Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovui E. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui ir išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad ji su atsakovu jo bute (duomenys neskelbtini) gyveno nesusituokusi nuo 2002 metų pabaigos iki 2009-11-18. 2003-06-19 susilaukė su atsakovu sūnaus D. P.. Jų sūnus gyveno ir iki šiol gyvena su ieškove bei nori likti gyventi su ja. Atsakovas visiškai nesidomi vaiku ir juo nesirūpina, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su ja. Jų bendro vaiko išlaikymui reikalingas bent minimalaus atlyginimo išlaikymas. Atsižvelgiant, kad ji uždirba tik 900 Lt ir turi prasimaitinti pati bei skirti lėšų dar vieno nepilnamečio sūnaus iš ankstesnės santuokos R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, tai bendro su atsakovu vaiko išlaikymui ji gali skirti tik 1/3 gaunamo darbo užmokesčio, t.y. 300 Lt, likusius 500 Lt turėtų mokėti atsakovas. Tokį išlaikymą jis teikti pajėgus nes turi nekilnojamąjį turtą 26 kv.m. butą (duomenys neskelbtini), kuris rinkoje vertas apie 60000 Lt, o darbo neturi tik todėl, kad tingi dirbti ir pirmenybę teikia ne darbui, o svaiginimuisi. Vaikas yra ligotas serga bronchine astma, dermatitu ir yra alergiškas daugeliui alergenų, todėl iš atsakovo priteistinas ne mažesnis kaip 500 Lt išlaikymas kas mėnesį. Išlaikymas sūnui priteistinas nuo 2009-11-18 iki vaiko pilnametystės, tai yra iki 20121-03-06, tai yra už 11 metų 3 mėnesius ir 18 dienų skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį atsakovas turėtų išmokėti vaikui 67800 Lt išlaikymą.Toks išlaikymo dydis apytiksliai lygus atsakovo nuosavybės teise turimo turto vertei, o kadangi atsakovas niekur nedirba, neieško darbo ir ateityje nebus pajėgus teikti išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis, todėl vaiko poreikiai geriausiai bus patenkinti priteisiant vaikui išlaikymą turtu- atsakovui priklausančiu butu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad atsakovo buto pagerinimui 2006-06-08 buvo paimta 7260 Eurų paskola iš JAV nepelno korporacijos B-A. E. F. Paskolą su atsakovu paėmė solidariai, užtikrinant prievolės įvykdymą buvo įkeistas atsakovui priklausantis butas. Paskolą kreditoriui iki šio laiko dengia ji viena.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas šalių kreditorius Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyris pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad 2006 m. birželio 08 d. Jungtinių A. V. ne pelno korporacija B-A. E. F su ieškove ir atsakovu sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. rugsėjo 26 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Fondas neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido Bankui visas savo reikalavimo teises atsiradusias pagal Paskolos sutartį. Bankas pažymi, kad prievolė Bankui pagal Paskolos sutartį yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, kas reiškia, kad Kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Nors ieškovė nėra pareiškusi reikalavimų, susijusių su prievolės padalinimu ir/ar keitimu, Bankas prašo teismo ir toliau palikti T. L. ir E. P. solidariai atsakingus už prievolę Bankui. Bankas nesutinka, kad būtų keičiamos Paskolos sutarties sąlygos. Prievolių, kylančių iš Paskolos sutarties, įvykdymui užtikrinti yra įkeistas butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kreditorius nesutinka su ieškovės reikalavimu, kad butas būtų priteistas nepilnamečiui D. P., nes jį patenkinus būtų apribotos Kreditoriaus teisės ir pažeisti teisėti Kreditoriaus interesai. Kreditorius neprieštarautų, jeigu įkeistas butas su rūsiu priklausytų (būtų priteistas) po 1/2 (vieną antrąją) dalį kiekvienam- ieškovei T. L. ir atsakovui E. P. asmeninės nuosavybės arba visas butas su rūsiu būtų priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise arba ieškovei būtų priteista buto su rūsiu dalis, atitinkanti 12 506,36 Lt dydžio kompensaciją, kurios ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. (b.l. 104-105).

Institucija, teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad skyriaus darbuotojai ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, bendravo su nepilnamečiu D. P.. Ieškovė su sūnumi gyvena jos motinai S. N. priklausančiame 2 kambarių bute su visais patogumais. Bute šiuo metu gyvena keturi asmenys: ieškovė, du jos nepilnamečiai sūnūs bei ieškovės motina. Nepilnamečiui būtinos gyvenimo sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams ir pamokų ruošai sudarytos. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, jos mėnesinės pajamos yra 1000 Lt bei 72 Lt/mėn socialinė pašalpa. Skyriaus darbuotojai lankėsi ir atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau jo nerado, paliko kvietimą pokalbiui ir kontaktinio telefono numerį, tačiau atsakovas su inspektore nesusisiekė. Bendraujant su nepilnamečiu D. P., vaikas inspektorei nurodė, jog gyvena tik su motina, broliu ir senele, su jais gerai sutaria, juo rūpinasi mama, ji perka rūbus, gamina valgį, domisi jo mokymusi, sveikata, laisvalaikiu, duoda pinigų smulkiems pirkiniams. Nurodė, kad tėčio nepasiilgsta, nenori su juo susitikti, nes tėtis piktnaudžiauja alkoholiu, kad dėl jo kaltės namuose kildavo konfliktai, tėtis pas jį neateina, jam neskambina, nepasveikina su šventėmis, todėl jis tvirtai apsisprendęs gyventi su mama. Skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina Motinos prašomo priteisti išlaikymo forma ir dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių, būtinus vaiko poreikius, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir teismų praktikai. (b.l. 99-103). Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė palaikė savo išvadą. Nurodė, kad atsakovas su skyriaus darbuotojai nebendradarbiavo. Iš ieškovės paaiškinimų yra akivaizdu koks yra atsakovo gyvenimo būdas, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su motina. Išlaikymo formos pasirinkimas turtu dėl to, kad yra tam tikros aplinkybės, tai yra atsakovo gyvenimo būdas, visiškas nesirūpinimas vaiku, nesistengimas teikti išlaikymą, vaiko motina moka kreditą už butą, todėl būtų padaryta netiesioginė žala vaikui, jei nebūtų nei būsto, nei turtu priteisto išlaikymo, nes nėra garantijos, kad atsakovas teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis. (b.l. 157).

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam yra įteiktas, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. Byla, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui. (b.l. 93, 119).

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais. Ieškovė posėdyje nurodė, kad vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį neužtenka minimalios algos, kadangi vaikas yra alergiškas, serga astma, dermatitu. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį solidaraus su atsakovu kredito dengimui ji moka po 170 Lt. Atsakovas nėra pajėgus teikti išlaikymo pinigine išmoka. Be to, ieškovė neturi gyvenamosios vietos. Ieškovė nurodo, kad jeigu būtų priteistas vaiko išlaikymui butas galėtų butą nuomuoti, šiuo metu ji komunalinių mokesčių nebemoka, nežino koks yra įsiskolinimas. Atsakovas butą naudoja priešingai tiek ieškovės, tiek vaiko interesais yra didinamos skolos už komunalines paslaugas. Ieškovė viena dengia paskolą bankui. Buto vertė atitinka išlaikymo dydį, kuris yra reikalingas vaikui iki pilnametystės, todėl išlaikymo vaikui priteisimas turtu atitiktų vaiko interesus.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. G. nurodė, kad kai ieškovė buvo nėščia atsakovas niekur nedirbo, vėliau pradėjo gerti. Ieškovė paliko atsakovą 2009 metais, nes nebebuvo įmanoma kartu gyventi. Kai mirė atsakovo motina, atsakovas pradėjo labai daug gerti. (b.l. 156-157).

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas yra D. P., gim. 2003-06-19, tėvas (b.l.13).

Dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo.

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis D. P. gyvena kartu su ieškove, jos motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė prieštaravimų, kad jų sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ištyrusi motinos buities sąlygas, vaiko teisių apsaugos institucija nurodė, kad berniukui sudarytos sąlygos augti bei vystytis, motina tinkamai vykdo savo pareigas. Nepilnametis vaikas išreiškė savo norą, kad jo gyvenamoji vieta būtų kartu su motina (b.l. 99-102) ( 3.178 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3,192 str.). Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 27 str. 1,2 d.d. įtvirtinta visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Remiantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti kelis reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams. Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str.1d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2012-08-01 yra 850 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Tarp šalių iškilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. P., gim. 2003-06-19 teikimo. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti išlaikymą sūnui iš atsakovo po 500 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, priteisiant išlaikymą atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui neužtenka minimalios algos, kadangi vaikas turi specialių poreikių, susijusių su sveikata.

Analizuojant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos gaunamas darbo užmokestis 2012 m. sausio mėn. – balandžio mėn. laikotarpiu vidutiniškai 933 Lt per mėnesį (b. l. 9), ieškovė nuosavybės teise neturi transporto priemonių ir nekilnojamojo turto. Atsakovo turtinę padėtį liudija tokie įrodymai: pagal Nekilnojamo turto registro išrašą atsakovui nuosavybės teise priklauso vieno kambario 30.02 kv.m. bendro ploto butas esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 116-118); atsakovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2012-10-31 nėra registruotas Sodros duomenų bazėje kaip dirbantis asmuo (b.l. 150). Šalys 2006 m. birželio 08 d. yra sudarę paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir paėmę iš Jungtinių A. V. ne pelno korporacija B-A. E. F solidarią paskolą 7260 Eur sumai (b.l. 23-44). Kredito sutarčiai užtikrinti yra įkeistas atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-22). Paskolą pagal minėtą sutartį kreditoriui moka ieškovė (b.l. 45-71).

Analizuojant šalių nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad vaikas turi sveikatos problemų jam yra diagnozuota alerginė bronchų astma, vidutinio sunkumo nuolatinė eiga, nuolatinis alerginis rinitas, šienligė, atopinis dermatitas (b.l. 15-17).Šalių nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra devyni metai, jis mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio priteisimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje nurodo, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Teismas įvertinęs aplinkybes, kad vaikas turi specialių poreikių susijusių su jo sveikatos būkle, mano, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymo suma nėra nepagrįstai užaukštinta ir atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei atsakovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kadangi bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų dėl ko jo darbingumas būtų ribotas, neturi daugiau išlaikytinių, todėl yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Tai, kad atsakovas būdamas sveikas, darbingo amžiaus vyras daugiau negu tris metus niekur nedirba ir veda asocialų gyvenimo būdą, nelaikytina svarbia aplinkybe leidžiančia teismui mažinti prašomo priteisti išlaikymo dydį. Teismas vertina, kad nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui viso skirtina suma turėtų būti 850 Lt, iš kurios 500 Lt turėtų skirti atsakovas bei 400 Lt ieškovė. Tokia teismo išvada daroma įvertinus šalių turtinę padėtį.

CK 3.196 str. 1 d. nustato galimo priteistino iš tėvų išlaikymo nepilnamečiam vaikui formas, tarp jų išlaikymą periodinėmis išmokomis arba išlaikymą turtu. Pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymas turtu gali būti priteisiamas tuomet, kai vaiko tėvai neturi nuolatinių pajamų ir negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-401/2006, 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-96/2007).

Ieškovė prašo išlaikymą D. P. vaikui priteisti nekilnojamuoju turtu, tai yra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 1 kambario butu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdo nuo 2009-11-19, todėl iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2012-06-07 (30 mėnesių ir 17 dienų) yra susidaręs 15283 Lt įsiskolinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2009-01-01 iki 2012-10-31 niekur nedirba, pagal ieškovės ir liudytojos paaiškinimus nustatyta, kad atsakovas veda asocialų gyvenimo būdą piktnaudžiauja alkoholiu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas yra nemokus, todėl priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis vaiko interesai nebus užtikrinti, nes vaikas išlaikymo negaus. Atsakovas ne tik nevykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės bylai dėl jo turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimą, todėl teismas daro išvadą, kad išlaikymo formos parinkimas priteisiant vaikui išlaikymą atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu labiausiai atitiktų vaiko interesus. Išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo 2009-11-18 iki vaiko pilnametystės, tai yra, iki 2021-06-19 už 140 mėnesių. Skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį atsakovas turi išmokėti vaikui 70000 Lt išlaikymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad turtas, kuriuo ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui yra apsunkintas hipoteka trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, kuris nesutinka, kad turtas būtų priteistas nuosavybės teise nepilnamečiam vaikui kaip išlaikymas. Teismas vertina, kad išlaikymo vaikui priteisimas turtu, kuris yra apsunkintas hipoteka nepažeis kreditoriaus interesų, kadangi iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra solidarūs skolininkai, tačiau įmokas kreditoriui moka tik ieškovė. Tokiu atveju priteisus įkeistą butą kaip išlaikymą nepilnamečiui vaikui kreditoriaus interesai nebus pažeisti, o priešingai ieškovė bus suinteresuota įvykdyti skolinį įsipareigojimą kreditoriui, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į jos nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą. Vertinant nepilnamečio vaiko interesus jam nuosavybės teise priteisiant įkeistą nekilnojamąjį turtą laikytina, kad jo interesai nebus pažeisti, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro įmonės duomenis nekilnojamojo daikto, kuriuo prašoma priteisti išlaikymą, vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2012-10-11 yra 90000 Lt (b.l. 147), o tuo tarpu negrąžinto kredito suma 2012-01-01 buvo 6853,88 Eur (b.l. 42), kas atitinka 23645 Lt, taigi net nukreipus išieškojimą į vaikui priklausantį turtą vaiko interesai nenukentėtų, nes likusi pinigų suma pardavus įkeistą daiktą priklausys vaikui kaip išlaikymas. Be to, teismas vertina, kad priteisus nepilnamečiam vaikui išlaikymą turtu taip bus užtikrinta ir vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, kadangi šiuo metu ieškovė neturi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir su savo nepilnamečiu vaiku gyvena jos motinai priklausančiame bute. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas nusprendžia nepilnamečio D. P. išlaikymui nuo 2009-11-18 iki jo pilnametystės, tai yra 2021-06-19, priteisti iš atsakovo išlaikymą jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tai yra, 1 kambario butu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą – 322 Lt (suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1, 3 p.p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str., (500 x 12 x 3 proc.) + 142 Lt už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kurio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas) bei 44 Lt pašto išlaidų.

Nustatyta, kad ieškovė patyrė 600 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 123). Todėl ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistina ieškovei ir jos patirtos atstovavimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Pagal CPK 150 str. 3 d. sprendimui įsiteisėjus naikinama laikinoji apsaugos priemonė, pritaikyta 2012-06-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi – nekilnojamojo turto buto (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), areštas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96 straipsniais, 183, 185, 259-265, 268, 269,270, 279, 282, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nepilnamečio D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina T. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti nepilnamečiui vaikui D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip išlaikymą už laikotarpį nuo 2009-11-18 iki jo pilnametystės, tai yra, 2021-06-19.

Nepilnamečio vaiko nekilnojamojo turto uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę T. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 322 Lt (tris šimtus dvidešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų bei 44 Lt (keturiasdešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Lt (šešis šimtus ) jos patirtų atstovavimo išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus naikinama laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta 2012-06-12 teismo nutartimi- nekilnojamojo turto, buto (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), areštas (turto arešto akto Nr. 0512004547).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai, kad būtų išregistruotas turto arešto aktas.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas nekilnojamojo turto duomenų pakeitimas.