Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. U., atsakovų atstovėms Dianai Saruolienei, Ievai Kairiūkštytei, Julijai Karavdinai ir Olgai Pacevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suvokia, kad pagal Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencijos (toliau ir Lisabonos konvencija) III skyriaus 3 str. 2 d. pirmiausia atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka pareiškėjui, kuris geranoriškai pateiks tokią informaciją. Tačiau ypač svarbi yra šios teisės normos formuluotė „pirmiausia“, t. y. iš esmės atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka jai pačiai, bet toks reglamentavimas nėra absoliutus. Centras privalėjo atlikti jos pateiktų dokumentų ir juose nurodytos informacijos palyginamąją analizę, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti duomenis, imtis aktyvių veiksmų pateiktuose dokumentuose nustatytiems netikslumams ir trūkumams pašalinti ir tik tada priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Neišanalizavę visos kvalifikacijos vertinimo metu sukauptos informacijos Centro darbuotojai dėl tarnybinio nerūpestingumo ar aplaidumo padarė subjektyvią, tendencingą, klaidingą bei jokiais objektyviais įrodymais (dokumentais) nepagrįstą išvadą, kad dalis jos studijų vyko Lietuvos Respublikoje, mokymo įstaigoje - BRI (BTA), neturinčioje leidimo tokiai veiklai. Centro darbuotojų neatsakingumą ir formalų savo tarnybinių pareigų atlikimą patvirtina ir Centro 2009 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. 4-2453, kuriuo, neišanalizavus kvalifikacijos vertinimo metu gautų duomenų bei remiantis jos per klaidą pateikta informacija, formaliai reikalauta papildomų, nieko bendro su jos studijomis neturinčių dokumentų, t. y. 2004 m. sutarties su BRI ir 2006 m. rugsėjo 29 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Centro darbuotojų neatsakingumą ir formalų savo tarnybinių pareigų atlikimą patvirtina ir tai, kad 2010 m. balandžio 6 d. raštu kreipėsi į Centrą, prašydama pateikti jai Centro turimą informaciją apie jos studijas Lietuvos Respublikos ir užsienio mokymo įstaigose, studijų jose laikotarpį, taip pat prašydama motyvuotai bei argumentuotai pagrįsti sprendimą vertinti jos 2009 metais Latvijos Respublikoje, BTA įgytą teisininko kvalifikaciją kaip nelygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas. Iki šiol jokio atsakymo iš Centro negavo.

Tokį pat tarnybinį nerūpestingumą ar aplaidumą, tačiau jau Apeliacinės komisijos narių, patvirtina tai, jog jai buvo išsiųstas individualių administracinių aktų reikalavimus neatitinkantis (nepasirašytas) 2010 m. balandžio 1 d. protokolinis nutarimas Nr. AK-2010-04.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT), nagrinėdamas bylas dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų pripažinimo, yra nustatęs, kad BRI (BTA) studijas Lietuvos Respublikoje vykdė iki 2005 m. liepos 1 d., nuo 2005 m. liepos 1 d. studijos vyko Liepojos mieste, BRI (BTA) filiale, kad BRI (BTA) aukštojo profesinio mokymo teisės programa Latvijoje akredituota 2005 m. birželio 22 d.

Teigia, kad 2010 m. sausio 12 d. prašyme Centrui pateikė objektyvius įrodymus -dokumentus, t. y. 2005 m. rugsėjo 12 d. tarp jos ir BRI (BTA) sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties su BRI (BTA) pasirašymo metu (2005 m. rugsėjo 12 d.) panaudotas ankstesniais metais parengtas standartinis sutarties blankas, atlikus tam tikrus (bet ne visus) jos stojimo į BRI (BTA) situaciją atitinkančius pataisymus. Sutarties 2.1.1. p. atspausdinta data „2004“ galima paaiškinti tuo, jog BRI (BTA) iš anksto paruošė sutarčių maketus (šablonus), kuriuose nebuvo pakeistos atitinkamos datos bei kiti rekvizitai, tame tarpe ir sutarties sudarymo vieta (Ryga-Klaipėda). Tai liudija ranka įrašyti pataisymai ir įrašai: priėmimo metai (2005), sutarties sudarymo data , kurioje šabloniškai įrašyti 2001 metai ištaisyti į 2005, sutarties registracijos numeris, jos anketiniai duomenys, kursas, studijų programa, semestrų skaičius. Tai pasakytina ir apie sutartyje nurodytą neakivaizdinę-nuotolinę studijų formą, ir apie BRI bei mokymo įstaigos „Baltijos humanitarinis centras“ (toliau BHC) tarpusavio įsipareigojimus dėl studijų užskaitymo. Be to, sutarties 2.1.4. p. nekalbama (ir negali būti kalbama) apie jos BHC išklausytus kursus, kaip pažymėta Apeliacinės komisijos nutarime. Sutarties blanke tik standartiškai įvirtinta galimybė asmeniui, kuris išklausė kursus BHC, tęsti studijas BRI (BTA).

Akcentuoja, kad sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jos ir BRI (BTA) buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 12 d., tuo metu, kai BRI (BTA) studijų Lietuvos Respublikoje jau nebevykdė, o studijos vyko Latvijos Respublikoje, Liepojoje, BRI filiale (nuo 2005 m. liepos 1 d.). Taigi, iš anksto BRI (BTA) parengtoje sutartyje numatytos standartinės sąlygos (neakivaizdinė-nuotolinė studijų forma, BRI ir BHC tarpusavio įsipareigojimai dėl studijų užskaitymo bei kt.) nėra susijusios su jos studijomis ir jos atžvilgiu netaikytinos, nes ne tik nebuvo sudarytos tinkamos galimybės su šiomis sąlygomis susipažinti, bet to daryti nebuvo jokio reikalo, nes BRI (BTA) studijas Lietuvos Respublikoje vykdė tik iki 2005 m. liepos 1 d., be to, BHC 2003-2005 metais Lietuvos Respublikoje organizuotoje ir vykdomoje BRI programoje niekada nesimokė (nestudijavo).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 d. nustatyta, kad, nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio kodekso 6.181 str. 2 d. nustatyta, kad sutarties sudarymo vieta laikoma oferento gyvenamoji ar verslo vieta, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita. Kvalifikacijos vertinimo procedūros metu Centrui pateikė oficialų BTA 2009 m. gegužės 26 d. raštą Nr. J-375, kuriame nurodoma, jog 2005-2006 m. BRI (BTA), kaip juridinio asmens, adresas - Latvijos Respublika, Ryga, (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. - Latvijos Respublika, Ryga, (duomenys neskelbtini). Taigi, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp jos ir BRI (BTA) buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 12 d. Latvijos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikoje (Klaipėdoje), kaip teigiama Apeliacinės komisijos nutarime.

Teisiniai santykiai, dėl kurių kilo nagrinėjamas administracinis ginčas, reglamentuojami Lisabonos konvencijos, Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos vyriausybių sutartimi „Dėl išsimokslinimo pripažinimo Baltijos valstybių aukštojo mokslo erdvėje“ (toliau Vyriausybių sutartis) bei kitais nacionaliniais teisės aktais. Lisabonos konvencijos I skyriaus 1 str. nustatyta, kad pripažinimas - tai formalus užsienyje įgyto išsilavinimo patvirtinimas, kurį atlieka kompetentinga valdžios institucija, suteikdama teisę į mokomąją ir (ar) darbo veiklą. Vyriausybių sutarties 1 str. nustatyta, kad aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimas - tai formalus užsienyje įgyto išsilavinimo patvirtinimas, kurį atlieka šalies kompetentinga valdžios institucija. Vyriausybių sutarties 15 str. nustatyta, kad iškilus nesutarimų dėl sutarties aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba, kurioje žodis ,formalus“ pirmiausia reiškia „oficialus“ ir „grįstas oficialiais dokumentais“, o ne „paremtas forma“.

BTA 2009 m. gegužės 26 d. rašte Nr. J-375 oficialiai patvirtinama, kad nuo 2005 m. iki 2009 m. ji neakivaizdžiai studijavo BRI (BTA) filiale Liepojoje (Latvijos Respublika). BHC 2003-2005 metais Lietuvos Respublikoje organizuotoje ir vykdomoje BRI instituto programoje nesimokė (nestudijavo). Iki 2005 m. jokių tarp jos ir BRI (BTA) sudarytų studijų sutarčių būti negali, nes studijas BRI (BTA) pradėjo tik 2005 m. rugsėjo 12 d. Tai patvirtina ir BTA 2010 m. balandžio 1 d. oficialus raštas. 2009 m. vasario 14 d. būtent Latvijos Respublikoje, BTA Liepojos filiale, jai buvo išduotas diplomas PDE Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis įgytą teisininko kvalifikaciją.

Akcentuoja, kad Centras ir Apeliacinė komisija jos kvalifikacijos vertinimo ir apeliacijos nagrinėjimo metu privalėjo sąžiningai nagrinėti tikruosius 2005 m. rugsėjo 12 d. Sutarties (duomenys neskelbtini) šalių (jos ir BRI (BTA)) ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Centras ir Apeliacinė komisija privalėjo aiškinti 2005 m. rugsėjo 12 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, 2005 m. rugsėjo 12 d. sutarties (duomenys neskelbtini) sąlygos privalėjo būti aiškinamos jos naudai.

Lisabonos konvencijos preambulėje pažymėta, kad teisingas kvalifikacijų pripažinimas yra svarbiausias teisės į išsilavinimą ir visuomenės atsakomybės elementas, kad būtina gerinti dabartinę pripažinimo praktiką ir daryti ją suprantamesnę, geriau pritaikomą šiandieniniam aukštajam mokslui. Tačiau Centro ir Apeliacinės komisijos darbuotojai (nariai) to nepadarė. Apeliacinė komisija, gindama LR švietimo ir mokslo ministeriją, ignoruodama objektyvius įrodymus, priėmė tendencingą bei nepagrįstą sprendimą.

Objektyvių įrodymų visuma liudija, kad jos aukštojo mokslo studijų vieta - Latvijos Respublika, BTA Liepojos filialas; studijų trukmė: nuo 2005 m. rugsėjo 12 d. iki 2009 m. vasario 14 d.; 2009 m. vasario 14 d. užsienyje - Latvijos Respublikoje, BTA įgijo teisininko kvalifikaciją, kurią patvirtina nustatyta tvarka išduotas diplomas PD E (duomenys neskelbtini) .

Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 2, 3 p. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo ir proporcingumo principais. Centras, LR švietimo ir mokslo ministro bei Apeliacinės komisijos priimti administraciniai aktai yra šališki ir neobjektyvūs, o taikytos poveikio priemonės (administracinių sprendimų mastas) neatitinka būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Centro 2010 m. sausio 25 d. ir Apeliacinės komisijos 2010 m. balandžio 1 d. protokolinio nutarimo Nr. AK-2010-04 dalis neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nes jie nepagrįsti jokiais kvalifikacijos vertinimo metu nustatytais objektyviais duomenimis ir faktais. Be to, Apeliacinės komisijos 2010 m. balandžio 1 d. protokolinio nutarimo Nr. AK-2010-04 dalis nepasirašyta posėdžio pirmininko ir sekretoriaus. LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje adm. byloje Nr. A-556-1898/2008, konstatavo, kad visiškai nesilaikant individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio teisės akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti.

Nustačius esminį skirtumą pagal Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų (toliau Nuostatų) 14 p. 3 papunktį bei Užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklių (toliau Taisyklės) 5.4 p., 35.1 p., Centras priėmė sprendimą, įtvirtintą Centro 2010 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo, pareiškėjos kvalifikaciją įvertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.

Pareiškėja 2009 m. birželio 11 d. klausimyne „Dėl informacijos apie studijų Baltijas tarptautiska akademija“ įgyvendinimo vietą nurodė, kad dalis studijų (2003-2005 m.) buvo įgyvendinta Lietuvos Respublikoje, Klaipėdoje, adresu Taikos pr. Užpildytame patikslintame 2009 m. rugpjūčio 31 d. klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą ji nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) Baltijos tarptautinėje akademijoje 2004-2006 m. vyko Lietuvos Respublikoje. BTA 2009 m. gegužės 26 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad informacijos apie studijų įgyvendinimo vietą neturi („Informacijos apie konkrečias konsultacijų, paskaitų, seminarų, egzaminų rengimo vietas asmens byloje nėra <...>“). Taigi, rašytinė informacija patvirtina, jog dalis studijų įgyvendinta Lietuvoje.

Neteisėtą BTA veiklą Lietuvos Respublikoje, Centro nuomone, pagrindžia šie įrodymai:

1) pareiškėjos sutartis su BTA Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis šios sutarties 1.1 p., BRI įsipareigojo parengti pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jai valstybinio pavyzdžio diplomą, t. y. įsipareigojo būti pareiškėjos studijų vykdytoja. Vadinasi, sutarties pasirašymo laikotarpiu, taip pat pareiškėjos nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, studijų vykdytoju buvo BRI (vėlesnis pavadinimas BTA), niekada neturėjusi leidimo vykdyti studijų Lietuvos Respublikoje. Aplinkybę, jog studijas de facto vykdė BTA, patvirtina ir sutarties su šia aukštąja mokykla 2.1.1 p. - pagal jį kvalifikacijos teikėjas įsipareigojo parengti specialistą neakivaizdine-nuotoline mokymo forma. Centras pažymi, kad pagal susiklosčiusią praktiką nuotolinės studijų formos paprastai naudojamos, kai aukštoji mokykla savo veiklą vykdo kitoje valstybėje. Tai patvirtina aplinkybę, jog studijas Lietuvoje vykdė BTA. Pagal sutarties 2.2.1 p. pareiškėja įsipareigojo mokėti BRI už studijų vykdymą. Taigi, sutarties pasirašymo laikotarpiu, taip pat pareiškėjos nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, vykdytoju buvo BRI (vėlesnis pavadinimas BTA), niekada neturėjusi leidimo vykdyti studijų Lietuvos Respublikoje;

2) BTA 2009 m. gegužės 26 d. pažyma Nr., (duomenys neskelbtini) kurioje BTA tvirtina, jog būtent ši aukštoji mokykla pareiškėjai išdavė aukštojo mokslo diplomą;

3) byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog tuo laikotarpiu, kai pareiškėja studijavo Lietuvos Respublikoje, jos studijų vykdytoju būtų buvę kiti asmenys, turintys LR švietimo ir mokslo ministerijos išduotą leidimą Lietuvos valstybėje vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Pareiškėja informaciją apie studijų vietą - Lietuvos Respubliką Centrui teikė 2 kartus, pateikdama 2009 m. birželio 11 d. bei 2009 m. rugpjūčio 31 d. klausimynus. Abu kartus savo parašu pareiškėja patvirtino, jog teikiama informacija teisinga. Vadovaujantis 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos III skyriaus 3 str. 2 d., už adekvačios ir teisingos informacijos pateikimą visų pirma yra atsakingas pareiškėjas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja „pateiktos informacijos klaidingumą“ ėmė įrodinėti ne kvalifikacijos vertinimo metu, o jau susipažinusi su Centro priimto sprendimo objektyviaisiais taip pat teisiniais argumentais bei priimto sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis.

Mano, kad Centro 2010 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 2-14-53 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Tiek šiame sprendime, tiek ir jo sudedamojoje dalyje - priede „Sprendimo dėl Aleksandros Prikaščenkovos kvalifikacijos įvertinimo pagrindimas“ yra aiškiai ir išsamiai aprašyti sprendimo priėmimo teisiniai argumentai bei faktinės aplinkybės, taip pat išaiškintos teisės, pareigos bei apskundimo tvarka.

Tvirtina, kad Centro atsakymas į pareiškėjos 2010 m. balandžio 6 d. raštą, kuriuo ji kreipėsi į Centrą „<...> prašydama pateikti SKVC turimą informaciją apie studijas Lietuvos Respublikos ir užsienio mokymo įstaigose <...>, jai pateiktas per Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 p. nurodytą terminą - 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Centro 2010 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 7-04-891 „Dėl Jūsų prašymo“ pareiškėjai buvo pateiktas jos nurodytais būdais: elektroniniu paštu bei paštu.

Centro nuomone, kompetentingos valstybės institucijos negali pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta studijas vykdžius nelegaliu būdu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos visuomenei garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y., kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas bei teikti paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius.

Vadovaujantis Nuostatų 22 p., sprendimas dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo priimamas vadovaujantis pažyma apie užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad LR švietimo ir mokslo ministro priimtas sprendimas atitinka Centro sprendimo, kuris yra teisėtas bei pagrįstas, turinį, mano, jog ministro individualaus administracinio akto naikinti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 60 2 punktu institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą yra paskirta biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras. Nuostatų 22 p. nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi pažyma apie užsienyje įgytos kvalifikacijos įvertinimą ir kitais pateiktais dokumentais, priima vienais šių sprendimų: 1) pripažinti užsienyje įgytą kvalifikaciją atitinkančia tam tikrą kvalifikaciją teikiamą Lietuvos Respublikoje; 2) nepripažinti užsienyje įgytos kvalifikacijos atitinkančia tam tikrą kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje.

Centro 2010 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ nurodyta, kad A. P. 2009 metais Baltijos tarptautinėje akademijoje (Latvijos Respublikoje) įgijo teisininko kvalifikaciją. Tarp pareiškėjos kvalifikacijos ir atitinkamos Lietuvos Respublikoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos nustatytas esminis skirtumas: tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Esminis skirtumas nustatytas remiantis faktinėmis aplinkybėmis, kad dalis pareiškėjos studijų vyko Lietuvos Respublikoje, kurioje studijų vykdytojas - Baltijos rusų institutas (vėlesnis pavadinimas - Baltijos tarptautinė akademija) - neturėjo leidimo tokiai veiklai. Faktinės aplinkybės, įrodančios neteisėtų studijų vykdymą - pačios pareiškėjos užpildytas 2009 m. rugpjūčio 31 d. klausimynas „Dėl informacijos apie studijų Baltijos tarptautinėje akademijoje vykdymo vietą“, 2005 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjos sutartis su Baltijos rusų institutu, taip pat 2010 m. sausio 13 d. Centre užregistruotas pareiškėjos prašymas.

Pareiškėjos išdėstyti skunde argumentai, kad jos Centrui pateikta informacija dėl studijų vietos įgyvendinimo yra klaidinga, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymi, kad pareiškėja asmeniškai pildė 2009 m. rugpjūčio 31 d. klausimyną „Dėl informacijos apie studijų Baltijos tarptautinėje akademijoje vykdymo vietą“ ir parašu patvirtino, kad visi duomenys teisingi. Pareiškėjos Centrui pateiktoje 2005 m. rugsėjo 12 d sutartyje aiškiai nurodyta studijų sutarties sudarymo vieta.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 35 str. 1 d. vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turi teisę šio įstatymo nustatytą leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą turinčios: 1) valstybinės aukštosios mokyklos; 2) nevalstybinės aukštosios mokyklos; 3) užsienio aukštosios mokyklos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Tokio leidimo Baltijos rusų institutas (Baltijos tarptautinė akademija), esantis Latvijos Respublikoje, neturėjo. Todėl Centras, švietimo ir mokslo ministerija ir Apeliacinė komisija pagrįstai padarė išvadą, kad A. Prikaščenkovos dalis studijų vyko neteisėtai, ir įgyta užsienyje kvalifikacija negali būti pripažinta Lietuvos Respublikoje.

Akcentuoja, kad kompetentingos valstybės institucijos negali pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Pripažįstant tokią kvalifikaciją, valstybės kompetentingos institucijos garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises, t. y. kad tokią aukštojo mokslo kvalifikaciją turintis asmuo galės stoti į atitinkamas studijas ir teiks paslaugas, atitinkančias visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius. Tokios garantijos valstybės kompetentingos institucijos negali prisiimti, nes asmens įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija buvo įgyta institucijoje, kuri dalį studijų vykdė Lietuvos Respublikos teritorijoje neturėdama tam leidimo, t. y. valstybė neištyrė tokios institucijos pasirengimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą ir negali garantuoti, kad tokia veikla bus tinkamos kokybės ir atitiks visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius. Kvalifikacija, suteikta dalį studijų įgyvendinus Lietuvoje neturint tam leidimo, iš esmės skiriasi nuo atitinkamos Lietuvoje pripažįstamos aukštojo mokslo kvalifikacijos.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, t. y. ar pareiškėjos Baltijos tarptautinėje akademijoje įgyta kvalifikacija pagrįstai buvo vertinta kaip nelygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. 2009 m. baigė studijas BTA. Pareiškėjai buvo suteikta teisininko kvalifikacija ir įteiktas diplomas PDE Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44). Pareiškėja 2009 m. kovo 12 d. Centrui pateikė paraišką įvertinti užsienyje įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją (b. l. 40-41), o LR švietimo ir mokslo ministerijai - paraišką dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo, prašydamas pripažinti aukštojo mokslo kvalifikaciją (b. l. 42). Paraiškoje pasirašytinai patvirtino, kad joje pateikti duomenys teisingi ir kad žino, jog neteisingas duomenų pateikimas gali turėti įtakos priimant sprendimą dėl kvalifikacijos įvertinimo (paraiškos V dalis). Centras, atlikęs pareiškėjo kvalifikacijos vertinimą, 2010 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ (b. l. 77-78) nustatė esminį skirtumą tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 11 p.) bei priėmė sprendimą kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas (kaip tai numatyta Nuostatų 14.3 p.ir Taisyklių 35.1 p.). LR švietimo ir mokslo ministras 2010 m. kovo 1 d. priėmė įsakymą Nr. V-266 (b. l. 148) kuriuo, atsižvelgdamas į Centro 2010 m. sausio 25 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) , nepripažino, kad A. P. 2009 metais Latvijos Respublikoje, BTA įgyta teisininko kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus bakalauro ar profesinio bakalauro studijas. Pareiškėja pateikė apeliaciją (b. l. 108-110). Apeliacinė komisija 2008 m. balandžio 1 d. protokoliniu nutarimu Nr. AK-2010-04 (b. l. 101-102) nutarė A. Prikaščenkovos 2010 m. kovo 9 d. apeliacijos nepatenkinti, palikti galioti Centro 2010 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 2-14-53.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 3 str. 3 d. užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 15 str. 2 d. numato, kad Lietuvos ir užsienio aukštosios mokyklos, ketinančios Lietuvoje vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, turi Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą šioms paslaugoms teikti. Asmenų vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybės leidimo yra neteisėta (Aukštojo mokslo įstatymo 13 str. 5 d.).

Valstybė, išduodama licenciją (leidimą) vykdyti tam tikrą veiklą, savo piliečių atžvilgiu įsipareigoja ir garantuoja, kad tam tikra vykdoma licencijuojama veikla bus tinkamos kokybės. Asmens, neturinčio leidimo, vykdoma su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo lygio ir atitinkanti visuomenės teisėtiems interesams.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. tarp pareiškėjos ir BRI buvo pasirašyta tikslinio specialisto paruošimo pagal aukštojo profesinio mokslo programą sutartis (b. l. 20-23).

Kaip matyti, BTA informacijos apie konkrečias konsultacijų, paskaitų, seminarų, egzaminų rengimo vietas iš asmens bylos nepateikė (2009 m. gegužės 26 d. raštas Nr. J-375, b. l. 16-17). A. P. savo paties 2009 m. birželio 11 d. užpildytame klausimyne (b. l. 56) ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. užpildytame klausimyne apie studijų BTA vykdymo vietą (b. l. 68-69) nurodė, kad dalis studijų vyko Lietuvos Respublikoje (Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)). Nors pareiškėja teismui paduotame skunde tvirtina, kad šie duomenys buvo nurodyti klaidingai, tačiau tokia pateikta versija nėra paremta neginčijamais įrodymais, be to, pačioje paraiškoje (V dalis) pareiškėja savo parašu patvirtino, kad Centrui pateikti duomenys apie jos studijas yra teisingi. Lisabonos konvencija taip pat numato, kad visų pirma pats pareiškėjas yra atsakingas už adekvačios informacijos pateikimą (III skyriaus 3 str. 2 d.). Tai reiškia, kad pareiškėja pareigos pateikti atitinkamą informaciją negali perkelti kitiems subjektams, tame tarpe – Centrui. 2005 m. rugsėjo 12 d. sutartyje dėl tikslinio specialisto paruošimo pagal aukštojo profesinio mokslo programą nurodyta sutarties sudarymo vieta – Ryga-Klaipėda. Teismas turi pagrindą pripažinti, kad šios sutarties vykdytoju, įsipareigojusiu suteikti pareiškėjai išsilavinimą buvo BRI, kadangi pagal sutarties 1.1 p. BRI įsipareigojo būti studijų vykdytoju ir išduoti pareiškėjai diplomą. Nurodytos sutarties 4.3 p. buvo sutarta, kad klausytoją pašalinus iš Baltijos humanitarinio centro, ji išbraukiama ir iš BRI sąrašų. Tai įrodo, kad studijų vykdytojas buvo BRI ir bet kokie šios sutarties aiškinimai bei susitarimai su kitomis mokymo įstaigomis šių aplinkybių nepaneigia.

Nei Lisabonos konvencija, nei Aukštojo mokslo įstatymas nenustato įpareigojimo be jokių išlygų pripažinti kitoje valstybėje įgytą kvalifikaciją, jei tą kvalifikaciją yra suteikusi kitoje valstybėje pripažinta ir oficialiai veikianti mokymo įstaiga. Lisabonos konvencijos VI. 1 str. numato galimybę nacionalinėms institucijoms nustatyti, kad tarp kvalifikacijos suteiktos užsienyje ir kvalifikacijos suteikiamos šalies viduje yra esminių skirtumų. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos yra išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Reikalavimai mokymo proceso organizavimui - tai reikalavimai aukštojo mokslo studijų vykdymo legitimumui. Tai reiškia, kad užsienyje įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija turi būti įgyta pagal kompetentingų institucijų pripažįstamą studijų programą, t. y. teisėtai vykdomą programą, ji turi būti įgyta pagal pripažintos aukštojo mokslo institucijos vykdomą studijų programą, vadinasi, aukštojo mokslo institucija turi teisę teikti atitinkamas aukštojo mokslo paslaugas, t. y. veikti legaliai.

BRI (velėsis pavadiniams BTA), veikęs Latvijos Respublikoje, 2004-2006 m. legalaus mokymo įstaigos Lietuvoje statuso neturėjo, t. y. nebuvo Lietuvos švietimo sistemos dalis. Tai reiškia, kad mokymo proceso buvo vykdomas šio proceso tinkamai neįteisinus. Pagal teisės aktų galiojimo erdvėje principą, atitinkantį valstybės suvereniteto principus, veikla kitos valstybės teritorijoje yra teisėta, kai ji atitinka tos valstybės (kurioje vykdoma veikla) teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos studijos ta apimtimi, kurios vyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisine prasme buvo neteisėtos bei negalėjo priklausyti Latvijos Respublikos aukštojo mokslo sistemai. Kompetentingos LR institucijos neprivalėjo pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Bet kurios neteisėtai organizuojamos ir vykdomos studijos yra nekontroliuojamos, jų negalima įvertinti ir patikrinti jų kokybės, todėl paprastai pasaulinėje praktikoje nepripažįstamos.

Taigi, pripažintina, kad pareiškėjos aukštojo išsilavinimo dalis, kuri buvo įgyta neteisėtai veikiančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje aukštojo mokslo institucijoje, yra tas esminis skirtumas tarp gautos aukštojo mokslo kvalifikacijos BTA ir kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama Lietuvoje, nes viena iš būtinų sąlygų aukštojo mokslo kvalifikacijai Lietuvoje įgyti yra aukštojo mokslo institucijos veiklos bei jos aukštojo lavinimo programos legitimumas (Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 str.).

Pagal Lisabonos konvencijos nuostatas kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija, todėl šioje byloje neturi reikšmės, kaip buvo įvertintos kitų asmenų kvalifikacijos.

BTA 2009 m. gegužės 26 d. pateiktame atsakyme (b. l. 16-17, 64-65) pateikiama informacija apie pareiškėjos studijas Liepojoje prieštarauja aukščiau nustatytoms aplinkybėms, todėl esminės juridinės reikšmės vertinant įrodymus neturi.

Tai, kad pareiškėja, anot jos, 2010 m. balandžio 6 d. raštu kreipėsi į Centrą dėl informacijos suteikimo ir atitinkamos informacijos iš Centro negavo, nėra juridiškai reikšminga nagrinėjant klausimą dėl jos TBA įgytos kvalifikacijos įvertinimo. Pareiškėja Centro veiksmus atsisakant ar vilkinant suteikti informaciją turi teisę apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Centro ir Apeliacinės komisijos priimti sprendimai yra motyvuoti, iš esmės atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Kaip rodo atsakovo pateikta medžiaga, Apeliacinės komisijos priimtas protokolinis nutarimas buvo pasirašytas įgaliotų asmenų, patvirtintas antspaudu (b. l. 101-102), todėl pareiškėjai siųsto protokolinio nutarimo nuorašo (b. l. 13-14) trūkumai šiuo atveju nesudaro pagrindo priimtą aktą panaikinti.

Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės jos pozicijos pagrįstumo neįrodo.

Kolegijos nuomone, nagrinėtinu atveju pagrįstai buvo nustatytas esminis skirtumas tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje (Nuostatų 11 p.). Centro 2010 m. sausio 25 d. sprendimas, įformintas 2010 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. V-266 „Dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo“ bei Apeliacinės komisijos 2010 m. balandžio 1 d. protokolinio nutarimo Nr. AK-2010-04 dalis dėl A. P. apeliacijos netenkinimo iš esmės yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti, o taip pat tenkinti išvestinį A. P. skundo reikalavimą - įpareigoti Centrą priimti sprendimą vertinti pareiškėjos 2009 metais Latvijos Respublikoje, BTA įgytą teisininko kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.