Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei D. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei A. S. dėl motinos valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. 2022 m. spalio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės A. S. atstovo, advokato Zigmanto Benečio atsiliepimas (tomas 2, e. b. l. 78-80), kuriame nurodoma, kad ruošdamas atsiliepimą advokatas susisiekė su atsakove A. S. Atsakovė nurodė, kad mirus sutuoktiniui, ji sunkiai išgyveno jo netektį ir dėl to atsirado problemų, įsiskolinimų. A. S. nurodo, kad supranta atsakomybę už savo vaikus, kad susitvarkė su blogais įpročiais ir nori ir yra pasiryžusi pati auginti vaikus ir jais rūpintis. Pasak atsakovės, ji dvejus metus nevartoja alkoholio, ieško darbo – yra registruota darbo biržoje ir gauna nedarbingumo išmoką, sudarančią 560 Eur. Dėl susidariusių skolų ji prarado būstą, tačiau pakeitė gyvenimo būdą ir imasi visų įmanomų priemonių tiek dėl darbo, tiek ir dėl būsto susiradimo. Pasak atsakovės, tai tik laiko klausimas. Savo sūnus A. ir E. labai myli, tarp jų yra glaudus ir stiprus ryšys ir ji dės pastangas auginti vaikus ir jais rūpintis. Advokatas Z. Benetis yra įsitikinęs, kad socialinės tarnybos suteiks atsakovei deramą pagalbą, suteiks paramą ir informaciją apie galimybę išsinuomoti butą ar gauti savivaldybes socialinį būstą, apie galimybę įsidarbinti, gauti socialines pašalpas, gauti maisto davinius ir daiktus per savivaldybę ar nevyriausybines organizacijas, teiks patarimus dėl kasdienių buities rūpesčių ir esant motinos norui auginti vaikus, visi klausimai gali būti išspręsti neapribojant motinos A. S. valdžios vaikų atžvilgiu.

5. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė pareikštą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Atstovė papildomai paaiškino, jog atsakovės šeima Tarnybai žinoma nuo 2018 metų. Motina turėjo priklausomybę alkoholiui, jos nepripažino ir nesigydė, vaikai ne vieną kartą buvo laikinojoje globoje. Atsakovės vaikus augino tėvai, bet jie abu mirė. Buvo nuspręsta vaikus grąžinti motinai, tačiau situacija nepasikeitė. Atsakovė neišsprendė alkoholio problemos, ją neigia, ir nesigydo. Teismui išdavus leidimą paimti vaikus, buvo nustatyta laikinoji globa ir nuo tada vaikai auga globos įstaigoje. Motina neigia alkoholio vartojimo problemą ir nesikreipia į specialistus. Tarnybos atstovė pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nebūtų, kur vaikus grąžinti, nes atsakovė nedirba, pajamų neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio mėnesio įsipareigojimų nevykdo, į priklausomybės ligų specialistus nesikreipia, neprisideda prie vaikų išlaikymo, su globos institucijos administracija nebendrauja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo atstovė teismo prašė laikinai apriboti atsakovės motinos valdžia bei išspręsti kitus susijusius klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

9. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo atstovės, atsakovės bei trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, išklausius liudytojos parodymų, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visa apimtimi – atsakovei A. S. laikinai apribotina motinos valdžia nepilnamečių vaikų A. N. ir E. Č. atžvilgiu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikams, nustatytina nuolatinė globa, vaikų globėja bei gaunamų lėšų administratore paskiriant VšĮ (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamąją vietą nustatant globėjos buveinėje.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

10. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

12. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

13. Ieškovas nagrinėjamu atveju teismo prašė laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečių vaikų A. N. ir E. Č. atžvilgiu.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė A. S. turi du nepilnamečius sūnus – A. N., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. Č., gimusį (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio A. N. tėvas J. N. mirė (duomenys neskelbtini), nepilnamečio E. Č. tėvas E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) atsakovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, tačiau per visą darbo su šeima laikotarpį jokie teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta, esamos problemos nėra sprendžiamos, šeimoje ne kartą nustatytas galimas smurtas prieš vaikus, o taip pat galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai. Teismas vertinimu, A. S. sunkiai supranta atsakomybę už savo vaikus, deda pernelyg mažai pastangų vaikų saugumui, jų priežiūrai bei finansinei gerovei užtikrinti, nepripažįsta alkoholio vartojimo problemų ir jų nesprendžia.

15. Surinkus atsakovę A. S. charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovė A. S. yra neteista, per 5 metų laikotarpį daug kartų bausta administracine tvarka. Šiuo metu atsakovė niekur nedirba, Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, Tarnybos specialistų siuntimu į Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau - RPLC) Vilniaus filialą nesikreipė.

16. Atsakovė neigia alkoholio vartojimo problemą, nesutinka dalyvauti AA grupėse. Siekdama patvirtinti aplinkybę, jog neturi priklausomybių, A. S. teismui pateikė 2015 m. gegužės 20 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymą (jos kopiją). Teismo vertinimu, ši pažyma nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių. Kartu pažymėtina, jog pažyma buvo išduota 2015 metais, tuo tarpu atsakovės, tuo tarpu atsakovės alkoholio problemos identifikuojamos vėlesniu laikotarpiu (2021-2022 metais).

17. Nepilnamečių A. N. ir E. Č. motina iš esmės nedalyvauja vaikų auklėjime, neįgyvendina motinos valdžios, tik iš dalies vykdo įsipareigojimus, neteikia vaikams išlaikymo, nors gauna pajamas (išmoką), bylos duomenimis, išlaikymo neteikė ir tuomet, kai dirbo ir gaudavo darbo užmokestį (duomenys neskelbtini), nesiekia keisti savo elgesio, savo elgesiu nesijaučia atsakinga dėl vaikų gyvenamosios aplinkos bei tinkamų sąlygų vaikams augti užtikrinimo. Nepilnamečiams vaikams laikinoji globa yra nustatoma ne pirmą kartą, tačiau atsakovė nesikreipė į Centrą dėl svečiavimosi tvarkos, atsakovė dažnai keičia gyvenamą vietą, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kur neturi galimybės užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų. Nepaisant to, byloje nustatyta, jog atsakovė su vaikais bendrauja telefonu, kartais juos aplanko, nėra visiškai nutraukusi ryšio su vaikais ir tikintis, kad ateityje atsakovė pradės rūpintis vaikais, vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, A. S. laikinai apribotina motinos valdžia nepilnamečių vaikų A. N. ir E. Č. atžvilgiu.

18. Teismas sutinka su Tarnybos pozicija, jog toks atsakovės elgesys, t. y., abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis bendravimas su vaiku bei epizodinis motiniškų pareigų savo vaikams įgyvendinimo, rodo, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaikus, tačiau ji jokių realių aktyvių veiksmų taip ir neatliko, pagalbos šeimai plane iškeltų įpareigojimų pilna apimtimi nevykdė, gyvenimo būdo nepakeitė, siūloma pagalba nesinaudojo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Tarnybos reikalavimą dėl motinos valdžios ribojimo. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovė A. S. epizodiškai bendrauja su sūnumis, jai motinos valdžia nepilnamečių atžvilgiu apribotina laikinai. Teismas pažymi, kad laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų A. N. ir E. Č. atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikų atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese.

20. Atsakovei išaiškintina, kad, laikinai apribojus motinos valdžią, yra sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo

21. Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

22. Apribojus atsakovei motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vadovaujantis CPK 406 straipsnio 2 dalimi, nustatytina nepilnamečių A. N. ir E. Č. gyvenamoji vieta ir globa.

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaikus A. N. ir E. Č. iš jų motinos A. S. 2021 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. N. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta VšĮ (duomenys neskelbtini), vaiko globos vieta nustatyta globėjos buveinėje. 2021 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. Č. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta A. D., vaiko globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, tačiau A. D. pateikus prašymą atleisti ją nuo laikinosios globėjos pareigų, 2021 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos E. Č. buvo nustatyta laikinoji globa, E. Č. globėja paskirta VšĮ (duomenys neskelbtini). Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė - nepilnamečiai A. N. ir E. Č. toliau gyvena laikinosios globėjos buveinėje.

25. Teismo sprendimo priėmimo metu vaikai gyvena VšĮ (duomenys neskelbtini), kuriuose nepilnamečiams yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka.

26. Atsižvelgiant į tai, jog Tarnyboje yra gautas VšĮ (duomenys neskelbtini) sutikimas dėl A. N. ir E. Č. nuolatinės globos nustatymo, kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymų/sutikimų dėl vaikų nuolatinės globos nėra gauta, artimieji ar kiti giminaičiai, kurie galėtų ir sutiktų A. N. ir E. Č. globoti savo šeimoje, nėra žinomi, teismo vertinimu tikslinga nustatyti nepilnamečių A. N. ir E. Č. nuolatinę globą, nuolatine globėja skirti VšĮ (duomenys neskelbtini) vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo priteisimo

27. Vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

28. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo prašė priteisti iš atsakovės A. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. N. ir E. Č., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės.

29. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, pažymėtina, jog ji yra jauno amžiaus, darbinga, turinti laikinų sveikatos problemų. Bylos duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu nedirba, gauna nedarbo išmoką, sudarančią po 560 Eur per mėnesį.

30. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, byloje nenustatyta, kad ji būtų riboto darbingumo, įvertinus nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, o taip pat aplinkybę, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, pareikštas ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, iš motinos (atsakovės) priteisiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. N. ir E. Č., mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur per mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės.

31. Nekilnojamo turto registro duomenimis nepilnamečiai nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

33. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). 2022 m. spalio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu A. S. valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Laikinai apriboti motinos valdžią A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti motinos valdžią A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiams A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jų nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini), vaikų gyvenamąją vietą nustatyti globėjos buveinėje.

Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą (t. y., 2022 m. kovo 8 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą (t. y., 2022 m. kovo 8 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydis indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.