Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovei J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 352 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Statytoja G. Ž. Kaune, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d., savavališkai rekonstravo neypatingo ūkio pastato 6 I1 /ž (unikalus Nr., VĮ Registrų centro duomenimis) (toliau - ūkio pastatas) šiaurinę dalį (L= 5,3 m, B=6,46 m, H=3,44 m, o matuojant nuo nesukelto žemės paviršiaus H=3,84 m. Žemės sklypas po ūkio pastatu pakeltas apie 40 cm. Stogo rytinis kraštas pakeltas apie 50 cm virš raudonų plytų sienos. Kadastrinių matavimų byloje ūkio pastato gabaritai nurodyti (L= 15,3 m, B=6,56 m, H=3,3 m, stogas iki raudonų plytų sienos). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą, esamo statinio laikančių konstrukcijų perstatymas pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir panašiai yra laikoma statinio rekonstravimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, projektas ir statybą leidžiantis dokumentas privalomas rekonstruojant neypatingąjį statinį. Atitinkamai Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama, o statytojos G. Ž. atlikti ūkio pastato rekonstravimai darbai, neturint rekonstravimo projekto ir leidimo rekonstruoti ūkio pastatą, atitinka savavališkos statybos sąvoką, įtvirtintą Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio pastato rekonstrukcijos statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos statytojai surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191203-00135, bei privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191206-00136, kuriuo iš statytojos pareikalavo iki 2020-06-04 pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti šiaurinėje pusėje rekonstruoto ūkinio pastato 6 I1 /ž (unikalus Nr.) dalį apie 5,3 m ilgio ir 0,5 m aukščio rytinį pakelto stogo kraštą virš raudonų plytų sienos, pagal pridėtą ūkio pastato 6 I1 /ž (unikalus Nr.) naudojimosi tarp bendraturčių nustatymo projekte, nurodytus matmenis. Stogas turi būti žemesnis nei raudonų plytų siena.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 str. 1 d. šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Lietuvos darbo biržos teritoriniame skyriuje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Minėto straipsnio 2 d. numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam, kurie buvo šaukiami į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, apie tolesnį bylos nagrinėjimą gali būti pranešama neregistruotu laišku ar kitu būdu siunčiamu pranešimu, išskyrus šio kodekso 629 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. Ž. 2020-03-30 susisiekus telefonu buvo pranešta, kad gauta administracinė byla jos atžvilgiu ir kad žodinis bylos nagrinėjimas teisme laikotarpiu iki 2020-04-13 nevyksta dėl paskelbtos ekstremalios padėties ir karantino dėl koronavisuso (COVID-19) bei galimybę bylą išspręsti rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, su kuo G. Ž. nesutiko bei prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Sekantis teismo posėdis buvo paskirtas 2020-05-06, 10.30 val., išsiųsti šaukimai šalims, tačiau pašto siuntos pašte per siuntos saugojimo laiką G. Ž. neatsiėmė. Sekantis teismo posėdis buvo paskirtas 2020-06-02, 9.00 val., išsiųsti šaukimai šalims. 2020-06-01 teisme gautas G. Ž. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki paskelbto karantino pabaigos, suteikiant jai galimybę po karantino pabaigos sudaryti susitarimą su advokatu. Sekantis teismo posėdis buvo paskirtas 2020-06-19, 10.00 val., išsiųsti šaukimai šalims, tačiau pašto siuntos pašte per siuntos saugojimo laiką G. Ž. neatsiėmė. Sekantis teismo posėdis buvo paskirtas 2020-07-08, 9.30 val., išsiųsti šaukimai šalims, tačiau pašto siuntos pašte per siuntos saugojimo laiką G. Ž. neatsiėmė. 2020-07-08 teismo posėdžio metu nutarta atvesdinti G. Ž. į kitą – 2020-09-02, 9.00 val. teismo posėdį. Į 2020-09-02, 9.00 val. teismo posėdį G. Ž. atvesdinti nepavyko, iš Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdyba pranešimo nustatyta, kad policijos pareigūnai G. Ž. namuose nerado, kaimynų teigimu, G. Ž. liepos mėnesį išvyko į Kanadą pas dukrą, telefonu su G. Ž. susisiekti nepavyko. Dėl teisėjos nedarbingumo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2020-09-23, 10.00 val., išsiųsti šaukimai šalims, tačiau pašto siuntos pašte per siuntos saugojimo laiką G. Ž. neatsiėmė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad G. Ž. buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą, jai buvo suteikta galimybė pasirūpinti atstovavimu, tačiau ji tokia galimybe nepasinaudojo ir esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, bylą nagrinėti neatvykus G. Ž. procesinių kliūčių nėra.

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė J. Š. parodė, jog palaiko administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašo skirti G. Ž. baudą sankcijos ribose. G. Ž. kelis kartus buvo kviečiama atvykti į instituciją protokolo surašymui, tačiau ji neatvyko, protokolas buvo išsiųstas jai paštu. Buvo nustatyta, kad G. Ž. rekonstravo ūkio pastatą neturėdama statybą leidžiančio dokumento.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarymo pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas, patikrinimo išvados (b. l. 3-11), VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 12-16, 18-22, 27-31, 37-41, 63-72), faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (b. l. 23-25, 44-60, 61-62), G. Ž. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad sklype adresu (duomenys neskelbtini), Kaune stovi ūkinis pastatas, kadangi jis yra avarinės būklės su žentu pradėjo jo rekonstrukciją, visus darbus darė pagal kadastrinius matmenis (b. l. 26), nuotraukos (b. l. 32-36, 42-43), situacijos schema (b. l. 73-82), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktas su priedais (b. l. 83-85), kvietimai (b. l. 86-89), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad G. Ž. neturi nuobaudų (b. l. 91), kita bylos medžiaga.

ANK 352 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą.

Statybos įstatymo (Įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, jog statytojas (užsakovas) privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai - savavališkos statybos aktas patvirtina, jog neypatingo ūkinio pastato, esančio Kaune, Kapsų g. 72, rekonstrukcija buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad G. Ž. žemės sklype, esančiame adresu Kapsų g. 72, Kaune, atliko neypatingojo statinio – ūkinio pastato rekonstravimą, neturint statybą leidžiančio dokumento. Rekonstravo šiaurinę dalį (L= 5,3 m, B=6,46 m, H=3,44 m, o matuojant nuo nesukelto žemės paviršiaus H=3,84 m. Žemės sklypas po ūkio pastatu pakeltas apie 40 cm, stogo rytinis kraštas pakeltas apie 50 cm virš raudonų plytų sienos. Kadastrinių matavimų byloje ūkio pastato gabaritai nurodyti: L= 15,3 m, B=6,56 m, H=3,3 m, stogas iki raudonų plytų sienos. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktą, esamo statinio laikančių konstrukcijų perstatymas pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir panašiai yra laikoma statinio rekonstravimu. Tuo statytoja G. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 22 dalies reikalavimus ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 352 straipsnio 5 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

G. Ž. neturi administracinių nuobaudų. Jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusižengimą ir padarė sulaukusi 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau – ATPK) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, į G. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino nusižengimą ir gailisi, nusižengimą padarė sulaukusi 65 metų amžiaus, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – renovavo ūkio pastatą, kurio stogas buvo avarinės būklės, kilo grėsmė susižaloti, nusižengimas nebuvo tyčinis, taip pat atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – nedirba, yra pensininkė, drausminių nuobaudų neturi, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti G. Ž. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 352 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20111554224.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.