- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-399-487/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46672-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- N. A., A. I.
- Nukentėjusysis
- I. G., V. K., J. J., R. S., A. B.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Aldevinas Švedas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės), Gintaro Dzedulionio, Aleno Piesliako, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. A. ir prokuroro Gedvydo Vaivados apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas N. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2017 m. balandžio 11 d.
N. A. palikta ta pati kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajam I. G. priklausančio turto pagrobimą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajai V. K. priklausančio turto pagrobimą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajai J. J. priklausančio turto pagrobimą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajai R. S. priklausančio turto pagrobimą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nukentėjusiajai A. B. priklausančio turto pagrobimą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir A. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. I. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas A. I. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2017 m. balandžio 11 d.
A. I. palikta ta pati kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017 m. balandžio 11 d.
Iš nuteistųjų N. A. ir A. I. solidariai priteista nukentėjusiojo I. G. naudai 298,85 Eur, nukentėjusiosios A. N. naudai 2150 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Iš nuteistojo A. I. priteista nukentėjusiosios J. J. naudai 1280 Eur, V. K. naudai 295 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Iš nuteistojo A. I. priteista civilinio ieškovo Seesam Insurance AS naudai 3824 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. I. ir N. A. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 2 d. 18.00 val. iki 2016 m. spalio 3 d. 7.15 val. (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, N. A. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, A. I., pakėlęs gyvenamojo namo garažo vartus, įsibrovė į nukentėjusiajam I. G. priklausantį garažą ir atidaręs ten stovėjusio I. G. priklausančio 6250 eurų vertės automobilio Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) variklio dangtį, jungė akumuliatoriaus jungtis, tikslu pagrobti automobilį bandė jį užvesti, tačiau nebaigė veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio, tokiu būdu, A. I. ir N. A., veikdami bendrininkų grupėje, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam I. G. priklausantį 6250 eurų vertės turtą, o po to, tęsdami savo nusikalstamą veiką, jiems nepavykus užvesti ir pagrobti I. G. priklausančio automobilio, iš garažo pagrobė nukentėjusiajam I. G. priklausančius: 110 eurų vertės žoliapjovę „Bosch“; 115,85 eurų vertės elektrinį grandininį pjūklą „Makita“; 100 eurų vertės vyrišką dviratį, 100 eurų vertės dviratį „Pegasus“ ir moterišką dviratį - 100 eurų vertės, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupėje, A. I. ir N. A., įsibrovę į patalpą, pagrobė svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam I. G. 525,85 eurų dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. I. ir N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2. Taip pat A. I. ir N. A. nuteisti už tai, kad 2016 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 01.50 val. iki 02.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami bendrininkų grupėje, N. A. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, A. I. įsibrovė į aptvertą gyvenamojo namo kiemą, kur atidarė nukentėjusiajai A. N. priklausančio, 16 000 eurų vertės, automobilio Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neužrakintas dureles, pateko į vidų, surado šio automobilio 100 eurų vertės užvedimo spynelės raktą, kuriuo užsivedė automobilį ir jį pagrobė su jame buvusiais, nukentėjusiajai A. N. priklausančiais daiktais: 1000 eurų grynųjų pinigų, du bakelius automobilinės alyvos, bendros 50 eurų vertės, šešias pagalves, bendros 100 eurų vertės, 30 eurų vertės kuprinę, 30 eurų vertės automobilinį kvapą, 150 eurų vertės moteriškus kvepalus „Hermes“, 90 eurų vertės automobilinį keltuvą, keturis automobilio rato varžtus, bendros 20 eurų vertės, 10 eurų vertės automobilinį ratų raktą, 300 eurų vertės moteriškus kvepalus „Amoage“, 30 eurų vertės mobiliojo ryšio telefono "iPhone" pakrovėją, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupėje, A. I. ir N. A. pagrobė nukentėjusiajai A. N. priklausantį didelės vertės turtą, padarydami nukentėjusiajai 17 910 € dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. I. ir N. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
3. A. I. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 8 d. 00.00 val. iki 08.00 val. (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, pakėlęs gyvenamojo namo garažo vartus, įsibrovė į nukentėjusiajai V. K. priklausantį gyvenamąjį namą, kur nuo prieškambaryje esančios lentynos pagrobė automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelės raktą - 113 eurų vertės su 20 eurų vertės kiemo vartų pultu, 175 eurų grynųjų pinigų, iš V. K. priklausančio rankinuko 100 eurų grynųjų pinigų, po to, pasinaudojęs pagrobtu automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelės raktu, atrakino, užvedė ir pagrobė kieme stovėjusį nukentėjusiajai V. K. priklausantį 8 000 eurų vertės automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais V. K. priklausančiais daiktais: 100 eurų vertės vaikiška kėdute „Maxi Cosi“, 20 eurų vertės gesintuvu, 10 eurų vertės vaistinėle, 5 eurų vertės geltona liemene, tokiu būdu A. I. pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai V. K. 8543 turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
4. Taip pat A. I. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. 10.00 val. iki 2016 m. spalio 11 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, buto durų spynoje paliktais raktais atrakinęs spyną ir tokiu būdu įsibrovęs į buto vidų, pagrobė nukentėjusiajai J. J. priklausančius: 300 eurų vertės televizorių „Samsung“ LED 97226, 40 eurų vertės dulkių siurblį, 150 eurų vertės mikrobangų krosnelę, 300 eurų vertės grąžtų rinkinį „Bosch“, 200 eurų vertės benzininį pjūklą, 70 eurų vertės akumuliatorinį grąžtą, 200 eurų vertės garso kolonėlę su stiprintuvu „JBL“ ir svarmenis - 20 eurų vertės, tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai J. N. 1280 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
5. Taip pat A. I. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 12 d. 22.00 val. iki 2016 m. spalio 13 d. 06.00 val. (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, išstūmė ir sugadino 120,02 eurų vertės gyvenamojo namo garažo plastikinį langą, pro kurį įsibrovė į nukentėjusiajai R. S. priklausantį garažą, per kurį pateko į gyvenamąjį namą ir iš pirmame aukšte esančio kambario pagrobė R. S. priklausančius: 170 eurų vertės televizorių „Samsung“, 500 eurų vertės nešiojamą kompiuterį „Asus“, o iš R. S. priklausančios rankinės pagrobė automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 20 eurų vertės užvedimo spynelės raktą, 30 eurų vertės odinę piniginę su joje buvusiais 20 eurų grynųjų pinigų, 20 eurų vertės R. S. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, 14 eurų vertės R. S. vardu išduota asmens tapatybės kortele, taip pat iš garažo pagrobė bendros 100 eurų vertės garso sistemą „Samsung“, 150 eurų vertės grotuvą „Samsung“, po to pasinaudojęs pagrobtu automobilio Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelės raktu, atrakino, užvedė ir pagrobė kieme stovėjusį nukentėjusiajai R. S. priklausantį 5000 eurų vertės automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais R. S. priklausančiais daiktais: 421,00 eurų vertės fotoaparatu „Nikon“, 20 eurų vertės fotoaparato dėklu, tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą bei tyčia sugadino svetimą nukentėjusiajai R. S. priklausantį nedidelės - 120,02 eurų - vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
6. Taip pat A. I. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 13 d. 19.45 val. (duomenys neskelbtini), tikslu pagrobti svetimą turtą, pro pradarytą gyvenamojo namo rūsio langą įsibrovė į nukentėjusiajai A. B. priklausantį gyvenamąjį namą ir nuo virtuvėje esančio stalo pagrobė A. B. priklausančius: 30 eurų vertės juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia vertės neturinčia SIM kortele, taip pat nuo pirmojo aukšto kambaryje esančio stalo pagrobė 20 eurų vertės pilkos spalvos mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusia vertės neturinčia SIM kortele, tokiu būdu, įsibrovęs į patalpą, A. I. pagrobė svetimą turtą, padarydamas nukentėjusiajai A. B. 50 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais A. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai
7. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas draudimo bendrovės Seesam Insurance AS civilinis ieškinys, ieškinį paliekant nenagrinėtą. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamųjų veiksmais draudimo bendrovei tiesiogiai žala nebuvo padaryta. Teismas priteisė iš A. I. sumą, kurią draudimo bendrovė buvo išmokėjusi nukentėjusiajai V. K.. Taigi, teismas tenkino draudimo bendrovės regresinį reikalavimą, nors pagal suformuotą teismų praktiką regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami. Draudimo bendrovė Seesam Insurance AS negalėjo būti pripažinta civiliniu ieškovu, o jos pareikštas civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas.
8. Nuteistasis N. A. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į 178 straipsnio 2 dalį, nes nukentėjusioji A. N. teismui nepateikė jokių automobilio vertę pagrindžiančių dokumentų. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje jam ir A. I. solidariai priteista 2150 eurų turtinė žala nukentėjusiosios A. N. naudai, kadangi automobilį vairavo ir apgadino ne jis, o jo bendrininkas A. I..
Atsiliepimo argumentai
9. Atsiliepimu civilinio ieškovo Seesam Insurance AS įgaliotas atstovas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, kadangi civilinio ieškovo reikalavimas išnagrinėtoje byloje buvo ne regresinis, o subrogacinis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį nagrinėjo baudžiamojoje byloje ir išsprendė. Skunde kaip taikytinas precedentas nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis tokiu nelaikytina, kadangi yra priimta skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Civilinio ieškovo atstovas atkreipia dėmesį, kad situacija, kai prašoma spręsti dėl žalos nukentėjusiajam atlyginimo, kiek neatlygino draudimo bendrovė, tačiau dėl to paties delikto draudimo bendrovei atlygintinos žalos klausimą baudžiamajame procese prašoma palikti nenagrinėtu, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.
Šalies argumentai
10. Teismo posėdyje nuteistasis N. A. atšaukė pateiktą apeliacinį skundą. Jam išaiškinus apeliacinio skundo atsisakymo pasekmes, nuteistasis N. A. nurodė, kad šias pasekmes suprato, bei pakartotinai patvirtino, jog pateiktą apeliacinį skundą atšaukia. Dėl prokuroro apeliacinio skundo nurodė, kad palaiko prokuroro poziciją draudimo bendrovės ieškinį panaikinti.
11. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą ir pakeisti nuosprendį, konstatavus, kad žala tiesiogiai draudimo bendrovei nebuvo padaryta ir pagal suformuotą teismų praktiką toks draudimo bendrovės ieškinys baudžiamojoje byloje negalėjo būti nagrinėjamas.
12. Nuteistasis A. I. ir jo gynėjas, taip pat nuteistojo N. A. gynėjas palaikė prokuroro apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Nuteistojo N. A. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas pagal jo apeliacinį skundą nutraukiamas.
14. Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
16. Baudžiamojoje byloje nuteistasis N. A. buvo pateikęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis N. A. atšaukė pateiktą apeliacinį skundą. Jam buvo išaiškintos apeliacinio skundo atšaukimo pasekmės. Nuteistasis patvirtino, kad šias pasekmes suprato ir apeliacinį skundą atšaukia.
17. BPK 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis N. A. realizavo teisę atsisakyti apeliacinio skundo, BPK 316 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas nepažeistas, sprendžia, kad yra pagrindas priimti nuteistojo N. A. apeliacinio skundo atšaukimą. N. A. apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas dėl nuteistojo apeliacinio skundo nutraukiamas (BPK 316 straipsnio 5 dalis).
18. Prokuroras apeliaciniu skundu prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas draudimo bendrovės Seesam Insurance AS civilinis ieškinys, ieškinį paliekant nenagrinėtą. Prokuroro teigimu, kaltinamųjų veiksmais draudimo bendrovei tiesiogiai žala nebuvo padaryta, teismas tenkino draudimo bendrovės regresinį reikalavimą, nors pagal suformuotą teismų praktiką regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami.
19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti, todėl apeliacinis skundas tenkinamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas civilinio ieškovo Seesam Insurance AS civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, t. y. priteisdamas iš A. I. civilinio ieškovo Seesam Insurance AS naudai turtinės žalos atlyginimui 3824 eurų, kuriuos draudimo bendrovė buvo išmokėjusi nukentėjusiajai V. K., pažeidė BPK 109 straipsnio reikalavimus.
20. Pažymėtina, kad nuteistojo A. I. nusikalstama veika tiesiogiai žala draudimo bendrovei Seesam Insurance AS nebuvo padaryta, draudimo bendrovė 3636 eurų žalos atlyginimą nukentėjusiajai V. K. sumokėjo, vykdydama įsipareigojimus pagal automobilio Toyota KASKO draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Taigi, šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai (subrogaciniai) ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, kadangi baudžiamasis procesas negali būti naudojamas civilinio pobūdžio ginčui tarp nepagrindinių baudžiamojo proceso dalyvių išspręsti.
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o būtent, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-269/2014, sprendžia, kad Seesam Insurance AS baudžiamojoje byloje negalėjo būti pripažintas civiliniu ieškovu, pirmosios instancijos teismas draudimo bendrovės Seesam Insurance AS baudžiamojoje byloje pateiktą civilinį ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą, konstatavęs, kad draudimo bendrovės regresiniai (subrogaciniai) reikalavimai už padarytą žalą atsakingam, kaip nusikaltimą padariusiam, asmeniui gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka.
22. Atsiliepimu civilinio ieškovo Seesam Insurance AS įgaliotas atstovas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, kadangi civilinio ieškovo reikalavimas išnagrinėtoje byloje buvo ne regresinis, o subrogacinis. Atsiliepime argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį nagrinėjo ir išsprendė, o skunde nurodyta kaip taikytinas precedentas Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis tokiu nelaikytina, kadangi yra priimta skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu.
23. Su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu dėl taikytino precedento nesutiktina. Nepaisant to, kad paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamai situacijai, visgi minėtoje nutartyje išaiškinta, kokių asmenų pareikšti civiliniai ieškiniai negali būti nagrinėjami baudžiamajame procese, t. y. asmenų, kuriems žala nebuvo padaryta tiesiogiai nusikalstamais veiksmais. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija), neišskirta regreso ir subrogacijos institutų skirtumų, sistemiškai aiškinant tiek regreso, tiek subrogacijos teisę, šios abi prievolės kildinamos iš tos pačios reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui regreso tvarka teisės instituto. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas kaip teismo precedentu remtis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje suformuluotas aiškus principas, kad regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese negali būti nagrinėjami. Nors civilinio ieškovo atsiliepime minima, kad šioje byloje buvo pareikštas subrogacinis reikalavimas, konstatuotina, kad šiuo atveju nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta tiesiogiai civiliniam ieškovui – draudimo bendrovei.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 109 straipsnio reikalavimus, t. y. nepagrįstai išplėtė asmenų, turinčių teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese ratą, pripažindamas civiliniu ieškovu draudimo bendrovę. Pastaroji pagal BPK 109 straipsnį negali būti pripažįstama asmeniu, patyrusiu turtinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos priteisimo draudimo bendrovei Seesam Insurance AS iš nuteistojo A. I. keistinas ir draudimo bendrovės Seesam Insurance AS civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Draudimo bendrovės regresiniai (subrogaciniai) reikalavimai atsakingam už padarytą žalą asmeniui gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, paduodant civilinį ieškinį teisme.
25. Baudžiamojoje byloje yra gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. birželio 9 d. pažymos, kuriomis prašoma, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 49,22 eurus iš kaltinamojo A. I. ir 86,85 eurus iš kaltinamojo N. A. valstybės naudai.
26. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
27. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, privalo dalyvauti tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistiesiems A. I. ir N. A. buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Dėl pastarosios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 49,22 eurus iš nuteistojo A. I. ir 86,85 eurus iš nuteistojo N. A. netenkinamas.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo A. I. civilinio ieškovo Seesam Insurance AS naudai turtinės žalos atlyginimui3824 eurų, kuriuos draudimo bendrovė buvo išmokėjusi nukentėjusiajai V. K., pažeidė BPK 109 straipsnio reikalavimus, dėl ko skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 316 straipsnio 5 dalimi,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį dalyje - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo A. I. priteista civilinio ieškovo Seesam Insurance AS naudai 3824 eurų turtinės žalos atlyginimui ir Seesam Insurance AS civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistojo N. A. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl nuteistojo apeliacinio skundo nutraukti.