- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- ATP-216-134/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00573-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Pažeidėjas
- T. T.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Zita Gavėnienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-216-134/2013
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U TARTIS
2013 m. gegužės 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-03-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu T. T. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, 2012 m. spalio 28 d., apie 2.20 val. N. E. kaime, rajone, vairavo transporto priemonę ,,D. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.83 prom.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. T. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde teigia vairavęs neblaivus, esant būtinajam reikalingumui, nes gynėsi nuo jį medžiotojų namelyje užpuolusio ir šaunamąjį ginklą atėmusių A. P., S. V., D. B.. Policijos pareigūnas D. L. (D. L.) šiuos liudytojus apklausinėjo prie to paties stalo, prie kurio šie liudytojai tuo metu girtavo ir bendravo. Teismas nepagrįstai neapklausė liudytojos L. P., nes jos parodymai paneigtų S. V., D. B., D. A. ir G. T. parodymus, kad jis į medžiotojų namelį nuvyko 2012-10-28, apie 2 val. ir grasino užtaisytu šaunamuoju ginklu A. P.. Liudytojos parodymai patvirtintų jo parodymus, kad šie asmenys jį sumušė ir atėmė šaunamąjį ginklą, todėl jam neliko kitos išeities, kaip tik bėgti neblaiviam automobiliu iš įvykio vietos ieškoti pagalbos. Važiuodamas automobiliu, paskambino Bendrosios pagalbos centro telefonu ir paprašė policijos ir medikų pagalbos. Jis automobilį vairavo kaime, naktį, nesant kitų transporto priemonių, todėl nesukėlė pavojaus eismo saugumui. Važiuodamas link policijos automobilio, siekė įspėti pareigūnus apie grėsmingus, neblaivius ir ginkluotus asmenis. Teismas netyrė jo patektų rašytinių įrodymų apie galimą policijos pareigūnų D. L. ir E. B. bendradarbiavimą su ginklą užgrobusiais asmenimis, netenkino jo prašymo atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę,
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo nutarime nurodyta, kad byla išnagrinėta, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK patruliui E. B., bet E. B. neįvardintas kaip atstovas, E. B. neturėjo įgaliojimo atstovauti policijos komisariatą šioje byloje, o teismas, leidęs jam būti atstovu, sudarė sąlygas išvengti pareigos būti apklaustam liudytoju ir būti įspėtam dėl atsakomybės už melagingus parodymus pagal ATPK 187² str. Be to, teismas viešai nepaskelbė nutarimo įžanginės ir rezoliucinės dalies, nors teismo posėdžio protokole yra įrašas apie viešą paskelbimą, nutarime neteisingai nurodė bylos numerį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinį teisės pažeidimą surašiusi institucija – Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK – prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas skunde pakartoja pirmosios instancijos teisme dėstytą versiją, kad jis automobilį vairavo neblaivus, esant būtinajam reikalingumui, nes jį medžiotojų namelyje užpuolė, sumušė ir atėmė ginklą A. P., S. V., D. B., todėl jis buvo priverstas nuo jų bėgti automobiliu, vairuodamas neblaivus, ir toliau važinėjo aplinkui, laukdamas jo pakviestų policijos pareigūnų. Šią apelianto versiją pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai paneigė, atsižvelgdamas į ATPK 17 str. pateiktą būtinojo reikalingumo sąvoką ir byloje surinktus įrodymus.
ATPK 17 str. būtinąjį reikalingumą apibrėžia kaip situaciją, kai siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nei vieno iš byloje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtino apelianto parodymų, kad medžiotojų namelyje buvę A. P., S. V., D. B. apeliantą sumušė, atėmė ginklą, jam grasino, todėl jis turėjo nuo jų bėgti automobiliu. Įvykio vietoje buvusių liudytojų D. B., G. T., A. P., S. V. parodymais nustatyta, kad apeliantas, įėjęs į medžiotojų namelį, išsitraukė šaunamąjį ginklą ir paklausė, kuris asmuo yra A (A. P.), šiam atsakius, ginklą užsitaisė, todėl S. V. ir A. P. T. T. pargriovė, atėmė ginklą, išstūmė iš patalpos, po to abi konfliktavusios šalys iškvietė policijos pareigūnus. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, kad liudytojai po konflikto jam būtų grasinę, smurtavę, jį vijęsi ir todėl jis būtų turėjęs iš įvykio vietos išvažiuoti automobiliu. Aplinkybę, kad apeliantas nebuvo sumuštas, patvirtino konflikte nedalyvavę asmenys : greitosios pagalbos medikė D. Š., policijos pareigūnai D. L. ir E. B.. Tai, kad apeliantui joks realus pavojus negrėsė, iš dalies patvirtina jo paties parodymai, kad jis po konflikto automobiliu buvo grįžęs prie namelio ir suko apie jį ratus. Aptarti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apelianto versija, jog jis automobilį vairavo neblaivus dėl būtinojo reikalingumo, yra jo gynybinė versija.
Apelianto skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai neapklausė vienintelės jo versiją galinčios patvirtinti liudytojos L. P., yra nepagrįsti. Apelianto, liudytojo A. P. parodymais, byloje esančiame Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės 2013-03-22 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotais L. P. parodymais nustatyta, kad L. P. įvykio vietoje nebuvo, apie konflikto aplinkybes sužinojo iš apelianto, su kuriuo bendravo iki santuokos su A. P. ir būtent ji suvedė apeliantą su A. P., su kuriuo norėjo nutraukti santuoką, pokalbiui dėl santuokos nutraukimo. Esant tokioms aplinkybėms, tiesiogiai įvykio nemačiusios L. P., kurios santykiai įvykio metu su A. P. buvo priešiški, o su apeliantu – draugiški - parodymai nebūtų nei informatyvūs, nei objektyvūs, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą teismo posėdyje apklausto šią liudytoją.
Apelianto argumentas, kad teismas nepagrįstai neskyrė psichiatrinės ekspertizės jo psichinei būklei nustatyti, yra nepagrįstas, nes iš byloje esančio gynėjo rašytinio prašymo, teismo posėdžio protokole užfiksuoto gynėjo prašymo motyvų ir byloje esančių duomenų matyti, kad skirti tokią ekspertizę nebuvo pagrindo.
Iš teismo posėdžių protokoluose užfiksuotų aplinkybių ir byloje esančių dokumentų matyti, kad teismas tenkino daugelį apelianto ir jo gynėjo prašymų išreikalauti rašytinius įrodymus ir prie bylos prijungė apelianto gynėjo pateiktus dokumentus (38-81 b.l.), tačiau šie dokumentai susiję ne su šioje byloje nagrinėtu apelianto padarytu pažeidimu, o ikiteisminiu tyrimu, kuriame apeliantas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir kuris šiuo metu yra nutrauktas. Kadangi šie dokumentai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, teismas jais pagrįstai nesirėmė.
Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta pagrįstu skundo argumentą, kad šioje byloje susiklosčiusi situacija, kuomet vienas asmuo – E. B. – turėjo dvejopą procesinį statusą : administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio asmens atstovo ir liudytojo, davusio parodymus apie byloje nustatinėtas aplinkybes – yra ydinga, tačiau netgi nepripažinus šio liudytojo parodymų tinkamu įrodymų šaltiniu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-05-27 rašte nurodyta, kad T. T. administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, todėl, vadovaujantis teisme patvirtinto aprašo ,,Dėl teismo posėdžių garso įrašymo ir saugojimo tvarkos“ 3 ir 7 p. ir vykusio uždaro posėdžio teismo posėdžio metu garso įrašas nebuvo daromas, o teismo posėdžio protokole esantis įrašas, jog daromas posėdžio garso įrašas, yra teismo posėdžio protokolą rašiusios sekretorės klaida. Nustačius, kad teismo posėdžių garso įrašai nebuvo daromi, apelianto skunde nurodoma aplinkybė apie tikrovės neatitinkantį įrašą teismo posėdžio protokole, kad teismas perskaitė skundžiamo nutarimo įžanginę ir rezoliucinę dalį, taip pat vertintina kaip teismo posėdžio sekretorės klaida. Pažymėtina, kad ši klaida apelianto teisių nepažeidė, nes jis pats apeliaciniame skunde nurodo, kad posėdžių sekretorė nutarimą jam įteikė paskutiniame teismo posėdyje numatytu paskelbimo laiku, tuojau pat po nutarimo priėmimo.
Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarimą palikti nepakeistą T. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.