Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. G., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotam asmeniui – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkui A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053244834,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklaustas teismo posėdžio metu R. G. skundą palaikė, teismui parodė, kad nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu – chuliganišku vairavimu. Paaiškino, kad jo darbas susijęs su automobilių nuoma bei oro uostais, 2015 m. gegužės 15 d. skubėjo į oro uostą, iš kurio turėjo paimti svarbius svečius, vėlavo, lenkė automobilius ir padarė pažeidimą, tačiau nemano, kad sukėlė grėsmę priešais atvažiuojančiam automobiliui. Ateities plentas už sankryžos išplatėja į dvi eismo juostas, antra eismo juosta yra įvažiavimui į Ramučius, o pirma – į autostradą Vilnius-Kaunas. Pradėjo lenkimo manevrą dar neprasidėjus dviem eismo juostom, todėl mano, kad turėtų būti baudžiamas už ištisinės linijos kirtimą. Aplenkė du automobilius, tačiau dėl jo veiksmų Fiat automobilis staigiai nestabdė ir nenuvažiavo į kelkraštį, jis tik pristabdė. Su pinigine bauda sutinka, tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių yra per griežtas, nes jis vienintelis šeimos maitintojas (21-22 b.l.).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotas atstovas A. B. parodė, kad skundą padavęs asmuo kelyje elgėsi chuliganiškai ir tai padarė tyčia, jis suvokė, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, nes skubėjo paimti klientų, o tuo metu kitiems eismo dalyviams buvo sudaromos kliūtys, jis chuliganiškai vairavo, nes Kelių eismo taisyklių pažeidimus darė be aiškios priežasties. Prašė teismo palikti skundžiamą nutarimą galioti (55 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju L. Š. parodė, kad jo automobilyje Škoda Suberb yra įrengtas vaizdo registratorius ir jis užfiksavo, kaip automobilis Mercedes Benz kirto ištisinę liniją, važiavo per pėsčiųjų perėją ir Fiat automobilį nustūmė į kelkraštį. Automobilį Mercedes Benz vairavo vyras, atitinkantis jo ūgį ir amžių, matė jį pro galinį automobilio veidrodėlį (32 b.l.).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytoju M. A. parodė, kad eismo įvykio dieną važiavo Ateities plentu automobiliu Fiat Doblo. Paaiškino, jog jei jis būtų nepasitraukęs į šoną, skundą padavęs asmuo būtų turėjęs manevruoti į kitus automobilius arba į griovį, jei nebūtų pasukęs į dešinę – pats būtų susidūręs su automobiliu (42 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. V. parodė, kad priėmė skundžiamą nutarimą. Nutarimas buvo priimtas remiantis vaizdo įrašu bei asmens, kuris užfiksavo pažeidimą, paaiškinimu, taip pat apklausti liudytojai. Skundą padavęs asmuo neleistinoje vietoje lenkė automobilius ir priešais atvažiuojančiam automobiliui sukėlė kliūtį, R. G. kirto ištisinę liniją ir tai suvokė. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – rašymo apsirikimas, kadangi skundą padavęs asmuo gailėjosi, jam buvo skirta minimali nuobauda (54 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053244834 esančios medžiagos nustatyta, kad R. G. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 15 d., 12 val. 22 min, Kaune, Ateities pl., jis vairuodamas automobilį Mercedes Benz S320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo Kauno link greitkelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda lenkė automobilį Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą skirtą sukti tik į kairę, toliau važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, aplenkė du prieš automobilį Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavusius automobilius, sudarė pavojingą situaciją priešpriešinio eismo juosta atvažiuojančiam automobilio Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas turėjo stabdyti bei sukti vairuojamą automobilį į kelkraštį, vengdamas susidūrimo su automobiliu Mercedes Benz S320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris sukėlęs pavojingą situaciją, toliau važiavo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais Mercedes Benz vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. 2015 m. lapkričio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas L. V., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo R. G. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 117, 3 priedo 1.1. punktų reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 dalyje, bei nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 15053244834 - 1 b.l.).

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo septynių šimtų dvidešimt keturių iki vieno tūkstančio trylikos eurų.“

Kelių eismo taisyklių 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Kelių eismo taisyklių 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 117 punktas numato, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punktas numato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

Teismo posėdžio metu apklaustas R. G. savo kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, nepripažino, paaiškino, kad jo padaryti Kelių taisyklių pažeidimai neturėtų būti traktuojami kaip chuliganiškas vairavimas (21-22 b.l.), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo skunde išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. R. G. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053244834 esantis vaizdo įrašas (30 b.l.). Iš vaizdo įrašo matyti, kaip kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją (01:20 vaizdo įrašo laiku), prieš pat pėsčiųjų perėją automobilis Mercedez Benz pradėjo lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio dalį ir lenkė Škoda Suberb automobilį. Dalį lenkimo manevro administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko pėsčiųjų perėjoje. Skundą padavusio asmens automobilis važiavo toliau priešpriešiniam eismui skirta juosta (01:21-01:35 vaizdo įrašo laiku) ir lenkė priekyje važiavusias transporto priemones. Aplenkęs du automobilius, sukėlė pavojingą situaciją iš priekio atvažiuojančio automobilio Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui, kadangi, tuo metu, kai prasilenkė su minėtu automobiliu, skundą padavusio asmens automobilis buvo priešpriešiniam eismui skirtoje juostoje. Fiat Doblo automobilio vairuotojas buvo privertas staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį į dešinę. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojais Škoda Suberb vairuotojas L. Š. (32 b.l.) ir Fiat Doblo vairuotojas M. A. (42 b.l.) patvirtino, kad vaido registratoriumi užfiksuoti Mercedes Benz vairuotojo veiksmai jiems kėlė realų pavojų, jie buvo priversti staigiai keisti važiavimo kryptį.

R. G. kaltę dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo taip pat patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053244834 esantys rašytiniai įrodymai: nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (1 b.l.), administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas (2 b.l.), paties R. G. paaiškinimas (4 b.l.), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (5 b.l.), fotonuotrauka, kurioje užfiksuota kaip Mercedes Benz automobilis yra išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą (7 b.l.), L. Š. paaiškinimas (13 b.l.), M. A. paaiškinimas (17 b.l.).

Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (2015 m. lapkričio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1127-290/2015). Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neginčijamai nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimų faktas, to neginčija ir skundą padavęs asmuo, liudytojų parodymais nustatyta, kad R. G. vairavimas kėlė pavojų eismo saugumui ir eisme dalyvaujantiems vairuotojams. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ginčija, kad jis neturėjo chuliganiškų paskatų darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant supriešinti save su aplinkiniais, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-1242/2010). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, o pavojingas manevravimas, kuris teoriškai gali sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas.

R. G. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą skirtą sukti tik į kairę, toliau važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, aplenkė du prieš automobilį Škoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavusius automobilius, sudarė pavojingą situaciją priešpriešinio eismo juosta atvažiuojančiam automobilio Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas turėjo stabdyti bei sukti vairuojamą automobilį į kelkraštį, vengdamas susidūrimo su automobiliu Mercedes Benz S320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris sukėlęs pavojingą situaciją, toliau važiavo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, toks vairavimas, galėjęs sukelti pavojų, yra Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 117, 3 priedo 1.1. punktų pažeidimas. R. G. negalėjo nesuvokti, kad dėl jo veiksmų nekils realus pavojus ir savo sąmoningais veiksmais sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, jų turtui bei sveikatai, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę priežastį – vėlavimą ir skubėjimą paimti į oro uostą klientų (21-22 b.l.).

Atmestinas R. G. skunde nurodytas argumentas, kad administracinė nuobauda jam paskirta praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, kadangi, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 15053244834 medžiagos, R. G. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas padarytas 2015 m. gegužės 15 d., 2015 m. lapkričio 13 d. (reg. Nr. 20-IL-109948), vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, buvo priimtas nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo dienos, todėl 2015 m. lapkričio 17 d. skundžiamas nutarimas priimtas nepraleidus ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino.

Visi šie duomenys objektyviai pagrindžia R. G. kaltę dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

ATPK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialistas L. V., priimdamas skundžiamą nutarimą, nustatė pažeidėjo R. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų (ATPK 32 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad R. G. skundžiamame nutarime nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog pažeidimą jis padarė iš chuliganiškų paskatų, tačiau kaip parodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju L. V. (54 b.l.), tai yra rašymo apsirikimo klaida. Teismas atkreipia dėmesį, kad R. G. inkriminuotina kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), tačiau R. G. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda - bauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą minimalų dydį, ir minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas, o kadangi skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti bloginama (non reformatio in peius principas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-248/2012), tai nėra pagrindas naikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog R. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 124² straipsnio 2 d., kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053244834 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o R. G. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto L. V. 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15053244834 nepakeistą ir R. G. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 15053244834, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.