Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-351-506/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-24
Bylos Nr.
1-351-506/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00097-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. B., V. K., L. B., A. A.
Baudž. Bylos Nr.1-351-506/2014
Proceso Nr.1-10-1-00097-2010-2
(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS2014 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Jolitai Kančauskienei, gynėjams – advokatams Mindaugui Vaivadai, Andrejui Novikovui, Aldofui Remeikiui ir Jonui Jasiulevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1989-08-15, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokosi (duomenys neskelbtini), 2012-08-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 258 str. 2 d. - 5 MGL (650 Lt) bauda, įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas, prilygintas 4 MGL dydžio baudai, neatliktoji bausmės dalis - 1 MGL (130 Lt) bauda (duomenų apie baudos sumokėjimą nėra), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir ir 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.; V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1982-10-11, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, paskutiniai teistumai: 2012-03-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-06-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas dviems metams; 2013-10-07 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu (bausmę atliko); 2014-01-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str.1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams; LR BK 64 straipsnio 1, 3 d. bausmė subendrinta su 2012-03-05 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2013-06-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, skirta ir teismo 2013-10-07 nutartimi pakeista bausme jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė – devyni mėnesiai laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir ir 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d.; L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-01-13, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir ir 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., ir A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1959-10-30, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, be nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir V. K. panaudojo du žinomai netikrus dokumentus, A. B., be to, pagamino ir, kartu su V. K., panaudojo žinomai netikrą dokumentą:

jie, tikslu išgryninti į A. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Danske Banke iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervestus pinigus 12 400 Lt sumoje, 2010-01-19 Danske Bank A/S Lietuvos filialo Centro klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekdami įtikinti banko filialo darbuotoją, jog V. K. yra susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateikė netikrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimą Nr. 4, išduotą 2009-12-20, kuriuo melagingai patvirtinama, kad V. K. dirba minėtoje bendrovėje vadybininku;

tęsdami nusikalstamą veiką, jie, tą pačią dieną, tame pačiame Danske Bank A/S Lietuvos filialo Centro klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje , siekdami įtikinti banko darbuotoją, neva, pinigai į A. B. sąskaitą buvo gauti teisėtai ir pagrįstai, banko darbuotojai pareikalavus, pastarosios akivaizdoje, A. B. surašius V. K. diktuojamą tekstą, pagamino žinomai netikrą melagingo turinio dokumentą – paaiškinimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad A. B. žodiniu susitarimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinių gabenimą gauna pinigus, dėl to jis (A. B.), draugo V. K. prašymu, atidarė savo vardu banko sąskaitą ir nuima iš jos pinigus, nes V. K. banko sąskaitos yra areštuotos. Šį žinomai netikrą dokumentą A. B. ir V. K. panaudojo pateikdami jį banko darbuotojai;

tęsdami nusikalstamą veiką, tą pačią dieną - 2010-01-19, tame pačiame Danske Bank A/S Lietuvos filialo Centro klientų aptarnavimo skyriuje, banko darbuototojai pateikė (panaudojo) nenustatytomis aplinkybėmis gautą ir A. B. pasirašytą (pagamintą) žinomai netikrą dokumentą - Paslaugų atlikimo sutartį Nr. 2009-12-15/0001 tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. A. bei meistro A. B. dėl remonto darbų atlikimo, nors jokių remonto darbų A. B. neatliko.

Baudžiamojoje byloje taip pat kaltinimai pareikšti:

L. B. ir V. K. tuo, kad jie pagamino bei laikė žinomai netikrą dokumentą, tai yra, kad jie:

siekdami apgaule savo ir kitų naudai įgyti į A. B. asmeninę sąskaitą iš UAB ”(duomenys neskelbtini)” sąskaitos nenustatyto asmens pervestus pinigus 12 400 Lt sumoje, siekdami įtikinti Danske Bank A/S Lietuvos filialo Centro klientų aptarnavimo skyriaus darbuotojus, kad V. K. yra susijęs darbo santykiais su UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-01-19 pagamino žinomai netikrą dokumentą - 2009-12-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimą Nr. 4, kuriuo melagingai patvirtinama, kad V. K. dirba minėtoje bendrovėje vadybininku, tai yra V. K. davė L. B. savo nuotrauką, o šis kompiuterinės technikos pagalba atspausdino darbuotojo pažymėjimą, priklijavo V. K. nuotrauką ir pažymėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu. Šį žinomai netikrą dokumentą, kaip yra kaltinama, V. K. ir L. B. laikė nuo 2010-01-01 iki 2010-01-19, o V. K., be to, jį laikė kartu su A. B. iki 2010-01-19, kol jį panaudojo, pateikdami Danske Bank A/S Lietuvos filialo Centro klientų aptarnavimo skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darbuotojams.

Kaltinimai taip pat pareikšti A. A. tuo, kad jis gamino, laikė ir naudojo žinomai netikrus dokumentus (tęstinė veika), tai yra, kad jis:

laikotarpiu nuo 2009-07-09 iki 2010-01-20, veikdamas nenustatyto asmens, turėjusio tikslą nuslėpti realius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vadovavusius asmenis, nurodymu, žinodamas, kad jis bus tik statytinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tyrimo metu nenustatytose vietose, gamino žinomai netikrus dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, savo parašu tvirtindamas juose nurodytus tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra jis:

savo parašu patvirtino 2009-07-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.VP0907/09S tarp jo ir Š. B., kurioje nurodyta, kad Š. B. (pardavėjas) A. A. (pirkėjui) parduoda 100 proc. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 10.000 Lt, žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neįsigyja ir 10.000 Lt Š. B. nesumoka;

savo parašu patvirtino 2009-07-09 Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 tarp jo ir Š. B., kuriame nurodyta, kad Š. B. A. A. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo bei apskaitos dokumentus, banko kodų generatorių, apvalų antspaudą, kasą, kurioje 9975,96 Lt, žinodamas, kad šiame dokumente įtvirtinti tikrovės neatitinkantys faktai;

savo parašu patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų paskyrimo ir atleidimo dokumentus: 2009-07-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą atleisti Š. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, 2009-07-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą priimti A. A. į direktoriaus pareigas, 2010-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą atleisti A. A. iš įmonės vadovo pareigų ir paskirti E. K. įmonės vadovu;

2009-07-09 bei 2010-01-20 panaudojo žinomai netikrus dokumentus: 2009-07-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą atleisti Š. B. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, 2009-07-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą priimti A. A. į direktoriaus pareigas, 2010-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą atleisti A. A. iš įmonės vadovo pareigų ir paskirti E. K. įmonės vadovu, pateikdamas juos VĮ Registrų centro Vilniaus filialo klientų aptarnavimo skyriui, Lvovo g. 25, Vilniuje, kartu su prašymais pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis Juridinių asmenų registre;

pasirašė nenustatyto asmens jam pateiktą kompiuterio pagalba atspausdintą žinomai netikrą 2009-12-15 Paslaugų atlikimo sutartį Nr. 2009-12-15/0001 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B., kurioje buvo nurodyti žinomai netikri duomenys apie A. B. neva atliktus bendrovei statybos darbus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą A. B. už juos, tokiu būdu pagamindamas žinomai netikrą dokumentą.

Kaltinimai, be to, reiškiami A. B., V. K. ir L. B. tuo, kad jie apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą bei pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, tai yra tuo, kad jie:

veikdami bendrininkų grupe tiesiogine tyčia apgaule, savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, nė vienas neturėdamas teisėto pagrindo valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir jomis disponuoti, V. K. ir A. B. vykdant L. B. nurodymus, po to, kai 2009-12-28 nenustatytas asmuo, naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės paslauga iš šios įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Danske Bankas pervedė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 4000 Lt į A. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Danske Bankas, kurią A. B. atidarė per V. K. veikusio L. B. nurodymu, A. B. ir V. K. tą pačią dieną - 2009-12-28 atvyko į Danske Bank A/S Lietuvos filialo Centro klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei paprašė banko darbuotojos išmokėti A. B. į jo sąskaitą pervestus pinigus, po ko, bankui atskaičius 27,80 Lt komisinį mokestį už grynųjų pinigų išmokėjimą, apgaule įgijo 3972 Lt, kuriuos V. K. perdavė prie banko skyriaus automobilyje jo laukusiam L. B. bei gavo iš pastarojo iš anksto sutartą atlygį 100 lt sumoje, kurį lygiomis dalimis – po 50 Lt V. K. pasidalino su A. B.;

be to, veikdami bendrininkų grupe tiesiogine tyčia apgaule, savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, nė vienas neturėdamas teisėto pagrindo valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir jomis disponuoti, V. K. ir A. B. vykdant L. B. nurodymus už iš anksto pažadėtą 100 Lt piniginį atlygį, po to, kai 2010-01-19 nenustatytas asmuo, naudodamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės paslauga iš šios įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Danske Bankas pervedė įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas – 12 400 Lt į tame pačiame banke L. B. per V. K. duotu nurodymu atidarytą A. B. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. ir V. K. tą pačią dieną - 2010-01-19 atvyko į Danske Bank A/S Lietuvos filialo Centro klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir, paprašę išmokėti visus A. B. sąskaitoje buvusius pinigus, skyriaus darbuotojai melagingai nurodė, kad pinigai į A. B. sąskaitą gauti už transporto paslaugas pagal žodinį susitarimą, po ko, banko darbuotojams paprašius detalizuoti, kokios tai paslaugos, melagingai paaiškino, kad piniginės lėšos priklauso V. K. bei vėliau, tą pačią dieną, pateikė banko darbutotojai teisę į A. B. sąskaitoje esančius pinigus, neva, patvirtinančius žinomai netikrus dokumentus: Paslaugų atlikimo sutartį Nr. 2009-12-15/0001 tarp A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, rašytinį paaiškinimą, kuriame A. B. melagingai nurodė, kad pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į savo sąskaitą gauna remonto darbams atlikti kaip pasamdytas meistras bei 2009-12-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimą Nr. 4, kuriuo melagingai patvirtinama, kad V. K. dirba minėtoje bendrovėje vadybininku.

Nusikalstamo ketinimo apgaule įgyti svetimą turtą L. B., V. K. ir A. B., kaip yra kaltinama, nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, nes bankas atsisakė išmokėti prašomus 12.400 Lt.

Apklaustas kaltinamuoju A. A. kaltu neprisipažino ir parodė prisimenantis įvykį, kai jis, kartu su dar dviem vyriškiais buvo kavinėje ir pasirašinėjo kažkokius dokumentus, tačiau nei L. B., nei Š. B. kartu su juo nebuvo. Jis šių asmenų nėra matęs ir jų nepažįsta. Kavinejė jį ten atvedęs asmuo paaiškino, kad reikia pasirašyti dokumentus. Už dokumentų pasirašymą jis negavo jokio užmokesčio ir pats niekam nieko nemokėjo. Tuos pačius dokumentus pasirašė ir dar vienas kartu buvęs asmuo. Dokumentų turinio jis neskaitė ir niekas jam neaiškino, kad jis perka įmonę ir, kad bus jos direktoriumi. Įmonės antspaudo negavo, į Registrų centrą lyg ir nevažiavo. Pasirašytus dokumentus pasiėmė tas, kuris jį atvežė. Paslaugų atlikimo sutarties jis nepasirašinėjo. Parduodant įmonę jis nedalyvavo.

Apklaustas kaltinamuoju A. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009-2010 metais jam paskambinęs pažįstamas V. K. pasiteiravo, ar jis (A. B.) negalėtų banke atsidaryti asmeninės sąskaitos, iš kurios bus galima nuimti pinigus. Nieko blogo neįtardamas jis sutiko atidaryti savo vardu banko sąskaitą, tad, susitiko su V. K. ir, abiems nuėjus į banką, jis atidarė sąskaitą. Buvo sudaryta ir elektroninės bankininkystės sutartis, tačiau visus prisijungimo duomenis jis greičiausiai atidavė V. K., nes pats jis nieko neturėjo. Netrukus, galbūt jau sekančia dieną, paskambinęs V. K. pasakė, kad į jo (A. B.) sąskaitą pervesti pinigai ir reikia juos nuimti. Juodu susitiko, nuvažiavo į banką ir jis be jokių problemų nuo savo sąskaitos nuėme 4000 Lt. Pinigus iškart, išėjęs iš banko, atidavė V. K., o šis už pinigų išgryninimą jam sumokėjo 50 Lt. Kieno tai pinigai jis V. K. neklausinėjo ir nematė, kad jis su kuo nors bendrautų prie banko. Antrą kartą, vėl paskambinus V. K., jie abu nuėjo į tą patį banką ir jis (A. B.) paprašė banko darbuotojos išmokėti visus jo sąskaitoje buvusius pinigus. Banko darbuotojai paklausus už ką jam pervesti pinigai jis nežinojo ką atsakyti, todėl vietoj jo atsakė V. K., kad tai pinigai už darbą. Banko darbuotoja paprašė pateikti kažkokius dokumentus. Juodviem išėjus iš banko V. K. pasakė, kad greitai atveš dokumentus. Netrukus jis grįžo su dokumentais ir pats juos pateikė banko darbuotojai. Kokie tai buvo dokumentai jis (A. B.) nežino, matė, kad tarp dokumentų buvo kažkoks pažymėjimas. Tada banko darbuotoja paprašė parašyti paaiškinimą. Jis (A. B.) banke rašė paaiškinimą, kurio tekstą jam diktavo V. K.. Paaiškinime parašė, kad pinigai į jo sąskaitą pervesti už atliktą darbą. Pinigų bankas jam neišmokėjo, nes banko darbuotoja pasakė, kad atliks tyrimą. Tuomet jie važiavo į kitą banko skyrių, esantį „(duomenys neskelbtini)“. Kokiu transportu važiavo, neprisimena, galimai, automobiliu, bet L. B. neprisimena (jį teisme mato pirmą kartą). „(duomenys neskelbtini)“ banko skyriuje pinigų taip pat neišmokėjo.

Apklaustas kaltinamuoju V. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. B. susipažino per kažkokį bendrą pažįstamą, o L. B. pažinojo nuo tada, kai šis jam padėjo parduoti butą. Maždaug prieš tris metus L. B. arba D. P. (juodu dažnai būdavo kartu) jam pasiūlė dirbti, užsidirbti ir paprašė rasti žmogų, kuris turėtų neareštuotą sąskaitą. Už tai pasiūlė 100 Lt. Tuomet jis susirado A. B. ir pasiūlė jam atidaryti savo vardu sąskaitą banke, į kurią bus pervedami pinigai, kuriuos reikės nuimti ir atiduoti jam (V. K.). Už tai A. B. pasiūlė 50 Lt. A. B. sutikus su pasiūlymu, D. P. vairuojamu „Audi“ automobiliu, jis (V. K.) ir L. B. atvažiavo prie banko, kur jų jau laukė A. B.. D. P. ir L. B. liko automobilyje, o jis su A. B. užėjo į banką, nes A. B. reikėjo atsidaryti sąskaitą. A. B. išduotą sąskaitos numerį paėmė jis (V. K.) ir nunešęs į automobilį, kortelę su banko sąskaitos numeriu padavė L. B.. Šis padavė kortelę D. P., kuris kažkam paskambino ir nurodė pervesti pinigus. D. P. pasakė, kad neužilgo bus pervesti pinigai. Kai pinigai buvo pervesti, jis (V. K.) ir A. B. vėl nuėjo į banką, darbuotoja pasakė, kad yra pinigai, A. B. paprašė išsigryninti ir gavo 4000 Lt. Išėjus iš banko A. B. atidavė jam visus pinigus, o jis (V. K.) A. B. už paslaugą davė 50 Lt. Tai buvo pusė sumos, kurią jam buvo pažadėjęs arba D. P., arba L. B.. Kiti 50 Lt atiteko jam (V. K.). Likusius išgrynintus pinigus jis atidavė automobilyje jo laukusiems D. P. arba L. B.. Jam buvo pasakyta, kad į sąskaitą ateina legalūs pinigai iš užsienio, bet jie nenori pervedinėti į savo sąskaitą. Jis suprato, kad tai kažkokios įmonės pinigai. Po kažkurio laiko jis stotyje susitiko su L. B., priėjo ir D. P., ir kažkuris pasiūlė jį įdarbinti. Sakė, kad reikės iš pašto imti laiškus, be to, paimti pinigus, jei jie bus pervesti. Kokia tai buvo įmonė, kas buvo jos direktorius ir kur buvo įmonės biuras jis nežino. Buvo pažadėtas 20 Lt užmokestis už kiekvieną pašte paimtą laišką ir 100 Lt atlygis už banke išgrynintus pinigus. Jis sutiko su pasiūlymu, iš L. B. gavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimą, pasirašytą direktoriaus A. A.. Prieš tai jis davė L. B. savo nuotrauką ir netrukus – gal net tą pačią dieną. L. B. jam atnešė darbuotojo pažymėjimą. Darbo sutarties lyg ir nepasirašinėjo, į Sodrą nevažiavo. Galvojo, kad dirba legaliai. Po kiek laiko L. B. jam pasakė, kad vėl reikia važiuoti į banką išgryninti pinigų, todėl jis vėl susisiekė su A. B. ir susitarė dėl susitikimo prie banko. Į banką jis vėl važiavo su L. B. ir D. P., pastarojo automobiliu. L. B. ir D. P. likus automobilyje, jis su jo jau laukusiu A. B. nuėjo į banką, A. B. padavė pasą, paklausė, ar yra pinigų sąskaitoje. Banko darbuotojai atsakius, kad yra 12000 Lt A. B. pasakė, kad nori nusiimti visus pinigus. Darbuotoja pasakė, kad negali pinigų išmokėti, nes neaišku iš kur jie pervesti. Išėjus iš banko jis grįžo į mašiną ir pranešė, kad pinigų neduoda. D. P. kažkam pasakambino ir visi kartu nuvažiavo į miestą. Vėliau kažkas atvežė sutartį, ten reikėjo A. B. parašo. Kažkuris – ar D. P., ar L. B. pasakė, kad banke reikia sakyti, jog tai darbo užmokestis ir banko darbuotojai paduoti darbo sutartį. A. B. pasirašius sutartį juodu vėl nuėjo į banką, tačiau ten vėl nenorėjo mokėti pinigų, todėl jis (V. K.) pats prašė darbuotojos sumokėti A. B. pinigus, sakė, kad tai jo uždarbis. Banko darbuotojai paklausus, iš kur jis tai žino, atsakė, kad dirba toje įmonėje ir parodė darbuotojo pažymėjimą. Tada banke paprašė, kad A. B. parašytų paaiškinimą. A. B. rašant paaiškinimą juodu galimai kažką kalbėjo, gal ir galima pasakyti, kad paaiškinimą rašė jie abu. Darbuotoja atšvietė jo (V. K.) darbo pažymėjimą ir paėmė A. B. pateiktą sutartį ir liepė laukti, pinigų neišmokėjo. Juodviem nuėjus prie mašinos ir pasakius, kad pinigų neišmokėjo D. P. vėl pradėjo kažkam skambinti. Po to, visi keturiese D. P. automobiliu važiavo į „(duomenys neskelbtini)“ esantį kitą banko skyrių D. P. patikinus, kad kitame skyriuje pinigus išmokės. Kitame skyriuje pinigų taip pat neišmokėjo, todėl tądien jie išsiskirstė. Po kažkurio laiko L. B. paprašė jo surasti A. B., sakė, kad reikia atgauti tuos pinigus, nes jie legalūs. Ikiteisminio tyrimo metu D. P. vaidmens nesureikšmino, nes žinojo tik jo vardą – „Dima“, be to, tyrėjas sakė „nekišti Dimos“. Apklausos pabaigoje kaltinamasis V. K. prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. K. kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad 2009 m. gruodžio pabaigoje L. B. už 100 Lt atygį paprašė surasti asmenį, kuris neturi areštuotų sąskaitų ir įsiskolinimų. Jis surado A. B. ir supažindino jį su L. B.. Pastarasis paprašė A. B. atidaryti asmeninę sąskaitą „Danske“ banke, paaiškino, kad į ją bus atliekami bankiniai pavedimai, A. B. turės išgryninti pinigus ir juos atiduoti L. B.. Po pokalbio jis su A. B. nuvyko į „Danske“ banką, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, A. B. atidarė asmeninę sąskaitą ir iškart visus sąskaitos dokumentus atidavė automobilyje prie banko jo laukusiam L. B.. Kol jie stovėjo prie automobilio, L. B. kažkam paskambino ir po 5 minučių pasakė A. B. nueiti į banką ir iš sąskaitos išgryninti 4000 Lt. Jis (V. K.) kartu su A. B. nuėjo į „Danske“ banką ir A. B. paprašė išmokėti jam 4000 Lt. Banko darbuotoja sutikrino jo asmens duomenis ir išmokėjo pinigus. Gautus pinigus A. B. perdavė jam (V. K.), po ko, jis (V. K.) nuėjo link automobilio ir atidavė visus 4000 Lt L. B.. Iš tos sumos L. B. jam sumokėjo 100 Lt ir pasakė, kad kai dar bus pavedimai, paskambins jam ir A. B. vėl reikės juos išgryninti. Jis A. B. davė 50 Lt ir pasakė, kad kai reikės paslaugos, paskambins. 2010 m. sausio pradžioje L. B. prašymu jis nuėjo į pašto skyrių, esantį Naujininkuose pasiimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiškų, tačiau pašto darbuotoja laiškų neišdavė ir paprašė pateikti „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pažymėjimą. Apie tai pasakius L. B., šis pasakė atnešti savo nuotrauką. Kitą dieną jis nuvežė L. B. savo nuotrauką ir netrukus iį jo gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pažymėjimą, patvirtintą vadovo parašu ir bendrovės antspaudu. L. B. pasakė, kad jis (V. K.) oficialiai dirbs bendrovėje ir vykdys įvairius nurodymus. Apie minėtos bendrovės veiklą jis nieko nežino ir direktoriaus A. A. niekada nematė. Su jam išduotu darbuotojo pažymėjimu jis kelis kartus važiavo į pašto skyrių ir ėmė bendrovei atsiųstus registruotus laiškus, kuriuos perduodavo L. B. ir už paslaugas iš pastarojo kaskart gaudavo po 20 Lt. 2010-01-19 jam paskambino L. B. ir pasakė, kad yra atliktas 12.400 Lt pavedimas į A. B. sąskaitą ir vėl reikia pinigus išgryninti. Jis (V. K.) paskambino A. B. ir susitarė susitikti prie „Danske“ banko. Jis nuvažiavo prie banko su L. B. ir D. P.. Jis (V. K.) su A. B. nuėjo į banką, kur A. B. paprašė išmokėti iš asmeninės sąskaitos 12.400 Lt. Banko darbuotoja pasakė, kad negali išmokėti lėšų, nes nežinomas pagrindas. Jis (V. K.) paklausė, kokių reikia dokumentų. Banko darbuotojai pasiteiravus, kas jis, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pažymėjimą ir pasakė, kad lėšos yra jam (V. K.) bendrovės mokamas atlyginimas, nes jo sąskaita areštuota. Banko darbuotoja lėšų neišmokėjo ir pasakė palaukti. Nuėję link automobilio pranešė L. B. apie susidariusią situaciją, šis pradėjo kažkam skambinti ir pasakė A. B. banke nurodyti, kad minėtos lėšos yra jam mokamos už jo neva atliktus statybos darbus. L. B. pasiūlė jam ir A. B. važiuoti į kitą banko skyrių ir nuvežė juos į „(duomenys neskelbtini)“. Ten bankas taip pat atsisakė išmokėti lėšas. Banko darbuotojui paprašius pateikti pinigų kilmės įrodymus, L. B. jam davė jau paruoštą ir direktoriaus pasirašytą ir patvirtintą anstpaudu Paslaugų atlikimo sutartį. Šią sutartį jis perdavė A. B., kuris ją davė banko darbuotojai.

Apklaustas kaltinamuoju L. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009 metų vasarą į jį kreipėsi D. P. teiraudamasis kaip atidaryti transporto įmonę. Jis išaiškino D. P. kaip tai padaryti, tik kilo problema dėl PVM, nes tam, kad gauti pažymėjimą, reikia turėti virš 150000 Lt apyvartą. Tada jie susitarė, kad tokią įmonę gali nupirkti jis (L. B.). D. P. pasiūlė jam tapti įmonės direktoriumi, tačiau jis atsisakė, nes tais metais buvo teistas už mokesčių nesumokėjimą, todėl D. P. susirado A. A.. Ir taip buvo nupirkta įmonė. Jis (L. B.) už tarpininkavimą įsigyjant įmonę gavo pinigų. Tą pačią dieną 2009-07-09 buvo nupirktos akcijos. Įmonės pirkime dalyvavo pardavėjas, kurio jis neįsidėmėjo, taip pat A. A., D. P. ir jis (L. B.). Pardavėjas buvo paruošęs visus dukumentus, turėjo blankus ir jam tereikėjo baigti juos užpildyti. A. A. tapo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Iškart visi nuvažiavo į Registrų centrą ir užregistravo įmonę. Po savaitės A. A. tapo direktoriumi. Iš šio sandorio jis (L. B.), kaip tarpininkas-konsultantas gavo sutartą atlygį ir toliau dirbo savo darbą lombarde. Vėliau D. P. į jį vėl kreipėsi pagalbos, sakė, kad jo įmonei („(duomenys neskelbtini)“) reikia patalpų, pasiūlė nueiti į nekilnojamojo turto agentūrą, kur dirbo J. Š.. Jis (L. B.) susitiko su J. Š., sudarė buto Šaltkalvių gatvėje nuomos sutartį, sutartį nuvežė D. P., šis ją nuvežė A. A., kuris sutartį pasirašė. Su J. Š. susitarė, kad buto nuomos kaina 500 Lt ir komunaliniai mokesčiai, tačiau D. P. jis pasakė, kad nuoma 550 Lt ir dar komunalinės paslaugos. 50 Lt buvo jo (L. B.) kaip tarpininko uždarbis. Jis mokėjo J. Š. nuompinigius ir 1000 Lt, ir 1500 Lt, ir už komunalines paslaugas. Pinigus nuomai jis gaudavo grynais iš D. P.. Buvo net pervesta pačiai buto savininkei 500 Lt. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veikė, tačiau bankinė sutartis buvo sudaryta ją pardavusio Š. B. vardu. Reikėjo banke perrašyti sutartį A. A., tačiau tuo metu A. A. kažkur dingo, todėl visokių smulkių įmonės reikalų tvarkymui V. K. buvo išduotas darbo pažymėjimas. V. K. turėjo dirbti pas savininką – tai yra pas D. P., o formaliai pas A. A.. Dingus A. A. nebuvo kaip paimti pinigų iš banko, nors įmonė dirbo. Tie 4000 Lt buvo nuimti tam, kad sumokėti už buto nuomą. Nuomotojas norėjo, kad nuompinigiai jam būtų mokami grynais. Tai pinigai už krovinių pervežimą. Kaip jie uždirbti, reikia klausti faktinio įmonės vadovo D. P.. Būtent D. P. sugalvojo sistemą, kaip pinigus išsigryninti. Jis paprašė rasti žmogų su švaria sąskaita. V. K. surado A. B.. Įmonės elektroninę sąskaitą tvarkė D. P.. Pinigai į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo atsiųsti ir pervesti į A. B. sąskaitą už įvykdytus krovinių pervežimus, jie buvo skirti atsiskaitymui su tais, kurie vykdė pervežimą, nes šie asmenys norėjo užmokestį gauti grynais pinigais. A. A. vis nebuvo, tad vėl reikėjo A. B.. Antrą kartą A. B. ir V. K. nuėjus į banką V. K. prišnekėjo kažkokių nesąmonių, sąskaitą uždarė ir visa įmonės veikla sustojo. Tuomet jis (L. B.) susipyko su D. P.. Šis įmonės nepardavė, o tik E. K. paskyrė direktoriumi. E. K. padavė prašymą Registrų centrui ir iš karto nuvažiavo į banką aiškintis situacijos. Visus nurodymus A. B. ir V. K. duodavo D. P.. Į „(duomenys neskelbtini)“ esantį banko skyrių jie važiavo visi kartu: A. B., V. K., D. P. ir jis (L. B.). Bankuose atsisakius išmokėti A. B. pinigus, visus klausimus sprendė D. P.: jis kažkam skambino, diktavo duomenis ir greitai suorganizavo sutarties padarymą. Kokiu būdu sutartis atsirado pas juos automobilyje neprisimena, tačiau A. B. sutartį pasirašė mašinoje. Sutartis jau buvo pasirašyta A. A.. V. K. darbo pažymėjimo jis (L. B.) negamino ir negali paaiškinti, kodėl prisistatinėjo ne Leono, o Tomo vardu. Sukčiavimu jis pinigų nepasisavino, tuos pinigus į A. B. sąskaitą pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išgrynintus pinigus jis perdavė D. P..

Liudytoja R. J. parodė, kad, galimai 2010-01-19, kuomet ji dirbo Gedmino pr. 10, Vilniuje esančiame “Danske Bank” AS Lietuvos filiale klientų vadybininke, į banką kelis kartus buvo atėjęs A. B. ir kitas žmogus, kurio ji dabar negali atpažinti. Iš pradžių jie norėjo nuo A. B. sąskaitos nuimti visus pinigus, bet negalėjo pasakyti, kiek jų yra. Vėliau norėjo nuimti virš 10000 Lt. Tai kėlė įtarimą ir tokiais atvejais banko darbuotojas turi teisę klausti apie pinigų kilmę. A. B. negalėjo atsakyti iš kur jo sąskaitoje pinigai, iš pradžių sakė, kad tai darbo užmokestis. Paklausus, ar turi darbo sutartį, ar darbo pažymėjimą, jis šių dokumentų neturėjo. Tuomet, Prevencijos departamento pasiūlymu buvo nuspręsta paimti raštišką A. B. paaiškinimą. Paaiškinimą A. B. jos akivaizdoje kūrė su antruoju asmeniu. Paėmusi paaiškinimą ji dokumentus išsiuntė į Prevencijos departamentą ir netrukus gavo atsakymą, kad A. B. sąskaitą užblokavo. Išeidasmas A. B. paliko savo telefono numerį, ji bandė jam pranešti, kad tą dieną bankas pinigų neišmokės, tačiau niekas neatsiliepė. Be A. B. paaiškinimo jai dar buvo pateikti darbo pažymėjimas ir Paslaugų suteikimo sutartis, kurių kopijas ji padarė. Netrukus po to (po kelių dienų), į banką kreipėsi E. K. ir pateikė dokumentus dėl bendrovės direktoriaus pakeitimo, tai yra, kad naujas direktorius yra E. K., tačiau išrašo iš Registrų centro jis nepateikė. E. K. užpildė parašų pavyzdžių kortelę. Atėjus naujam direktoriui jo paklausiama apie kodų generatorių – ar reikės, tačiau tai daroma tik po duomenų apie naują direktorių suvedimo. Banko kodų generatoriai išduodami įmonės direktoriui, sudaroma internetinės bankininkystės sutartis, išduodamas identifikacinis kodas, generatorius. Jei keičiasi direktorius, generatorius perduodamas naujam direktoriui, bankas pakeičia tik kodus. Jei tarp savęs senasis ir naujasis direktoriai nesusitaria, tai senasis generatorius užblokuojamas, o naujam direktoriui išduodamas naujas generatorius.

Liudytojas Š. B. parodė, kad užsiima įmonių steigimu ir jų pardavimu. Vieną kartą jis buvo susitikęs su A. A. įmonės pardavimo klausimu. A. A. iš jo nusipirko uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė buvo įsteigta tik tam, kad būtų parduota. Galimai tai buvo pardavimas už 10000 Lt. Jo uždarbis iš įmonės pardavimo yra tai, kad ši įmonė dirba toliau ir perka iš jo buhalterines ir kitas paslaugas.

Skelbimai apie šios įmonės pardavimą buvo internete. Galimai, su juo susisiekė ne A. A., o kitas asmuo, su kuriuo telefonu buvo sutarta dėl susitikimo Europos prekybos centro restorane “Fortas”. Susitikime buvo keturi asmenys – jis ir pirkėjai. Visus reikalingus įmonės paradavimui dokumentus jis parengė pats asmeniškai. Jis atsivežė pirkimo-pardavimo sutartį, formas JAR 1, teikiamas Registrų centrui, įmonės įstatus, steigimo aktą, antspaudą, banko sutartį. Susitikimo metu buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, jam buvo sumokėta grynais. Vienas atvykusių pirkėjų prisistatė Tomu, kuris savo išvaizda yra panašus į L. B.. Trečias asmuo visai nieko nešnekėjo. Visus reikalus jis derino su Tomu prisistačiusiu asmeniu. Sutartis dėl elektroninės bankininkystės buvo, kodų generatorius buvo išduotas ir buvo perduotas pasirašius sutartį. Pinigus sumokėjo trečiasis asmuo arba Tomas. Asmuo, kurio vardu buvo forminami dokumentai, tai A. A. – jis nieko nekalbėjo, gal tik paklausė, kur pasirašyti. A. A. dokumentų neskaitė, pasirašė jo akivaizdoje. Kam buvo perduoti visi dokumentai, antspaudas, generatorius – negali prisiminti, tačiau mano, kad juos pasiėmė ne A. A., o vienas iš kitų dviejų asmenų.

Liudytojas J. Š. parodė, kad jis dirba įmonėje, kuri teikia tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto nuomos srityje. Viena įmonė, kurios pavadinimo nebeprisimena, išsinuomavo vieno kambario butą Šaltkalvių g. Vilniuje. Jis (J. Š.) buvo buto savininkės atstovas. Butą įmonei išnuomojo L. B., kuris jam prisistatė kaip Tomas. Apžiūrėjęs butą L. B. pasakė, kad jam tinka, kad jis nuomosis, bet nuomininkas bus įmonė. Buvo sudaryta nuomos sutartis. „Tomas“ pateikė įmonės registracijos ir direktoriaus paskyrimo dokumentus. Paties direktoriaus jis nematė. Nuomos sutartį pasirašė buto savininkė, o Tomas pasakė, kad diektorius atvažiuoti negali, todėl paėmė sutartį ir po kiek laiko atvežė jau su direktoriaus parašu ir antspaudu. Nuomininkas kažkiek laiko mokėjo nuomos mokestį, tačiau vėliau nustojo mokėti ir jis tos įmonės negalėjo rasti. Nuompinigius jam grynais mokėjo Tomas. Iš viso Tomą matė gal keturis kartus. Nustojus gauti nuompinigius, jis (J. Š.) bute paliko raštą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Netrukus surado jau naują tos įmonės direktorių, su juo kartu apžiūrėjo butą ir pasirašė, kad sutartis nutraukiama. Kai nuomininkas dingo, į pašto dėžutę ateidava daug laiškų.

Liudytojas D. P. parodė, kad L. B. ir V. K. pažįsta kaip asmenis, su kuriais prieš keletą metų turėjo bendrų verslo reikalų. Tuo laikotarpiu jam yra tekę ne kartą – net keliskast per dieną vežioti L. B. įvairiais jo reikalais po miestą. L. B. neturėjo mašinos ir prašydavo jį pavežti. V. K. vartojo narkotikus, nuolat trynėsi stotyje, dažnai ateidavo į stoties lombardą užstatyti telefonų. Galimai buvo atvejų, kai, kartu su L. B., jo mašinoje važiavo ir V. K.. Jis nieko nežino apie įmonės ”(duomenys neskelbtini)” veiklą, jokioje jos veikloje nedalyvavo ir jokių pajamų iš šios įmonės veiklos negavo. Jis, apskirtai, visiškai neišmano nei įmonių veiklos dokumentinės, nei buhalterinės pusės dalykų ir steigiant savo įmonę jis kreipėsi pagalbos į tuos, kurie šiuos dalykus išmano. Kaltinamojo L. B. parodymus toje dalyje, kurioje jis primeta jam (D. P.) kaltę dėl įmonės ”(duomenys neskelbtini)” pinigų pasisavinimo ir kitų su šia įmone susijusių veiksmų jis gali paaiškinti tik kerštavimu, nes kadaise, kartu su L. B. broliu A. B. jis kūrė bendrą verslą, tačiau ši veikla baigėsi finansiniu konfliktu, dėl kurio jis su A. B. iki šiol bylinėjasi.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis pirko iš A. A. įmonę “(duomenys neskelbtini)”, tačiau konkrečių aplinkybių nebeprisimena. Įmonę pardavinėjęs asmuo sakė, kad sąskaitoje bus pinigų, tačiau, jam nupirkus įmonę, sąskaita buvo areštuota ir antstoliai viską nuskaičiavo. Įmonės pirkimas vyko Vilniaus centre, netolis “Danske” banko, sandorio metu dalyvavo jis, A. A. ir dar du vaikinai. Jis (E. K.) pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, direktoriaus atleidimo ir paskyrimo įsakymus, dokumentus į Registrų centrą. Taip pat pateikė bankui reikiamus dokumentus apie įmonės direktoriaus pasikeitimą. Generatoriaus iš įmonės pardavėjo negavo, antspaudą gavo. Tapus įmonės direktoriumi jam skambindavo iš telekomunikacijų bendrovių dėl ”(duomenys neskelbtini)” skolų. Jis jokios veiklos įmonėje nevykdė, jokių dokumentų neturi, sutarčių, susijusių su šia įmone, nematė, kokią darbo sutartį ar draudėjo pažymėjimą pateikė neatsimena. Įmonę pirko, nes pardavėjas jam žadėjo už tai užsidirbti apie tūkstantį litų. Pirkdamas žinojo, kad įmonė be skolų, be to, turėjo kažkokį likutį. UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaita litais buvo areštuota, o eurais – veikė, antstoliai nuo jos pinigus nusiiminėjo.

Dėl A. B. ir V. K. kaltinimo disponavimu žinomai netikrais dokumentais, žinomai netikro dokumento pagaminimu bei dėl L. B. kaltinimo pagaminus bei laikius žinomai netikrą dokumentą

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų A. B. ir V. K. kaltė įrodyta faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių neneigusių pačių kaltinamųjų parodymais, liudytojos R. J. parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais.

Kaltinamieji A. B. ir V. K. teisme pripažino, kad 2010-01-19, kuomet jie abu atėjo į Danske Bank A/S Lietuvos filialo Centro klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje su tikslu išgryninti į A. B. asmeninę sąskaitą pervestus pinigus 12 400 Lt sumoje ir banko darbuotoja paprašė pateikti dokumentus, įrodančius A. B. sąsają su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jie abu banko darbuotojai pateikė:

V. K. vardu išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimą Nr. 4;

A. B. čia pat surašytą paaiškinimą, kuriame, diktuojant tekstą V. K., A. B. nurodė, kad žodiniu susitarimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinių gabenimą jis gauna pinigus ir dėl to, draugo V. K. prašymu, atidarė savo vardu banko sąskaitą ir nuima iš jos pinigus, nes V. K. banko sąskaitos yra areštuotos;

A. B. pasirašytą Paslaugų atlikimo sutartį Nr. 2009-12-15/0001 tarp užsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. A. bei meistro A. B. dėl remonto darbų atlikimo.

Byloje yra šių trijų banko pateiktų dokumentų šviesokopijos (t.1, b.l. 3, 8, 9).

Teisme liudijusi Danske Bank A/S Lietuvos filialo darbuotoja R. J. patvirtino, kad, kilus įtarimui dėl į banką atėjusių A. B. ir V. K. prašymo išmokėti visus į A. B. asmeninę sąskaitą tą pačią dieną pervestus pinigus ir pasiteiravus apie pinigų kilmę, A. B., diktuojant šalia jo sėdėjusiam V. K., parašė ir jai pateikė paaiškinimą. Be A. B. paaiškinimo jai dar buvo pateikti UAB „ZQline“ darbo pažymėjimas ir Paslaugų suteikimo sutartis Nr. 2009-12-15/0001. Ji padarė šių dokumentų kopijas.

Kaltinamieji A. B. ir V. K. teisme pripažino, kad dokumentuose – 2010-01-19 A. B. paaiškinime ir Paslaugų atlikimo sutartyje Nr. 2009-12-15/0001 nurodyti duomenys neatitiko tikrovės, nes nei vienas iš jų neatliko jokių darbų ar paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir šių dokumentų teikimas tebuvo pastangos įrodyti banko darbuotojai, neva, A. B. ir V. K. turimą teisę į pervestus pinigus.

Aptarti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami įrodymais, patvirtina, kad kaltinamieji A. B. ir V. K., veikdami bendrai, banko darbuotojos prašymu ir pastarosios akivaizdoje pagamino netikrą dokumentą – A. B. paiškinimą (A. B. jį rašė diktuojant V. K.), kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią – melagingą informaciją, ir šį netikrą dokumentą panaudojo - pateikė banko darbuotojai. Taip pat jie panaudojo pateikdami banko darbuotojai žinomai netikrą dokumentą - Paslaugų atlikimo sutartį Nr. 2009-12-15/0001, kurioje nurodyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, kurį A. B. dar ir pagamino jį pasirašydamas kaip sutarties šalis. Be to, jie panaudojo žinomai netikrą dokumentą – V. K. vardu išduotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimą Nr. 4.

Kaltinamojo V. K. parodymai toje dalyje, kur jis neigė kaltę dėl netikro darbo pažymėjimo panaudojimo ir teigė, jog jis buvo įsitikinęs, kad yra legalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, teismo vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šie parodymai yra neįtikinami ir prieštaringi. Pats V. K. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad nuolat vykdė įvairius L. B. pavedimis ir už paslaugas kaskart gaudavo kažkiek pinigų, o darbuotojo pažymėjimo jam prireikė tik tuomet, kai pašto skyriuje, į kurį jis važiavo taip pat L. B. nurodymu, jam neišdavė „(duomenys neskelbtini)“ vardu atsiųstos korespondencijos. V. K. teigė nepažįstąs A. A., nebuvo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaręs darbo sutarties, taip pat nebuvo sutaręs dėl darbo užmokesčio, nežinojo kur yra bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buveinė. Tad, jau vien dėl elementarios gyvenimiškos patirties V. K. neturėjo jokio pagrindo manyti esąs legalus įmonės darbuotojas.

Byloje esantis VSDFV pranešimas patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų sąraše buvo tik Š. B.. Daugiau pranešimų bendrovė neteikė (1 t., 91).

Subjektyvieji disponavimo netikrais dokumentais požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. V. K. ir A. B. naudojo žinomai netikrus dokumentus kaip priemones įgyvendant ketinimą išgryninti A. B. asmeninėn sąskaiton pervestus pinigus ir žinodami, kad jų banko darbuotojai teikiamuose dokumetuose įrašyti žinomai melagingi duomenys.

Kaltinamųjų A. B. ir V. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 24 str. 3d ., 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. Teismas šalina kaip perteklinį kaltinimą kaltinamiesiems A. B. ir V. K. inkriminuojamas LR BK 300 str. 1 d. numatytas alternatyvias nusikalstamas veikas – netikrų dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimo, A. B. 2010-01-19 paaiškinimo ir Paslaugų atlikimo sutarties Nr. 2009-12-15/0001 laikymą bei V. K. inkriminuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimo Nr. 4 pagaminimą ir laikymą kartu su L. B.. LR BK 300 str. dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos, skyrium imant, netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas, tokių dokumentų laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas, yra atskiros savarankiškos veikos, tačiau kaltinamiesiems prokuroras jų kaip atskirų nusikalstamų veikų neinkriminuoja. Pažymėtina, kad byloje ir nėra pakankamų kaltinimui pagrįsti duomenų apie aukščiau paminėtų dokumentų laikymo trukmę, vietas ir kitas aplinkybes. Kita vertus, nustatyta, kad A. B. paaiškinimą rašė banko darbuotojos akivaizdoje ir jį tuoj pat panaudojo pateikdamas darbuotojai. Taip pat ir Paslaugų suteikimo sutartis Nr. 2009-12-15/0001 pagal byloje esančius duomenis banko darbuotojui buvo pateikta iškart po to, kai V. K. ji buvo atvežta prie banko, todėl ir dėl šių priežasčių pernelyg smulkmenišką kaltinamųjų formaliai atliktų veiksmų detalizavimą teismas laiko beprasmiu. Pagaliau, teismų praktikoje jau ne kartą pasisakyta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Pripažįstama, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Netikro ar suklastoto tikro dokumento vien pats egzistavimas neišleidus jo į teisinę apyvartą negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012)

Tokiais pačiais motyvais – dėl mažareikšmiškumo ir, be to, nesant apkaltinančių duomenų visumos, V. K. iš kaltinimo šalintinas ir jam inkriminuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimo Nr. 4 pagaminimas ir jo laikymas kartu su L. B., nes, išskyrus procese nekartą keistus V. K. parodymus, jog jis davė L. B. savo fotonuotrauką, byloje nėra visiškai jokių objektyvių darbo pažymėjimo gaminimo ir jo laikymo aplinkybes patvirtinančių duomenų.

L. B. dėl kaltinimo pagal LR BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. K. darbo pažymėjimo Nr. 4 pagaminimo bei jo laikymo išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje (LR BK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, tai yra baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visumą (LR BPK 2 str. 4 d.). Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

L. B. veiksmuose nenustatyti du iš keturių būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymiai – obektyvinė pusė (nusikalstamos veikos padarymo būdas) ir subjektas. Kaltinamasis L. B. parodė, kad nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pažymėjimo egzistavimą ir, juo labiau, šio pažymėjimo jis negamino. Išskyrus prieštaringus, todėl nepatikimus ir teismui, be to, nepakankamus kaltinamojo V. K. parodymus, byloje nėra visiškai jokių objektyvių kaltinime formuluojamus teiginius pagrindžiančių duomenų apie tai, kad L. B. kompiuterinės technikos pagalba atspausdino darbuotojo pažymėjimą, priklijavo V. K. nuotrauką ir pažymėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu bei šį žinomai netikrą dokumentą L. B. nuo 2010-01-01 iki 2010-01-19 laikė kartu su V. K.. Kaltinamojo V. K. parodymai, jog jis davė L. B. savo nuotrauką, kaip jau minėta, nėra pakankami, juolab, jie niekaip neįrodo inkriminuojamų darbo pažymėjimo pagaminimo ir jo laikymo aplinkybių. Bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad kaltinamasis L. B. buvo per statytinį A. A. valdytos bendrbovės „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas ir įmonės veiklos organizatorius ir todėl, tikėtina, kad būtent L. B. parūpino V. K. minėtą darbo pažymėjimą, tačiau prielaidomis, tikimybėmis ir spėjimais nuosprendžiai negrindžiami.

Dėl A. A. kaltinimo dokumentų klastojimu, jų laikymu ir panaudojimu

A. A. išteisintinas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Byloje nėra abejonių dėl to, kad 2009-07-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, kaltinamojo A. A. vardu buvo įsigyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, A. A. buvo buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, po ko buvo atlikti privalomi veiksmai, susiję su įmonės registravimo duomenų pakeitimais Juridinių asmenų registre.

Tai patvirtina faktiniai duomenys: liudytojo Š. B., kaltinamojo A. A. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai.

Liudytojas Š. B. parodė, kad A. A., kartu su L. B. (būtent su pastaruoju jis tarėsi dėl įmonės pardavimo) įmonės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymui buvo atvykę į kavinę, kur jam (Š. B.) buvo sumokėti pinigai už parduodamą įmonę 10 000 Lt sumoje bei A. A., kaip pirkėjas, pasirašė visus būtinus dokumentus. Tačiau Š. B. taip pat parodė, kad susitikimo metu A. A. nieko nekalbėjo, buvo tarsi pašalinis asmuo, jis tik pasirašė reikalingus dokumentus prieš tai paklausęs kur turi pasirašyti. Pokalbį vedė L. B., kuris jam prisistatė Tomu. Būtent L. B. jis perdavė visus dokumentus, įmonės banko prisijungimo duomenis, banko kodų generatorių. Pinigus už parduodamą įmonę jam taip pat mokėjo kažkuris iš vyriškių, bet tikrai ne A. A..

Liudytojas Š. B. asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu atpažino A. A. kaip asmenį, kuris pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir priedą prie sutarties (3 t., 37 – 38 l.).

B. parodymus atitinka ir kaltinamojo A. A., patvirtinusio, jog jis prisimena atvejį, kai kavinėje, būdamas dar su dviem vyriškiais, jis pasirašinėjo kažkokius dokumentus, tačiau jis nežinojo kokius dokumentus pasirašinėjo ir niekas jam neaiškino, jog jis pirko įmonę ir tapo jos direktoriumi, parodymus. Galimai, po dokumentų pasirašymo jis su tais vyriškiais dar buvo ir Registrų centre, bet šito neprisimena.

Byloje esantys rašytiniai duomenys taip pat patvirtina faktą, kad A. A. pasirašyti dokumentai, kurių klastojimu ir panaudojimu jis yra kaltinamas (išskyrus 2010-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą atleisti A. A. iš įmonės vadovo pareigų ir paskirti E. K. įmonės vadovu ir Paslaugų atlikimo sutartį Nr. 2009-12-15/0001), buvo išleisti į teisinę apyvartą (registruoti Juridinių asmenų registre), tad, sukėlė teisines pasekmes, kurios pasireiškė A. A. juridniniu statusu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.

Iš Juridinių asmenų registro pateiktų duomenų seka, kad: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-05-05 įsteigė Š. B., kuris buvo vienasmenis akcininkas ir vadovas iki 2009-07-10 (1 t., 39 – 64 l.); 2009-07-09 VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikti A. A. ir Š. B. prašymai registruoti pakeitimus juridinių asmenų registre (1 t., 65 – 69 l.), naujo akcininko duomenis (1 t., 70 l.); 2009-07-10 Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimu ir Juridinių asmenų registro išrašu patvirtinta, kad A. A. nuo 2009-07-10 tapo vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku(1 t., 71-73 l.); VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2009-07-20 pateiktas A. A. prašymas registruoti pakeitimus juridinių asmenų registre (1 t., 75 – 78 l.), 2009-07-09 vienintelio akcininko sprendimas dėl 100 procentų „(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdymo (1 t., 79, 80 l.), duomenys apie vienasmenį valdymo organą (1 t., 81 l.), asmens, turinčio teisę sudaryti sandorius, parašo pavyzdys (1 t., 82 l.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2436 (12) patvirtina, kad 2009-07-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. VP0907/09S, skiltyje „Pirkėjas“ įrašą „A. A.“ parašė ir šalia pasirašė A. A.; 2009-07-09 priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 (priedas prie Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VP0907/09S, sudarytos 2009-07-09) skiltyje „Priėmė: A. A.“ įrašą „Algis APivalo“ parašė ir šalia pasirašė A. A.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-07-09 vienintelio akcininko sprendime atleisti Š. B. iš įmonės vadovo pareigų, A. A. vardu pasirašė A. A. (2 t., b.l. 193 – 196 ).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstama veika laikoma nepadaryta, jei joje nėra bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių. Baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena iš įstatyme nustatytų kaltės formų. Tik suvoktas, sąmoningas - tyčinis arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis yra tiesioginės tyčios kaltininko veiksmuose buvimas, tai yra nustatymas, kad kaltininkas suvokė pavojingą - nusikalstamą savo elgesio pobūdį, suprato, kad jo veiksmai sukels žalingas pasekmes ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K–608/2010, 2K–426/2010, 2K–559/2011).

Tokių požymių kaltinamojo A. A. veiksmuose nenustatyta. Priešingai, byloje yra daug akivaizdžių duomenų, kad A. A. buvo abejingas tiek savo atliekamų veiksmų, tiek ir galimų pasekmių atžvilgiu, jis buvo kitų asmenų tik pasitelktas atsakomybei už pastarųjų vykdytą galimai nusikalstamą bendrovės veiklą perkelti.

Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kad tokie asmenys, dažniausiai už tam tikrą užmokestį tapę bendrovės vadovais, pasirašo asmenų, organizavusių ir vykdančių nusikalstamą veiklą, pateiktuose bendrovės steigimo ir/ar buhalteriniuose dokumentuose realiai nežinodami ar nesuvokdami nei įmonės veiklos, nei finansinių operacijų realumo.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. A. realiai ketino dalyvauti ir/ar dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje kaip šios įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius. VĮ „Registrų centras“ pateikė informaciją, kad metinių finansinių atskaitomybių per visą įmonės egzistavimo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė ( t. 2, b.l. 184). Šioje įmonėje vienintelis valstybės socialiniu draudimu apdraustas asmuo, kaip seka iš VSDFV Vilniaus kyriaus 2010-02-12 rašto Nr. (8.31)3-11765, nuo įmonės įsteigimo iki jos pardavimo A. A. buvo Š. B. ( t. 1, b.l.91-94). Iškart po to, kai 2010-01-19 kaltinamiesiems V. K. ir A. B. AB Danskebank filiale buvo atsisakyta išmokėti A. B. sąskaiton pervestus pinigus, 2010-01-20 bendrovės direktoriumi buvo paskirtas E. K.. Be to, ir rašysenos specialisto išvada dėl A. A. parašo tikrumo 2010-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendime atleisti A. A. iš įmonės vadovo pareigų ir paskirti E. K. įmonės vadovu nepatvirtina, kad šį dokumentą pasirašė A. A. (t. 2, b.l. 193-196).

A. A. ilgą laiką – daugiau nei penkiolika metų neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, pagal Sodros duomenis jo draudžiamasis darbo stažas yra tik kelios savaitės 1999 metų kovo-balandžio mėnesiais. A. A. neregistruotas darbo biržoje ir, kaip jis pats teigė, pragyvena iš atsitiktinių pajamų. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam A. A. būtų buvę atlyginta už dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, pasirašymą. Tačiau, pažymėtina, kad, net ir esant tokiems duomenims, ši aplinkybė nebūtų pakankama vertinti A. A. veiksmus, kaip suvoktus ir sąmoningus (tyčinius).

Vertinant tai, kas aukščiau aptarta teismas neturi pakankamo pagrindo kaltinamojo A. A. veiksmų vertinti kaip sąmoningai ir tikslingai – tiesiogine tyčia veikusio asmens veiksmų su tikslu pažeisti įstatymo saugomą ir LR BK 300 straispsnio ginamą vertybę (objektą) – valdymo tvarką.

A. A. išteisintinas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. požymių turinčios veikos.

Dėl 2010-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimo atleisti A. A. iš įmonės vadovo pareigų ir paskirti E. K. įmonės vadovu ir dėl Paslaugų atlikimo sutarties Nr. 2009-12-15/0001 klastojimo A. A. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką.

Paslaugų atlikimo sutarties Nr. 2009-12-15/0001 originalo byloje nėra ir A. A. parašas grafoligiškai nebuvo tirtas, o 2010-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sprendime dėl A. A. atleidimo ir E. K. paskyrimo įmonės direktoriumi, kaip nustatyta specialisto išvadoje, negalima nustatyti, ar šį sprendimą pasirašė A. A.. Abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

Dėl A. B., V. K. ir L. B. kaltinimo svetimo turto užvaldymu apgaule (24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir ir 182 str. 1 d.)

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. B., V. K. ir L. B. veikose yra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d. požymiai. Šie duomenys, tai pačių kaltinamųjų, pripažinusių faktines jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes, parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai, atspindintys įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo, jos perpardavimo statytiniams asmenims bei sąskaitos tvarkymo istoriją. Šie duomenys neabejotinai liudija apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, galimai, buvo specialiai įsteigta ir netrukus perparduota A. A. būtent sukčiavimui ar finansinių nusikalstamų veikų vykdymui.

Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 1 d. pradedamas tik gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą ( LR BPK 167 str. 1 d.).

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. bei 182 str. 1 d. buvo pradėtas 2012-04-19 prokuroro nutarimu LR BPK 167 str. 1 ir 2 d. pagrindu, ginant UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, kaip asmens, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų (t. 2, b.l. 157-158).

LR BPK 167 str. 2 d. numatytos dvi išimtys, kuomet dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ikiteisminis tyrimas pradedamas prokuroro reikalavimu. Minėtos išimtys - tai:

- ikiteisminiai tyrimai dėl visuomeninę reikšmę turinčių nusikalstamų veikų;

- ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų, kuomet padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.

Prokuroro pareiga pradėti ikiteisminį tyrimą ginant asmens interesus, vis dėlto, įstatymo yra saistoma trijų aplinkybių visetu. Turi būti nustatytas žalos padarymo asmeniui faktas, be to, asmens negalėjimas dėl svarbių priežasčių pačiam ginti savo interesų ir asmens interesai turi būti teisėti. Tik esant šių trijų aplinkybių visumai prokuroras privalo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2010-04-19 prokuroro nutarime pradėti ikiteisminį tyrimą rašoma, kad „tyrimo metu nenustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. A., vadovavusio bendrovei iki 2010-01-20 buvimo vieta, apie atliekamą ikiteisminį tyrimą jam nežinoma. Todėl, esant pagrindui manyti, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali ginti teisėtų savo interesų dėl svarbios priežasties, tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. pradėtinas prokuroro reikalavimu“.

Prokuroro nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Pirma, byloje nenustatyta ar įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta kokia nors žala, nes apie šios įmonės veiklą iš esmės nieko nežinoma;

Antra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai yra pagal juridinių asmenų registrą oficialiu iki šiol veikiančio juridinio asmens atstovu dar nuo 2010-01-20 yra E. K.. Jis neteikia pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nors ir nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių šis asmuo formaliai negalėtų ginti savo vadovaujamos įmonės interesų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla vien jau šioje byloje buvo tirta nuo 2010-01-21 ir ji iki šiol nėra sustabdyta nei įmonės veiklą tyrusių teisėsaugos institucijų iniciatyva, nei nutrūkusi ar nutraukta kitais pagrindais;

Trečia, A. A., kurio ikiteisminio tyrimo metu buvo ieškoma kaip teisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ir kurio neradimas tapo pagrindu konstatuoti, jog įmonė negali ginti savo teisėtų interesų, prokuroras šioje byloje reiškia kaltinimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo ir visų kitų įmonės teisinei registracijai būtinų dokumentų klastojimo bei jų naudojimo. Tai reiškia, jog prokuroras pripažįsta, kad suklastotų dokumentų pagrindu nuo 2009-07-09 A. A. vardu perregistruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ egzistavimas yra neteisėtas, tačiau, gindamas šios, neteisėtai egzistuojančios įmonės interesus, inicijavo ikiteisminio tyrimo pradžią;

Ketvirta, 2012-04-03 nutarimu prokuroras laikinai apribojo nuosavybės teises UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms, nes, prokuroro manymu, faktiniai byloje surinkti duomenys leidžia teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje laikomos lėšos yra įgytos nusikalstamu būdu. Kitaip tariant, prokuroras savo procesiniuose sprendimuose pats deklaruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nusikalstamumą.

Teismas konstatuoja, kad prokuroras neturėjo nei teisinio nei teisėto pagrindo savo iniciatyva pradėti ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 182 str. 1 d., nes pats deklaruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavimo neteisėtumą

UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėto atstovo pareiškimo dėl padaryto nusikaltimo nėra, o tai priskiriama aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Toks procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas (LR BPK 3 str.1 d. 6 p.) .

Baudžiamasis procesas dalyje kaltinimų A. B., V. K. ir L. B. pagal 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir ir 182 str. 1 d. nutrautkinas.

Bausmių skyrimas

Kaltinamųjų A. B. ir V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupėje.

Ištyręs kaltinamųjų A. B. ir V. K. asmenybes teismas nustatė:

A. B. teistas už nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, priklausomybės ar psichikos ligos jam nediagnozuotos, tačiau jis vartoja narkotikus ir dėl to buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą (2 t., 144 – 145 l., 3 t., 14 l.).

V. K. praeityje ne kartą teistas, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas (2 t., 148-149 l.), tačiau jis įrašytas į priežiūros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, diagnozuotas priklausomybės sindromas (2 t., 150 l.), tačiau pagal specialisto išvadą jam nėra pagrindo skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (2 t., 155 l.).

Spręsdamas dėl skiriamų bausmių rūšies teismas atsižvelgia į tai, kad dėl kaltinamųjų į teisinę apyvartą išleistų netikrų dokumentų nekilo sunkių pasekmių.

Bausmės tikslų kaltinamiesiems teismas siekia skirdamas baudas.

Dėl piniginių lėšų, kurioms buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas

Ikiteisminio tyimo metu nuo 2010-02-04 buvo taikytas ir 2010-08-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi paskutinį kartą trims mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas bei 2012-04-03 prokuroro nutarimu iš naujo šešiems mėnesiams buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėms lėšoms 950,44 Eur sumoje, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Danske bank A/S Lietuvos filiale.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi buvo trims mėnesiams pratęstas nuo 2010-02-04 taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. B. asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Danske bank A/S Lietuvos filiale esančioms piniginėms lėšoms 12 427,90 Lt sumoje.

Ikiteisminio tyrimo metu taikyti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminai pasibaigė (paskutinis terminas pasibaigė 2012 m. spalio mėnesį) ir daugiau nebuvo tęsiami. Baudžiamoji byla perduota teismui 2013 metų spalio 22 d.

Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose esančioms lėšoms būtų panaikintas, tad, preziumuojama, kad jis iki šiol taikomas.

Byloje nustatyta, kad A. B. asmeninėje sąskaitoje esančios 12 tūkstančių litų sumą viršijančios piniginės lėšos pastarajam nepriklauso. Tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos, todėl jos grąžintinos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Danske bank A/S Lietuvos filiale.

Baudžiamasis procesas dalyje kaltinimo pagal LR BK 182 str. 1 d. yra negalimas, todėl nutraukiamas LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

Jokie kaltinimai šiame baudžiamajame procese dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla niekam nereiškiami, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris buvo taikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. sąskaitose esančioms lėšoms naikintinas, prieš tai A. B. sąskaitoje esančias lėšas 12 427,90 Lt sumoje perkėlus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

Dėl pranešimo prokurorui dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo

LR BPK 257 rašoma: „ Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.“

Byloje yra pakankamai daug faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ egzistavo neteisėtai bei buvo perleista statytiniam asmeniui A. A. ar netgi įsteigta kaip fiktyvi įmonė su tikslu naudoti įmonės sąskaitą ir pavadinimą finansinių nusikalstamų veikų vykdymui.

Pakanka faktinių duomenų ir apie tai, kad tokios veiklos organizatorius buvo L. B., kuris susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjusiu jos steigėju, sutarė dėl įmonės akcijų pirkimo, akcijų pirkėju parinko A. A., dalyvavo akcijų pirkimo sandoryje, gavo psisijungimo prie įmonės elektroninės bankininkystės sistemos kodų generatorių (liudytojo Š. B. parodymai), išnuomojo įmonei patalpas, davė nurodymus V. K. surasti asmenį ir atidaryti jo vardu asmeninę sąskaitą, per V. K. iš pašto gaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ korespondenciją, žinojo, kada į A. B. sąskaitą iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervedami pinigai, kontroliavo, kad šie pinigai būtų nedelsiant išgryninti per pašalinį asmenį (A. B.).

Byloje yra 2010-06-01 Lenkijos respublikoje veikiančios įmonės „Euler Hermes“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresuota pretenzija - reikalavimas (be vertimo) dėl prievolės neįvykdymo 4 120 Eur sumoje ( t. 2, b.l. 50). Šiam dokumentui ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suteikta jokios reikšmės.

Visos aukščiau nurodytos aplinkybės paaiškėjo ne nagrinėjimo teisme metu, o buvo prokurorui žinomos ikiteisminio tyrimo metu, nes prokuroras pats procesiniuose dokumentuose konstatavo faktiniais bylos duomenimis pagrįstą savo įsitikinimą, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaiton pervedamos lėšos įgyjamos nuskalstamu būdu ( t. 2, b.l. 159). Todėl šiuo atveju teismas nėra saistomas LR BPK 257 str. numatytos prievolės pranešti prokurorui apie kitas ar kitų asmenų padarytas nusikalstamas veikas.

Toks pranešimas neturi prasmės ir todėl, kad prokuroras vadovavo ne tik ikiteisminiam tyrimui, bet ir pats dalyvavo teisminiame procese, todėl ne tik gali be LR BPK 257 str. nurodyto teismo pranešimo, bet ir privalo, pagal LR BPK 169 str., pradėti ikiteisminį tyrimą, jei nustato nusikalstamos veikos požymius.

Baudžiamojo persekiojimo inicijavimas ir jo vykdymas yra ne teismo funkcija.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. , 254 str. 4 d., 297-308str.,

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. ir nuteisti 5 Minimalių gyvenimo lygių (650 Lt) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę A. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. ir nuteisti 5 Minimalių gyvenimo lygių (650 Lt) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę V. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

A. A. pagal LR BK 300 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Panaikinti A. A. kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

L. B. pagal LR BK 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. išteisinti neįrodžius jo dalyvavimo darant nusikalstamą veiką (LR BPK 303str. 5 d. 2 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės L. B. neskirti.

Nutraukti baudžiamąjį procesą dalyje kaltinimų A. B., V. K. ir L. B. pagal 24 str. 3 d., 25 str. 2 d. ir 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 25 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir ir 182 str. 1 d. nesant nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo skundo.

Pinigines lėšas 12 427,90 Lt sumoje, esančias A. B. asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Danske bank A/S Lietuvos filiale, kurioms 2010-08-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302336198 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2010-08-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi pratęstą ir 2012-04-03 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Jolitos Kančauskienės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėms lėšoms 950,44 Eur sumoje, esančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302336198 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Danske bank A/S Lietuvos filiale ir piniginėms lėšoms 12 427,90 Lt sumoje, pervestoms iš A. B. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Danske bank A/S Lietuvos filiale į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 302336198 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, kurioms 2010-08-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteisteistajam V. K. ir išteisintajam L. B. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja L.Tarčevskaja