Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1812-555/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-12
Bylos Nr.: e2A-1812-555/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15875-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Klasikinis automobilis“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sverika“
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.10.6Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų
2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1812-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15875-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.6; 2.6.11.16; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klasikinis automobilis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1612-1043/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sverika“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klasikinis automobilis“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Sverika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Klasikinis automobilis“ 12 085,18 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2017 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už 19 239,00 Eur sumą (įskaitant PVM) pardavė trečiajam asmeniui AB SEB bankui krautuvą Bobcat (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta įgyvendinant 2017 m. kovo 10 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią lizingo gavėjas-ieškovė UAB „Sverika“, nurodė siekianti įsigyti krautuvą savo nuosavybėn. Krautuvas buvo perduotas ieškovei perdavimo–priėmimo akto pagrindu. Vos pradėjus naudotis krautuvu, jis sugedo, paaiškėjo, kad įsigyta prekė yra nekokybiška. Ieškovė 2017 m. balandžio 13 d. kreipėsi į UAB „Technikos uostas“ dėl krautuvo defektų nustatymo bei remonto atlikimo, buvo atlikti šie krautuvo remonto darbai: a) pakeisti ir atstatyti variklio skyriaus laidai; b) atstatyti užvedimo spynelės laidai; c) suremontuotos apdegusių laidų jungtys; d) suremontuotas variklio gesinimo vožtuvo/vairavimo padėties valdymo blokas; e) defektuotas ir pakeistas hidraulikos valdymo blokas; f) atstatyta stabilumo kontrolės valdymo laidų seka (defektuotas ir pakeistas stabilumo kontrolės valdymo blokas); g) atstatyta važiavimo valdymo laidų seka (nustatytas važiavimo bloko gedimas). Šių remonto darbų kaina – 5 826,15 Eur. Be to, UAB „Technikos uostas“ nurodė, jog rekomenduoja atlikti ir kitus krautuvo remonto darbus, kurių vertė būtų 6 259,03 Eur. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės esamus ir būsimus nuostolius, kurie sudaro 12 085,18 Eur.

3. Bylos nagrinėjimo metu, 2018 m. balandžio 12 d. pareiškimu ieškovė atsisakė 6 259,03 Eur ieškinio reikalavimo dėl būsimų nuostolių atlyginimo, o 2018 m. birželio 1 d. prašymu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 267,37 Eur sumos. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Klasikinis automobilis“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė taip pat palaikė dalykinius santykius dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2017 m. kovo 14 d. Atsakovė, gavusi ieškovės užklausą dėl parduodamos prekės-krautuvo, parengė komercinį pasiūlymą, kuriame pažymėjo, jog krautuvo pagaminimo metai yra 2001 m., su krautuvu yra dirbta 6600 moto valandų. Ieškovė neabejotinai turėjo suvokti, jog perka naudotą, 16 metų senumo krautuvą, kuris buvo eksploatuotas gana intensyviai. Prieš sudarant sutartį, ieškovės vadovas buvo atvykęs apžiūrėti krautuvo. Ieškovė turėjo visas galimybes patikrinti prekę, įsigydama ilgai naudotą krautuvą ir, kaip apdairi ir protinga pirkėja, taip pat turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe. Iš UAB „Technikos uostas“ atliktų darbų pobūdžio akivaizdu, kad tokie gedimai negalėjo egzistuoti krautuvo pardavimo ieškovei momentu, nes tokiu atveju krautuvo apskritai nebūtų buvę įmanoma nei užvesti, nei valdyti. Ieškovės atstovas, prieš įsigyjant krautuvą, jį užvedė, važiavo, savo nuožiūra tikrino strėlės funkcionavimą ir kt. Be to, nuo krautuvo perdavimo ieškovei (2017 m. kovo 14 d.) iki UAB „Technikos uostas“ pateiktos sąskaitos išankstiniam apmokėjimui (2017 m. birželio 13 d.) yra trijų mėnesių laiko tarpas. Nors ieškovė teigė, kad krautuvas sugedo iš karto, tačiau nėra žinoma, kada gedimas(-ai) iš tiesų įvyko ir, kada buvo kreiptasi dėl krautuvo taisymo į minėtą autoservisą. Iki ieškinio pateikimo dienos teismui, ieškovė jokiais būdais atsakovei nėra reiškusi nei pretenzijų, nei reikalavimų dėl įsigytos prekės, tai reiškia, jog ieškovei tiko prekės būklė bei savybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės UAB „Sverika“ pareiškimus dėl 6 526,40 Eur atsisakymo priėmė ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė; kitoje dalyje ieškinį tenkino visiškai – ieškovei iš atsakovės UAB „Klasikinis automobilis“ priteisė 5 558,78 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 558,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 948,41 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovei grąžino 110,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. liepos 20 d. mokėjimo pavedimu; iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 1 276,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas laikė, jog informacijos prieš perkant ginčo krautuvą ieškovei pateikimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos parduoti prekę, kuri atitinka kokybės reikalavimus, numatytus šalių pasirašytoje pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.1 punkte. Į bylą nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė netinkamai eksploatavo ginčo krautuvą, tuo tarpu ieškovė, aplinkybę, kad ginčo krautuvas buvo nekokybiškas, pagrindė UAB „Technikos uostas“ apžiūros metu nustatytais krautuvo defektais bei 2017 m. lapkričio 14 d. teleskopinio krautuvo remonto darbų aprašyme nurodytomis konkrečiomis gedimų priežastimis.

7. Teismas laikė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad krautuvas buvo sugedęs 2017 m. balandžio 13 d., tuo tarpu perdavimo–priėmimo aktas tarp šalių buvo apsirašytas 2017 m. kovo 14 d., t. y. krautuvas sugedo, ieškovei jį pradėjus naudoti. Teismas sprendė, kad krautuvo apžiūros ir perdavimo momentu ieškovės nurodyti trūkumai buvo paslėpti ir ieškovei negalėjo būti žinomi iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o ieškovė pagrįstai nereiškė jokių pretenzijų krautuvo apžiūros metu. Teismas taip pat laikė, kad atsakovė pažeidė įstatyme numatytą pareigą, perduoti pagal pirkimo–pardavimo sutartį daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl krautuvo gedimo, o kreipėsi į servisą tik po trijų mėnesių laiko, nepaneigė atsakovės atsakomybės dėl nekokybiškos prekės pardavimo.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad krautuvo gedimas buvo sąlygotas ne natūralaus susidėvėjimo eksploatuojant krautuvą, o netinkamo laidų sujungimo bei instaliacijos. Teismas nustatė, kad praėjus beveik dešimt mėnesių su krautuvu buvo išdirbta 125 moto valandos, kas paneigė atsakovės teiginius, jog krautuvas buvo itin intensyviai eksploatuojamas. Atsakovė pažeidė pareigą perduoti tinkamos kokybės prekę ieškovei, todėl teismas padarė išvadą, kad tokie veiksmai yra neteisėti, ko pasėkoje ieškovė patyrė realius nuostolius – 5 558,78 Eur išlaidas už krautuvo remontą, o nuostoliai buvo patirti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. juos sieja priežastis ryšys.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Klasikinis automobilis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog informacijos apie ginčo krautuvą pateikimas neatleidžia atsakovės nuo pareigos parduoti prekę, kuri atitinka kokybės reikalavimus, numatytus šalių pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties 6.2.1. punkte, netinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalį. Galiojantis teisinis reguliavimas neįtvirtina pardavėjo pareigos suteikti garantiją naudotam daiktui, ar pačiam pardavėjui savo iniciatyva nuodugniai tikrinti naudotos prekės būklę, ieškoti galimų jos neatitikimų su gamykliniais parametrais, atkurti būklę iki tos, kuri buvo prekės pagaminimo metu ir tik tada siūlyti pirkėjui. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesant jokio teisinio pagrindo, faktiškai pripažįstama atsakovės pareiga garantuoti itin seno, naudoto prietaiso nepriekaištingą kokybę, nepriklausomai nuo to, jog atsakovė sąžiningai ir atvirai pristatė prekės būklę ieškovei.

1.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo pačios ieškovės nesąžiningumo po ginčo krautuvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, dėl kurio ieškovė neteko teisės remtis daiktų neatitikimu (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Jei ieškovė su krautuvo gedimu iš tiesų susidūrė, nedelsiant apie jį turėjo informuoti atsakovę – to nepadariusi netenka teisės remtis daiktų neatitikimu. Ieškinio reikalavimo dydis grindžiamas tik UAB „Technikos uostas“ sąskaitomis, tačiau net ir šių sąskaitų pagrįstumo ieškovė nuosekliai įrodyti ar paaiškinti negalėjo. Ieškovė ginčo krautuvo remonto darbus įrodinėjo ir 2017 m. birželio 13 d. UAB „Technikos uostas“ raštu, kuriame nėra jokių komentarų dėl gedimų priežasties. Be to, nors ieškovė į bylą pateikė 2017 m. lapkričio 14 d. raštą apie krautuvo gedimų priežastis, kuris surašytas kito asmens, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad rengiant antrąjį raštą su išvadomis naujasis serviso vadovas būtų vykęs apžiūrėti krautuvo. Pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir jų neanalizavo, sprendimą priėmė su iki galo neištirtomis, prieštaringomis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais, iš kurių nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovė įrodė aplinkybes, jog krautuvas buvo nekokybiškas.

1.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės į teisingą teismą principus, nes bylos nagrinėjimo eigoje priėmė vienas kitam prieštaraujančius, tendencingai ieškovei palankius procesinius sprendimus tuo sudarydamas ieškovei palankesnes sąlygas ginti savo poziciją bylos nagrinėjimo metu. Radikalūs bylą nagrinėjusios teisėjos procesinio elgesio pokyčiai bei tendencingas ieškovės prašymų tenkinimas sudaro prielaidas abejoti jos nešališkumu. Atsakovė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, teisės į teisingą ir nešališką teismą bei proceso koncentruotumo principai.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „Sverika“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė nepagrįstai tapatina gamintojo ir pardavėjo suteikiamas garantijas, nors šiems dvejiems teisiniams institutams įstatymų leidėjas yra numatęs atskirą reglamentavimą. Nors įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs specialaus reglamentavimo pardavėjo, parduodančio naudotą daiktą, pareigoms, tačiau tai nereiškia, jog pardavėjas neturi pareigos užtikrinti parduodamo daikto kokybės reikalavimų. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovo atvykimas net du kartus išbandyti krautuvo, patvirtina ne tai, kad buvo atskleista daikto būklė, o tai, kad pirkėjas siekė įsigyti tvarkingą ir veikiančią transporto priemonę, kurios kaina buvo didesnė nei rinkos vertė.

2.2. Šioje byloje yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, pateikti išaiškinimai dėl pardavėjo pareigų, parduodant naudotą daiktą, tuo tarpu atsakovės pateikti išaiškinimai Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendime, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-25-544/2016, vadovaujantis teisminių precedentų hierarchija, juolab, kad minėtas sprendimas nebuvo peržiūrėtas kasaciniame procese, yra netaikytini.

2.3. Atsakovė neįrodė nei aplinkybių, kad krautuvas sugedo tik po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dėl intensyvaus naudojimo ar netinkamo naudojimo, neįrodė ir aplinkybės, jog ieškovė turėjo žinoti apie krautuvo gedimus, t. y. kad laidai netinkamai sujungti, kad netaisyklingai išvedžiota laidų instaliacija, kas lėmė aplinkybę, jog atsakovė neįrodė jos atsakomybę mažinančių aplinkybių.

2.4. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl aplinkybė, jog ieškovė nepranešė atsakovei apie krautuvo trūkumus iki ieškinio pateikimo, neturi jokios įtakos ieškovės reikalavimų pagrįstumui. Ši aplinkybė būtų reikšminga tik tuo atveju, jei pareiškus ieškinį atsakovė būtų su šio ieškinio reikalavimais sutikusi (sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą). Be to, atsakovė savo abejonių apie UAB „Technikos uostas“ 2017 m. lapkričio 14 d. rašto, kaip rašytinio įrodymo patikimumą, nepateikė, taip pat nepateikė ir priešingų įrodymų apie nustatytų krautuvo gedimų priežastis.

2.5. Dėl atsakovės abejonės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo buvo pasisakyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pirmininko pavaduotojos 2017 m. gruodžio 8 d. nutartyje. Šioje nutartyje nenustatyta, kad bylą nagrinėjusi teisėja, spęsdama šalių procesinius prašymus, būtų pažeidusi šalių lygiateisiškumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo ar kooperacijos principus.

2.6. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, turėtų būti peržengtos atsakovės apeliacinio skundo ribos ir iš naujo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme, nes neperžengus skundo ribų būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, kadangi ieškovei, kurios ieškinys buvo patenkintas visiškai buvo priteista tik 948,41 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, o atsakovei iš ieškovės priteista 1 276,00 Eur, kas akivaizdžiai paneigia civilinio proceso principą „pralaimėjusi šalis moka“, bei teisingumo ir protingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto-krautuvo kokybei. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto krautuvo, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

13. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. kovo 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovė UAB „Klasikinis automobilis“ pardavė trečiajam asmeniui AB SEB bankas krautuvą Bobcat (duomenys neskelbtini) už 19 239,00 Eur. Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad krautuvas perkamas su tikslu jį perduoti naudotis ieškovei UAB „Sverika“ pagal 2017 m. kovo 10 d. finansinio lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Krautuvas ieškovei perduotas 2017 m. kovo 14 d. perdavimo–priėmimo aktu.

15. Apeliantė akcentuodama, kad pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo ilgą laiką naudotą daiktą, jį išbandė, nesutinka su teismo argumentais, kad daikto perdavimo momentu krautuvas turėjo paslėptų trūkumų, kurių pirkėja negalėjo žinoti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu bei ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė yra atsakinga už krautuvo trūkumus.

16. Nagrinėjamu atveju, apeliantė kelia įrodinėjimo naštos paskirstymo, nustatant parduotų daiktų trūkumus, klausimą. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

17. Akivaizdu, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

18. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

19. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei krautuvas buvo perduotas 2017 m. kovo 14 d., o naudojant krautuvą apie mėnesį laiko jau 2017 m. balandžio 13 d. kilo poreikis atlikti krautuvo remonto darbus. Teismas taip pat nustatė, kad remonto metu buvo nustatyti krautuvo gedimai ir atlikti remonto darbai: 1) pakeisti ir atstatyti variklio skyriaus laidai; 2) atstatyti užvedimo spynelės laidai; 3) suremontuotos apdegusių laidų jungtys; 4) suremontuotas variklio gesinimo vožtuvo/vairavimo padėties valdymo blokas; 5) defektuotas ir pakeistas hidraulikos valdymo blokas; 6) atstatyta stabilumo kontrolės valdymo laidų seka (defektuotas ir pakeistas stabilumo kontrolės valdymo blokas); 7) atstatyta važiavimo valdymo laidų seka, ir šiuos gedimus bei darbus reikėjo atlikti dėl to, kad netaisyklingai išvedžiojus ir pajungus krautuvo elektros laidų grandinę sugedo kitos elektros sistemos sudėtinės dalys. Teismas pripažino, kad šių trūkumų įprastai, apžiūrint krautuvą, nebuvo galimybės pastebėti, o atsakovė šių trūkumų ieškovei neatskleidė.

20. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

21. Ieškovė pirko naudotą krautuvą, turėdama tikslą jį naudoti vykdydama ūkinę veiklą, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas krautuvas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad krautuvo trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Bylos duomenys įgalina spręsti, kad pardavimo metu dalis daikto trūkumų buvo atskleista, tačiau duomenų, kad šalys aptarinėjo ir elektros grandinės būklę, byloje nėra pateikta. Kadangi atsakovė turėjo garantuoti parduoto naudoto daikto kokybę, tai ji atsakinga už paslėptus šio krautuvo trūkumus. Pažymėtina, kad krautuvo gedimai išryškėjo po gana trumpo laiko nuo jo pardavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad krautuvo trūkumai, nors ir paaiškėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovui momentu.

22. Byloje surinkti įrodymai įgalina išvadą, kad krautuvo gedimų priežastis ne natūralus jo sistemų nusidėvėjimas, bet netinkamas anksčiau atliktos elektros sistemos-grandinės remontas, kurio metu buvo netinkamai išvedžiojus ir sujungus laidus sudegė (tapo netinkami naudoti) ir kiti elektros sistemos elementai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų, kuriais nustatyti daikto trūkumai, patikimu abejoti pagrindo nėra, kadangi gedimų priežastis įvardijo įmonė, atlikusi ginčo daikto remontą. Įrodymų ir duomenų, sudarančių spręsti, kad ieškovės pateiktos įrodinėjimo priemonės yra netinkamos, kad išvadas apie gedimų priežastis pateikė nekvalifikuotas asmuo, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, apeliantė nepateikė.

23. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

24. Bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas, ar ieškovės įgytas naudotas krautuvas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus ir, ar ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad krautuvas bus galimas naudoti pagal paskirtį, nustatė, kad ieškovės atstovai prieš pirkimą apžiūrėjo krautuvą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Akivaizdu, kad siekiant nustatyti išaiškėjusius daikto trūkumus buvo reikalinga, pasitelkus asmenis turinčius atitinkamas žinias, atlikti detalę krautuvo elektros sistemos patikrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirų sistemų, tokių kaip elektros laidų išvedžiojimas ir grandinės sujungimas, sudarant analogišką sandorį patikra nėra atliekama, kadangi, kaip jau minėta elektros grandinės būklės apžiūrėti ir patikrinti neatlikus krautuvo ardymo darbų galimybės nėra. Darytina išvada, kad bylos atveju įrodyta, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas). Kita vertus, ta aplinkybė, kad pirkėjas nepasinaudojo savo teise atlikti krautuvo sistemų patikrą, t. y. patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartus motyvus ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas ir teisingai nustatė, jog atsakovė yra atsakinga dėl ieškovei parduoto krautuvo trūkumų.

26. Pirkėja įrodė, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu ji nežinojo ir jai negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Pardavėjas neįrodė aplinkybių, mažinančių pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę. Trūkumai buvo nustatyti atlikus detalią krautuvo apžiūrą, krautuvo remonto metu paaiškėjus darbų ir keičiamų detalių apimtimis, kreipimosi į teismą terminas (2018 m. rugpjūčio 2 d.) laikytinas protingu per kurį pardavėjui pirkėja pareiškė pretenziją dėl daikto trūkumų.

27. Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama pretenziją pardavėjui, prašė atlyginti jai automobilio remonto išlaidas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurias patvirtina realiai jos patirti kaštai suremontuojant krautuvą.

28. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir apeliantės teiginius, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tokią išvadą darydama, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad apeliantės prielaidos dėl teismo šališkumo yra susijusios su tuo, kaip teismas taikė CPK normas, kurios reglamentuoja civilinį procesą, tačiau toks teisėjo veiksmų interpretavimas kaip šališkumas, negali atitikti ir neatitinka teisėjų šališkumo sampratos. Parengiamųjų posėdžių surengimas, suteikimas proceso dalyviams teikti įrodinėjimo priemones nelaikytinas teismo šališkumo įrodymu.

29. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti ir atsiliepime į apeliacinį skundą iškelto reikalavimo peržengti skundo ribas ir peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

30. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

31. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo tarp privačių juridinių asmenų, ieškovė nepateikė skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

32. Kadangi įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006), todėl ir prašymas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, netenkintinas.

33. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apibendrinant, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės UAB „Sverika“ naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus, jog ji apeliacinės instancijos teisme turėjo 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Įvertinus pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgus į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius, spręstina, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovės UAB „Klasikinis automobilis“ ieškovės UAB „Sverika“ naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,40 Eur, todėl atmetus atsakovės UAB „Klasikinis automobilis“ apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš jos valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klasikinis automobilis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sverika“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klasikinis automobilis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 3,40 Eur (tris eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas