją vietą, todėl ieškovo prašymas atsakovei užtikrinti sūnaus parvežimą į Lietuvą savo lėšomis vieną kartą metuose, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Taigi, teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, taigi, pasikeitus aplinkybėms, dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ieškovas galės kreiptis ateityje (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktas).

Teismas vadovaudamasis aptarta teismų praktika, įvertinęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nustatytas aplinkybes, vaiko nuomonės išklausymo aktą, atsižvelgdamas į tai, kad tokio pobūdžio bylose būtent vaiko interesai yra prioritetiniai, ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos tenkina iš dalies ir nustato tokią bendravimo tvarką, kuri dabartinėje situacijoje geriausiai užtikrintų būtent vaiko interesus: T. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. P. kiekvienos savaitės kiekvieną penktadienį nuo 15 val. iki 16 val., garso – vaizdo skambučiais arba tik garso skambučiu, atsakovei G. D. užtikrinant bendravimui reikalingų programų įdiegimą į turimą įrenginį, kai tai netrukdo sūnaus ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei pats sūnus to nori, tokį grafiką nustatant kol ieškovas vykdys bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) ATP-C-23-01805 buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Jo atstovavimo išlaidos sudarė 190 Eur. Tenkinus ieškinį iš dalies, bei atsižvelgiant į šalių elgesį procese, tai yra įvertinus aplinkybę, kad atsakovė veikė už greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti iš atsakovės 50 procentų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 95 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

N. T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką tokiomis sąlygomis:

T. P. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. P. kiekvienos savaitės kiekvieną penktadienį nuo 15 val. iki 16 val., garso – vaizdo skambučiais arba tik garso skambučiu, atsakovei G. D. užtikrinant bendravimui reikalingų programų įdiegimą į turimą įrenginį, kai tai netrukdo sūnaus ugdymui, sveikatai ir poilsiui bei pats sūnus to nori, tokį grafiką nustatant kol ieškovas atliks bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 95 Eur (devyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) „Luminor bank“ AS skyrius, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.