Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-93-603/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
e2S-93-603/2025
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-01469-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Best Company LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-93-603/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01469-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.4.6.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Best Company LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Best Company LT“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Teresa Gerasimovič.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Best Company LT“ pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės Teresos Gerasimovič 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą Nr. S-24-45-26346 dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

2. Pareiškėja nurodė, kad vykdymo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. APS-131-13015/2024, kuriuo priteistos ieškovo S. S. naudai iš atsakovės UAB „Best Company LT“ su darbo santykiais susijusios sumos, negalėjo būti pradėti, kadangi toks sprendimas pareiškėjai pateikus teisme ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos priimto sprendimo netapo vykdomuoju dokumentu. Taip pat nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendime aiškiai nurodoma, jog sprendimas įsiteisėja tik tuo atveju, jeigu nepateiktas per vieną mėnesį ieškinys, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokia situacija nesusiklostė. Kadangi vykdymo veiksmai dėl tokio sprendimo negalėjo būti pradėti, neteisėtai pradėta vykdomoji byla privalo būti nutraukta. Be to, antstolė neteisingai nurodė, jog pareiškėja ieškinį teisme pateikė tik 2024 m. rugsėjo 18 d., kai tuo tarpu ieškinys teisme paduotas 2024 m. rugsėjo 6 d.

3. Antstolė Tereza Gerasimovič 2024 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. S-24-45-26847 skolininkės (pareiškėjos) skundo netenkino, skundą kartu su vykdomąją byla pateikė teismui. Nurodė, kad vykdomosios bylos Nr. 0045/24/01496 užvedimo dieną (2024 m. rugsėjo 23 d.) nebuvo jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nurodė, kad taip pat nebuvo ir duomenų apie teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei išieškojimo veiksmų pagal šį vykdomąjį dokumentą sustabdymą, nenustatyta ir kitų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolės teigimu, išieškotojas vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolei 2024 m. rugsėjo 23 d., t. y. po to, kai pasibaigė terminas, per kuri šalys, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, gali pareikšti ieškinį teisme, todėl vykdymo veiksmai pradėti pagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Best Company LT“ skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.

5. Teismas nurodė, kad gavusi išieškotojo vykdomąjį dokumentą antstolė per įstatymo nustatytą terminą patikrino ir nenustatė duomenų, jog pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

6. Teismo vertinimu, akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą būtų išieškotojo pateikimas vykdomąjį dokumentą vykdymui iki jo apskundimo termino, t. y. 2024 m. rugsėjo 8 d. Pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui išieškotojas turi būti įsitikinęs, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apskųstas. Todėl antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, turėjo teisę jį priimti vykdymui, o nustačiusi, jog teisme pateiktas ieškinys dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, antstolės 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-24-45-26346 vykdomoji byla pagrįstai sustabdyta.

7. Teismas laikė, kad antstolė neturi pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, kadangi Darbo ginčų komisijos sprendimas yra galiojantis iki įsiteisėja teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 7 dalis). Kartu teismas pažymėjo, jog antstolė 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkyme išaiškino pareiškėjai, jog nepriklausomai nuo to, koks bus teismo sprendimas, Darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios, todėl šio sprendimo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0045/24/01496 turės būti nutraukta; kol sprendimas nėra panaikintas, vykdomoji byla nėra nutraukiama, tačiau jokie vykdymo veiksmai esant sustabdytai vykdomajai bylai nėra atliekami.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėja (apeliantė) pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties, prašydama ją panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

8.1. teismas netinkamai įvertinto vykdomosios bylos pradėjimo pagal neįsiteisėjusį vykdomąjį dokumentą teisinius aspektus. Apeliantė laiku ir tinkamai pateikė ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo, ieškinys buvo priimtas, todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas negalėjo įsiteisėti ir netapo vykdomuoju dokumentu, o vykdomoji byla negalėjo būti pradėta. Darbo ginčų komisijos įsiteisėjimas reglamentuojamas įstatyme, jis negali būti pakeičiamas ar nustatomas kitas įsiteisėjimo momentas;

8.2. antstolė negalėjo nustatyti tikrovės neatitinkančios aplinkybės, jog vykdomosios bylos užvedimo dieną (2024 m. rugsėjo 23 d.) nebuvo duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog vykdomasis dokumentas yra negaliojantis ar nuginčytas teismine tvarka. Tai prieštarauja teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims apie apelianto laiku paduotą ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo. Antstolė negalėjo nustatyti tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie neatitinka faktinių aplinkybių, o tuo atveju, jeigu antstolė faktiškai netikrino duomenų apie vykdomojo dokumento įsigaliojimą, tai negali suteikti jokių privilegijų išieškotojui, o vykdomoji byla turi būti nutraukta;

8.3. antstolė vykdymą pradėjo neįsiteisėjusio vykdomojo dokumento pagrindu, nors turėjo visas galimybes įsitikinti vykdomojo dokumento negaliojimu. Kadangi apeliantės ieškinys buvo paduotas iki termino pabaigos (tinkamai ir laiku) per elektroninių paslaugų portalą, antstolė negalėjo iš teismo gauti informacijos, jog ieškinys nėra paduotas. Todėl antstolei pradėjus vykdymą neįsitikinus dėl vykdomojo dokumento galiojimo ir priimtinumo, vykdymo stadija prasidėjo neteisėtai, todėl vykdomoji byla šiuo pagrindu turi būti ne sustabdoma, o nutraukiama. Tuo tarpu vykdomosios bylos sustabdymas yra galimas tik nustačius, jog vykdomoji byla buvo iškelta teisėtai. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas tokius antstolės veiksmus teisėtais, aplaidžiai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą nutartį;

8.4. priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai galiojimą suteikė Darbo ginčų komisijos sprendimui, kuris pagal įstatymą neįsigaliojo apeliantei laiku ir tinkamai padavus ieškinį, priimtą teisme. Suteikęs neįsiteisėjusiam Darbo ginčų komisijos sprendimui galiojimą ir vykdomojo dokumento galią, pirmos instancijos teismas sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją, jog dėl to paties dalyko galės ateityje atsirasti du analogiški vykdomieji dokumentai - vienas pagal antstolės T. Gerasimovič neteisėtai pradėtą vykdomąją bylą, kitas – pagal Vilniaus miesto apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjamą bylą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko;

8.5. apeliantei padavus ieškinį Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsigaliojo ir negalėjo tapti vykdomuoju dokumentu. Tai, kad sprendimas ateityje bus panaikintas, neturi jokios reikšmės vertinant vykdomojo dokumento teisėtumo (negaliojimo) klausimą.

Atsiliepimas

9. Antstolė T. Gerasimovič atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

9.1. priimdama vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolė pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Šio straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką. Antstolei nėra nustatyta pareiga atskirai tikrinti, ar vykdomasis dokumentas yra įsiteisėjęs, jei jo įsiteisėjimo data nėra nurodyta. Tuo tarpu akivaizdžia kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą būtų atvejis, jei išieškotojas būtų pateikęs vykdomąjį dokumentą iki 2024 m. rugsėjo 8 d.;

Šalies argumentai

9.2. norėdama sužinoti apie pateiktą ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo panaikinimo, antstolė turėjo raštu užklausti teismą, kas reikalauja papildomų veiksmų ir laiko. Tuo tarpu patvarkymas priimti arba atsisakyti vykdyti turi būti priimtas per 3 darbo dienas. Antstolė nėra įtraukta į procesą civilinėje byloje Nr. e2-24805-727/2024, todėl ji objektyviai neturėjo galimybės patikrinti ir sužinoti apie pradėtą civilinę byloje el. paslaugų portale;

9.3. nors apeliantė ir pateikė ieškinį teisme, teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai, kurie buvo pašalinti tik 2024 m. rugsėjo 13 d. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo S. S. buvo pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 20 d. (penktadienį), o išieškotojas vykdomąjį dokumentą pateikė antstolei 2024 m. rugsėjo 23 d. (pirmadienį). Išieškotojas išlaukęs pakankamą terminą ir manydamas, kad ieškinys nebus pateiktas, kreipėsi į antstolę. Apeliantės atstovas būdamas profesionaliu teisininku, šalindamas ieškinio trūkumus, galėjo informuoti išieškotoją apie ruošiamą (pateiktą) ieškinį tam, kad nebūtų teikiamas vykdomasis dokumentas vykdymui;

9.4. sustabdytoje vykdomojoje byloje nėra atliekami jokie vykdymo veiksmai. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo 2024 m. rugpjūčio 8 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. APS-131-13015/2024 neteks galios, todėl šio sprendimo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0045/24/01496 bus nutraukta. Šiuo gi atveju sprendimas dar nėra panaikintas, todėl vykdomoji byla nėra nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

13. Byloje nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovic kontoroje 2024 m. rugsėjo 23 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0045/24/01496 pagal Darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. APS-131-13015/2024, kuriuo priteistos ieškovo S. S. naudai iš atsakovės UAB „Best Company LT“ su darbo santykiais susijusios sumos. Antstolės 2024 m. rugsėjo 27 d. priimtu patvarkymu Nr. S-24-45-26346 vykdomoji byla sustabdyta.

14. Apeliantė įrodinėjo, kad vykdomoji byla pradėta neįsiteisėjusio vykdomojo dokumento (Darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo) pagrindu, todėl vykdomoji byla apskritai negalėjo būti pradėta. Tačiau, esant vykdomajai bylai pradėtai neįsiteisėjusio vykdomojo dokumento pagrindu, ji turi būti nutraukta, o ne sustabdyta, kaip tai buvo padaryta antstolės priimtu 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-24-45-26346. Apeliantės teigimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti antstolės veiksmus, priimant minėtą patvarkymą, neteisėtais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nepritaria apeliantės argumentams.

15. DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, be kita ko, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Taip pat minėtame straipsnyje reglamentuota, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis), o teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (7 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. APS-131-13015/2024 antstolei vykdymui pateiktas 2024 m. rugsėjo 23 d., išieškotojas elektroniniame laiške nurodė, kad jokių sumų iš skolininkės negavo, ir prašo atlikti vykdymo veiksmus. Antstolė priėmė 2024 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą Nr. S-24-45-25589 dėl vykdomosios bylos užvedimo Nr. 0045/24/01496, pažymėdama, kad pagal CPK 651 straipsnį nenustatyta akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

17. Nors apeliantė teigia, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstolei momentu buvo pareiškusi ieškinį teisme dėl darbo ginčo išnagrinėjimo esmės, dėl ko Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnis; civilinė byla Nr. e2-24805-727/2024), apeliantei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškinio trūkumai pašalinti 2024 m. rugsėjo 13 d. (priimta 2024 m. rugsėjo 19 d. rezoliucija), o atsakovui S. S. pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo išsiųstas registruota siunta 2024 m. rugsėjo 20 d. (penktadienį), kai tuo tarpu į antstolę dėl vykdymo veiksmų pradėjimo buvo kreiptasi 2024 m. rugsėjo 23 d. (pirmadienį). Taigi, aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog vykdomąjį dokumentą pateikęs vykdymui išieškotojas dar nebuvo gavęs teismo siųsto pranešimo, o antstolė 2024 m. rugsėjo 23 d. užvesdama vykdomąją bylą duomenų apie ieškinio priėmimą neturėjo, juolab kad išieškotojas ir pateikė vykdomąjį dokumentą vykdymui 2024 m. rugsėjo 23 d.

18. Pagal teisinį reglamentavimą antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 61 straipsnio 3 dalis).

19. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-684/2019, 26 punktas).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, pritaria tiek pirmosios instancijos teismo išvadoms, tiek ir antstolės argumentams, jog šiuo atveju nebuvo akivaizdžių kliūčių antstolei priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl antstolė neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus. Kaip jau buvo minėta, išieškotojas Darbo ginčų komisijos sprendimą pateikė vykdyti jau praėjus mėnesio laikotarpiui nuo jo priėmimo. Taigi, kaip pagrįstai teigia antstolė, akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui būtų jo pateikimas iki sueinant DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam terminui. Antra, antstolė nurodė, jog nesant jai nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-24805-727/2024 (atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau išnagrinėtos) šalimi, ji neturi galimybės patikrinti ir sužinoti apie pradėtą civilinę bylą. Taigi, nepritartina apeliantės argumentui, jog antstolė galėjo patikrinti vykdomojo dokumento negaliojimo aplinkybę. Trečia, kaip nurodo antstolė, jai nėra numatyta pareiga tikrinti pateikto vykdomojo dokumento įsiteisėjimo, jei vykdomajame dokumente nėra numatyta atskira įsiteisėjimo data. Tuo tarpu išieškotojas, teikdamas vykdymui Darbo ginčų komisijos sprendimą, turi būti įsitikinęs, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiuo gi atveju, antstolė, gavusi išieškotojo pateikiamą Darbo ginčų komisijos sprendimą pasibaigus DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam terminui ir nenustačiusi CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų dėl akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, pagrįstai priėmė išieškotojo pateiktą Darbo ginčų komisijos sprendimą bei jo pagrindu užvedė vykdomąją bylą.

21. Nesutiktina su apeliante, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai galiojimą suteikė Darbo ginčų komisijos sprendimui ar kad dėl to paties dalyko ateityje galėtų atsirasti du vykdomieji dokumentai. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas vertino antstolės veiksmus ir jų pagrindu priimto 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymo Nr. S-24-45-26346 dėl vykdomosios bylos sustabdymo teisėtumą ir pagrįstumą faktinių aplinkybių aspektu. Antra, kaip matyti, antstolė skundžiamu patvarkymu sustabdė vykdymo veiksmus. Taigi, jokie priverstiniai vykdymo veiksmai sustabdžius vykdomąją bylą nėra atliekami. Trečia, pagal DK 231 straipsnio 7 dalį Darbo ginčų komisijos sprendimas yra galiojantis iki įsiteisėja teismo sprendimas, antstolė nurodė, kad nepriklausomai nuo to, koks bus teismo sprendimas, Darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios, o sprendimo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0045/24/01496 turės būti nutraukta. Taigi, tiek teisinis reglamentavimas, tiek ir susiklosčiusi praktika patvirtina, jog apeliantės nurodoma galimybė dėl to paties dalyko analogiškų vykdomųjų dokumentų pagrindu atlikti vykdymo veiksmus nėra pagrįsta.

22. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, pagal DK 231 straipsnio 7 dalį Darbo ginčų komisijos sprendimas yra galiojantis iki įsiteisėja teismo sprendimas. Taigi, remiantis teisiniu reglamentavimu, antstolė pagrįstai 2024 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu Nr. S-24-45-26346 sustabdė vykdomąją bylą, o ne vykdymo veiksmus nutraukė.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes ir jų pagrindu pagrįstai sprendė, jog nebuvo akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti, o antstolė pagrįstai tokių kliūčių nenustatė, taip pat teisingai sprendė, jog antstolė, sustabdžiusi vykdomąją bylą, neatliko neteisėtų veiksmų. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė