Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. P., I. P. dėl teisės naudotis butu pripažinimo ir raktų perdavimo, tretieji asmenys G. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Vilniaus rajono 2 notarų biuro notarė Ona Žurauskienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo teisę naudotis butu su terasa, esančiais (duomenys neskelbtini), bei garažu, esančiu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui raktus nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei garažo, esančio (duomenys neskelbtini), durų.Nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo santuokoje su G. K. (duomenys neskelbtini), kurį leido naudotis dukrai I. ir jos sutuoktiniui M. P.. Nurodė, kad butas ir garažas buvo areštuoti antstolio R. V., vykdant išieškojimą UAB „NIF Lietuva“ naudai. Kadangi ieškovo ir jo sutuoktinės finansinė padėtis buvo sunki, jie turėjo finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, atsakovai pasisiūlė paimti kreditą iš banko ir panaudoti jį buto su garažu nupirkimui, taip siekiant išvengti turto pardavimo iš varžytynių. Pasak ieškovo, po 2015-04-24 pirkimo-paravimo sutarties sudarymo, kurios metu minėtas butas buvo parduotas atsakovams, nei ieškovas, nei jo sutuoktinė iš minėto buto neišsikraustė ir neatliko jokių buto perdavimo veiksmų. Tokiu būdu teigė, kad jis turi teisę gyventi minėtame bute ir juo naudotis kaip savo turtu, nes tokia buvo šalių valia sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsiliepimu atsakovai prašė ieškinį atmesti.Nurodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sandorį tarp atsakovų ir ieškovo, nebuvo aptarta atpirkimo teisė, o pats ieškovas buvo suinteresuotas kuo greičiau parduoti ginčo butą su garažu. Pažymėjo, kad ieškovas ir jo sutuoktinė apie Danske Bank A/S Lietuvos filialo suteikto kredito sąlygas buvo informuoti 2015-03-28, tačiau jokių komentarų dėl imamo kredito paskirties nereiškė. Pasak atsakovų, ieškovas po banko priimto sprendimo suteikti atsakovams paskolą el. paštu kreipėsi į notarę dėl pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo, įrašant sąlygą dėl atpirkimo teisės. Tačiau notarė nurodė, kad minėta sąlyga į sutartį negalės būti įtraukta, kadangi bankui netiks atpirkimo teise suvaržytas turtas, kaip kredito sutarties vykdymo užtikrinimo priemonė. Atsakovų teigimu, ieškovas, sužinojęs, kad jie nesutinka su pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta atpirkimo teisės sąlyga, daugiau pretenzijų nereiškė ir 2015-04-27 pasirašė minėtą sutartį, kuria pardavė atsakovams ginčo butą su garažu.

Trečiasis asmuo G. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutartis atspindi tikrąją šalių valią ir jos sudarymo metu nebuvo tartasi, kad ieškovas pasinaudos atpirkimo teise. Pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek ji pati neturėjo finansinės galimybės atpirkti butą ir neturėjo tikslo pardavus ginčo butą toliau juo naudotis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016-12-23 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovams M. P. ir I. P. iš ieškovo A. K. 665,50 EUR bylinėjimosi bei trečiajam asmeniui G. K. iš ieškovo A. K. 802,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutartyje sąlygos dėl atpirkimo teisės nėra. Iš byloje esančio ieškovo 2016-03-15 pasiūlymo dėl 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų papildymo ir pakeitimo teismas nustatė, jog ieškovas po ginčo buto pardavimo siekė inicijuoti pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą ir įtraukti punktą dėl atpirkimo teisės, kas sudarė pagrindą manyti, jog šalys, sudarydamos minėtą sutartį, neturėjo tikslo susitarti dėl buto atpirkimo teisės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad šalys, sudarydamos ginčo buto 2015-04-27 pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo tikslą taikyti ieškovui atpirkimo teisę, todėl tokį ieškovo argumentą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra ginčo buto savininkas ir kad jo teisės buvo pažeistos, todėl neįrodžius negatoriniam ieškiniui keliamų sąlygų, ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš naujo. Išreikalauti bylų skirstymo protokolus dėl šios bylos nagrinėjimo paskyrimo teisėjai I. S.. Atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi buvo pažeista teisė į nešališką teismą. Viso proceso metu jaučiau teisėjos S. B. šališkumą.Bylą nagrinėti elektroninė paslaugų sistema paskyrė teisėją I. S., tačiau nesant jokių priežasčių ir be jokio teisinio pagrindo teisėja I. S. buvo pakeista šališka teisėja S. B..Teisėja neleido pasisakyti išsamiai dėl patikslinto ieškinio. Atsakovų ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu galėjo bet kuriuo metu pasisakyti be teisėjos leidimo, reikšti savo nuomonę, tuo tarpu apeliantui nebuvo leidžiama pasisakyti. Teisėja teismo posėdžio metu elgėsi arogantiškai.Teisėja esą jau teismo posėdyje išreiškė išankstinę nuomonę dėl pateikto patikslinto ieškinio, žodžiu iš anksto pasisakė dėl negalimumo priimti patikslintą ieškinį ir tik vėliau, susipažinusi su ieškiniu, priėmė rašytinę nutartį atsisakyti priimti patikslintą ieškinį. Teismas nepagrįstai nepriėmė ieškovo patikslinto ieškinio, nors jis pakeitė ieškinio dalyką, bet nekeitė ieškinio pagrindo.

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-23 sprendimą nepakeistą. Skirti ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą ieškinį, reiškiant nepagrįstus nušalinimus bei sąmoningą ir tyčinį bylos vilkinimą maksimalią baudą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Skunde nenurodomi jokie teismo padaryti materialinės teisės normų pažeidimai. Nurodomi procesinės teisės pažeidimai visai nėra pažeidimai, be to draudžiama naikinti sprendimą apeliacinės instancijos teisme dėl proceso teisės pažeidimų, jei sprendimas iš esmės pagrįstas ir yra teisingas.Jokio bylą nagrinėjusios teisės šališkumo nebuvo. Šališkumu negali būti laikoma procesiniai teismo veiksmai dėl ieškovo prašymų ar naujo ieškinio priėmimo išsprendimo. Apeliantui yra charakteringa ir būdinga piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis tiek reiškiant nepagrįstus ieškinius, tiek vykstant ylos nagrinėjimui reiškiant nušalinimus teismui neturint tam jokio pagrindo ir įrodymų.Atsižvelgiant į tai, kad tiek apelianto nušalinimai teisėjai, tiek apeliacinis skundas iš esmės yra tokio pačio turinio ir reiškiamas tais pačiais pagrindais, sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą būtina išspręsti ir baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Byloje sprendžiamas klausimas dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo nešališkumą, taikymo.Apeliantas apeliaciniame skunde skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžią bylą nagrinėjusios teisėjos S. B. šališkumu. Pasak apelianto, teisėjos šališkumas pasireiškia jos atsisakymu priimti apelianto patikslintą ieškinį ir elgesiu teismo posėdyje, kuomet teisėja ieškovui neleido pasisakyti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, § 47; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38). Nagrinėjamoje byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių teismo suinteresuotumą bylos baigtimi.Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį, iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Taigi, kaip ir pirmosios instancijos teismas 2017-07-28 nutartyje nurodė, patikslintu ieškiniu laikomas procesinis dokumentas, kuriame yra keičiamas vienas iš būtinųjų jo elementų – arba ieškinio dalykas, arba ieškinio pagrindas. Pakeitus abu esminius ieškinio elementus, jis yra laikomas nauju, o ne patikslintu ieškiniu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo pateiktu patikslintu ieškiniu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nes jame keičiamas tiek ieškinio dalykas (reikalavimas), tiek ieškinio pagrindas. Pirminiame ieškinyje ieškovas prašė pripažinti jam teisę naudotis butu su terasa ir garažu bei įpareigoti atsakovus per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovui raktus nuo buto ir nuo garažo. Šiuos savo reikalavimus ieškovas grindė aplinkybėmis, jog buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutartį reikia aiškinti kaip sudarytą su atpirkimo teise. Tuo tarpu patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti 2015-04-24 buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta su atpirkimo teise, pripažįstant atpirkimo teisę penkeriems metams nuo sutarties sudarymo dienos, pripažįstant ieškovui teisę naudotis butu ir garažu per visą atpirkimo laikotarpį, grąžinti ieškovui priklausančius kilnojamuosius daiktus, pripažinti negaliojančiu 2015-05-05 pakvitavimą dėl 23 550 EUR atsiskaitymo su ieškovu ir trečiuoju asmeniu bei priteisti iš M. P. ir I. P. solidariai 23 550 EUR. Patikslintą ieškinį ieškovas grindė aplinkybėmis, susijusiomis su buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu, 2015-05-05 pakvitavimo pripažinimu negaliojančiu. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad pirminio ir patikslinto ieškinių skiriasi ne tik reikalavimai, tačiau ir faktinės aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas apeliantui manant, kad jo teisės turi būti ginamos kitu pagrindu ir kitais gynybos būdais, neapribojo jo galimybių kreiptis į teismą su atitinkamo turinio ieškiniu kitoje byloje. Iš apelianto pateiktų papildomų įrodymų nustatyta, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovams M. P. ir I. P. dėl atpirkimo teisės ir servituto pripažinimo, sandorio nuginčijimo ir skolos priteisimo. Tokiu būdu konstatuojama, kad apeliantas teisę reikšti naujus reikalavimus atskiroje byloje realizavo.Apeliantas nurodo, kad teisėjos elgesys 2016-07-27 vykusiame teismo posėdyje buvo arogantiškas, esą jautėsi nusiteikimas ieškovo atžvilgiu, jam nebuvo leidžiama pasisakyti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2016-07-27 teismo posėdžio garso įrašu, nenustatė teisėjos netinkamo procesinio elgesio ir nepagarbaus bendravimo su ieškovu. Priešingai, teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teisėja ramiu balso tonu ieškovui išaiškino jo teises, teismo posėdžio tvarką, jį ramino. Nors 2016-07-27 teismo posėdžio eiga nebuvo nuosekli, tai neleidžia spręsti, kad teisėja iš anksto buvo nusiteikusi ieškovo atžvilgiu, be to, ieškovui buvo sudarytos sąlygos ir jis pasisakė visais teismo posėdyje sprendžiamais klausimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas prašymus dėl teisėjos nušalinimo reiškė, remdamasis tik 2016-07-27 teismo posėdžio aplinkybėmis, nors po to įvyko dar vienas posėdis, kurio metu byla buvo išnagrinėta iš esmės (2016-12-07), o tai sudaro pagrindą vertinti, kad bylą nagrinėjant iš esmės, apeliantas neturėjo jokių pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Apeliantas, teigdamas, kad teisėja buvo nepalankiai nusiteikusi jo atžvilgiu, nenurodo, kaip tai įtakojo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, skundžiamo sprendimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius, vertino įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantas, teikdamas papildomus paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, nurodo, kad teisėjos šališkumą patvirtina faktas, kad teisėja S. B. buvo atleista iš teisėjos pareigų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus, kadangi jie grindžiami tik subjektyvia apelianto nuomone ir internetiniu straipsniu. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė įrodymų, kad teisėja S. B. iš teisėjos pareigų būtų atleista būtent dėl šališkumo proceso šalių atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės neleidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo šališkumą ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą.Apeliantas skunde nurodo, kad nesant jokių priežasčių ir be teisinio pagrindo teisėja I. S. buvo pakeista teisėja S. B.. Taip pat prašo išreikalauti bylų skirstymo protokolus dėl šios bylos nagrinėjimo paskyrimo teisėjai I. S.. Apeliacinės instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad apeliantas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2015-12-23 per elektroninių paslaugų portalą. Tos pačios dienos įvykiu nurodyta, kad byloje paskirtas teisėjas (pranešėjas) ir jokių kitų įvykių, kad keitėsi teismo sudėtis nenurodyta. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad byla buvo paskirta nagrinėti teisėjai I. S. ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, todėl atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus ir netenkina apelianto prašymo dėl bylų skirstymo protokolų išreikalavimo.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą nepažeidė teisės į nešališką teismą.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstą ieškinį ir nepagrįstus nušalinimus, bei sąmoningą ir tyčinį bylos vilkinimą ieškovui A. K. skirti maksimalią baudą.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai spręsti, kad ieškovas sąmoningai ar tyčia buvo nesąžiningas. Įstatymas suteikia byloje dalyvaujančiam asmeniui teisę teikti nušalinimus ir skųsti teismo procesinius sprendimus, vadovaujantis subjektyviu atitinkamo veiksmo poreikio vertinimu. Byloje dalyvaujančių asmenų naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovų M. P. ir I. P. prašymo dėl baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.