Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2019 m. birželio 24 d., apie 05.37 val., Vilniuje, Pelesos gatvėje, ties 35-u namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sėdo už vairo girtas, buvo sustojęs, norėjo padangą pakeisti, privažiavo policijos pareigūnai. Pripūtė 2,5 promiles. Gėrė prieš vairavimą visą dieną, birželio 23 d. šventė savo gimtadienį, atsikėlė ir važiavo. Anksčiau baustas administracine tvarka. Savo elgesį vertina negerai, šiai dienai pajamos yra minimalios, gyvenu su sugyventine ir jos vaiku. Nežino, kaip galės sumokėti tokią sumą, neturės tokių pinigų. Norėtų arešto arba viešųjų darbų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2019 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog apie 05.35 val. gavo pranešimą, jog Vilniaus m. sav., Pelesos g., įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą Pelesos g. – Zanavykų g. sankryžoje sulaikė vairuotoją, kuriame nustatė sunkų girtumą – 2,54 prom., antru tikrinimu nustatytas 2,50 prom. girtumas (b. l. 9).

Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad City Bee automobilio VW , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus atsitrenkė į šaligatvį (b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. G. parodė, kad 2019 m. birželio 24 d., apie 05.30 val., vairuodamas automobilį, važiavo nuo Belmonto link stoties. Vežė draugę namo. Privažiavęs viaduką, kuriuo važiuoja traukiniai, norėdamas įsukti po juo, kai dar stovėjo sankryžoje ir laukė kol užsidegs žalias signalas ir jis galės pasukti į kairę, atkreipė dėmesį į priešpriešais stovėjusį automobilį VW Golf, su City Bee logotipais. Į jį atkreipė dėmesį todėl, kad užsidegus žaliam signalui jis nepajudėjo iš vietos, toliau stovėjo. Jis pasuko į kairę po viaduku, po to pasuko į dešinę ir pradėjo važiuoti Pelesos gatve. Tuo metu anksčiau pastebėtas VW Golf su City Bee logotipais pasivijo juos ir aplenkė. Matė kaip šitas automobilis įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį ir atsitrenkė į kairiojo šaligatvio bortą, pramušė priekinį kairės pusės ratą. Po šito automobilis VW Golf sustojo viešojo transporto sustojime, taip pat priešingos krypties eismo dalyje. Jis sustabdė savo automobilį viešojo transporto sustojime savo važiavimo krypties pusėje ir stebėjo automobilį VW Golf. Matė kaip iš automobilio VW Golf iš vairuotojo vietos išlipo jaunas vyras, apsirengęs raudona maikute. Jis nuėjo prie automobilio bagažinės ir ją atidarė, mano, ieškodamas atsarginio rato. Jo nesuradęs grįžo į savo vietą, t. y. sėdo prie vairo ir vėl pajudėjo. Iš pradžių jis privažiavo prie jo automobilio ir sustojo už jo, po ko vėl pajudėjo Pelesos gatve, vėl įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kažkiek pavažiavo į priekį ir vėl sustojo, nes automobilis dėl pradurto rato nevažiavo. Policijai apie įtartinai vairuojantį vyrą jis pranešė po to, kai pamatė, kaip jis atsitrenkė į kairįjį šaligatvio bortą, todėl pareigūnai prie sustojusio automobilio VW Golf privažiavo po kelių minučių. Jis pareigūnams paaiškino, kad vyras su raudona maikute vairavo automobilį VW Golf. Pareigūnui nurodžius, surašė paaiškinimą apie tai ką matė (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. J. parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., vakare kartu su draugais ir pažįstamais pradėjo švęsti savo gimtadienį. Jie buvo pas vieną iš draugų Žirmūnų mikrorajone. Iki ryto vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Ryte nutarė važiuoti namo. Išėjo su vienu iš pažįstamų (vardo pavardės neprisimena) į lauką. Pamatęs stovintį netoli automobilį VW Golf su logotipais City Bee, nutarė pasivažinėti. Sutvarkė mobiliuoju telefonu visus pajungimus ir atsirakinus automobiliui įsėdo į jį prie vairo. Pažįstamas sėdo šalia. Jie važinėjo po miestą. Važiuojant Pelesos gatve, jis įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį ir atsitrenkė į kairiojo šaligatvio bortą, taip pradūrė kairės pusės priekinį ratą. Po šito pavažiavo dar šiek tiek į priekį ir sustojo. Nuėjo pasižiūrėti atsarginio rato bagažinėje, bet ten jo nerado. Netrukus privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnai patikrino jį dėl girtumo alkotesteriu. Į alkotesterį jis pripūtė 2,50 promiles. Po šito jis buvo sulaikytas. Jį nuvežė į policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti, po ko paleido namo. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal LR BK 281-1 str. 1 d. esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi (b. l. 29).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Golf Variant 1.0 TSi BMT Comfortline aut., 2019 laidos, vidutinė rinkos vertė be PVM – 15 174 Eur (b. l. 11). VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkas Luminor Lizingas, o valdytojas UAB „Citybee solutions“ (b. l. 13).

Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose nurodyta, kad D. J. nustatytas 2,50 prom. bei 2,54 prom. neblaivumas (b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtų įrodymų (tarp jų kaltinamojo paaiškinimų teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat vyriausiojo patrulio S. K. tarnybinio pranešimo, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, neblaivumo nustatyto akto, alkotesterio kvitų duomenų) visumos nustatyta, kad kaltinamasis D. J. 2019 m. birželio 24 d., apie 05.37 val., Vilniuje, Pelesos g. ties 35-u namu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šias aplinkybes kaltinamasis pripažino, dėl jų ginčo byloje nėra, todėl teismas išsamiau neanalizuoja minėtų faktinių aplinkybių.

Kaltinamasis nurodė, kad sėdo už vairo girtas, buvo sustojęs, norėjo padangą pakeisti, privažiavo policijos pareigūnai. Pripūtė 2,5 promiles. Gėrė prieš vairavimą visą dieną, birželio 23 d. šventė savo gimtadienį, atsikėlė ir važiavo. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis D. J. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog kaltinamojo D. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo D. J. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios sankcijos: bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 40), baustas administracine tvarka (b. l. 41), duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligas byloje nepateikta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog D. J. dirba, iš jo žodžių gauna minimalų atlyginimą, taip pat teigia, kad gyvena su sugyventine ir jos mažamečiu vaiku. Taip pat teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes – kaltinamasis vairavo transporto priemonę nakties metu, intensyvaus eismo gatvėje, pavojingai – pareigūnai buvo iškviesti pašaliniam asmeniui, kuris pranešė apie kaltinamojo vairuojamą automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,50 prom. neblaivumo laipsnis. Šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šiais savo veiksmais kaltinamasis neabejotinai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Visų pirma, pažymėtina, jog kaltinamojo prašymas skirti jam viešųjų darbų bausmę nėra pagrįstas, nes tokia bausmės rūšis nėra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, o švelnesnės negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas šioje byloje nėra galimas tam nesant jokio pagrindo (BK 62 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat ir kaltinamojo finansinę padėtį bei jo prašymą, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. J. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant didesnį nei minimumas.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, šiam įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas (saugomas prie bylos viršelio) perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 30, 32).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

D. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, artimas maksimaliai šio neblaivumo laipsnio ribai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas tokio neblaivumo, šviesiu paros metu, nedarbo dieną, intensyvaus eismo gatvėje, ką tik vartojęs įvairius alkoholinius gėrimus. Minėta, jog šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo veiksmų pavojingumą, neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie D. J. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į visuomenės interesus bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas trejiems metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 1 dalies aktuali redakcija numato galimybę teismui skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę laikotarpiu nuo 1 iki 5 metų. Teismo vertinimu, 3 metų terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad D. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas Luminor Lizingas, o valdytojas UAB „Citybee solutions“ (b. l. 13), ir kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. J. vairavo ne jam priklausantį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,5 promilės alkoholio. Tokiais veiksmais kaltinamasis ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, taip pat vairuodamas tokios būsenos kėlė grėsmę ir kitiems asmenims.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

Kadangi nagrinėjamu atveju automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, ir nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotina automobilio vertę be PVM atitinkanti pinigų suma – 15 174 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šios sumos išieškojimą iš kaltinamojo nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Kaltinamojo nurodomi argumentai, kad jis gauna minimalų atlyginimą, gyvena su sugyventine ir jos mažamečiu vaiku, nėra pakankami teigti, jog nagrinėjamu atveju konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (15 174 Eur) konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė vieneriems metams nuo jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Be to, pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą 51 parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 34 paroms.

Paskirtą arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019 m. birželio 24 d.

2) išieškoti iš D. J. valstybės naudai automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – 15 174 Eur (penkiolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – panaikinti, ir D. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01407746 perduoti VĮ „Regitra“.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.