Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 51 parų arešto bausmę. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 34 parų arešto. Nustatyta arešto bausmę atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, D. J. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019-06-24.

2) konfiskuotino turto - automobilio VW Golf (v. n. (duomenys neskelbtini) vertės be PVM atitinkančios pinigų sumos – 15 174 Eur išieškojimas valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. J. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2019-06-24, apie 5.37 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio. Policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,50 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

3. Apelianto manymu, baudžiamojo poveikio priemonė savo dydžiu yra neproporcingai didelė, nes jis šiuo metu neturi jokių galimybių ją įvykdyti, net jei jos mokėjimas būtų išdėstytas 5-7 metų laikotarpiui. Pažymi, kad dėl prastos finansinės padėties jo neatstovavo gynėjas, todėl jis neturėdamas teisinio išprusimo gynėsi pats. Dėl patirtos įtampos, teisinių žinių trūkumo negalėjo tinkamai įvertinti ir suprasti visų procese nagrinėjamų klausimų. Pažymi, kad be išieškotinos automobilio vertės jis dar turės atlyginti nuostolius automobilio valdytojai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Citybee solutions“ dėl automobilio apgadinimo bei nuomos taisyklių pažeidimo. Kol kas nuostolių valdytojas į jį nesikreipė, bet nuostoliai gali viršyti 3 000 - 4 000 Eur. Prašo atsižvelgti į tai, kad nepaisant praeityje padarytų klaidų, jis bando būti doru ir sąžiningu piliečiu, jau du mėnesius dirba plytelių klojėju, tačiau jo darbo užmokestis yra minimalus, turi draugę, su kuria planuoja kurti šeimą, gyvena Vilniuje, kur sunku patenkinti visus šeimos poreikius uždirbant minimalų darbo užmokestį. Netenkinus jo skundo, akivaizdu, kad jis negalės sumokėti tokio dydžio baudžiamojo poveikio priemonės, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į jo vienintelį turtą – butą, dėl ko jis ir jo šeima dar labiau įklimps į skolas (papildomai turės padengti ir teismo sprendimo vykdymo išlaidas). Jei būtų tenkintas jo skundas ir išieškotina suma sumažinta iki 5 000 Eur, jis turėtų realią galimybę sumokėti skolą neparduodant buto. Atkreipia dėmesį, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones (su šia baudžiamojo poveikio priemone jis sutinka), sumažėja jo galimybės ir susirasti geriau apmokamą darbą. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017 ir kt., kuriose akcentuojama, kad baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertės išieškojimas teismų praktikoje paprastai vertinamas skirtingai, nes šios situacijos skirtingos, todėl tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti šios teisinės priemonės proporcingumą; kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant ne pačios transporto priemonės, o jos vertės konfiskavimą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas.

4. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Apelianto nuomone, sprendimas išieškoti ne dalį, o visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, neatitinka proporcingumo reikalavimo ir BK 41 straipsnyje keliamų tikslų, todėl yra neteisingas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga, skundžiamo nuosprendžio ir skundo argumentais, teismo posėdyje išklausęs proceso dalyvius, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad sprendimas taikyti automobilio vertės konfiskavimą yra teisingas, tačiau nepakankamai individualizuotas ir suvaržo nuteistojo teises daugiau, negu yra būtina.

7. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tik atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtį padeda įgyvendinti ir baudžiamojo poveikio priemonės (BPK 67 straipsnio 1 dalis). Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

8. Svarbu ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019). EŽTT jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57).

9. Apylinkės teismas sprendimą konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią sumą grindė tuo, kad apeliantas naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė vieneriems metams nuo jo paleidimo iš bausmės atlikimo vietos. Aplinkybes, kad D. J. gauna minimalų atlyginimą, gyvena su sugyventine ir jos mažamečiu vaiku, laikė nepakankamomis teigti, jog vairuoto automobilio visos vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neteisingas, neatitiktų proporcingumo principo.

10. Su šiais apylinkės teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Priešingai nei teigia apylinkės teismas, sprendžiant dėl konfiskuotino turto dydžio, būtina atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį ir pajamas ir įvertinti, ar nustatyto dydžio vertės konfiskavimas neturės pernelyg didelio neigiamo poveikio asmens turtinei padėčiai.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjimu atveju, taikant visos transporto priemonės vertės (15 174 Eur) konfiskavimą, buvo nepakankamai atsižvelgta į nuteistojo D. J. situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą bei pernelyg didelė reikšmė suteikta prieš tai buvusiam kaltininko teistumui. Bylos ir skundo duomenimis D. J. buvo vieną kartą teistas, atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, dalį bausmės (nuo 2012-02-03) atliko pataisos namų – atvirojoje kolonijoje, kurioje nuteistieji laikomi be apsaugos, tik prižiūrimi bei esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, gali išvykti už atvirosios kolonijos ribų. Nuo 2012-02-03 fiksuoti tik du kaltininko teisės pažeidimai, vienas dėl važiavimo visuomeniniu transportu be bilieto, kitas – nagrinėjama nusikalstama veika. Byloje nėra duomenų, kad D. J. būtų linkęs nuolat pažeidinėti įstatymus, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Vertinant D. J. galimybes sumokėti 15 174 Eur, matyti, kad jos yra itin ribotos, nes D. J. dirba tik porą mėnesių, gauna minimalų darbo užmokestį, turi vienintelį nekilnojamąjį turtą, kuris yra ir jo gyvenamoji vieta. Be to, D. J. turės atlyginti automobilio apgadinimo išlaidas jo teisėtam valdytojui ar draudikui, kurios taip pat sudaro dalį automobilio vertės. Taigi, iš išdėstyto matyti, jog D. J. tik pradeda realiai integruotis į visuomenę, pradėjo dirbti, gaunamos pajamos yra nedidelės. Neabejotina, jog jo padaryta nusikalstama veika yra pavojinga ir kelianti realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, tačiau akivaizdu, jog nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus tikslus bei baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos.

12. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad bausmės tikslus pasiekti padės ir apeliantui paskirta antra pagal griežtumą trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas bei BK 68 straipsnyje numatyta vidutinės trukmės baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas kaltininkui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad asmens nubaudimo tikslams pasiekti, įvertinus paskirtos bausmės griežtumą ir dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) trukmę, D. J. turtinę padėtį ir pajamas, bus pakankama D. J. skirti dalies turto vertės konfiskavimą, todėl išieškotina suma mažintina iki 5 000 Eur. Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nuosprendį.

D. J. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo sumą sumažinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) Eur.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-12 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.