Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovui Donatui Vėlavičiui,

A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, neteisto,

prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-325-744/2016 m., A. Š. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, ir nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams su transporto priemonės „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

2018 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas A. Š. prašymas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodė, kad ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos yra įvykdytos: yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, nuobaudos taikymo laikotarpiu nebaustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taip pat nurodoma, kad įvertino savo netinkamą bei priešingą teisei elgesį, padarė reikiamas išvadas ir ateityje elgsis teisėtai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su prašymu. A. Š. teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą būnant neblaiviu buvo atimta jau du kartus. Pirmą kartą, po teisės atėmimo, teisės vairuoti transporto priemones terminas buvo sutrumpintas. ATPK 329 straipsnis numatė sąlygas, kada galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones terminą, viena iš jų – asmuo per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nepadarė administracinių teisės pažeidimų, tuo tarpu, A. Š. 2016 m. liepos 14 d. baustas administracine tvarka už administracinį teisės pažeidimą. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Tai yra, VĮ „Regitra“ leis A. Š. perlaikyti teisę vairuoti ne anksčiau, kaip 2026 m. gegužės mėnesį.

A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašymą palaiko, papildomai pasakyti nieko neturi. Teisė vairuoti – pagalba gyvenime, pragyvenimo šaltinis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemonės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas. Šiame kodekse nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 6 straipsnio 1 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, kas sunkina patraukto administracinėn atsakomybėn asmens teisinę padėtį, todėl nagrinėjant A. Š. prašymą taikytinos pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 329 straipsnio nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje nustatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygos ir tvarka, kur numatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas esant šioms sąlygoms: 1) jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo; 2) praėjo ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko; 3) kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, ar kitų svaigiųjų medžiagų – esant Vyriausybės įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog iš ATPK 329 straipsnyje įtvirtintos teisės normos analizės seka, kad paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, būtina įvertinti įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, o taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-1587/2007 ir kt.).

Iš A. Š. prašymo ir prie jo pateiktų dokumentų, nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones priėmimo dienos praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laiko, Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2018 m. kovo 29 d. atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir jam išduotas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas Nr. 0000311, baigė papildomą vairuotojų mokymą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. A. Š. savo prašyme nurodo, kad iš esmės yra įvykdęs visas ATPK 329 straipsnyje nurodytas sąlygas, tame tarpe nuobaudos taikymo laikotarpiu – nebaustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 7 d. pateiktą informaciją A. Š. 2018 m. kovo 6 d. buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, A. Š. 2016 m. liepos 14 d. buvo baustas už dar vieną administracinį teisės pažeidimą, kuris šiuo metu jau yra nebegaliojantis, t. y. A. Š. teisės atėmimo laikotarpiu padarė ir buvo baustas už du administracinius teisės pažeidimus. ATPK 329 straipsnyje, yra nurodyta, kad vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, t. y. nėra detalizuota kokio pobūdžio teisės pažeidimo. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad A. Š. nėra įvykdęs visų ATPK 329 straipsnyje nurodytų sąlygų.

Atkreiptinas dėmesys, kad net ir aukščiau paminėtų imperatyvių įstatyminių sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, egzistavimas, savaime nesudaro pagrindo trumpinti paskirtąjį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, turi būti tiriama ne tik tai, ar egzistuoja ATPK 329 straipsnyje paminėtos formalios sąlygos, bet vertintina visuma byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remiantis sprendžiama, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Tokiu būdu būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, jo elgesį nuobaudos vykdymo metu ir pan. Būtina atsižvelgti ir į tai, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-831/2012). Taigi, tokiu, kaip šiuo atveju, yra reikšminga visuma aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, jog ir sutrumpintus nuobaudos terminą, bus pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai, nes specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, įtvirtintas ATPK 329 straipsnyje, iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Kartu pažymėtina, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo pobūdžio, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, savaime nėra pripažįstama ypatinga aplinkybe ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant nei administracinės atsakomybės švelninimo, nei atimtos teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo klausimą (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini)135/201.). Beje, ši taisyklė taikytina net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N3–1378/2007).

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, o įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-84-116/2013). Įvertinus išdėstytą, teismas šiuo atveju neturi pagrindo pripažinti, kad A. Š. patiriami neigiami padariniai dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones – apsunkintas patekimas į darbą, yra pagrindas sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Be to, kaip nurodyta aukščiau A. Š. nėra įvykdęs visų ATPK 329 straipsnyje nurodytų sąlygų.

Nagrinėjamu atveju, teismas ypač reikšminga aplinkybe laiko tai, kad A. Š. 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu nubaustas būtent už vairavimą transporto priemonės esant lengvo girtumo laipsnio, – jam buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas, ir tokio pobūdžio pažeidimą padarė ne pirmą kartą, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam 2014 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, - 1000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, o 2015 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi terminas buvo sutrumpintas iki 9 (devynių) mėnesių. Būtent pastarieji duomenys liudija, jog A. Š. neabejotinai žinojo ne tik apie galiojančius įstatymo reikalavimus, neleistinumą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, apie kylančias neigiamas pasekmes ir griežtas teisines sankcijas.

Minėti duomenys vienareikšmiai patvirtina, jog jis kritiškai savo elgesio neįvertino. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog nevienkartinis vieno iš pačių šiurkščiausių pažeidimų – vairavimo esant neblaiviam – darymas leidžia spręsti, jog A. Š. ignoruoja visos visuomenės interesą į saugias eismo sąlygas ir visuotinį teisės normų laikymąsi. Todėl akivaizdu, jog itin griežtos neigiamos pasekmės asmenims, kurie vairuoja transporto priemones neblaivūs, yra siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Net ir tuo atveju, kai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tačiau tokio pobūdžio pažeidimai yra nevienkartiniai, t. y. asmuo praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus, teismų praktikoje vertinami griežtai ir skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas netrumpinamas (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)282/2017 ir kt.). Todėl, teismo vertinimu, prašymo teiginiai apie būtent šiuo atveju A. Š. atžvilgiu pasiektus paskirtos nuobaudos tikslus, pasekmių suvokimą ir t. t., yra deklaratyvūs ir šiame kontekste vertintini tik kaip asmeninis interesas išvengti tolimesnių neigiamų pasekmių, o visas griežtas teisines pasekmes ir atsiradusius nepatogumus lėmė tik paties A. Š. neatsakingas ir neteisėtas elgesys, ignoruojant teisės aktų reikalavimus. Pastebėtina, kad gailėjimasis dėl pažeidimo, jo pripažinimas jau buvo įvertinti 2015 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo, kai nutartimi teisės vairuoti transporto priemones terminas buvo sutrumpintas nuo 1 metų iki 9 mėnesių.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Ši įstatymo norma įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti A. Š. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.