Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Laurai Morkūnei,

trečiojo asmens viešosios įstaigos ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorei Jurgitai Pukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras”, liudytojai N. Š., A. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. vasario 24 d. ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė, tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama neterminuotai apriboti motinos valdžią A. S. (toliau – atsakovė, motina) nepilnamečių vaikų E. Č. ir A. S. atžvilgiu.

2. Pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad A. S. yra nepilnamečių E. Č. ir A. N. motina. Nepilnamečio vaiko A. N. tėvas J. N. yra miręs, nepilnamečio vaiko E. Č. tėvas E. Č. yra miręs. Ieškinyje nurodoma, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, nuo 2009 m. gruodžio 23 d. A. S. šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Pagrindinės šeimos problemos – A. S. alkoholio vartojimas, netinkamas gyvenimo būdas ir vaikų nepriežiūra. 2013 m. gruodžio 19 d. nustatytas galimas smurtas nepilnamečių E. Č. ir A. N. atžvilgiu. 2020 m. liepos 23 d., 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. rugpjūčio 2 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai nepilnamečio E. Č. atžvilgiu, 2022 m. vasario 7 d. nustatytas galimas smurtas E. Č. atžvilgiu. 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. liepos 23 d. ir 2020 m. gruodžio 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. N. atžvilgiu. A. S. šeimai nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. buvo taikytas atvejo vadybos procesas, kuris buvo užbaigtas, kadangi A. S. vengė bendradarbiauti su specialistais, kviečiama atvykti į konsultacijas specialistų darbo vietoje to nedarydavo, telefonu nebendraudavo, atsakovės gyvenamoji vieta socialiniams darbuotojams buvo nežinoma.

3. 2025 m. kovo 21 d. trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo teismo tenkinti ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

4. 2025 m. balandžio 23 d. atsakovės A. S. atstovas advokatas Arūnas Merkys teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad su atsakove nepavyko susiekti, prašo ieškovo pateiktus duomenis bei aplinkybes vertinti atsižvelgiant į vaikų interesus, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką.

5. 2025 m. lapkričio 17 d. atsakovės advokatas Arūnas Merkys teismui pateikė papildomus dokumentus, 2025 m. spalio 9 d. A. S. ir UAB ,,Gardumeli” darbo sutartį Nr. 1625 ir 2025 m. liepos 10 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 023

6. 2025 m. gruodžio 8 d. ieškovė teismui pateikė papildomus dokumentus, 2025 m. lapkričio 18 d. Vaiko globos peržiūros akto reg. Nr. 3GPA-411 nuorašą, 2025 m. lapkričio 18 d. Vaiko globos peržiūros akto reg. Nr. 3GPA-414 nuorašą ir 2025 m. lapkričio 25 d. Atvejo vadybos posėdžio protokolas dėl A. S. šeimos.

7. 2025 m. gruodžio 8 d. trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras” pateikė papildomą dokumentą, socialinės darbuotojos I. M. 2025 m. lapkričio 29 d. atvejo aprašymą.

8. Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Laura Morkūnė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi. Ieškovė toliau nurodė, kad atsakovei A. S. motinos valdžia laikinai apribota 2021 m. kovo 16 d. teismo sprendimu, atsakovė vaikams išlaikymo neteikia ir nesiima jokių veiksmų, kad vaikus susigrąžintų į šeimą, neatvykdavo pas vaikus, todėl vienam iš vaikų yra paskirtas lankymasis pas psichologą. Motina A. S. vaikams daro žalą, po laikino motinos valdžios apribojimo, vaikus lankė retai, nesidomėjo apie vaikų ugdymo procesą, kurį laiką nebuvo žinoma ir motinos gyvenamoji vieta, ir nevyko atvejo vadybos procesas. Kreipėsi dėl atvejo vadybos proceso atnaujinimo, bet realiai jokių atvejo vadybos procese nurodytų procesų ir įsipareigojimų neatliko, tai rodo pasyvų požiūrį į vaikus. Ieškovė mano, kad A. S. nėra pajėgi tinkamai pasirūpinti vaikais, laikinas valdžios ribojimas savo tikslų nepasiekė. Pagalbos plane, buvo numatyta laikyti vaikus reguliariai, užsiregistruoti psichologo konsultacijoms, kad identifikuoti alkoholio vartojimo problemą, stiprinti tėvystės įgūdžius. Pagalbos planas nebuvo vykdomas. Ieškovė mano, kad yra visos aplinkybės, kad prašymas neterminuotai apriboti motinos A. S. valdžią yra pagrįstas. A. S. ilgą laiką darbo rinkoje neišsilaikė, todėl nėra rimta aplinkybė, kad atsakovė dirba vieną mėnesį. Priežastys kurios lėmė laikiną motinos valdžios apribojimą yra išlaikymo neteikimas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su vaikais ir savo motiniškų pareigų neįgyvendinimas, gyvenimo būdo nekeitimas, noro susigrąžinti vaikus neparodymas, plano įsipareigojimų nevykdymas, pagalbos nepriėmimas. 2022 gruodžio 20 d. buvo baigta atvejo vadyba, nes nepavyko susisiekti su atsakove. Per 2024 m. A. S. savo vaikus aplankė tik 7 kartus. Įpareigojimas dėl registracijos pas psichologą nebuvo įvykdytas, tėvystės įgūdžių gerinimas – pozityvios tėvystės susitikimai nebuvo lankomi. Išlaikymo neteikė.

9. Atsakovė A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos, tačiau dalyvaudama parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ieškinio nepripažįsta, prašo netenkinti. Toliau nurodė, kad visą laiką dirbo, iš pat pradžių buvo registruota darbo biržoje, vėliau dirbo prie baldų, bet dėl didelio fizinio darbo krūvio išėjo iš darbo, susirado kitą darbą, kuriame dabar ir dirba, deda dideles pastangas. Dėl pastovios gyvenamosios vietos nurodė, kad dabar pagal savo galimybės gyvena bute, dabartinis butas tiktų gyventi vaikams. Socialiniai darbuotojai tikrai žinojo apie gyvenamąją vietą, nes atvažiuodavo. Atsakovė stengiasi bendrauti su vaikais, bendrauja per ,,Messenger“ programėlę vaizdo skambučiu, sunku lankyti vaikus, nes atstumas tarp Nemenčinės ir Vilniaus yra pakankamai didelis, 22 kilometrai. Atsakovė pabrėžė, kad susigrąžinti vaikus nori, bendraudama su vaikais visada domisi apie vaikų gyvenimą, alkoholio problemos neturi. Pas psichologą nesikreipė, globos centro organizuotose pozityvios tėvystės užsiėmimuose nesilankė. Nurodė, kad vaikams prisiskambinti negali, skambina kiekvieną dieną, bet vaikai ragelį numeta. Atsakovė neprisimena kada paskutinį kartą gyvai matė vaikus.

10. Atsakovės atstovas advokatas Arūnas Merkys teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė A. S. nori susigrąžinti vaikus, bet susidariusiomis aplinkybėms tai įmanoma sunkiai. Paskutinis vadybos pagalbos planas sudarytas pozityvesnis, nėra keliama alkoholio problema. Atsakovė turi pakankamai įgūdžių auginti vaikus, apsilankymas pas psichologą nėra tikslingas, priverstinis konsultacijų lankymas neduotų teigiamų pokyčių. Bendravimas su vaikais telefonu išlieka, patys vaikai tai patvirtina.

11. Trečiojo asmens viešosios įstaigos ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorė Jurgita Pukienė teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažino su ieškovės ieškiniu, su juo sutinka pilna apimtimi. Atkreipė dėmesį, kad vaikai nuo 2021 kovo 16 d. gyvena viešojoje įstaigoje ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“ su nustatyta laikinąja globa, o nuo 2022 m. lapkričio 11 d. abiems vaikams buvo nustatyta nuolatinė globa viešojoje įstaigoje ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Abu vaikai A. N. ir E. Č. yra broliai. Motinos bendravimas su vaikais yra visiškai nenuoseklus, bendrauja daugiausia telefonu. A. S. savo vaikus 2021 metais lankė 13 kartų, 2022 metais – 13 kartų, 2023 metais - 9 kartus, 2024 metais – 9 kartus, 2025 metais – 1 kartą. Vaikai jau keturis metus gyvena viešojoje įstaigoje ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“, tarp vaikų ir socialinių darbuotojų yra susiformavęs artimas emocinis ryšys, pagrįstas pasitikėjimu, rūpesčiu ir saugumo jausmu. Motinos bendravimas neigiamai veikia vaikus, motina menkina socialinius darbuotojus. Laikinosios ir nuolatinės globos laikotarpiu motina nesiėmė realių veiksmų, kad būtų sukurtas stiprus ryšys su vaikais, niekada nesikreipė dėl svečiavimosi galimybės, atsakovės gyvenamoji vieta kinta, su socialiniais darbuotojais nepalaiko kontakto, nesidomi vaikų ugdymu ir sveikata, pasyvus elgesys ir atsakomybės stoka, rodo, kad nėra pagrindo, kad atsakovė ateityje pajėgs pasirūpinti vaikais ir atlikti savo pareigas. Susisiekimas nuo viešosios įstaigos ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“ iki Vilniaus yra labai geras. Svarbiausia užtikrinti vaikų teisė į stabilumą, nuoseklų auklėjimą, emocinį saugumą, o ne išlaikyti formalų ryšį su motina, kuri akivaizdžiai nevykdo pareigų, nesirūpina vaikų auklėjimu, sveikatos priežiūra, neteikia išlaikymo.

12. Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja dirbanti su A. S.. Nuo 2025 m. sausio 21 d. dirbo su A. S., teikė konsultavimo, bendradarbiavimo ir informavimo funkcijas, siūlė individualios priežiūros darbuotoją dėl skolų tvarkymo. Nuo darbo pradžios bendradarbiavimas su A. S. buvo sudėtingas, paskutinius tris mėnesius bendravimas visiškai nutrūko, paskutinį kartą A. S. matė 2025 m. rugsėjo 2 d. Bendravimas su atsakovė buvo įvairus, dažniausia nesklandus, atsakovei sunku būdavo prisiskambinti. A. Š. žiniomis A. S. savo vaiką paskutinį kartą matė 2025 m. vasario mėnesį, o kitas vaikas, kadangi jis vyresnis, A. važiuodavo pats aplankyti motiną A. S.. Pasak A. Š., A. S. bendravimą su vaikais palaikydavo telefonu, bet vis rasdavo įvairių priežasčių ir pasiteisinamų dėl bendravimo gyvai, nesuprasdavo kodėl vaikams reikia teikti išlaikymą. Vaikų teisės kreipėsi į atvejo vadybą, atsakovei buvo iškelti uždaviniai, kurių atsakovė neįgyvendino, bendravimas su vaikais esančiais globoje – tik telefonu, stiprinti savo emocinę būseną – psichologo konsultacijos atsisakė, stiprinti tėvystės įgūdžius nemokamuose mokymuose – atsisakė mokymų, įsilieti į darbo rinką – nuo 2025 m. vasario mėnesio iki dabar pakeitė dvi darbo vietas, siekti bendradarbiavimo su pagalba teikiančiais specialistais – į konsultacijas neatvykdavo, namuose nerandama, į skambučius ir rekomendacijas nereaguodavo. Dėl A. S. alkoholio problemos liudytoja A. Š. nurodė, kad neblaivios namuose niekada nerado, bet kalbant telefonu yra kilę įtarimų, iš balso. A. S. piktybiškai į namus neįsileisdavo, vengdavo susitikimo su A. Š., dabartinės gyvenamosios vietos adresą atsisakė atskleisti. Atsakovės motyvacija susigrąžinti vaikus labai menka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo atstovės, atsakovės atstovo bei trečiųjų asmenų ir liudininkės paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visa apimtimi – atsakovei A. S. neterminuotai apribotina motinos valdžia nepilnamečių vaikų E. Č. ir A. N. atžvilgiu.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

14. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

15. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

16. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

17. Ieškovės ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti atsakovės A. S. motinos valdžios nepilnamečių vaikų A. N. ir E. Č. atžvilgiu.

18. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė A. S. yra nepilnamečių vaikų A. N. (gim. 2009 m. liepos 3 d.) ir E. Č. (gim. 2012 m. vasario 26 d.) motina. Be to, nustatyta, kad nepilnamečio A. N. tėvas J. N. mirė 2020 m. rugsėjo 12 d., nepilnamečio E. Č. tėvas E. Č. mirė 2020 m. birželio 4 d.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9851-869/2022 laikinai apribota tėvų J. N. ir A. S. atžvilgiu, o nepilnamečiams vaikams E. Č. ir A. S. nustatyta nuolatinė globa viešojoje įstaigoje „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“. Teismas nusprendė, kad atsakovės elgesys, t. y., abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su vaiku bei epizodinis motiniškų pareigų savo vaikams įgyvendinimo, rodė, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaikus, tačiau ji jokių realių aktyvių veiksmų taip ir neatliko, pagalbos šeimai plane iškeltų įpareigojimų pilna apimtimi nevykdė, gyvenimo būdo nepakeitė, siūloma pagalba nesinaudojo. Teismas priteisė iš atsakovės A. S., išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. N. ir E. Č., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą (t. y., 2022 m. kovo 8 d.) iki vaikų pilnametystės.

20. 2022 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-9851-869/2022, be kita ko, konstatuota, kad atsakovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros ir vaiko nepriežiūros nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. birželio 30d. buvo įrašytą į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, tačiau per visą darbo su šeima laikotarpį jokie teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta, esamos problemos nėra sprendžiamos, šeimoje ne kartą nustatytas galimas smurtas prieš vaikus, o taip pat galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. Sprendime teismas konstatavo, kad atsakovė A. S. sunkiai supranta atsakomybę už savo vaikus, deda pernelyg mažai pastangų vaikų saugumui, jų priežiūrai bei finansinei gerovei užtikrinti, nepripažįsta alkoholio vartojimo problemų ir jų nesprendžia.

21. Iš 2024 m. gruodžio 11 d. Globojamojo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 3GVA-887 iš A. N. pasakojimų nustatyta, kad jo motina gyvena Vilniuje, pažada atvykti aplankyti, tačiau neatvyksta. A. N. pats pas motiną nesilanko, jam liūdna dėl tokio motinos elgesio plačiau apie tai jis nenorėjo kalbėti. Pasak A., niekas motinos gyvenime nesikeičia, dėl to labai išgyveno jo brolis, jam ir pačiam nesmagu, kad jų motina tokia neatsakinga, socialinės darbuotojos su juo ir broliu apie tai kalbasi, stengiasi juos paguosti, nuraminti.

22. Iš 2024 m. gruodžio 11 d. Globojamojo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr.3GVA-888 E. Č. pasakojimų nustatyta, kad motina gyvena Vilniuje, pažada aplankyti, tačiau neatvyksta. Jis pats pas motiną nesilanko. Vaikas nurodė, kad jam liūdna dėl tokio motinos elgesio, plačiau apie tai jis kalbėti nenorėjo. Pasak E. niekas jo motinos gyvenime nesikeičia, apie tai jis kalbasi su broliu A. ir socialinėmis darbuotojomis, jos vaiką paguodžia ir nuramina.

23. Iš 2025 m. sausio 17 d. viešosios įstaigos ,,Vaikų ir paauglių socialinio centro“ elektroninio laiško Nr. 3GD-148 nustatyta, kad per 2024 m. atsakovė nepilnamečius vaikus aplankė septynis kartus, paskutinis apsilankymas buvo 2024 m. rugpjūčio 11 d., nuo tada, su darbuotojais dėl vaikų gyvenimo, ugdymo nebendravo, nesiteiravo, finansinės pagalbos neteikė. Teismo posėdžiu metu trečiojo asmens viešosios įstaigos ,,Vaikų ir paauglių socialinio centro“ direktorė Jurgita Pukienė patikslino, kad atsakovė 2024 m. savo vaikus lankė tik 9 kartus, o 2025 m. tik 1 kartą.

24. Iš 2025 m. sausio 17 d. rašytinės E. Č. nuomonės nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui labai svarbus bendravimas su motina, motina dažnai būna nepasiekiama, neatsiliepia į skambučius, prižada, bet neatvažiuoja. Nepilnametis vaikas E. Č. jaudinasi ir pergyvena, kai motina skambina išgėrusi.

25. Iš 2025 m. sausio 17 d. rašytinės A. N. nuomonės nustatyta, kad nepilnametis vaikas A. N. neturi nieko prieš gyvenimą globos namuose, su motina bendrauja nedažnai.

26. Iš 2025 m. gruodžio 8 d. ieškovė teismui pateiktų papildomų dokumentų, 2025 m. lapkričio 18 d. Vaiko globos peržiūros akto reg. Nr. 3GPA-411 nuorašo nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui E. Č. šeimynoje sudarytos geros buities sąlygos, kambaryje gyvena su broliu, jie gerai tarpusavyje sutaria, E. taip pat gerai sutaria su socialinėmis darbuotojomis bei kitais kartu gyvenančiais vaikais. Šeimynoje gyvena dar keli globotiniai (rūpintiniai), su visais kartu gyvenančiais vaikais jis bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį jie kartu gyvena jau ilgesnį laiką, gerai pažįsta vieni kitus ir jie tapo artimi. E. gana dažnai susiskambina ir pakalba su savo mama, nekalba su ja tik tuomet, kai ji būna neblaivi. Ryšys tarp jų yra, tačiau berniukas supranta, kad mama gyvena netinkamą gyvenimo būdą, ji vartoja alkoholį. E. nepageidauja papildomų paslaugų, jam pakanka dėmesio ir rūpesčio, kurį jis gauna iš globėjų.

27. 2025 m. lapkričio 18 d. Vaiko globos peržiūros akto reg. Nr. 3GPA-411 nuoraše taip pat aprašyti ir specialistės pastebėjimai, iš jų nustatyta, kad globotiniui E. Č. sudarytos tinkamos buities sąlygos, emociškai šilta aplinka. E. Č. apie motiną pasakė, kad su ja bendrauja, paskambina jam, atvykusi buvo seniai, ji gyvena Vilniuje. Kartu su juo gyvena jo brolis A., jis myli brolį ir jam svarbu tai, kad jis yra ir jie artimi vienas su kitu. Taip pat nustatyta, kad vaikas šeimynoje jaučiasi gerai, tenkinami vaiko ne tik fiziniai, bet ir emociniai poreikiai, socialinės darbuotojos apie vaiką atsiliepia labai šiltai, jis pozityvus, paskutiniu metu stebimas artimas tarp jų ryšys, yra pasitikėjimas ir prisirišimas iš E. pusės jo socialinėms darbuotojoms. Vaikas neišsakė noro ką nors keisti, jam pakanka gaunamo dėmesio ir rūpesčio juo. Anksčiau jam buvo teikiama psichologo pagalba, vaikas sako, kad šiuo metu jam nereikia šios pagalbos, jis geriau jaučiasi ir jam svarbiais dalykais pasikalba su broliu, socialinėmis darbuotojomis.

28. Iš 2025 m. gruodžio 8 d. ieškovė teismui pateiktų papildomų dokumentų, 2025 m. lapkričio 18 d. Vaiko globos peržiūros akto reg. Nr. 3GPA-414 nuorašo nustatyta, kad pasak A. N. jam sudarytos geros buities sąlygos, kambaryje gyvena su savo jaunesniuoju broliu E., jie gerai tarpusavyje sutaria, jam svarbus brolis, A. taip pat gerai sutaria su socialinėmis darbuotojomis bei kitais kartu gyvenančiais vaikais. Šeimynoje gyvena dar keli globotiniai (rūpintiniai), su visais kartu gyvenančiais vaikais jis bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, jie kartu gyvena jau ilgesnį laiką, todėl gerai pažįsta vieni kitus, tapo artimi ir svarbūs vienas kitam. A. ne dažnai susiskambina ir pakalba su savo mama telefonu, kai ji būna neblaivi, su ja iš viso nekalba. Ryšys tarp jų yra, tačiau A. mato ir supranta, kad ji gyvena netinkamą gyvenimo būdą, ji vartoja alkoholį. A. nereikia papildomų paslaugų, jam pakanka dėmesio ir rūpesčio, kurį jis gauna iš rūpintojų.

29. 2025 m. lapkričio 18 d. Vaiko globos peržiūros akto reg. Nr. 3GPA-414 nuoraše taip pat aprašyti ir specialistės pastebėjimai, iš jų nustatyta, kad A. N. sudarytos tinkamos buities sąlygos, emociškai šilta ir jį suprantanti ir palaikanti aplinka. Apie motiną jis pasakė, kad su ja bendrauja, kartais jis pats jai paskambina, atvykusi buvo seniai, ji gyvena Vilniuje. Kartu su juo gyvena jo brolis Edgaras, jis myli brolį ir jam svarbu tai, kad jis yra ir jie artimi vienas su kitu. Apibendrinant vaiko išsakytą nuomonę, darytina išvada, kad vaikas šeimynoje jaučiasi gerai, tenkinami vaiko ne tik fiziniai, bet ir emociniai poreikiai. Socialinės darbuotojos apie vaiką atsiliepia labai šiltai, yra pasitikėjimas ir prisirišimas iš A. pusės jo socialinėms darbuotojoms. Vaikas neišsakė noro ką nors keisti, jam pakanka gaunamo dėmesio ir rūpesčio juo. Šiuo metu A. teikiama psichologo pagalba, vaikas sako, kad nuo pavasario išgyvena negatyvias mintis, jam buvo nustatyta depresija, paskirtas gydymas. Šiuo metu jis jaučiasi geriau, jam svarbiais dalykais pasikalba su broliu, socialinėmis darbuotojomis.

30. Iš 2025 m. lapkričio 25 d. Atvejo vadybos posėdžio protokolo apie A. S. šeimą Nr. 137-796/25 nustatyta, kad teikiant socialines paslaugas A. S. šeimai teigiami pokyčiai nestebimi – paslaugų gavėja nevykdo pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų, nėra motyvuota keisti savo gyvenimo būdo, priimti specialistų pagalbą, siekti teigiamų pokyčių bei susigrąžinti vaikus į šeimą. Socialinės darbuotojos – A. Š. teigimu, nors paslaugų gavėja deklaruoja palaikanti ryšį su vaikais telefonu ir teigia turinti motyvacijos juos lankyti bei domėtis jų kasdienybe, tačiau ji nuolat pateikia įvairias priežastis, dėl kurių negali nuvykti į susitikimus. Socialinė darbuotoja A. Š. nuosekliai ir pakartotinai motyvavo A. S. aktyviai palaikyti ryšį su vaikais, pabrėždama, jog motinos dėmesys ir pastangos yra būtinos vaikų emocinei gerovei, teigiamų pokyčių siekiui ir galimybei ateityje juos susigrąžinti. Socialinė darbuotoja motyvavo A. S. susisiekti su teisme dėl neterminuotos motinystės valdžios ribojimo jai paskirtu advokatu Arūnu Merkiu, tačiau moteris nesikreipė į advokatą, nesidomėjo bylos eiga, nepateikė reikiamų dokumentų ir nesiėmė veiksmų vaikų susigrąžinimui. A. S. į socialinės darbuotojos pastabas dėl būtinybės rūpintis vaikais reagavo perdėtai emocionaliai, demonstratyviai vaidindama nukentėjusią, tačiau realių veiksmų nesiėmė. Darbo su šeima metu pastebėta, jog A. S. negeba konstruktyviai spręsti kylančių problemų šeimoje, kas lemia ilgalaikius neigiamus veiksnius. A. S. nebendradarbiauja su pagalbą teikiančiais darbuotojais, nėra žinoma tiksli moters gyvenamoji vieta, kadangi nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. paslaugų gavėja nėra randama gyvenamojoje vietoje. Nurodė, kad per šiuo metus moteris tris kartus keitė gyvenamąją vietą.

31. Be to, iš 2025 m. lapkričio 25 d. Atvejo vadybos posėdžio protokolo apie A. S. šeimą Nr. 137-796/25 nustatyta, kad A. S. 2025 m. vieną kartą buvo atvykusi aplankyti vaikų, vaikams skambino tik 4 kartus per visus metus. Paskutinis iš motinos skambutis buvo 2025 m. lapkričio 12 d., vėlai vakare, jo metu pažadėjo, kad atvyks aplankyti vaikų, tačiau neatvyko. Per 2024 m. motina buvo aplankiusi vaikus 9 kartus, per 2021 m./2022 m. dvylika apsilankymų. Motina išlaikymo neteikia, vaikais nesidomi. Telefoninių pokalbių metu iš motinos susilaukiama priekaištų, tokių, kaip vaiko batas suplyšęs ir panašiai. Motina vaikams siunčia garso žinutes, apie vaiko tėvą, jos teikiama informacija yra traumuojanti vaikus. Nurodė, kad A. su mama visai nebendrauja, nors motina nurodo priešingą informaciją. Vaikams būnant pas globėjus Italijoje, prašė motinai neduoti numerio. 2025 m. lapkričio 25 d. Atvejo vadybos posėdžio metu nutarta tęsti taikyti atvejo vadybos procesą ir teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugą A. S. šeimai.

32. 2025 m. gruodžio 8 d. trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras” pateikė papildomą dokumentą, socialinės darbuotojos I. M. 2025 m. lapkričio 29 d. atvejo aprašymą. Iš 2025 m. Socialinės darbuotojos I. M. atvejo aprašymo nustatyta, kad A. S. bendravimas E. Č. daro neigiamą poveikį, po pokalbio su mama nepilnametis vaikas tampa piktas, sunkiai valdo emocijas ir neturi nuotaikos. A. S. šmeižia darbuotojus, menkina jų orumą vaiko akivaizdoje, vaikui pasakoja įvairius netikslius ar nerimą keliančius dalykus.

33. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų E. Č. ir A. N. atžvilgiu nemotyvavo atsakovės A. S. keistis. Bylos duomenimis, nustatyta, kad A. S. neįgyvendina savo, kaip motinos pareigų savo nepilnamečių vaikų E. Č. ir A. N. atžvilgiu, nesistengia atkurti pasitikėjimu grįsto ryšio su vaikais. Atsakovė 2025 m. vaikus lankė tik vieną kartą, bendrauja su vaikais epizodiškai, telefonu. Pažymėtina, kad atsakovė nuo laikino motinos valdžios ribojimo nerodo jokio realaus rūpesčio vaikais, nesidomi jų poreikiais, sveikata ar ugdymu, nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus ir nededa jokių pastangų prisidėti prie jų gerovės. atsakovė nuolat keičia darbovietes ir gyvenamąją vietą, neturi pastovaus darbo ir būsto, nesudaro tinkamos saugios aplinkos vaikams augti ir užtikrinti jų poreikius. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė į bylą pateikė 2025 m. spalio 9 d. uždarosios akcinės bendrovės ir atsakovės sudarytą darbo sutartį Nr. 1625 ir 2025 m. liepos 10 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 023, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė pagrįstais argumentais paneigė tiek aplinkybę, kad atsakovė turi darbą, taip pat ir aplinkybę, kad atsakovė gyvena pastovioje vietoje. Pažymėtina, kad liudytoja A. Š. teisme liudijo, kad A. S. jai dabartinės gyvenamosios vietos adresą atsisakė atskleisti. Tai kelia abejonių, kad atsakovė iš tiesų gyvena jos pateiktos patalpų nuomos sutarties adresu. Pabrėžtina, kad po atsakovės laikino motinos valdžios apribojimo praėjo daugiau nei du metai jokių teigiamų pokyčių neįvyko, situacija nesikeičia, vaikų motina nededa pastangų keisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti jų į šeimą.

34. Teismas neturi duomenų apie tai, kad atsakovė nepilnamečių vaikų motina kokiu nors būdu ar konkrečiais veiksmais siekia susigrąžinti vaikus į šeimą, taip pat atsakovė iki šiol nesikreipė į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad visos įmanomos pagalbos atsakovės šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaikų atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai.

35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė, vengdama atlikti motinos pareigas savo nepilnamečių sūnų atžvilgiu, nesistengdama ir nekeisdama savo elgesio, gyvenimo būdo, vaikais nesirūpindama nesant jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių ji negalėtų įgyvendinti motinos valdžios, savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi, vaikų ugdymo ir auklėjimo procese iš esmės nedalyvauja, nesistengia vaikų susigrąžinti, piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis ir nėra objektyvių duomenų, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti, todėl yra pakankamas pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečių sūnų atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

36. Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su sūnumis, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovės sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

37. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei motinos valdžią, jai išlieka teisė matytis su vaikais. Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

38. Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir civilinės bylos dėl globos nustatymo ir globėjų nepilnamečiams vaikams paskyrimo pradėjimo

39. Remiantis CPK 407 straipsniu, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

40. Remiantis CPK 496¹ straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

41. 2022 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9851-869/2022 iš atsakovės A. S. nepilnamečiams vaikams A. N. ir E. Č. priteistas išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo 2022 m. kovo 8 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, gaunamų lėšų administratorė paskirta viešoji įstaiga ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

42. 2022 m. lapkričio 11 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9851-869/2022 nepilnamečiams vaikams A. N. ir E. Č. nustatyta nuolatinė globa, nepilnamečių vaikų nuolatine globėja (rūpintoja) paskirta viešoji įstaiga ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“ bei nustatyta nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta globėjos viešosios įstaigos ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras“ buveinėje, todėl teismo iniciatyva nebus pradėta civilinė byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjų jiems paskyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimą už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo.

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-02927 3 punkte nurodyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovei A. S. yra 100 procentų, t. y. atsakovė 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

45. Šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą susidariusių valstybės išlaidų atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

46. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovas buvo atleistas, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra atleista nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai neišieškomos.

47. Nagrinėjamoje byloje patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija įstatymo nustatyto minimalaus valstybei priteistino dydžio (8,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

48. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis sprendimas atsakovei įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-267, 268-270, 406, 496 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jos vaikų A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atsakovei A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šį sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje ? www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“, paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. gruodžio 19 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4017-541/2025 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. S. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga ,,Vaikų ir paauglių socialinis centras”, liudytojai N. Š., A. Š.. Ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovei A. S. sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Informacijos teirautis tel. Nr. +370 5 275 1415“

Sprendimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Jolanta Vėgelienė