Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-04-25 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurią subendrinus su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-03-04 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) Kauno apygardos teismo 2017-03-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 181 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016-04-25 baudžiamuoju įsakymu, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams;

4) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018-07-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Kauno apygardos teismo 2017-03-06 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams;

5) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018-11-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią subendrinus su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018-07-10 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams;

6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-12-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 str. ir 281¹ str. 1 d. galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams (2022-07-25 paleistas iš pataisos namų lygtinai, neatlikus 1 mėnesio 26 dienų; 2022-09-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro); teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., žinodamas apie tai, jog įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus – Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 22.25 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai jį sustabdė ir nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, išlipęs iš automobilio svirduliavo į šalis, tačiau jis vengė ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

Kaltinamasis M. M. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad viskas vyko 2022-08-02, vakare, (duomenys neskelbtini) g., kur gyveno jis su sugyventine D. C. ir vaiku. Būdamas namie jis susipyko su sugyventine ir, būdamas išgėręs 3 buteliukus alaus, išėjo į mašiną Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri registruota sugyventinės vardu ir stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo. Rakteliai buvo pakabinti namie. Tuo automobiliu nei vienas iš jų nevažinėja, ji buvo atvaryta, nes jis ją perpardavimui buvo nusipirkęs. Mašiną jis pirko liepos pradžioje išėjęs iš pataisos namų už savo lėšas, kurias užsidirbo, ir jį užregistravo sugyventinės vardu. Tas automobilis – jų šeimos turtas. Išeidamas iš namų jis nieko nesakė sugyventinei, užtrenkė duris ir nuėjo į automobilį, įsėdo į vairuotojo vietą, klausėsi muzikos. Kai jis išėjo iš namų, tai pradžioje dar pavaikščiojo prie mašinos, parūkė cigaretę ir atsisėdo į tą automobilį. Automobilyje jis vienas sėdėjo maždaug 20 minučių, nes ne daugiau 20 minučių praėjo nuo to laiko, kai jis išėjo iš namų iki tol, kol pasirodė pareigūnai. Išėjęs iš namų, jis visą laiką buvo prie automobilio arba jame. Jis nebuvo užkūręs automobilio, numetė raktus prie pavarų svirties ir iš telefono klausėsi muzikos. Jis niekur nebuvo pajudėjęs iš kiemo, niekur nebuvo išvažiavęs iš tos vietos. Gal pareigūnai apsiriko, gal ką kitą gaudė, nežino, kaip čia viskas įvyko. Jis gailisi vien dėl to, kad išėjo į lauką, galėjo geriau pabūti namuose. Būdamas su apykoja jis negalėjo vartoti alkoholio – šitą žinojo, bet galvojo, kad „praslys“. Žino, kad jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 4 metams. Jam gerai sekėsi laikytis šito nurodymo. 2022-08-02 jis nevairavo. Automobilis stovėjo pastatytas gal 2-3 metrai nuo laiptinės durų, o jis vaikštinėjo ir rūkė gal 6 metrai nuo automobilio. Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų jis nepažįsta, jokių asmeniškumų su jais neturi. Jis atsisakė pūsti alkotesterį, nes jis nevairavo. Jis prašė pareigūnų patikrinti variklį, kad šis šaltas, bet jie netikrino to variklio. Dar kažkas pradangino vaizdo įrašą, todėl jis skųs tokius pareigūnų veiksmus. Dėl to, kad 22.28.55 val. elektroninio stebėjimo sistema rodė 33 km/h greitį, tai jis kalbėjo su probacijos pareigūne J. L. ir ji sakė, kad čia gali būti šuoliai, GPS palydovas keitėsi ir būtent tuo metu jis buvo sulaikytas. Tvirtina, kad automobilio nevairavo. Jis pradžioje galvojo, kad pareigūnai juokauja, todėl sakė jiems: „duok cigaretę, prisipažinsiu“.

Liudytoja J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. M. jai yra žinomas, nes jis laikotarpiu nuo 2022-07-25 iki 2022-09-07 buvo probacijos tarnybos registre ir ji probacijos laikotarpiu vykdė šio asmens priežiūrą ir bylą. Nurodytu laikotarpiu kaltinamasis dėvėjo apykoją. Tai, ką sistema fiksuoja, tai tą elektroninėje stebėjimo sistemos platformoje jie mato. Jie mato asmens judėjimą sekundžių tikslumu. Kuomet žmogus paprastai vaikšto, jo judėjimo greitis yra iki 3 km, nuo 3 km ir daugiau galima fiksuoti kaip judėjimą dviračiu, net iki 15 km gali būti fiksuojama dviračio minimas, o 30 km/h – transporto ar motorine transporto priemone. 2022-08-02 vakarą, tuo metu, kada sistema sugeneravo asmens (M. M.) atsijungimą nuo namų įrenginio, kuris yra sumontuotas jo gyvenamojoje vietoje – bute, tai tuo metu jis turėjo būti namuose, nes sistema iš karto sugeneravo kaip pažeidimą – atsijungimą nuo namų įrenginio. Liudytoja yra nurodžiusi, kokie yra fiksuoti duomenys, dabar mintinai ji jų tikrai neatsimena, visa yra jos nurodyta apklausos metu, todėl tuo prašo ir vadovautis. Teismui BPK 276 str. 4 d. tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus (b.l. 49-52, I tomas), ji juos patvirtino kaip teisingus. Papildomai parodė, kad ji tiesiog konstatuoja faktą, kad buvo rodoma 33 km/h greitis sistemoje, tai jeigu sistemos išrašas yra toks, spėlioti ar interpretuoti tai negali. Ar buvo koks bendravimas su kaltinamuoju dėl greičių šiai dienai nebeatsimena. Kai asmuo yra uždaroje teritorijoje, uždaroje erdvėje ir nėra namų įrenginio, tai galimai gali būti GPS signalo šuolis, rodantis, kad apykoja, kuri yra dėvima asmens, turi būti ieškoma va prie to namo, tame krašte. Dėl greičio – tai yra sistemos parodymai, tai, jie ką rodo, tą ji ir teikia. Šuoliai yra galimi tuomet, kai nėra namų įrenginio uždaroje patalpoje. Jei būtų sistemų trukdžiai ar panašiai, šuoliai tada nerodytų nuoseklaus judėjimo. O šiuo atveju – laiko intervalas nuoseklus, nes jeigu matytume tą nenuoseklų intervalą, tai būtų vienas šuolis, tada po 5-10 minučių gali būti kitas šuolis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad ji dirba Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus vyriausiąja specialiste, parodė, kad 2022-07-15 gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikiama informacija, kad 2022-07-25 10.30 val. nuteistasis M. M. paleidžiamas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. M. M. bausmės pabaiga 2022-09-07. Iš pataisos įstaigos M. M. buvo paleistas su elektroninio stebėjimo įranga – apykoje. Priežiūros laikotarpiu iki 2022-08-02 pažeidimų nebuvo padaręs. 2022-08-02 22.21 val. elektroninio stebėjimo sistemoje užfiksuotas asmens atsijungimas nuo namų įrenginio, kuris yra pastatytas jo bute, adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal elektroninio stebėjimo sistemos išrašą M. M. judėjimas fiksuojamas vidinio minėto namo kieme nuo 22.23 val. Elektroninio stebėjimo sistema fiksuoja apykojes judėjimą maždaug 30 sekundžių intervalu. M. M. dėvimos apykojės tolimiausi buvimo vietų taškų laikai yra 22.27.24 val. vidiniame minėto namo kieme, judėjimo greitį sistema nurodo 2 km/h. Kitas asmens buvimo vietos taškas fiksuojamas (duomenys neskelbtini) namo vidiniame kieme, ties minėto namo kampu į (duomenys neskelbtini) kelio pusę - 22.28.24 val., ir elektroninio stebėjimo sistema fiksuoja judėjimo greitį 6 km/h. Kitas apykojes buvimo vietos taškas fiksuojamas 22.28.55 val., (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, šalia minėto (duomenys neskelbtini) g. 29, namo kampo, kur elektroninio stebėjimo sistema rodo 33 km/h greitį. Nuosekliai kitas apykojes buvimo vietos taškas fiksuojamas (duomenys neskelbtini) g. 29 namo vidiniame kieme - 22.29.25 val., sistema rodo 2 km/h greitį. Probacijos tarnyboje pagal M. M. sudarytą buvimo vietų ir laiko grafiką, asmuo turėjo būti namuose nuo 2022-08-02 17 val. iki 2022-08-03 11.50 val. Atsižvelgiant į tai, kad M. M. nuo namų įrenginio atsijungė 2022-08-02 22.21.05 val. elektroninio stebėjimo sistemoje buvo fiksuojamas pažeidimas. 2022-08-05 atvykęs į probacijos tarnybą M. M. pateikė rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, nurodydamas, kad 2022-08-02 vakare jis automobilio nevairavo, tik sėdėjo automobilyje norėdamas nusiraminti po kivirčo su drauge (1 t., b. l. 49-52).

Liudytoja D. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. M. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Nei ji, nei jis neturi teisės vairuoti automobilį, bet jie už bendras lėšas buvo nusipirkę automobilį „Audi A4“, kuris buvo jai priklausantis. Tas automobilis buvo skirtas perpardavimui. Automobilis buvo įsigytas šiais metais, liepos gale gal, laikomas (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo kieme. Rakteliai laikomi bute. Jeigu reikėdavo nuvežti vaiką pas daktarą, tai draugo prašydavo. M. anksčiau turėjo teisę vairuoti, bet buvo praradęs dėl avarijos, kur (duomenys neskelbtini) buvo padaręs. Ji žinojo, kad M. anksčiau vairavo neblaivus. Vieną vakarą būnant namuose ji susipyko su M., nes jis išgėrė tris buteliukus alaus, o pas ją buvo mažas vaikas. Jis išėjo pasėdėti į mašiną. Jo būsena po alaus išgėrimo buvo normali. Jis išgėręs mėgsta muziką pasiklausyti, bet kadangi vaikas mažas, ji neleido, todėl jis ir išėjo. Ji žiūrėjo pro langą ir matė, kad M. išėjęs parūkė ir atsisėdo į mašiną vairuotojo vietoje, kuri stovėjo prie laiptinės. Paskui ji nuėjo į kambarį ir kas dešimt minučių eidavo pažiūrėti. Vaikui užmigus, ji priėjo pasižiūrėti, pamatė, kad jau pareigūnai stovėjo. Tų jos priėjimų buvo gal kokie trys. Jai žiūrint pro langą, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje. Jie gyvena trečiame aukšte. Policija M. išsivežė. Kitą dieną grįžo M. apie 14.00 val., pasakojo, kad buvo sulaikytas policijos. Dėl vairavimo jis nieko nepasakojo. Ji būtų girdėjusi, jei būtų mašina užkurta ar važiuotų. Teismas pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, ji parodė, kad teisingai nurodyta, jog jis automobilyje prabuvo apie 2 valandas, bet ji sakė, kad tiksliai nepamena, gal apie dvi valandas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. C. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji dėl alkoholio vartojimo susipyko su sugyventiniu M. M.. Po žodinio konflikto sugyventinis išėjo iš namų. Per langą matė, kad sugyventinis sėdėjo jai priklausančiame automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytame šalia (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Automobilio ji nevairuoja, kadangi nėra įgijusi vairuotojo pažymėjimo. Sugyventinis automobilio taip pat nevairuoja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji pirko 2022 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, iš nepažįstamo asmens, kurio nei vardo, nei pavardės ji neprisimena. Automobilio dokumentų iki galo nespėjo susitvarkyti. Nuolat prie lango nestovėjo, tris kartus kas 10 minučių pažiūrėdavo per langą, ar M. M. sėdi automobilyje. Kiek matė, M. M. automobilyje sėdėjo vienas. Tiksliai nepamena, bet sugyventinis automobilyje prabuvo apie 2 val. Per buto langą pastebėjo namo kieme stovinčius policijos pareigūnus. Šalia pareigūnų buvo jos sugyventinis M. M.. Matė, kad policijos pareigūnai pasisodino M. M. į tarnybinį automobilį ir išvežė. Po to atvyko tralas ir išvežė jai priklausomą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, apie 14.00 val., į namus grįžęs sugyventinis M. M. jai pasakė, kad automobilyje iš mobilaus ryšio telefono klausėsi muzikos. Po to į langą pabeldė policijos pareigūnai, kurie paklausė: „kur važinėji?“. Sugyventinis atsakė, kad niekur nevažiavo. Tada M. M. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau sugyventinis atsisakė (1 t., b.l. 73-76, 77-79).

Liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gal pernai ar užpernai turėjo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį pardavė čigonui. Jis pirkimo-pardavimo sutartį surašė, automobilį išregistravo, toliau, kas buvo su tuo automobiliu, jis nežino. Tik buvo atėjęs už greičio viršijimą kažkas, paskui brolio žentas sutvarkė, kad automobilis parduotas. Kas juo važinėja, jis nieko nežino.

Iš 2022-08-02 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 22.30 val. nustatyti M. M. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinti bendrą asmens būklę (eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą) M. M. atsisakė. M. M. nepasakė, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, nusistatyti neblaivumą su alkotesteriu atsisakė. M. M. įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą padariniai ir pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. M. M. visko atsisakė, neblaivumo nustatymo akte nepasirašė (1 t., b. l. 23).

Iš 2022-10-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti pareigūnų kūno kameros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai. 1-ame vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kaip policijos pareigūnas P. K. bendrauja su automobilio „Audi“ vairuotoju M. M.. Pokalbis vyksta dėl automobilio vairavimo. Pareigūnui P. K. nurodžius, kad jis vairavo automobilį, M. M. atsako, kad nevairavo. Pareigūnas M. M. įspėja, kad yra filmuojama. M. M. kategoriškai atsisako pasitikrinti savo blaivumą. Pareigūnas įspėja, kad už atsisakymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. M. M. atsisako pasitikrinti blaivumą bei sėstis į tarnybinį automobilį. Pareigūnas P. K. M. M. pasako, kad yra: „sulaikomas, nes atsisakai nusistatyti neblaivumą“. Pareigūnai P. K. ir R. B. nusiveda M. M. prie tarnybinio automobilio galo, ir paklausus, ar neturi su savimi draudžiamų daiktų, pasodiną į tarnybinį automobilį. Po to vyksta pareigūno P. K.ir M. M. pokalbis. Pareigūnas M. M. paaiškina, kad jie matė, kaip automobilį vairavo ir jį sustabdė. M. M. atsako, kad: „manęs net nestabdėte“. Pareigūnas atsako, kad „filmuojama ir buvo įjungti švyturėliai ir buvo viskas nufilmuota, kaip sustojai su automobiliu“. M. M. atsako: „tai gerai sustojau sustojau, koks skirtumas aš nevairavau“. Pareigūnas dar kartą paaiškina, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą, užtraukia baudžiamą bylą. M. M. atsako: „gerai, bet aš nevairavau“. Toliau vaizdo įraše girdisi, kaip pareigūnai pasako, kad: „mes visi matėme“. Pareigūnui P. K. paklausus vardo pavardės, vairuotojas M. M. atsisako prisistatyti. Pareigūnas M. M. pasako, kad jis yra sulaikytas. M. M. atsako, kad: „nesulaikytas“. Vaizdo įraše matosi, kad M. M. neleidžia uždaryti tarnybinio automobilio galinių durų ir paklausia policijos pareigūnų: „kokiu pagrindų aš sulaikytas“. Pareigūnas P. K. atsako, kad: „už vairavimą neblaiviam ir atsisakant nusistatyti neblaivumą“. M. M. pareigūnui dar kartą atsako, kad: „aš nevairavau“. Pareigūnas R. B. uždaro tarnybinio automobilio duris. 2-ame vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, girdisi kaip pareigūnas P. K. paklausia M. M.: „ ar vartojęs alkoholio“. M. M. atsako, kad: „aš čia gyvenu“. Pakartotinai paklausus, ar vartojo alkoholio, M. M. atsako: „šiandien jo, bet automobilio nevairavau“. Pareigūnas P. K. pasako, kad: „mes matėme, kad važiavai mums iš paskos ir mes tave sustabdėme ir pats sustojai“. M. M. kartoja, kad nevairavo. Po to vaizdo įrašas atitinka 1-mo vaizdo įrašo aprašymą. 3-iame vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, naudingos informacijos nėra. 4-tame vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuota, kaip pareigūnas P. K. klausia M. M., koks apykojos numeris. M. M. pasako numerį. Po to M. M. pareigūnei K. G. pasako savo asmens duomenis, nurodydamas kad yra M. M.. 22:46 val. pareigūnas P. K. pasako M. M., kad: „matai policiją prieki tavęs tuo labiau, iš paskos jis važiuoja, neprotingai“. M. M. atsako, kad: „aš nevairavau“. Pareigūnas pasako, kad: „kas nevairavai, ant visų kamerų pasirodei, mes tave matėm iš paskos važiavom, mes matėm, kad iš mašinos nei vienos durelės neatsidarė“. 22.47 val. M. M. atsako: „jeigu duosit cigarą, aš prisipažinsiu“. Pareigūnas P. K. pasako: „mums nereikia, kad prisipažintum, mes matėm“. Pareigūnas P. K. dar kartą pasiūlo M. M. pasitikrinti blaivumą, tačiau pastarasis kategoriškai atsisako, nurodo, kad automobilio „Audi“ nevairavo. Pareigūnas P. K. dar kartą įspėja, kad M. M. bus pristatomas į komisariatą, už vengimą nusistatyti neblaivumą vairuojant automobilį yra baudžiamoji atsakomybė, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. 5-tas vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, atitinka 4 vaizdo įrašo aprašymą. 6-tame vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad 22.49 val. M. M. pasako, kad: „važiuojam į ligoninę kraują priduodam. Pareigūnas P. K. jam atsako: „galėsi, jei už savo lėšas“. M. M. atsako: „neturėsiu“. Pareigūnas atsako: „dabar turi turėti pinigų“. M. M. vėl paprašo parūkyti ir pasako, kad tada prisipažins. Pareigūnas P. K. atsako: „mums nereikia, kad prisipažintum, mes matėm“. 7-tas vaizdo įrašas, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, atitinka 6 vaizdo įrašo aprašymą (1 t., b.l. 39-42).

Iš 2022-08-03 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo. Šalia minėto namo stovi automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio salone, už dešinės pusės priekinės sėdynės, ant kilimėlio rastas ir paimtas automobilio užvedimo raktas (1 t., b. l. 15-22).

Iš 2022-08-02 transporto priemonės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Apžiūros metu automobilio salone ir bagažinėje vertingų daiktų nebuvo. Automobilis neapgadintas (1 t., b. l. 24-26).

Iš 2022-11-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matyti stovinčio automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinį vaizdą. Matome minėto automobilio galinius žibintus. Užkūrus automobilį, dega dešinės pusės raudonos spalvos galinis gabaritas. Kairėje pusėje niekas nedega (1 t., b. l. 44-46).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra V. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). 2022-07-13 automobilį deklaravo D. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 30).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A4“, pagal techninius duomenis atitinkančio automobilio, kurį vairavo M. M., duomenis, 2022 m. rugpjūčio mėnesį vidutinė kaina Lietuvoje be PVM buvo 647,80 Eur, su PVM – 820 Eur (1 t., b. l. 31).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-12-03 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1067-1082/2021 matyti, kad juo M. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 243 str. ir 281¹ str. 1 d. ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams (1 t., 110-122).

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2022-08-10 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Panevėžio regiono skyriaus M. M. elgesį kontroliuoja nuo 2022-07-25. Nuo 2022-07-25 M. M. pradėjo dalyvauti elgesio pataisos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. 2022-08-02 probuojamasis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. 2022-08-05 nukreiptas pas priklausomybių konsultantą. Priežiūros laikotarpiu probacijos tarnybos pareigūnų M. M. nebuvo užfiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų. Yra fiksuoti keli buvimo vietų ir laiko trumpalaikiai grafiko pažeidimai (1 t., b. l. 164-165).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2022-08-16 pranešimo matyti, kad pagal elektroninio stebėjimo sistemos išrašus M. M. nuo 2022-08-02 22.00 val. iki 22.21 val. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), nes jo dėvimas elektroninio stebėjimo įrenginys buvo prisijungęs prie jo bute pastatyto namų įrenginio. 2022-08-02 22:21:05 val. asmuo atsijungė nuo namų įrenginio, nuo 22.23 val. iki 2022-08-02 22.30 val. M. M. buvimas matosi vidiniame namo kieme. Tolimiausi fiksuoti buvimo vietų taškų laikai 22.23 val., 22:28:24 val., 22:28:55 val., ir 22.29 val. (1 t., b. l. 169-176).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veiksmų kvalifikavimas

Kaip matyti, kaltinamasis M. M. pripažįsta kaltinime nurodytą dieną – 2022 m. rugpjūčio 2 d., nurodytu laiku, nurodytoje vietoje neblaivus buvęs kaltinime nurodytame automobilyje, tačiau neigia būdamas neblaivus vairavęs minėtą automobilį ir taip pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei jam paskirtą, galiojančią baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamojo teigimu, jis tik sėdėjęs automobilyje, bet juo nevažiavęs. Teismas gi sprendžia, kad tokius kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų prieštaringumą byloje surinktiems įrodymams, yra pagrindas juos vertinti kritiškai, kaip nepatikimus ir pasirinktą kaltinamojo gynybos poziciją. Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama ir ji visiškai patvirtina kaltinamojo M. M. kaltę dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai P. K., R. B. ir K. G. parodė, kad kaltinime nurodytu metu patruliuojant tarnybiniu automobiliu, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė važiuojantį kaltinime nurodytą automobilį, kurį buvo nuspręsta patikrinti. Liudytojas P. K. parodė, kad buvo trumpas laiko tarpas iki 5 sekundžių, kai jie nematė to automobilio, nes šis buvo už namo kampo, bet jiems privažiavus to automobilio stabdžiai dar degė, o automobilis buvo užgesintas jau, prie automobilio vairo sėdėjo kaltinamasis. Pasak pastarųjų liudytojų parodymų, nei vienam iš jų nekilo abejonių dėl to, kad šis asmuo vairavo. Netikėti tokiais nuosekliais, iš esmės sutampančiais ir vieni kitiems neprieštaraujančiais liudytojų P. K., R. B. ir K. G. parodymais, kurie atitinka ir kitus byloje esančius objektyvius įrodymus, teismas neturi pagrindo. Be to, policijos pareigūnai parodė iki įvykio kaltinamojo nepažinoję, jokių asmeniškumų neturėję, ką patvirtino ir pats kaltinamasis. Motyvų, kodėl pastarieji galėtų apkalbėti kaltinamąjį ir meluoti, pats M. M. teismui nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinime nurodyto įvykio metu kaltinamasis dėvėjo apykoję. Liudytoja apklausta probacijos tarnybos darbuotoja J. L., vykdžiusi M. M., kaip probuojamojo asmens, priežiūrą, parodė, kad 2022-08-02 22.21 val. elektroninio stebėjimo sistemoje buvo užfiksuotas asmens atsijungimas nuo namų įrenginio, kuris yra pastatytas jo bute adresu (duomenys neskelbtini), po ko nuo 22.23 val. fiksuotas M. M. judėjimas vidinio minėto namo kieme, 22.27.24 val. vidiniame minėto namo kieme, judėjimo greitį sistema nurodo 2 km/h, kitas asmens buvimo vietos taškas fiksuotas (duomenys neskelbtini) g. 29 namo vidiniame kieme, ties minėto namo kampu į (duomenys neskelbtini) pusę – 22.28.24 val., ir elektroninio stebėjimo sistema fiksuoja judėjimo greitį 6 km/h, dar kitas apykojes buvimo vietos taškas fiksuojamas 22.28.55 val., (duomenys neskelbtini) g., link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, šalia minėto (duomenys neskelbtini) g. 29, namo kampo, kur elektroninio stebėjimo sistema rodo 33 km/h greitį. Tokie liudytojos J. L. parodymai atitinka Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2022-08-16 pranešimo duomenis (1 t., b. l. 169-176), taip pat ir policijos pareigūno P. K. parodymus apie tai, kad kaltinamojo vairuotas automobilis išvažiavęs iš vieno namo kiemo pavažiavęs nusuko į to paties namo kiemą tik iš kitos pusės, tai yra judėjo prie (duomenys neskelbtini) g. 29 namo.

Pastebėtina ir tai, kad sutinkamai su bylos duomenimis, M. M. įvykio metu dėvėtos apykojės nebuvo nusėmęs, duomenų apie judėjimą fiksuojančios elektroninio stebėjimo sistemos gedimus byloje nėra ir juos paneigė liudytoja J. L., kuri be kita ko parodė, jog kuomet apykoją dėvintis žmogus paprastai vaikšto, jo judėjimo greitis yra iki 3 km, nuo 3 km ir daugiau galima fiksuoti kaip judėjimą dviračiu, net iki 15 km gali būti fiksuojamas dviračio minimas, o 30 km/h ir daugiau – rodo asmens judėjimą motorine transporto priemone. Tuo tarpu jau minėta, kad kaltinime nurodytą dieną 22.28.24 val. elektroninio stebėjimo sistema buvo fiksuotas M. M. judėjimo greitis 6 km/h, o 22.28.55 val. – 33 km/h greitis, kas liudija apie M. M. judėjimą motorine transporto priemone ir atitinka policijos pareigūnų parodymus apie kaltinamojo veiksmus šiam neblaiviam vairuojant automobilį. Liudytoja J. L. apklausos metu paneigė kaltinamojo teisme iškeltą versiją apie GPS palydovo keitimąsi bei galimus šuolius, to sąlygotus galimus užfiksuoto greičio netikslumus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš policijos pareigūnų įvykio metu veikusių kūno kameros vaizdo įrašų apžiūros matyti, jog pareigūnui P. K. informavus M. M., kad jie (policijos pareigūnai) matė, kaip jis automobilį vairavo ir jį sustabdė, M. M. atsakė: „manęs net nestabdėte“. Po to pareigūnui pasakius, kad „filmuojama ir buvo įjungti švyturėliai ir buvo viskas nufilmuota, kaip sustojai su automobiliu“, M. M. atsakė: „tai gerai sustojau sustojau, koks skirtumas aš nevairavau“. Teismo nuomone, tokie M. M. teiginiai iš karto po kaltinime nurodytos veikos padarymo taipogi liudija apie pastarojo vairavimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytieji duomenys nepalieka abejonių ir patvirtina kaltinamojo M. M. judėjimą automobiliu, pastarąjį pačiam vairuojant kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Šios išvados nepaneigia liudytojos D. C. parodymai apie kaltinamojo sėdėjimą automobilyje ir jo nevairavimą, kurie vertintini kaip šališki, neobjektyvūs, duoti suinteresuoto asmens – kaltinamojo sugyventinės, todėl nepatikimi, be to, jie prieštarauja byloje surinktų objektyvių įrodymų visumai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamojo ir liudytojos D. C. parodymai dėl kaltinamojo buvimo automobilyje laiko tarpusavyje nesutampa ir prieštarauja vieni kitiems.

Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko pasitikrinti blaivumą, taip pat atsisakė vykti tikrintis blaivumo į ligoninę, tiek paties kaltinamojo M. M. parodymai, tiek liudytojų P. K., R. B. ir K. G., D. C. parodymai dėl kaltinamojo neblaivumo, taip pat neblaivumo nustatymo akto bei pareigūnų kūno kameros apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad kaltinamasis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Kaltinamasis M. M. teisme parodė žinantis apie jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, bet, kaip rodo teismo nustatytos šios bylos aplinkybės, jis vis vien nepaisė draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kas rodo sąmoningą kaltinamojo pasirinkimą nevykdyti baudžiamosios poveikio priemonės. Tokių M. M. veiksmų pavojingumą, jo elgesio piktavališkumą teismo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės atžvilgiu rodo ir esamoje situacijoje nustatytas kaltinamojo važiavimas automobiliu nesant jokios būtinybės. Be to, kaip matyti, kaltinime užfiksuotu atveju kaltinamasis automobilį vairavo ne tik pažeisdamas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, bet ir be kita ko tai darė būdamas neblaivus, kas akivaizdžiai rodo M. M. neigiamą požiūrį į teisės aktų bei jais nustatytų reikalavimų laikymąsi.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis M. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žinodamas apie tai, jog įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir pažeidė KET 14 punkto reikalavimus – Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai jį sustabdė ir nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, išlipęs iš automobilio svirduliavo į šalis, tačiau jis vengė ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą.

Iš kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl kaltinamojo teisės vairuoti transporto priemonių neturėjimo, kai teisė vairuoti yra atimta (nuo 2022-03-21 iki 2026-09-21), nes šios aplinkybės nepatenka į BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Teismas sprendžia, kad neblaivus sėsdamas už vairo ir vairuodamas automobilį, po to vengdamas neblaivumo patikrinimo, kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Taip pat nėra abejonių, kad kaltinamasis, žinodamas apie jam paskirtą ir tebegaliojančią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, aukščiau paminėtomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį suprato ne tik savo veiksmų pavojingą pobūdį ir tai, jog pažeidinėja minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, taipogi numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo M. M. veiksmai atitinka ir teisingai kvalifikuoti kaip BK 243 straipsnyje numatyta nusikalstama veika.

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo sunkina tai, kad M. M. abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o dėl BK 243 straipsnio – dar ir būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. M. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – baudžiamiesiems nusižengimams. Kaltinamasis yra teistas, turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, be to, inkriminuojamas veikas padarė lygtinio paleidimo metu, administracine tvarka baustas, yra nevedęs, bet, jo teigimu – gyvena faktinėje santuokoje ir dirba, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas.

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam taikytų švelnesnių įstatymų bei lygtinio paleidimo taikymo neefektyvumą bei neveiksmingumą jo elgesiui, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymą skiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios trukmė ilgesnė nei vidurkis, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu.

Kaip minėta, bylos duomenys liudija, kad šiuo nuosprendžiu M. M. inkriminuotos veikos padarytos jo lygtinio paleidimo metu. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės, nes asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamo asmens priežiūra. Sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo grąžinimu į pataisos namus toliau atlikti bausmės, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-47-628/2018, Nr. 2K-199/2014). Remiantis išdėstytu, šiuo nuosprendžiu paskirtoji subendrinta bausmė BK 64 str. pagrindu bendrintina dalinio sudėjimo būdu su pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021-12-03 nuosprendį paskirta neatliktąja bausme (1 mėn. 26 d.), prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės dalį.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad bausmės tikslai pasiektini kaltinamajam tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Priešingą išvadą sąlygojančių aplinkybių teismas nenustatė.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. 22.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. 15.52 val. (1 t., b. l. 187-189, 191-193) (1 para).

Kartu su bausme, siekiant bausmių tikslų, kaltinamajam M. M. skirtinos ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršija 1,51 promilės girtumą, be to, tokią veiką M. M. padarė nebe pirmą kartą (anksčiau už tai yra teistas jau tris kartus), siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – maksimaliam 5 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad kaltinime nurodytą automobilį deklaravo D. C., tačiau apklausos metu tiek ji pati, tiek kaltinamasis parodė, kad automobilis yra jų abiejų, kaip faktinės šeimos, turtas. Kaip matyti iš jos parodymų, liudytojai buvo žinoma, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti automobilį, tokios teisės neturi ir pati D. C.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina ir nėra abejonių, kad kaltinamojo vairuotas kaltinime nurodytas automobilis yra faktinės M. M. šeimos, tame tarpe ir paties kaltinamojo, nuosavybė, nesant pagrindų netaikyti turto konfiskavimo, minėtas automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuris šiuo metu saugomas UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 27-28), konfiskuotinas valstybės naudai.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 19-22) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. M. valstybės naudai išieškotinos 13,28 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmę nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – byloje esantys, kaltinamajame akte nurodyti vaizdo įrašai ir dokumentai (1 t., b.l. 38, 43, 85, 169-176) paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnį ir paskirti jam arešto bausmę 40 (keturiasdešimčiai) parų.

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. 22.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. 15.52 val. (1 parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. M. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

Kaltinamajam M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Leisti M. M. iš automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti jame esančius asmeninius daiktus, kurie nėra integruotos ar pagrindinės automobilio sudedamos dalys.

Priteisti iš M. M. 13,28 Eur (trylika eurų 28 euro centus) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – byloje esančius, kaltinamajame akte nurodytus vaizdo įrašus ir dokumentus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.