- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-30
- Bylos Nr.
- e2YT-24271-433/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18734-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- M. O.
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Darius Katauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos M. O. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys Valstybės įmonė „Turto bankas“, A. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos M. O. vyras K. G.. Testamento K. G. nepaliko. Kitų palikimą priėmusių įpėdinių nėra. K. G. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto esančio Vilniuje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo šiuo atveju yra K. G. pilnametė dukra A. G., tačiau jį pretenzijų į palikimą nereiškia. Pagal LR CK 5.50 straipsnio 4 dalį M. O. turėjo pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas visuotinas karantinas ir notarinės kontoros nedirbo ji neturėjo galimybės laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. M. O. bandė tai padaryti, bet jai buvo paaiškinta, kad karantino metu notarė nepriima. Pareiškėja nurodo, kad jos nuomone 3 mėnesių terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių ir pasiremdama LR CK 5.57 straipsniu prašo šį terminą pratęsti. Be to, pareiškime nurodoma, kad terminas palikimui priimti praleistas nedaug. Pareiškėja prašo pratęsti jai praleistą 3 mėnesių terminą jos vyro K. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo K. G. palikimo perėjimą valstybei. Nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl K. G. palikimui priimti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo A. G. pateiktame atsiliepime nurodo, kad su pareiškimu sutinka, jokių pretenzijų dėl tėvo palikimo neturi.
Teismo posėdžio metu pareiškėja M. O. bei jos atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį patenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime išdėstytas aplinkybes.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja M. O., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). A. G. yra M. O. ir K. G. dukra. Pareiškėja per nustatyta 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo po sutuoktinio K. G. mirties priėmimo kreiptis negalėjo dėl šalyje paskelbto karantino.
Pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011; etc.). Taigi, kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Taigi, kaip minėta, vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Antra, paminėtini aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai bei nagrinėjamam ginčui aktualios materialiosios teisės normos.
Pagal LR CK 5.50 straipsnį, įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CPK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. LR CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad LR CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodytos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės yra svarbios termino praleidimui pateisinti. LR CPK 182 straipsnio 1 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis. Visiems žinoma aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo, Lietuvos respublikos teritorijoje buvo paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir nuo 2020 m. kovo 16 d. 00 valandos šalyje įvestas karantino režimas. Karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo atšauktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nuo 2020 m. birželio 16 d. Karantino metu buvo sustabdytas tiesioginis asmenų aptarnavimas valstybinėse įstaigose bei institucijose. Būtent dėl susiklosčiusios situacijos bei faktinių aplinkybių, pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės laiku kreiptis į notarą dėl palikimo po sutuoktinio mirties priėmimo.
Prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotieji asmenys nepareiškė.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsniu, kuriame nustatyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (LR CK 5.57 straipsnis).
Pareiškėja turi teisę paveldėti K. G. turtą. Aukščiau minėta, kad ginčo dėl teisių į palikimą nėra, nes pareiškėjos dukra A. G. - pretendentė į tėvo palikimą, pareiškė, kad jokių pretenzijų į tėvo paliktą turtą neturi. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (LR CK 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 577 - 578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai M. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą iki 2021 m. sausio 29 d. palikimui, atsiradusiam po jos sutuoktinio K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.