- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-12
- Bylos Nr.
- e2YT-11309-1138/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00962-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. D., I. E., V. R., A. R., R. M., G. T., S. R., G. V., D. R., M. R., T. R., S. K., E. M.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. D., I. E., V. R., A. R., R. M., G. T., S. R., G. V., D. R., M. R., T. R., S. K., E. M., valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R. mirties (duomenys neskelbtini), ir po Z. R. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jų duktė N. M..
1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. R.. Tuo metu galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, kurio normos numatė 6 mėnesių terminą palikimui priimti. Po J. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama Z. R.. Po Z. R. mirties palikimas taip pat nepriimtas. Nei tėvas, nei mama nebuvo sudarę testamentų. Kadangi gyveno kartu su tėvais, prižiūrėjo juos, tėvai būdami gyvi, buvo išsakę savo nuomonę, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), paliekami pareiškėjai, nes ji gyveno kartu, slaugė juos. Po tėvų mirties paaiškėjo, kad jie nebuvo net užsisakę pastatų kadastrinių matavimų bylos. 2016 m. užsakė pastatų kadastrinių matavimų bylą, gavo pažymą apie statinio priėmimą ir įregistravo nuosavybės teises J. R. vardu, nes apylinkės ūkinėse knygose šeimos galva buvo įrašytas J. R.. Kadangi netrukdomai pavyko sutvarkyti minėtus dokumentus, buvo įsitikinusi, kad jos iniciatyva užsakyta kadastrinių matavimų byla ir yra nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Atsitiktinai sužinojo, kad palikimo priėmimą reikia įforminti notarų biure. Kuomet kreipėsi į notarų biurą, jai buvo paaiškinta, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Be to, nežiūrint to, kad VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre nuo 2016 m. yra įrašas apie J. R. vardu registruotus pastatus, pastatus tėvai pasistatė gyvendami santuokoje, t. y. šis turtas jiems priklauso kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ji valdė ir tvarkė šiuos pastatus, neišskirdama tėvo ar motinos dalies bendrojoje nuosavybėje. Pareiškėjai liko tėvų turėti kilnojamieji, asmeniniai, atminčiai skirti daiktai. Mirus tėvui, ji likau gyventi jų pastatuose (duomenys neskelbtini), juos prižiūrėjo, nes tuo metu slaugė mamą, kuri buvo sunkus ligonis, ir pati neturėjo sveikatos rūpintis likusiu turtu. Šiuo turtu kaip savo turtu rūpinosi ir dabar rūpinasi, mokėjo ir tebemoka mokesčius, suremontavo pastatus. Nors faktiškai rūpinosi po mamos mirties likusiu turtu, tačiau kadangi šiam turtui nereikalinga teisinė registracija, už juos nereikėjo mokėti jokių išlaikymo mokesčių, dokumentais įrodyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti ir tvarkyti likusį turtą, negali. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes teismo sprendimo šioje byloje pagrindu, įgis teisę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos tiek po tėvo J. R., tiek po motinos Z. R. mirties užvedimo, gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus ir savo nuožiūra disponuoti paveldėtu turtu. Į procesą suinteresuotais asmenimis įtraukė kitus J. R. ir Z. R. vaikus (Gyventojų registro pažymoje kaip dukra nėra nurodyta I. E., tačiau ją įtraukia šioje byloje suinteresuotu asmeniu. Be to, į procesą įtraukia mirusio R. R. dukteris S. ir E. (vaikaites) ir mirusio brolio J. R. vaikus: G., D., M. ir T. (vaikaičius).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas. VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie J. R. ir Z. R. palikimą.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija iki 2025 m. birželio 2 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto perėjimą valstybei ir nėra pradėjusi turto priėmimo procedūros.
4. Suinteresuotas asmuo L. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė pareiškimą palaikanti ir prašė pareiškimą tenkinti, bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pažymėjo, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės yra teisingos.
5. Kiti suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėja N. M. prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad į teismą kreipėsi todėl, kad nori susitvarkyti žemę po namu, sudaryti sutartis su elektros, komunalinių paslaugų teikėjais savo vardu. Tėtis mirė (duomenys neskelbtini), mama mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties liko gyventi (duomenys neskelbtini). Yra likę namas, daržinė, tvartas. Ji liko gyventi su šeima, mokėjo už elektrą, komunalinius mokesčius. Prižiūrėjo aplink esančią žemę su šeima, ginčų dėl turto su artimaisiais nebuvo, tėvus iki jų mirties prižiūrėjo ji.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais, atsižvelgiant į liudytojų nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad pareiškėja slaugė tėvus ir po tėvų mirties liko gyventi pastatuose, moka mokesčius, prižiūri, gerina buitį, rūpinasi turtu. Liudytojai pažinojo palikėjus, pažįsta ir kitus vaikus, nei vienas iš liudytojų negalėjo nurodyti, kad buvo kažkokie konfliktai tarp įpėdinių. Liudytojams neliko abejonių, kad savininkas kažkas kitas.
8. Suinteresuoti asmenys (jų atstovai) į teismo posėdį neatvyko, jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Suinteresuoti asmenys I. E., V. R., A. R., R. M., G. T., S. R., G. V., D. R., M. R., T. R., S. K. ir E. M. prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei L. D. prašė bylą nagrinėti jiems (jų atstovams) nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
9. Liudytojas A. Š. nurodė, kad nuo vaikystės yra kaimynas. N. M. prižiūrėjo tėvus, po jų mirties gyveno, tvarkėsi su šeima. Buvo namas, priestatas, aplink namą kažkiek žemės. Mano, kad buvo apmokama elektra. Apie ginčus dėl palikimo negirdėjo.
10. Liudytoja N. A. nurodė, kad yra kaimynė. Pareiškėjos tėtis mirė pirmas, vėliau mirė mama. Pažinojo abu tėvus, juos slaugė N. M., kuri slaugė ir tetą. N. M. mokėjo mokesčius, gyveno su vyru, prižiūrėjo aplink namą esančią žemę. Kiek žino, ginčų dėl palikimo tarp artimųjų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
12. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
13. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos teismui pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos bei jos atstovės paaiškinimai, liudytojų nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) Z. R., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjai J. R. ir Z. R. turi vaikus: L. D., V. R., A. R., N. M., R. M., G. T., S. R., I. E., kurie (patys arba jų vaikai) į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis, prieštaravimų dėl pareiškimo nepateikė. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro 2025 m. gegužės 20 d. pranešime užfiksuota, jog į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl mirusio (duomenys neskelbtini) J. R. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Testamentų registro 2025 m. gegužės 12 d. išrašė nėra įregistruotų Z. R. sudarytų testamentų ar palikimo priėmimo faktų. 2025 m. gegužės 14 d. Nekilnojamojo turto registre nėra Z. R. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto. J. R. vardu nuosavybės teise įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – pavėsinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2016 m. sausio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 2016 m. sausio 19 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 5-7.
14. Pareiškėja nurodo, kad po J. R. mirties, ji liko gyventi tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose slaugė mamą Z. R., po tėvų mirties valdė ir tvarkė pastatus, jai liko tėvų turėti kilnojamieji ir atminčiai skirti daiktai, tai yra pareiškėja tėvų J. R. ir Z. R. palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Tai patvirtina ir liudytojų duoti parodymai. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad tiek J. R., tiek Z. R. palikimo priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).
15. Byloje nėra ginčo dėl faktinių palikimo priėmimo aplinkybių, suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, pretenzijų neišreiškė.
16. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog N. M., mirusiųjų J. R. ir Z. R. dukra, palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jų turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsniu, 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tėvo J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ir motinos Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jų palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.