Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, atstovui Remigijui Ilevičiui,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, notarei Daivai Mileškaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. E. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, notarei Daivai Mileškaitei, R. E., dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Valstybei palikimas gali pereiti tik tuo atveju, kai nėra įpėdinių arba nei vienas iš įpėdinių nepriėmė palikimo. Šiuo atveju palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, todėl yra pagrindas panaikinti valstybei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Taip pat nurodė, kad neprašo priteisti iš valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Turto bankas, ieškiniui neprieštarauja, tačiau nurodo, kad, tenkinus ieškinį, ieškovas turės atlyginti VĮ Turto bankui banko patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, tai yra teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų). Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neprieštarauja ieškinio tenkinimui, taip pat į tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinys, atsakovė mano, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jei bylos nagrinėjimo metu toks būtų pareikštas, turėtų būti atmestas.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. E. prašo ieškinį tenkinti. Patvirtino, kad po mamos mirties jo brolis L. E. priėmė palikimą aktyviais veiksmais, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Daiva Mileškaitė teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo byloje neteikė. Apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės bylos aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad ieškovo L. E. ir trečiojo asmens R. E. motina E. E. mirė (duomenys neskelbtini). Jos sutuoktinis A. E. mirė (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovas L. E. ir trečiasis asmuo R. E. yra pirmos eilės mirusiosios E. E. įpėdiniai.

10. Po E. E. mirties liko turtas: butas esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (sodo sklypas), esantis (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos esančios UAB „Medicinos bankas“.

11. Testamentų registro duomenimis mirusioji E. E. testamentų nebuvo sudariusi. Per įstatyme numatytą terminą įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo su pareiškimais į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė.

12. Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, 2020 m. balandžio mėnesį kreipėsi į Panevėžio miesto 7 – ąjį notaro biurą dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei. E. E. palikimo paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas (paveldėjimo bylos Nr. 105/2021) buvo išduotas 2021 m. gegužės 21 d., notarinio registro Nr. 2094 (dėl piniginių lėšų) ir Nr. 2095 (dėl nekilnojamojo turto). Palikimo perėjimo valstybei faktas viešajame registre išviešintas 2021 m. birželio 10 d.

Dėl juridinio fakto nustatymo

13. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

14. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

15. Nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies).

16. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad jis atliko aktyvius veiksmus, būtinus faktiniam palikimo priėmimui po motinos E. E. mirties, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, atliko remonto darbus. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnis, 187 straipsnis). Tai bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino trečiasis asmuo R. E., apklausti liudytojai A. J., V. K., A. S., R. Š..

17. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (duomenys apie atliktus mokėjimus) patvirtina, kad ieškovas mokėjo mokesčius už būsto išlaikymą, taip pat mokėjo mokesčius sodų bendrijai.

18. Teismo vertinimu, byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiškinimai, pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ieškovas mirus jo motinai rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu (butu, sodo sklypu), mokėjo mokesčius, valdė jį kaip savo, naudojosi visais palikėjos daiktais, tai yra priėmė mirusios motinos E. E. palikimą faktiniu valdymu (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo

19. CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

20. CK 5.8 straipsnis numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovo reikalavimus patenkinus, t. y. nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog ieškovas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti, šalių ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis, t. y., dešimties metų, ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

21. Nagrinėjamu atveju, mirusios E. E. pirmos eilės įpėdiniams per įstatymo numatytą terminą nesikreipus į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, šį turtą paveldėjo valstybė, kuriai 2021 m. gegužės 21 d. buvo išduotas, byloje ginčijamas, palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Pagrindo išvadai, kad yra praleistas terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, nėra.

22. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis). Esamas paveldėjimo teisinis reglamentavimas prioritetą teikia pirmesnės eilės įpėdinių teisių apsaugai, jei teise priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą toks įpėdinis nepasinaudojo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), o teisę į nuosavybę riboja tik tokia apimtimi, kiek tai apibrėžta įstatymo (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).

23. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo. Tačiau mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tuomet, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

24. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra pirmesnės eilės įpėdinis pagal įstatymą prieš atsakovę (valstybę), todėl teismui tenkinus reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkinamas, E. E. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn.

25. Atsakovės atsiliepime, bylos nagrinėjimo teisme metu nurodytos aplinkybės, kad tenkinus ieškinį ieškovas turės atlyginti VĮ Turto bankui jo patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, nesant pareikšto savarankiško reikalavimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

26. Nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas pilnai (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas).

28. Ieškovas neprašo priteisti iš valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant šioms aplinkybėms bei nesant duomenų, kad ieškinys buvo pareikštas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

29. Ieškinį tenkinus byloje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės, tačiau įvertinus bylos faktines aplinkybes, tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė motinos E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Panaikinti 2021 m. gegužės 21 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą Panevėžio miesto 7 – ojo notaro biuro notarės Daivos Mileškaitės (paveldėjimo bylos Nr. 105/2021, notarinio registro Nr. 2094 ir Nr. 2095).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.