- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- A-492-2531-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01313-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Studijų
- Advokatai
- Tatjana Borik
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro atstovėms Rimai Žilinskaitei, Vaidai Balčiūnaitei ir Julijai Karavdinai bei atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovei Olgai Pacevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama 1) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro 2010 m. sausio 25 d. sprendimą, įformintą 2010 m. sausio 25 d. pažymoje Nr. 2-14-53 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro (toliau – ir švietimo ir mokslo ministras) 2010 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V-266 „Dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo“; 3) panaikinti Užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2010 m. balandžio 1 d. protokolinio nutarimo Nr. AK-2010-04 dalį; 4) įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą priimti sprendimą vertinti jos 2009 metais Latvijos Respublikoje, Baltijos tarptautinėje akademijoje (toliau – ir BTA) įgytą teisininko kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas.
Paaiškino, kad rengdama dokumentus padarė technines kopijavimo klaidas, todėl 2009 m. rugpjūčio 31 d. klausimyne nurodė klaidingus duomenis apie studijas. Sutiko, kad pagal Europos Tarybos ir UNESCO Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencijos (toliau ir – Lisabonos konvencija) III skyriaus 3 straipsnio 2 dalį pirmiausia atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka pareiškėjui, kuris geranoriškai pateiks tokią informaciją. Tačiau mano, kad svarbi yra šios teisės normos formuluotė „pirmiausia“, t. y. iš esmės atsakomybė už adekvačios informacijos pateikimą tenka jai pačiai, bet toks reglamentavimas nėra absoliutus. Teigė, kad Studijų kokybės vertinimo centras privalėjo atlikti jos pateiktų dokumentų ir juose nurodytos informacijos palyginamąją analizę, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti duomenis, imtis aktyvių veiksmų pateiktuose dokumentuose nustatytiems netikslumams ir trūkumams pašalinti ir tik tada priimti sprendimą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatyta aplinkybe, kad Baltijos rusų institutas (toliau – ir BRI) studijas Lietuvos Respublikoje vykdė iki 2005 m. liepos 1 d., nuo 2005 m. liepos 1 d. studijos vyko Liepojos mieste, BRI (BTA) filiale, kad BRI (BTA) aukštojo profesinio mokymo teisės programa Latvijoje akredituota 2005 m. birželio 22 d. Paaiškino, kad jos sutarties su BRI pasirašymo metu (2005 m. rugsėjo 12 d.) panaudotas ankstesniais metais parengtas standartinis sutarties blankas, atlikus tam tikrus (bet ne visus) jos stojimo į BRI situaciją atitinkančius pataisymus. Akcentavo, kad sutartis tarp jos ir BRI buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 12 d., tuo metu, kai BRI studijų Lietuvos Respublikoje jau nebevykdė, o studijos vyko Latvijos Respublikoje. Teigė, kad iš anksto BRI parengtoje sutartyje numatytos standartinės sąlygos (neakivaizdinė – nuotolinė studijų forma, BRI ir mokymo įstaigos „Baltijos humanitarinis centras“ tarpusavio įsipareigojimai dėl studijų užskaitymo bei kt.) nėra susijusios su jos studijomis ir jos atžvilgiu netaikytinos, nes ne tik nebuvo sudarytos tinkamos galimybės su šiomis sąlygomis susipažinti, bet to daryti nebuvo jokio reikalo, nes BRI studijas Lietuvos Respublikoje vykdė tik iki 2005 m. liepos 1 d., be to, mokymo įstaiga „Baltijos humanitarinis centras“ 2003–2005 metais Lietuvos Respublikoje organizuotoje ir vykdomoje BRI programoje niekada nesimokė (nestudijavo). Vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.181 straipsnio 2 dalimi. Rėmėsi BTA 2009 m. gegužės 26 d. ir 2010 m. balandžio 1 d. oficialiais raštais. Akcentavo, kad Studijų kokybės vertinimo centras ir Apeliacinė komisija jos kvalifikacijos vertinimo ir apeliacijos nagrinėjimo metu privalėjo sąžiningai nagrinėti tikruosius 2005 m. rugsėjo 12 d. sutarties šalių (jos ir BRI (BTA)) ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Pareiškėja teigė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. sutarties sąlygos privalėjo būti aiškinamos jos naudai. Taip pat teigė, kad Studijų kokybės vertinimo centro ir Apeliacinės komisijos sprendimai neatitinka individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, nes jie nepagrįsti jokiais kvalifikacijos vertinimo metu nustatytais objektyviais duomenimis ir faktais. Be to, Apeliacinės komisijos protokolinio nutarimas nepasirašytas posėdžio pirmininko ir sekretoriaus.
Atsiliepimas
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 32–38) paaiškino, kad pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo metu tarp pareiškėjos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatytas esminis skirtumas, nes nustatyta, kad dalis pareiškėjos studijų vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė BTA, t. y. Latvijos Respublikos aukštoji mokykla, niekuomet neturėjusi Švietimo ir mokslo ministerijos išduoto leidimo tokiai veiklai vykdyti Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad rašytinė informacija patvirtina, jog dalis pareiškėjos studijų įgyvendinta Lietuvoje. Neteisėtą BTA veiklą Lietuvos Respublikoje, Studijų kokybės vertinimo centro nuomone, pagrindžia: 1) pareiškėjos sutartis su BTA; 2) BTA 2009 m. gegužės 26 d. pažyma; 3) įrodymų, galinčių pagrįsti, jog tuo laikotarpiu, kai pareiškėja studijavo Lietuvos Respublikoje, jos studijų vykdytoju būtų buvę kiti asmenys, turintys Švietimo ir mokslo ministerijos išduotą leidimą Lietuvos valstybėje vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, nebuvimas. Akcentavo, kad pareiškėja informaciją apie studijų vietą – Lietuvos Respubliką, Studijų kokybės vertinimo centrui teikė 2 kartus, pateikdama 2009 m. birželio 11 d. bei 2009 m. rugpjūčio 31 d. klausimynus. Abu kartus savo parašu pareiškėja patvirtino, jog teikiama informacija teisinga. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja „pateiktos informacijos klaidingumą“ ėmė įrodinėti ne kvalifikacijos vertinimo metu, o jau susipažinusi su Studijų kokybės vertinimo centro priimto sprendimo objektyviaisiais taip pat teisiniais argumentais bei priimto sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Mano, kad Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Atsakovas Švietimo ir mokslo ministerija su pareiškėjos skundu taip pat nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (I t., b. l. 95–97) nurodė, kad pareiškėjos išdėstyti argumentai, kad jos Studijų kokybės vertinimo centrui pateikta informacija dėl studijų vietos įgyvendinimo yra klaidinga, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėjo, kad pareiškėja asmeniškai pildė 2009 m. rugpjūčio 31 d. klausimyną ir parašu patvirtino, kad visi duomenys teisingi. Pareiškėjos Studijų kokybės vertinimo centrui pateiktoje 2005 m. rugsėjo 12 d sutartyje aiškiai nurodyta studijų sutarties sudarymo vieta. Leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą Baltijos rusų institutas (Baltijos tarptautinė akademija) neturėjo. Todėl Studijų kokybės vertinimo centras, Švietimo ir mokslo ministerija bei Apeliacinė komisija pagrįstai padarė išvadą, kad dalis pareiškėjos studijų vyko neteisėtai, ir įgyta užsienyje kvalifikacija negali būti pripažinta Lietuvos Respublikoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu (II t., b. l. 39–48) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 12 d. tarp pareiškėjos ir BRI buvo pasirašyta tikslinio specialisto paruošimo pagal aukštojo profesinio mokslo programą sutartis. Nurodė, kad BTA informacijos apie konkrečias konsultacijų, paskaitų, seminarų, egzaminų rengimo vietas iš asmens bylos nepateikė, o pareiškėja 2009 m. birželio 11 d. užpildytame klausimyne ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. užpildytame klausimyne apie studijų BTA vykdymo vietą nurodė, kad dalis studijų vyko Lietuvos Respublikoje. Nors pareiškėja teismui paduotame skunde tvirtina, kad šie duomenys buvo nurodyti klaidingai, tačiau tokia pateikta versija nėra paremta neginčijamais įrodymais, be to, pačioje paraiškoje (V dalis) pareiškėja savo parašu patvirtino, kad Studijų kokybės vertinimo centrui pateikti duomenys apie jos studijas yra teisingi. Teismas pažymėjo, kad Lisabonos konvencija taip pat numato, kad visų pirma pats pareiškėjas yra atsakingas už adekvačios informacijos pateikimą. Tai reiškia, kad pareiškėja pareigos pateikti atitinkamą informaciją negali perkelti kitiems subjektams, tame tarpe – Studijų kokybės vertinimo centrui. 2005 m. rugsėjo 12 d. sutartyje dėl tikslinio specialisto paruošimo pagal aukštojo profesinio mokslo programą nurodyta sutarties sudarymo vieta – Ryga – Klaipėda. Teismas pripažino, kad šios sutarties vykdytoju, įsipareigojusiu suteikti pareiškėjai išsilavinimą, buvo BRI. Teismas konstatavo, kad BRI (velėsis pavadiniams BTA), veikęs Latvijos Respublikoje, 2004–2006 m. legalaus mokymo įstaigos Lietuvoje statuso neturėjo, t. y. nebuvo Lietuvos švietimo sistemos dalis. Tai reiškia, kad mokymo procesas buvo vykdomas šio proceso tinkamai neįteisinus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos studijos ta apimtimi, kurios vyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisine prasme buvo neteisėtos bei negalėjo priklausyti Latvijos Respublikos aukštojo mokslo sistemai. Kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos neprivalėjo pripažinti kvalifikacijos, įgytos neteisėtai vykdytų aukštojo mokslo studijų metu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos aukštojo išsilavinimo dalis, kuri buvo įgyta neteisėtai veikiančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje aukštojo mokslo institucijoje, yra tas esminis skirtumas tarp gautos aukštojo mokslo kvalifikacijos BTA ir kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama Lietuvoje, nes viena iš būtinų sąlygų aukštojo mokslo kvalifikacijai Lietuvoje įgyti yra aukštojo mokslo institucijos veiklos bei jos aukštojo lavinimo programos legitimumas (Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 str.). Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėja 2010 m. balandžio 6 d. raštu kreipėsi į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl informacijos suteikimo ir atitinkamos informacijos iš Studijų kokybės vertinimo centro negavo, nėra juridiškai reikšminga nagrinėjant klausimą dėl jos įgytos kvalifikacijos įvertinimo. Teismas konstatavo, kad Studijų kokybės vertinimo centro ir Apeliacinės komisijos priimti sprendimai yra motyvuoti, iš esmės atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas nustatė, kad Apeliacinės komisijos priimtas protokolinis nutarimas buvo pasirašytas įgaliotų asmenų, patvirtintas antspaudu, todėl pareiškėjai siųsto protokolinio nutarimo nuorašo trūkumai šiuo atveju nesudaro pagrindo priimtą aktą panaikinti.
III.
Pareiškėja A. P. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 54–60) ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir skundą, papildomai akcentuodama:
1. Teigia, kad Studijų kokybės vertinimo centro sprendime nenurodyta, koks pareiškėjos studijų BRI (BTA) laikotarpis vertinamas kaip neteisėtos studijos, nenustatyta ir sprendimuose nenurodyta, kada pareiškėja pradėjo neva neteisėtas studijas Lietuvoje ir kada jas baigė.
2. Pakartotinai paaiškina, kad pildydama dokumentus Studijų kokybės vertinimo centrui padarė techninę klaidą dėl studijų vietos. Teigia, kad aplinkybę, jog jos studijos vyko Latvijos Respublikoje patvirtina tai, kad BRI (nuo 2006 m. – BTA) aukštojo profesinio mokymo teisės programa Latvijoje buvo akredituota 2005 m. birželio 22 d., sutartį su šia įstaiga pareiškėja sudarė 2005 m. rugsėjo 12 d. Nurodo, kad iš 2009 m. gegužės 26 d. BTA rašto matyti, jog pareiškėja BRI (BTA) Liepojos filiale studijavo nuo 2005 m. iki 2009 m. 2010 m. balandžio 4 d. BTA informavo, kad su pareiškėja 2004 m. sutartis nebuvo sudaryta, ji studijas pradėjo tik nuo 2005 m. Mano, kad Apeliacinė komisija, gavusi pareiškėjos paaiškinimus apie padarytas technines klaidas, turėjo ginčytą sprendimą panaikinti ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, atlikti papildomą (pakartotinį) kvalifikacijos vertinimą.
3. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatyta aplinkybe, kad BRI (BTA) studijas Lietuvos Respublikoje vykdė iki 2005 m. liepos 2 d., o nuo 2005 m. liepos 2 d. studijos vyko Latvijos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos: Nr. A261-1582/2009, A146-627/2010, A146-711/2010, A261-306/2010, A261-540/2010, A444-632/2010, A525-233/2010).
4. Mano, kad Studijų kokybės vertinimo centras privalėjo atlikti pareiškėjos pateiktų dokumentų ir juose nurodytos informacijos palyginamąją analizę, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėti duomenis, imtis aktyvių veiksmų pateiktuose dokumentuose nustatytiems netikslumams ir trūkumams pašalinti ir tik tada priimti sprendimą. Teigia, kad aktyvių veiksmų iš Studijų kokybės vertinimo centro reikalauja ir Lisabonos konvencijos 3 straipsnio 5 dalis.
5. Pažymi, jog jos kaltės nėra tame, kad standartiniame sutarties dėl studijų blanke atlikti tam tikri (bet ne visi) pareiškėjos stojimo į BRI situaciją atitinkantys sutarties rekvizitų ir teksto pataisymai. Teigia, kad sutartyje nekonstatuota, joig pareiškėja yra išklausiusi Baltijos humanitarinio centro kursus, sutarties blanke tik standartiškai įtvirtinta galimybė asmeniui, kuris išklausė kursus Baltijos humanitarinio centre, tęsti studijas BRI filiale. Nurodo, kad neturėjo galimybės susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis.
6. Teigia, kad jos su BRI sudarytos sutarties nuostatos turėjo būti aiškinamos atsižvelgus į tikruosius šalių ketinimu, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, sąlygos turėjo būti aiškinamos pareiškėjos naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 71–73) atsakovas grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą.
Atsakovas Švietimo ir mokslo ministerija su pareiškėjos apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 75–78) atsakovas taip pat grindžia atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos Baltijos tarptautinėje akademijoje, Latvijos Respublikoje, 2009 metais įgytos teisininko kvalifikacijos (išsilavinimo dokumento Nr. PD E Nr. 0853) atitikimo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus bakalauro ar profesinio bakalauro studijas nepripažinimo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2009 m. kovo 12 d. užpildė paraišką „Dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo“, kuria Studijų kokybės vertinimo centro prašė įvertinti užsienyje Baltijos tarptautinėje akademijoje 2009 metais įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją (I t., b. l. 40–42). 2009 m. birželio 11 d. pareiškėja užpildė anketą apie studijų Baltijos tarptautinėje akademijoje vykdymo vietą ir nurodė, kad studijos 2003–2005 m. vyko Lietuvos Respublikoje, o 2005–2009 m. vyko Latvijos Respublikoje (I t., b. l. 56). 2009 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja pakartotinai užpildė anketą apie studijų Baltijos tarptautinėje akademijoje vykdymo vietą, kurioje nurodė, kad 2004–2006 m. studijos vyko Lietuvos Respublikoje, o 2006–2008 m. studijos vyko Latvijos Respublikoje (I t., b. l. 68–69). Studijų kokybės vertinimo centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų 14.3 punktu, ir Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-168 patvirtintų Užsienyje įgytų aukštojo mokslo vertinimo kvalifikacijų vertinimo taisyklių 35.1 punktu, 2010 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas, nes nustatė esminį skirtumą tarp pareiškėjos įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nuostatų Lietuvos Respublikoje, kadangi dalis pareiškėjos studijų vyko Lietuvos Respublikoje, kurioje studijų vykdytojas Baltijos rusų institutas (vėlesnis pavadinimas Baltijos tarptautinė akademija) neturėjo leidimo tokiai veiklai (I t., 3–4). Vadovaudamasi Nuostatų 25 punktu, pareiškėja pateikė apeliaciją Apeliacinei komisijai (I t., b. l. 81–83), kurią išnagrinėjusi Apeliacinė komisija 2010 m. balandžio 1 d. priėmė sprendimą pareiškėjos apeliacijos netenkinti (I t., b. l. 13–14). 2010 m. kovo 1 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-266 buvo nutarta nepripažinti pareiškėjos Baltijos tarptautinėje akademijoje, Latvijos Respublikoje, 2009 metais įgytos teisininko kvalifikacijos (išsilavinimo dokumento Nr. PD E Nr. 0853) atitikimo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus bakalauro ar profesinio bakalauro studijas (I t., b. l. 11).
Įvertinusi pareiškėjos skundžiamų aktų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo nutarta nepripažinti pareiškėjos Baltijos tarptautinėje akademijoje, Latvijos Respublikoje, 2009 metais įgytos teisininko kvalifikacijos (išsilavinimo dokumento Nr. PD E Nr. 0853) atitikimo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus bakalauro ar profesinio bakalauro studijas vieninteliu pagrindu, kad dalis pareiškėjos studijų vyko Lietuvos Respublikoje, kurioje studijų vykdytojas Baltijos rusų institutas (vėlesnis pavadinimas Baltijos tarptautinė akademija) neturėjo leidimo tokiai veiklai (Nuostatų 14.3 p. ir Taisyklių 35.1 p.).
Pareiškėja nesutinka su atsakovų padaryta išvada, kad dalis jos studijų vyko valstybėje ar teritorijoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas ar kita su studijomis susijusią veiklą vykdžiusi institucija neturėjo leidimo tokiai veiklai vykdyti.
Sprendžiant kilusį ginčą, svarbu nustatyti, kada prasidėjo pareiškėjos studijos Baltijos rusų institute (vėliau Baltijos tarptautinėje akademijoje) ir, ar dalis pareiškėjos studijų vyko Lietuvos Respublikoje, kai jas vykdė Baltijos rusų institutas, neturėjęs leidimo vykdyti studijas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad teikdama informaciją apie studijų laikotarpius Baltijos rusų institute (vėliau Baltijos tarptautinėje akademijoje) pareiškėja kiekvieną kartą Studijų kokybės vertinimo centrui pateikė vis skirtingą informaciją: 2009 m. birželio 11 d. anketoje apie studijų Baltijos tarptautinėje akademijoje vykdymo vietą nurodė, kad studijos vyko nuo 2003 m. iki 2009 m. – iš jų 2003–2005 m. studijos vyko Lietuvos Respublikoje, o 2005–2009 m. – Latvijos Respublikoje (I t., b. l. 56); 2009 m. rugpjūčio 31 d. anketoje apie studijų Baltijos tarptautinėje akademijoje vykdymo vietą jau nurodė, kad nurodytoje mokslo įstaigoje studijavo nuo 2004 m. iki 2008 m., iš jų 2004–2006 m. Lietuvos Respublikoje, o 2006–2008 m. – Latvijos Respublikoje (I t., b. l. 68–69); 2011 m. birželio 3 d. patikslinime prie 2009 m. rugpjūčio 31 d. informacijos apie studijų Baltijos tarptautinėje akademijoje vykdymo vietą nurodė, kad studijos prasidėjo 2005 m. ir vyko iki 2009 m. – visos studijos vyko Latvijos Respublikoje (II t., b. l. 89). Visose anketose sutampa tik vienintelis faktas – studijų trukmė semestrais – pareiškėja nurodė, kad Baltijos rusų institute (vėliau Baltijos tarptautinėje akademijoje) mokėsi 9 semestrus. Sprendžiant, kurioje iš anketų pareiškėja nurodė teisingus duomenis, būtina vadovautis kita byloje esančia medžiaga.
Nustatyta, kad pareiškėja ir Baltijos rusų institutas 2005 m. rugsėjo 12 d. sudarė sutartį Nr. K2-513001 (I t., b. l. 20–23), kuria Baltijos rusų institutas įsipareigojo paruošti specialistą pagal neakivaizdinę – nuotolinę formą, o taip pat kitą, abiems pusėms sutikus, įstojus į BRI 2004 m. į 2 kursą, per 6 semestrus (2.1.1 p.). Baltijos tarptautinės akademijos diplomas pareiškėjai buvo išduotas 2009 m. vasario 14 d. (I t., b. l. 43–44). Šio diplomo priede nurodyta, kad oficiali programos trukmė – 4,5 metai (vadinasi 9 semestrai, kaip ir buvo nurodžiusi pareiškėja visose anketose) (I t., b. l. 49). Diplomo priede taip pat nurodyta programos įsisavinimo pradžios data – 2004 m. rugsėjo 1 d., užbaigimo data – 2009 m. vasario 14 d. (I t., b. l. 49). Baltijos tarptautinė akademija, atsakydama į pareiškėjos prašymus 2009 m. gegužės 26 d. bei 2011 m. birželio 9 d. raštuose nurodė, kad pareiškėja į antrą šios aukštosios mokyklos kursą buvo priimta 2005 m. rugsėjo 12 d. (I t., 16–17, II t., 93–94).
Taigi byloje yra skirtingi įrodymai dėl pareiškėjos mokslo Baltijos rusų institute (vėliau Baltijos tarptautinėje akademijoje) pradžios – pačios pareiškėjos prieštaringi paaiškinimai, oficialiuose dokumentuose (sutartis dėl tikslinio specialisto paruošimo pagal aukštojo profesinio išsilavinimo programą bei aukštojo profesinio išsilavinimo diplomas) bei Baltijos tarptautinės akademijos raštai – atsakymai į pareiškėjos prašymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2005 m. rugsėjo 12 d. sutarties turinį, kurioje nurodyta, kad studijos buvo pradėtos 2004 m., diplomo priedą, kuriame nurodyta, kad mokymasis pradėtas 2004 m. rugsėjo 1 d., daro išvadą, kad pareiškėja studijas Baltijos rusų institute pradėjo 2004 m. rugsėjo 1 d.
Teisėjų kolegija nesiremia pareiškėjos 2011 m. birželio 3 d. pateiktame patikslinime prie 2009 m. rugpjūčio 31 d. informacijos apie studijų Baltijos tarptautinėje akademijoje vykdymo vietą nurodytomis aplinkybėmis apie jos studijų pradžią – kad ji I ir II semestrą baigė 2005 m., tai neatitinka aukščiau minėtos sutartyje ir diplomo priede nurodytų duomenų apie studijų pradžią 2004 m.; net jei būtų vertinamas pareiškėjos argumentas, kad studijuoti ji pradėjo nuo sutarties sudarymo 2005 m. rugsėjo 12 d., jos 2011 m. birželio 3 d. patikslinime nurodyta informacija apie tai, kad du pirmuosius semestrus ji mokėsi 2005 m., laikytina neteisinga, nes pradėjusi studijas rugsėjo mėnesį, per šiuos metus galėjo baigti tik vieną semestrą. Taip pat neteisinga laikytina informacija, kad pareiškėja IX semestrą mokėsi 2009 m., nes tai neįmanoma, kadangi diplomas pareiškėjai išduotas 2009 metų pradžioje – vasario 14 d., valstybinės egzaminų komisijos sprendimas priimtas 2009 m. sausio 23 d.
Teisėjų kolegija nesiremia Baltijos tarptautinės akademijos 2009 m. gegužės 26 d. ir 2011 m. birželio 9 d. raštuose pateikta informacija apie tai, kad pareiškėja studijavo BTA 2005–2009 m., kad jokie dalykai, kuriuos pareiškėja galėjo studijuoti Baltijos humanitariniame centre, Lietuvoje, nėra įskaityti, nes tokia informacija prieštarauja jos išduotame oficialiame dokumente – aukštojo profesinio išsilavinimo diplome – nurodytiems duomenims, bei šios mokymo įstaigos antspaudu patvirtintoje sutartyje dėl tikslinio specialisto paruošimo pagal aukštojo profesinio išsilavinimo programą užfiksuotiems faktams. Sutarties 2.1.4 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai užsakovas mokosi Baltijos humanitariniame centre pagal programas, kurių apimtis ir kokybė atitinka Baltijos rusų instituto programą, ir jas dėsto Baltijos rusų institute sertifikuoti dėstytojai, tokie mokomieji dalykai laikomi studijuotais pagal Baltijos rusų instituto mokymo programą. Visuma aptartų duomenų patvirtina, kad atsakomybę už pareiškėjos studijas nuo 2004 m. prisiėmė Baltijos rusų institutas (vėliau Baltijos tarptautinė akademija).
Baltijos tarptautinė akademija įgijo teisę vykdyti akredituotą profesinių studijų programą „Teisės mokslai“ nuo 2005 metų birželio 22 d. (II t., b. l. 7–9), iki to laiko pareiškėjos vykdytos studijos negali būti laikomos teisėtomis ir atitinkančiomis reikalavimus, keliamus Lietuvos Respublikoje, todėl pagrįstai priimtas sprendimas pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip nelygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro ar kolegines pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijas (kaip tai numatyta Nuostatų 14.3 p. ir Taisyklių 35.1 p.). Dalis pareiškėjos studijų – iki 2005 m. rugsėjo mėn. 12 d. sutarties sudarymo vyko Lietuvos Respublikoje, kurioje studijų vykdytojas Baltijos rusų institutas neturėjo leidimo tokiai veiklai.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant apie pareiškėjos studijų pradžią ir jų vykdymo vietą, esant prieštaringiems duomenims byloje, prioritetas teiktinas pagrindiniams dokumentams – diplomui ir sutarčiai, bet ne pažymoms, anketoms ar kitiems duomenims, kurie yra išvestiniai iš pagrindinių. Taigi remiantis diplomo priedu ir sutartimi, darytina išvada, kad pareiškėja studijas pradėjo 2004 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu Baltijos tarptautinė akademija nebuvo akredituota vykdyti teisės mokslų studijų programą, ir pareiškėjai buvo įskaityta dalis studijų (I ir II semestrai) pagal sutarties 2.1.4 punktą Baltijos humanitariniame centre, veikusiame Klaipėdoje, kuris neturėjo teisės vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje.
Tokios teismo išvados atitinka ir pareiškėjos 2009 m. rugpjūčio 31 d. anketoje nurodytus duomenis. Šių duomenų nurodymo negalima vertinti kaip pareiškėjos klaidos, nes jie atitinka pagrindinius įrodymus byloje. Kadangi byloje nėra ginčo dėl to, jog Baltijos rusų institutas (Baltijos humanitarinis centras) minėtu laikotarpiu neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdyti studijas ar kitą su tuo susijusią veikla Lietuvos Respublikoje, konstatuotina, jog tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dalis pareiškėjos studijų vyko Lietuvos Respublikoje, kai jas vykdė Baltijos rusų institutas (vėliau – Baltijos tarptautinė akademija), neturėjęs leidimo vykdyti studijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio nuostatų, remdamasis visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto nustatymu ir įvertinimu, padarė pagrįstas išvadas, kuriomis nėra pagrindo abejoti.
Nustačius, jog Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos studijas minėtu laikotarpiu Lietuvos Respublikoje vykdė Baltijos rusų institutas, neturėjęs leidimo vykdyti tokias studijas, turi būti nustatyta, ar tokia aplinkybė gali būti pagrindu vertinti, jog tarp pareiškėjos kvalifikacijos ir atitinkamos Lietuvos Respublikoje teikiamos aukštojo mokslo kvalifikacijos nustatytas esminis skirtumas.
Nuostatų 11 punktas numato, jog Studijų kokybės vertinimo centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Nuostatų 14.3 punkte nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras priima vieną iš šių sprendimų vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip nelygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje. Taisyklių 35.1 punkte nustatyta, kad kvalifikacija vertinama kaip nelygiavertė atitinkamai Lietuvos Respublikoje teikiamai kvalifikacijai, jei nustatomas bent vienas iš Taisyklių 5.1–5.4 punktuose nurodytų esminių skirtumų. Taisyklių 5.4 punkte nustatyta, kad esminis skirtumas tarp studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų Lietuvos Respublikoje nustatytų reikalavimų – kai bent dalis studijų vyko valstybėje ar teritorijoje, kurioje kvalifikacijos suteikėjas ar kita su studijomis susijusią veiklą vykdžiusi institucija neturėjo leidimo tokiai veiklai vykdyti.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kompetentinga institucija, sprendžianti dėl užsienio mokslo įstaigoje įgytos kvalifikacijos įvertinimo, turi nustatyti užsienio aukštojo mokslo programos atitiktį analogiškai mokymo programai pripažinimo šalyje, lemiančią ir išvadą dėl buvimo ar nebuvimo skirtumų tarp kvalifikacijos, suteiktos užsienyje, ir tos pačios kvalifikacijos suteikiamos įvertinimo šalyje. Kvalifikacijos kokybę lemia ne tik tai, kiek valandų tam tikri dalykai buvo dėstomi ir kokių dalykų egzaminai ir įskaitos išlaikyti, bet ir mokymo proceso organizavimas. Todėl Studijų kokybės vertinimo centras turėjo pareigą vertinti užsienyje įgytos kvalifikacijos legalumą ir, nustatęs tarp pareiškėjo studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje esminį skirtumą, turėjo pagrindą pripažinti, kad kvalifikacijos turėtojas turi laikyti atitinkamą egzaminą pagal nustatytą šio egzamino programą. Studijų nelegalus vykdymas paneigia mokymo programos įgyvendinimą, kurios apimtis būtina siekiant įgyti atitinkamą kvalifikaciją (pvz., 2010 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-306/2010, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-138/2010).
Atsižvelgiant į nurodytą administracinių teismų praktiką, šios bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog, nustačius, kad pareiškėjos studijos tam tikru laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo vykdomos institucijos, neturinčios leidimo užsiimti tokia veikla Lietuvoje, Studijų kokybės vertinimo centras pagrįstai priėmė Nuostatų 14.3 punkte numatytą sprendimą nepripažinti pareiškėjos Baltijos tarptautinėje akademijoje, Latvijos Respublikoje, 2009 metais įgytos teisininko kvalifikacijos (išsilavinimo dokumento Nr. PD E Nr. 0853) atitikimo kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus bakalauro ar profesinio bakalauro studijas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino visas ginčo išnagrinėjimui svarbias aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčo išsprendimui aktualias teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.