- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-42-879/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29060-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkes teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo M. M. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį ir paskirta 40 parų arešto bausmė.
- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių.
Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytas M. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. 22.50 val. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. 15.52 val. (1 parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Automera“ aikštelėje, esančioje adresu Panevėžys, Smėlynės g. 106B, konfiskavimas, perduodant jį valstybės nuosavybėn.
Priteista iš M. M. 13,28 Eur proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. M., žinodamas apie tai, jog įsiteisėjusiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), vengė atlikti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus – Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol 2022 m. rugpjūčio 2 d. apie 22.25 val. Panevėžyje, Beržų g., ties 29-u namu policijos pareigūnai jį sustabdė ir nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, išlipęs iš automobilio svirduliavo į šalis, tačiau jis vengė ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu M. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nesant pakankamai duomenų kaltei pagrįsti pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.1. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl BK 20 straipsnio nuostatų skunde teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje apelianto kaltė grindžiama trijų policijos pareigūnų parodymais, jog ties Beržų g. 27 namu gatvėje jie pastebėjo judant įtartiną automobilį „Audi A4“, kurio vienas iš žibintų nedegė, todėl buvo nuspręsta automobilį sustabdyti, be to, kilo įtarimų dėl automobilio nusukimo į Beržų g. 27 ir 29 namo kiemą. Pareigūnams įvažiavus į Beržų g. 29 namo vidinį kiemą, matė stovintį automobilį, kurio stabdžio signalas, pareigūnams įvažiavus į kiemą dar degė, po to užgeso, pareigūnui P. K. nuėjus prie automobilio pabendrauti su vairuotojo vietoje sėdinčiu apeliantu, pastarasis pareigūnui neprisistatė, o pareigūnas pastebėjo, kad apeliantas yra apsvaigęs nuo alkoholio, matė aiškius neblaivumo požymius, todėl sulaikė asmenybės nustatymui. Skunde pažymima, jog policijos pareigūnai siekdami pateisinti apelianto sulaikymo pagrindą, kai apeliantas nenurodė savo vardo ir pavardės, kalbėjo nemandagiai ir iš tiesų buvo išgėręs alaus, nebūdami įsitikinę, jog jis iš tiesų važiavo minėtu automobiliu, daro tik prielaidą, kad matė gatve važiuojanti būtent tą automobilį, kuriame apeliantas sėdėjo Beržų g. 29 namo vidiniame kieme, nors pats apeliantas teigė, kad tą dieną automobiliu niekur nevažiavo. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, jog automobilį vairavo apeliantas ir teigia, jog teismas atsižvelgė ne į faktines bylos aplinkybes, o į apelianto praeitį, nes jis anksčiau teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apykojė, kurią apeliantas įvykio metu dėvėjo ant kojos, judėjimą fiksavo 30 sekundžių intervalu. Iš probacijos tarnybos darbuotojos J. L. parodymų daroma išvada, kad apeliantas visą laiką praktiškai buvo Beržų g. 29 namo kieme, o momentinis greičio šuolis iki 33 km/h pagal apykojės buvimo vietą neįrodo, jog jis tuo metu buvo ne minėto namo kieme, o kažkur tai gatvėje neva vairavo automobilį „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neva važiuojant gatve ir pastebėjo minėti policijos pareigūnai. Mano, kad automobiliu per 30 sekundžių išvažiuoti iš namo kiemo negalėjo, juo labiau automobiliu išvažiuoti į gatvę ir juo važinėti. Pažymi, jog dėvimos apykojės greičio šuolis iki 33 km/h fiksuotas prie Beržų g. 29 namo kampo, o ne kažkur Beržų, Basanavičiaus ar kitose gatvėse, todėl su dėvima apykoje apeliantas automobiliu į gatvę nevažiavo, o kieme apykojės signalo fiksavimas vyko nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. 22.21 val. iki jo sulaikymo, t. y. 22.32 val. ir pagal judėjimo vietą ir greitį, kuris fiksuotas jis iš Beržų g. 29 namo ar gretimo namo kiemo išėjęs ar išvažiavęs automobiliu nebuvo. Taip pat nefiksuotas judėjimas kaltinime nurodytu laiku – 22.25 val., o fiksuotas nuo 22:27:24 val., t.y. jau po įvykio, kai bendravo su policijos pareigūnais.
2.3. Apeliantas teigia, jog abejonių kelia ir policijos pareigūnų P. K., K. G. ir R. B. parodymai, nes automobilio judėjimo faktas, remiantis pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais bei užfiksuotu pareigūno P. K. pokalbiu su apeliantu turėjo būti nufilmuotas. Pagal pareigūno P. K. paaiškinimą filmavimas vyko tada, kai sekant neva apelianto vairuotą automobilį buvo įjungti policijos tarnybinio automobilio švyturėliai, tačiau toks įrašas į bylą nebuvo pateiktas, policijos pareigūnams nurodant, jog nepavyko nufilmuoti. Anot skundo akivaizdu, kad įrašas nebuvo daromas, nebuvo įjungti policijos švyturėliai iki įvažiuojant į namų Nr. 27 ir 29 kiemą, todėl neaišku ar policijos pareigūnai iš tiesų matė „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodami paskui automobilį, o po to įsukant į namo kiemą. Be to P. K. ir K. G. nurodo, kad policijos tarnybiniu automobiliu važiavo prieš minėtąjį automobilį, todėl kad nedegė galinis žibintas važiuodami priekyje, policijos pareigūnai negalėjo matyti. Mano, kad nėra kategoriškai nustatyta, kad teisme apklausti policijos pareigūnai K. G. ir P. K. tikrai matė būtent tą automobilį, kuriame prieš sulaikymą sėdėjo apeliantas.
2.4. Skunde teigiama, kad byloje esantys įrodymai kelia abejones dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje buvimo, todėl iš abiejų nusikalstamų veikų turėtų būti išteisintas.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. M. ir jo gynėjas advokatas A. Leonavičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo M. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pripažinimu kaltu pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ra įrodyta. Pažymėtina, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, o baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, minėtas nuosprendis pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų į kuriuos pirmosios instancijos teismas nebūtų atsakęs ir kurių pagrindų reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, todėl teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistojo M. M. kaltės ir jam paskirtos bausmės.
7. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas M. M. pripažino kaltu pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteisė remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visuma: liudytojo P. K., R. B., K. G., J. L., D. C., V. P. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, kitų objektų apžiūros protokolu, transporto priemonės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, Lietuvos probacijos tarnybos raštu ir kita rašytine bylos medžiaga. Skundžiamame nuosprendyje, atkleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, teismo išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu, todėl nėra pagrindo vertinti įrodymus kitaip ir daryti kitokias išvadas dėl M. M. kaltės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylose esantys įrodymais buvo išnagrinėti neišsamiai, o skundžiamas nuosprendis priimtas nepagrįstais ir neteisėtai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad įvykio diena apeliantas vartojo alkoholinius gėrimus ir prisistačius policijos pareigūnams buvo neblaivus sėdintis automobilyje. Tačiau M. M. neigia vairavęs transporto priemonę ir tikina, kad policijos pareigūnai siekdami pateisinti apelianto sulaikymo pagrindą, kuomet apeliantas paprašytas prisistatyti nenurodė savo vardo ir pavardės, su pareigūnais kalbėjo nemandagiai, buvo neblaivus, tačiau nebūdami įsitikinę, jog jis iš tiesų važiavo minėtu automobiliu, daro tik prielaidą, kad matė gatve važiuojanti būtent tą automobilį, kuriame apeliantas sėdėjo Beržų g. 29 namo vidiniame kieme. Teisėjų kolegijai dar kartą įvertinus bylos įrodymus toks kaltinamojo skundo argumentas yra laikytinas nuteistojo pasirinkta gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai ne tik kad nepatvirtina tokių jo parodymų, bet ir juos paneigia.
10. Pažymėtina, kad pirmosios insrancijos teismas nustatė, jog policijos pareigūnai P. K., R. B., K. G. nuteistojo nepažinojo, su juo asmeniškumų neturėjo, todėl jie nėra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi, be to jie viso proceso metu davė nuoseklius ir tarpusavyje sutampačius parodymus dėl esminių bylos aplinkybių. Apygardos teismo vertinimu skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadavavosi minėtų policijos pareigūnų parodymais, jog jie betarpiškai matė kaip nuteistasis vairavo transporto priemonę - „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiai priemonei įsukant į daugiabučio namo kiemą.
11. Aptariamu atveju iš liudytojo R. B. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme matyti, kad Beržų gatvėje pastebėjo įtartiną automobilį „Audi A4“ žalios spalvos, kurio vienas galinis žibintas nedegė. Sustoję prie Beržų g. 27 namo pastebėjo, kad tas pats automobilis, kuris važiavo įtartinai lėtai jiems iš galo, įsuko į Beržų g. 27 ir 29 namų kiemus. Privažiavus prie Bežų g. 29 namo vidinio kiemo pastebėjo tą patį automobilį ir atpažino jaunuolį, kurį matė važiuojantį. Automobiliui degė nuspausto „stopo“ apšvietimas, kuris po to užgeso (1 t., b. l. 32-33; 67-70). Liudytojas R. B. apklaustas teisme parodė, kad ties Beržų g. 29 namu kolega P. K. parodė įtartinai lėtai važiuojanti automobilį „Audi A4“, kuris staiga pasuko į Beržų g. 29 namo kiemą, automobilį matė judantį Beržų g., įsukę į minėtą kiemą pastebėjo, kad automobilis sustojo, vienas galinis žibintas vis dar degė (1 t., b. l. 55-58). Liudytoja K. G. viso proceso metu taip pat davė analogiškus parodymus, kad matė įtartinai lėtai važiuojantį automobilį „Audi A4“, kuris staiga pasuko į daugiabučio namo vidinį kiemą. Matė, kad automobiliui nedega vienas galinis žibintas (1 t., b. l. 61-64). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo argumentus dėl pareigūnų parodymų nenuoseklumo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde sprendžia, jog jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, papildantys vieni kitus, be to teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei surašytą P. K. tarnybinį pranešimą, todėl jie laikytini ir objektyviais ir neprieštaringais. Teisėjų kolegijos, vertinimu skunde nurodyta aplinkybė, kad nėra vaizdo įrašo, apie kurį M. M. sulaikymo metu nurodė pareigūnas P. K. ir kuriame turėjo būti užfiksuotas važiuojantis automobilis nedaro minėto liudytojo parodymų mažiau patikimais, kad jais negalima būtų remtis sprendžiant dėl nuteistojo veikos, nes be P. K. M. M. vairuojamą automobilį dar matė ir pareigūnai K. G. bei R. B..
12. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų ir M. M. kaltės, kreipia dėmesį ir į paties apelianto parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą viso proceso metu ir pritaria pirmosios instancijos teismo, kuris apelianto nurodytas aplinkybes vertino kritiškai, motyvams, pagrįstai jas atmesdamas ir jomis nesivadovaudamas. Sulaikymo metu policijos pareigūnui P. K. nurodžius M. M., kad jis matė kaip sulaikomas asmuo vairavo automobilį ir jį sustabdė, nuteistasis atsakė, kad jo nestabdė. P. K. pasakius, kad viską nufilmavo, M. M. atsakė, kad „tai gerai, sustojau, sustojau, koks skirtumas, aš nevairavau“ (1 t., b. l. 39-42), t.y. apeliantas neigė, kad vairavo, bet pripažino, kad sustojo, kas savaime yra nelogiška, nes sustoti galima tik tuomet, kai tranporto priemonė juda. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo prie daugiabučio laiptinės, sėdėdamas automobilyje jo neužvedė, rakteliai buvo padėti prie pavarų svirties, jis galėjo paspausti stabdžių pedalą ar įjungti šviesas. Automobilyje sėdėjo kelias minutes iki atvykstant policijos pareigūnams. Pareigūnams paklausius, kodėl nesustojo sakė, kad nevairavo automobilio, o tik jame sedėjo, su neužvestu varikliu (2 t., b. l. 7-10). Teisme M. M., duodamas parodymus dėl įvykio nurodė vėl kitokias aplinkybes, t.y. kad buvo išėjęs iš namų, pavaikščiojo prie mašinos, parūkė cigaretę ir atsisėdo į automobilį ir klausėsi muzikos, sėdėjo apie 20 min. Kaip matyti, kiekvienoje apklausoje apeliantas nurodė vis kitokias atėjimo ir buvimo automobilyje aplinkybes, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog tokie nenuoseklūs M. M. parodymai, kurie prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams ir liudytojų P. K., R. B. ir K. G. parodymams, negali būti laikomi patikimu įrodymu, kuriuo galima būtų vadovautis sprendžiant dėl įvykio aplinkybių.
13. Apeliantas viso proceso metu teigė, kad automobilio užvedimo rakteliai buvo padėti prie pavarų svirties, tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą jie buvo rasti automobilio salone, už dešinės pusės priekinės sėdynės ant kilimėlio (1 t., b. l. 15-22), kas paneigia jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie raktelių buvimą prie pavarų svirties. Be to, pirminės apklausos metu jis nurodė, kad automobilyje sedėjo tik kelias minutes, tačiau teisme pateikė kiek kitokią versiją, jog pavaikščiojo prie mašinos ir atsisėdo į ją, ten praleido apie 20 min. Iš probacijos tarnybos pateiktos elektroninio stebėjimo sistemos išrašų (1 t., b. l. 169-176) ir liudytojos J. L. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad tarnyba mato probuojamo asmens, kuriam yra paskirta apykojė judėjimą sekundžių tikslumu, šiuo atveju – laiko intervalas buvo nuoseklus. Liudytoja teigė, kad jeigu žmogus vaikšto, jo judėjimo greitis yra iki 3 km/h, judėjimas dviračiu nuo 3 km/h iki 15 km/h, o 30 km/h – transporto ar motorine transporto priemone. 2022 m. rugpjūčio 2 d. 22.21 val. fiksuotas atsijungimas nuo namų įrenginio Beržų g. 29-49, 22.23 val. judėjimas vidinio namo kieme, 22.27.24 val. – vidiniame namo kieme, judėjimo greitis 2 km/h, 22.28.24 val. – Beržų g. 29 namo kampu link Velžio kelio pusės, judėjimo greitis 6 km/h, 22.28.55 val. – Beržų g. link J. Basanavičiaus g., šalia Beržų 29 namo kampo, judėjimo greitis 33 km/h, 22.29.25 val. – Beržų g. 29 namo vidiniame kieme, judėjimo greitis 2 km/h (1 t., b. l. 49-52). Aptariamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t.y. automobilio apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad neveikia kairės pusės galinis gabaritas, patvirtina ir analogiškas liudytojų A. B., P. K. ir A. G. nurodytas aplinkybes, kad jų matyto ties Beržų 27 ir 29 gyvenamaisiais namais važiuojančio automobilio, prie kurio jie vėliau privažiavo, būtent ir neveikė vienas iš galinių žibintų (1 t., b. l. 44-46).
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų bei vienas kitą papildančių įrodymų visuma sudaro įvykių sekos grandinę, patvirtinančią M. M. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra tik nuteistojo gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį.
15. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.
16. Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio matyti, kad M. M. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Be to, M. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams 6 mėnesiams (1 t., b. l. 115-122). Nustatyta, kad šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nepaisant to, kad buvo paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė, ir žinodamas apie ją, M. M. vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 2 d. 22.25 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, išlipęs iš automobilio svirduliavo į šalis. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas M. M. pagrįstai pripažino kaltu ir dėl nusikalstamos veikos padarymo, numatyto BK 243 straipsnyje, nes nustatyta, kad jam teismo buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- draudimas vairuoti transporto priemonę, tačiau, jis šios priemonės nevykdė, nes buvo sulaikytas vairuojantis automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. vasario 21 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad M. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 83,33 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei (2 t., b. l. 85-86). BPK 106 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas, kas rodo, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, yra būtinas. Pažymėtina, jog baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šią nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis dirba, tačiau byloje nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas, taip pat skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kuri paliekama nepakeista. Nesant duomenų apie nuteistojo realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančią būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Neišieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.