Tauragės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto už administracinius nusižengimus, kaltinamo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 493 str. 2 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gruodžio 28 d., apie 15 val. 50 min., Gluosnių g. 4, Šilutės m., šeimos gydytojų centre „Puriena“ R. R., melagingai pranešė, kad 2017-12-27 naktį buvo patekęs į avariją, taip bandydamas gauti iš šeimos gydytojo pateisinamą dokumentą – nedarbingumo pažymą dėl nebuvimo darbe 2017-12-28.

R. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinė teisena nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 636 straipsnio 4 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės nusižengimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, įrodymai, kurie patvirtina padarytą veiką, argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai ir kt. Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo 200 iki 2 000 Eur.

Nurodytos normos dispozicijoje esantys žodžiai apibrėžia du būtinuosius šio pažeidimo sudėties požymius: „žinojimą kad pagalba nereikalinga“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tik tyčinę kaltės formą, o „iškvietimas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Iškviesti specialiąsias tarnybas reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią specialiosios tarnybos privalo reaguoti neatidėliojant išvykstant į įvykio vietą.

Atsakomybė už žinomai melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą buvo numatyta ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje. Aiškindami šio straipsnio nuostatas, teismai yra pasisakę, jog šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu /.../, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise (Šiaulių apygardos teismo administracinio pažeidimo byla Nr. ATP-210-332/2016).

Šiuo atveju nustatyta, kad R. R. iš tiesų buvo susižalojęs griūdamas ir jis pats nuvyko pas medikus, o ne juos išsikvietė. Nuvykęs pas medikus jis neteisingai nurodė paties įvykio aplinkybes, tačiau šių melagingų aplinkybių nurodymas nepaneigia paties susižalojimo fakto ir būtinybės jam kreiptis pas medikus. Be to, kaip paminėta aukščiau, jo veiksmuose nėra vieno iš pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymio – veiksmų, o būtent iškvietimo veiksmų, kurie būtini konstatuojant šio pažeidimo padarymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, R. R. administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, kadangi jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 492 straipsnio 2 dalies požymių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 591 str. 1 d., 635 str. 1 d. 2 p., 644 str., 646 str., teismas

nutaria:

R. R. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ANK 493 str. 2 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.