Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. I. (A. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau teistas keturis kartus:

2007-10-09 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (šešios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu dvejiems metams; 2011-06-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;2012-05-25 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (aštuonios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 151 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 4 dalį, - laisvės atėmimu penkeriems metams;2014-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2012-05-25 teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir dviem mėnesiams, iš laisvės atėmimo vietų paleistas 2016-09-07, atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 178 straipsnio 2 dalyje (penkios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir

N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau teistas keturiolika kartų:

2002-05-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 1 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 10 mėnesių su 200 Lt vertės turto konfiskavimu;2002-09-09 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu dvejiems metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu, šią bausmę subendrinus su 2002-05-27 teismo nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu dvejiems metams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;2002-12-20 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su 2002-09-09 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir pritaikius įstatymą dėl amnestijos - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;2003-01-10 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, bei 278 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams su turto už 200 Lt konfiskavimu, šią bausmę subendrinus su 2002-12-20 teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir pritaikius įstatymą dėl amnestijos - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;2003-11-07 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimu 7 mėnesiams;2004-04-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams ir 10 mėnesių;2004-09-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 8 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su 2004-04-30 teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimas 2 metams ir 2 mėnesiams;2007-02-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), - laisvės atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams;2007-06-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), - laisvės atėmimas 1 metams ir 9 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2007-02-06 teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimas 3 metams ir 9 mėnesiams;2011-02-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį,- laisvės atėmimas 2 metams;2011-10-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimas 1 metams, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2011-02-19 teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimas 2 metams;2011-11-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trylika nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (penkios nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimas 1 metams ir 11 mėnesių, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2011-10-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams;2011-11-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vienuolika nusikalstamų veikų), - laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2011-10-07 teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 2 mėnesiams, 2012-03-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi buvo subendrintos bausmės, paskirtos 2011-11-15 ir 2011-11-22 teismo nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;2012-03-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2011-11-22 teismo nuosprendžiu (2012-02-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamieji A. I. ir N. A. savo kaltę jiems inkriminuojamomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu išsamiai papasakojo apie nusikaltimų padarymo aplinkybes. Savo parodymus apie nusikaltimų padarymo aplinkybes kaltinamieji A. I. (T. 1., b.l. 160-162; T. 2., b.l. 188-197) ir N. A. (T. 3., b.l. 80-82) patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Kadangi kaltinamieji A. I. ir N. A., kurie nėra kaltinami padarę labai sunkius nusikaltimus, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusysis I. G., kaltinamieji ir jų gynėjai, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Teismas mano, kad kaltinamųjų A. I. ir N. A. visiškas prisipažinimas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jų nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jų kaltė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu taip pat įrodoma įvykio vietos apžiūros protokolais (T. 1., b.l. 26-27; 98-100; 134-135; T. 2., b.l. 34-36; 75-76; 130-132), daiktų ir automobilių apžiūros protokolais (T. 1., b.l. 47; 146-148; 160-161; T. 2., b.l. 83-85; 136-137), vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolais (T. 1., b.l. 62-63; 65-75; T. 2., b.l. 11, 12-20), taip pat policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (T. 1., b.l. 36-37; 51) ir specialistų išvadomis (T. 1., b.l. 35; T. 2., b.l. 40-42; 45).

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamojo A. I. kaltė svetimo turto pagrobimu, įsibraunant į patalpą ir saugomą teritoriją, taip pat didelės vertės svetimo turto pagrobimu ir tyčiniu nedidelės vertės svetimo turto sugadinimu, o kaltinamojo N. A. kaltė didelės vertės svetimo turto pagrobimu ir svetimo turto pagrobimu, įsibraunant į patalpą, yra neabejotinai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, o BK 178 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad pagal šį įstatymą baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Didelės vertės turto sąvoka yra išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kaltinamieji A. I. ir N. A., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrai, nukentėjusiajam I. G. priklausantį turtą pagrobė, įsibrovę į nukentėjusiajam priklausantį garažą (patalpą), o įsibrovę į aptvertą gyvenamojo namo kiemą (saugomą teritoriją), pagrobė nukentėjusiajai A. N. priklausantį automobilį ir kitą turtą, kurio bendra vertė yra 17 910 eurų, todėl kaltinamųjų A. I. ir N. A. veika, pagrobiant I. G. priklausantį turtą atitinką požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi svetimą turtą jie pagrobė įsibrovę į patalpą, o kaltinamųjų veika, pagrobiant nukentėjusiosios A. N. turtą, atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, kadangi jie pagrobė didesnės nei 250 MGL (9 415 €) vertės svetimą turtą. Kaltinamojo A. I. veika, pagrobiant nukentėjusiesiems V. K., J. J., R. S. ir A. B. priklausantį turtą, taip pat atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas tyčia, pagrobė nukentėjusiajai V. K. priklausantį turtą, tame tarpe ir automobilį, įsibraudamas į gyvenamąjį namą (patalpą), J. J. priklausantį turtą, įsibraudamas į butą (patalpą), A. B., įsibraudamas į gyvenamąjį namą (patalpą), o nukentėjusiajai R. S. priklausantį turtą, tame tarpe ir automobilį, įsibraudamas į gyvenamąjį namą (patalpą). Be to, kaltinamasis A. I., įsibraudamas į nukentėjusiosios R. S. gyvenamąjį namą, tyčia sugadino nukentėjusiajai priklausantį nedidelės vertės (BK 190 straipsnio 1 dalis) turtą, todėl ši kaltinamojo A. I. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė, įsibrovus į nukentėjusiosios R. S. gyvenamąjį namą) ir 187 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytos vieninga tyčia, kaltinamajam A. I. siekiant vieningo nusikalstamo tikslo – svetimo turto pagrobimo, o svetimo turto tyčinis sugadinimas nebuvo savitiksliu dalyku, tai buvo tik tam tikra sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama pagrindinio tikslo – pagrobti svetimą turtą, todėl teismas šiuos kaltinamojo A. I. veiksmus kvalifikuoja kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, sutaptį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų A. I. ir N. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo jie pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į kiekvieno iš kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į konkrečias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme, į tai, kad abu kaltinamieji anksčiau daug kartų teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei, tame tarpe ir ne kartą už kvalifikuotas vagystes, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir vėl yra kaltinami analogiškomis nusikalstamomis veikomis, todėl akivaizdu, kad kaltinamieji A. I. ir N. A. iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė, jie ir toliau ignoruoja teisės aktuose nustatytas taisykles, sistemingai daro nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei veikdami bendrai padarė ir sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, be to, abu kaltinamieji niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio bei nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamiesiems A. I. ir N. A. BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalių sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bei kaltinamajam A. I. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamieji A. I. ir N. A. prisipažino esą kalti, jiems skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. I. ir N. A. prašė teismo leisti jiems atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę kalėjime, kadangi, kaltinamųjų teigimu, jie nori pakeisti savo gyvenimo būdą ir atsisakyti nusikalstamos veikos, o šiam tikslui pasiekti kalėjime jiems gali būti sudarytos palankesnės sąlygos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, o laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio reikalavimais, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi, įstatymas išvardina asmenis, kuriems teismas nuosprendžiu gali paskirti bausmę atlikti kalėjime, šis sąrašas yra išsamus ir negali būti aiškinamas plečiamai, todėl kaltinamųjų A. I. ir N. A. prašymas paskirti jiems atlikti bausmę kalėjime negali būti tenkinamas, kadangi jie nėra kaltinami labai sunkių nusikaltimų padarymu ir jiems negali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje yra numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o sutinkamai su BPK 110 reikalavimais, civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. J. pareiškė 1280 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 59-60), nukentėjusioji V. K. – 295 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 197), A. N. – 2150 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 79-80), o nukentėjusysis I. G. 228,85 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 118-119), kuriais šie nukentėjusieji reikalavo atlyginti jiems padarytą turtinę žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis I. G. papildė savo reikalavimą ir prašė papildomai prie jau pareikšto civilinio ieškinio išieškoti dar ir 70 €, kuriuos jis išleido pagrobtų, o vėliau jam grąžintų dviračių remontui. Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo priimtas dar ir civilinio ieškovo S. I. AS civilinis ieškinys, kuriuo jis prašė išieškoti iš kaltinamojo A. I. 3824 € turtinę žalą, kurią S. I. AS turėjo, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajai V. K. dėl pagrobto jai priklausančio turto.

Nukentėjusiųjų J. J., V. K., A. N. ir I. G. pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, kadangi sutinkamai su BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą, o kaltinamieji A. I. ir N. A. su nukentėjusiųjų pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, ieškinių dydžio neginčijo, todėl nukentėjusiųjų J. J., V. K., A. N. ir I. G. pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti patenkinti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio reikalavimais, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Iš civilinio ieškovo – draudimo bendrovės S. I. AS (toliau ir – draudimo bendrovė) pateiktų dokumentų matyti, kad ši draudimo bendrovė dėl kaltinamojo A. I. padarytos nusikalstamos veikos išmokėjo nukentėjusiajai V. K. 3 824 € dydžio draudimo išmoką, t.y. V. K. draudimo bendrovė atlygino dalį kaltinamojo A. I. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, todėl civilinis ieškovas S. I. AS turi teisę iš kaltinamojo A. I. reikalauti atlyginti civilinio ieškovo turėtas išlaidas žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje laikomus daiktus:

dviejų raktų ryšulį su „W‘ formos pakabuku, keturių raktų ryšulį su metaliniu žiedu, pilkos spalvos pultas „Ryterna“, pilkos spalvos pultas su keturiais mygtukais, stiklo daužiklis, USB laido jungtis ir raudonos spalvos krepšys (T. 1., b.l. 153-154);stiklo daužiklis, čekis, nuoplova nuo alaus butelio, mikro objektai, dėžėje esantys įvairūs rūbai (T. 1., b.l. 164-165);nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, bei mikro objektai ir plaukų pavyzdžiai, o taip pat trys kompaktinės plokštelės ir kompaktinės plokštelės dėžė, bei trys daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (T. 2., b.l. 94-95);rankinėje esančius daiktus - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), pakelį cigarečių „LD“ su penkiomis cigaretėmis, peilį, žibintuvėlį, žnyples, tris „Tele2“ korteles, „Pildyk“ kortelę, „Omnitel“ kortelę, „Bitė“ kortelę, „Lukoil“ kortelę, Mosaic kortelę, darbo ieškančio asmens atmintinę (T. 2., b.l. 148-149), o taip pat

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdyboje laikomus kvapus (T. 1., b.l. 167) ir kvapų pėdsakus (T. 2., b.l. 97), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, kurių negalima suvartoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o rankinėje su daiktais laikomą juodos spalvos piniginę, kurioje yra gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas A. I., „(duomenys neskelbtini)“ paskolos kvitai Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo įkeitimo bilietai Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banko mokėjimų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banko PIN kodų rinkinio kortelė, taip pat pačią rankinę, kurioje yra laikomi šie daiktai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga grąžinti kaltinamajam A. I. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamiesiems A. I. ir N. A. yra paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kaip minėta, abu kaltinamieji ne kartą yra teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei, šiuos jiems inkriminuojamus nusikaltimu jie padarė, praėjus trumpam laiko tarpui po jų paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, be to, kaltinamieji nedirba ir neturi nei legalaus pragyvenimo šaltinio, nei nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl, būdami laisvėje ir siekdami įgyti lėšų pragyvenimui, jie gali daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei, o taip pat į tai, kad jiems už padarytas nusikalstamas veikas skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas mano, jog kaltinamieji A. I. ir N. A., būdami laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas nuosavybei arba siekdami išvengti terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pasislėpti nuo teismo nuosprendį vykdančių pareigūnų. Taigi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir siekdamas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti netrukdomą šio teismo nuosprendžio, kuriuo kaltinamiesiems A. I. ir N. A. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, įvykdymą, teismas daro išvadą, kad kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) turi būti palikta galioti ir nustatytas suėmimo terminas.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti du Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir - Tarnyba) prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų šioje baudžiamojoje byloje išieškojimo tiek iš kaltinamojo A. I., tiek iš kaltinamojo N. A..

Tarnybos prašymuose dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t.y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, kaltinamiesiems A. I. ir N. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas), todėl gynėjų dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamųjų A. I. ir N. A., šiuo atveju, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

A. I. (A. I.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (penkios nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajam I. G. priklausančio turto pagrobimą, - laisvės atėmimą dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimą trejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajai V. K. priklausančio turto pagrobimą, - laisvės atėmimą dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajai J. J. priklausančio turto pagrobimą, - laisvės atėmimą dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajai R. S. priklausančio turto pagrobimą, - laisvės atėmimą dvejiems metams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, - areštą trisdešimčiai parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajai A. B. priklausančio turto pagrobimą, - laisvės atėmimą dvejiems metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis kaltinamajam A. I. paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, o bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, apimant griežtesne bausme (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), kaltinamajam A. I. (A. I.) paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą penkeriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo nuosprendžiu A. I. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. balandžio 11 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į A. I. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą ir suėmimą) nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę A. I. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. balandžio 11 d.

N. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimą dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, - laisvės atėmimą trejiems metams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis kaltinamajam N. A. paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo nuosprendžiu N. A. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. balandžio 11 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į N. A. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą ir suėmimą) nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę N. A. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. balandžio 11 d.

Išieškoti iš A. I. ir N. A. solidariai nukentėjusiojo I. G. naudai 298,85 € (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 85 centus) turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiosios A. N. naudai 2150 € ( du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš A. I. nukentėjusiosios J. J. naudai 1280 € (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, o V. K. njaudai 295 € (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo. Taip pat ir A. I. išieškoti civilinio ieškovo S. I. AS naudai 3824 € (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš A. I. ir N. A. atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje laikomus daiktus: dviejų raktų ryšulį su „W‘ formos pakabuku, keturių raktų ryšulį su metaliniu žiedu, pilkos spalvos pultą „Ryterna“, pilkos spalvos pultą su keturiais mygtukais, stiklo daužiklį, USB laido jungtį ir raudonos spalvos krepšį; stiklo daužiklį, čekį, nuoplovą nuo alaus butelio, mikro objektus, dėžėje esančius įvairius rūbus; nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais bei mikro objektus ir plaukų pavyzdžius, o taip pat tris kompaktinės plokšteles ir kompaktinės plokštelės dėžę, bei tris daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais bei rankinėje esančius daiktus - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ IMEI (duomenys neskelbtini), pakelį cigarečių „LD“ su penkiomis cigaretėmis, peilį, žibintuvėlį, žnyples, tris „Tele2“ korteles, „Pildyk“ kortelę, „Omnitel“ kortelę, „Bitė“ kortelę, „Lukoil“ kortelę, Mosaic kortelę, darbo ieškančio asmens atmintinę, o taip pat Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdyboje laikomus kvapus ir kvapų pėdsakus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rankinėje su daiktais laikomą juodos spalvos piniginę, kurioje yra gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas A. I., „(duomenys neskelbtini)“ paskolos kvitai Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo įkeitimo bilietai Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banko mokėjimų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), DNB banko PIN kodų rinkinio kortelė, taip pat pačią rankinę, kurioje yra laikomi šie daiktai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam A. I..

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.