Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-26 · Civilinė byla Nr. 2A-478-198/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-03-26Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-26Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-26
Bylos Nr.
2A-478-198/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00364-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas
L. N., V. N.
Atsakovas
UAB „Panevėžio melioracija“
Trečiasis asmuo
A. Š.
Kategorijos
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-478-198/2013

Teisėjas Eigirdas proceso Nr. 2-08-3-00364-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės ir Laimanto Misiūno

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. N. ir V. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-261-755/2013 pagal ieškovų L. N. ir V. N. ieškinį atsakovui UAB „Panevėžio melioracija“, tretysis asmuo A. Š., dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Panevėžio melioracija“ 10 799 Lt be PVM žalos atlyginimą, nes sugadinus ( pervažiavus sunkiasvore vikšrine technika) jiems priklausančias metalo konstrukcijas-statinio sąramą, jie patyrė tokio dydžio nuostolius. Juos sudaro išlaidos, kurias patirs dėl sąramos remonto. Teismo posėdyje ieškovų atstovas paaiškino, jog nėra ginčo, kad atsakovo vairuotojas sugadino ieškovams priklausančias konstrukcijas. Sąramos yra iš metalinio sandėlio, pastatyto 1986 m., jį nugriovus. Ieškovai realiai ketina analogišką pastatą statyti žemės sklype, kuriame sąramos ir yra laikomos. Pakeitė žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į komercinės paskirties. Arkos buvo sandėliuojamos lauke, dėl to jos aprūdijo, bet rūdyjimas nežymus ir galima arką naudoti pagal jos paskirtį. STR konstrukcijoms yra perrašyti iš Gostų. Atsakovas kelia klausimą, kad reikia naudojimui sertifikavimo ar pan., bet šiuo atveju, statytojas turi medžiagas ir pats sprendžia kokią konstrukciją jam naudoti. L. M. nurodė, kad pats statytojas apsisprendžia ar naudoti tuos standartus. Ne ieškovo pareiga įrodyti, kad jo nuosavybėje turimos arkinės dalys gali būti naudojamos pagal paskirtį. Kad tai yra statybos laužas, turi įrodyti atsakovas. Ieškovas atliko laboratorinius tyrimus, metalas naudoti pagal paskirtį tinkamas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš L. N. ir V. N. solidariai valstybės naudai 571 Lt žyminio mokesčio, 51,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei priteisė iš atsakovų solidariai UAB „Panevėžio melioracija“ naudai 2600 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Teismo nuomone, konstrukcijų priklausymas ieškovams yra pakankamai įrodytas minėta sutartimi, pretenzijos, kurioje L. N. nurodė apie sugadintą jo turtą, pateikimo atsakovui faktu, atstovo paaiškinimu. Pagal matavimus, konstrukcijos pobūdį labiausia tikėtina, jog ji yra iš nugriauto sandėlio. Teismas pažymėjo, kad reikia tikrinti ar konstrukcija, jeigu ji nebūtų sulankstyta, galėtų būti naudojama statybos reikmėms pagal paskirtį. Teismo nuomone, teisinis reglamentavimas ir pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog konstrukcijos naudojimas pagal jos pirminę paskirtį nebuvo galimas dar iki jos sulankstymo bei negalimas ir šiuo metu. Teismas motyvavo, kad metalo kaip tokio sulankstymas nepasikeitus jo tūriui, svoriui ir pan., nelaikytinas jo vertės sumažėjimu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad turto savininkui padaryta žala( CK 6.249str.), todėl nesant žalos, jos atlyginimas neįmanomas. Pažymėjo, kad Ieškovas nepaisant teismo siūlymo pateikti papildomus įrodymus, atlikti konstrukcijos tyrimą jos tinkamumui naudoti pagal jo pirminę paskirtį nustatyti įrodymų nebeteikė, tyrimo atlikti nesutiko, todėl teismas padarė išvadą, kad jog ieškovas šios aplinkybės – konstrukcijos tinkamumo naudoti kaip statybos produktą- statinio arką neįrodė. Ieškovai neįrodė, kad atliks arkinio statinio statybą ir ten naudos konstrukciją, įrodymų apie tai nepateikė- neišduoti nei leidimas statybai, nėra duomenų apie projekto rengimą, projektavimo sąlygų gavimą ir pan. Įrodymų apie konstrukcijos nusidėvėjimą neteikė. Teismas iš liudytojo A. P., kaip specialisto atlikusio konstrukcijos tyrimą, apžiūrą paaiškinimo nustatė, jog minėta konstrukcija pagal jos pirminę paskirtį negali būti naudojama ne tik dėl dalies jos elementų deformacijos, bet ir dėl virimo siūlų neatitikimo LST EN ISO 5817 “C“ lygmens reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad liudytojų V. V. ir A. M. paaiškinimais, parengta sąmata negalima remtis, nes jos nesprendė dėl konstrukcijos tinkamumo iki apgadinimo naudoti pagal jos paskirtį, iš atestato matyti, kad pagal kvalifikaciją V. V. gali spręsti tik statybos kainos nustatymo, ekonominius klausimus (b.l.141-159, t-1). Duomenys apie A. M. kvalifikaciją nepateikti. Teismas sprendė, jog konstrukcijas keletą metų laikant ant žemės po atviru dangumi nė vieno iš Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 išvardytų reikalavimų nebuvo paisoma. A. P. paaiškinimais nustatė, jog suvirinimo darbų kokybė neatitinka standartų reikalavimų, dėl metalo storio pokyčių, korozijos, nežinant metalo nuovargio laipsnio be papildomo apdirbimo ir tyrimo konstrukcijos naudojimas pagal jos pirminę paskirtį nebūtų galimas. Teismas vertino, kad ieškovų pateiktas metalo storio matavimo protokolas neatstoja duomenų apie pačios konstrukcijos tinkamumą, nes iš protokolo matyti, jog buvo tirtas tik paties metalo storis, o ne konstrukcija kaip tokia. Teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad konstrukcija iki jos sulankstymo 2011-10-10 galėjo būti naudojama pagal jos paskirtį, šias savybes ji prarado dar iki sulankstymo, todėl jos vertė nesant duomenų apie kitokį jos naudojimą atitinka metalo kaip tokio vertei. Po sulankstymo metalo kaip laužo savybės nepasikeitė, todėl žala jo savininkui nepadaryta.

Šalies argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo išvados nėra pagrįstos nei faktiniais duomenimis nei norminių aktų reikalavimais. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. P. konstrukcijos tyrimo medžiaga. Ši medžiaga gauta neteisėtai ir negali būti vertinama kaip įrodymas. Nurodo, kad A. P. neatliko jokių tyrimų, o tik atliko apžiūrą, be to neturi kvalifikacijos nustatyti ar panaudojimas pagal ankstesnę paskirtį metalinių konstrukcijų yra galimas ar negalimas. Paaiškino, kad jeigu suvirinimo siūlės buvo tinkamos anksčiau, tai jos dėl praėjusio laiko nuo metalo konstrukcijų pagaminimo (suvirinimo ) nepasidarė netinkamos. Ieškovų atveju, metalo gaminiai yra pagaminti iki LST EN 1090-2 „Plieninių ir aliuminio konstrukcijų darbų atlikimas. 2 dalis. Techniniai plieninių konstrukcijų darbų atlikimo reikalavimai“ reglamentų įsigaliojimo, todėl šios reglamento normos nėra taikomos ir teismas nepagrįstai jomis rėmėsi. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad metalo konstrukcijos po jos pagaminimo ir naudojimo būtų praradusios savo esmines savybes, buvusias jos pagaminimo metu. Teismas nevertino metalo storio matavimo protokolo bei liudytojos A. M. parodymų. Minėta liudytoja patvirtino, kad metalo kampuotis atitinka reikalavimus, todėl laikytina, kad ir pati konstrukcija yra tinkama naudoti pagal paskirtį. A. M. patvirtino, kad konkretūs reikalavimai konstrukcijoms nustatomi tik suprojektavus statinį. Statinys iš ieškovų nusipirktų konstrukcijų iš išardyto arkinio sandėlio dar nėra suprojektuotas ir neaišku kokius reikalavimus suprojektuotam statiniui nustatys konstruktoriai. Kad ieškovams nepadaryta žala, turi įrodyti atsakovas. Ieškovų nuomone nevertintina kaip įrodymas ta aplinkybė, kad jiems buvo surašytas ATPK protokolas. Nurodo, kad su dokumentais įsigytos statybinės medžiagos - metalinio angaro dalys - nėra priskirtinos prie statybinių atliekų. Pažymi, kad bandymų rezultatai patvirtino, kad gaminiai yra tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitinka gamintojo keltus reikalavimus – dėl laiko jie neprarado savo savybių.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisniai argumentai dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo:

1. Ieškovai nepateikė ekspertų išvados, kad metalo konstrukcijos gali būti naudojamos pagal paskirtį.

2. Pirkto nugriovimui sandėlio sutartis visiškai neįrodo, kad ieškovo L. N. sklype tarp statybinių šiukšlių ir metalo laužo yra arkinio sandėlio metalo konstrukcijos. Byloje esančioje 2005-10-05 pirkimo pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovai pirko arkinį sandėlį, kurio sudedamosios dalys yra metalo konstrukcijos. Panevėžio miesto pakraštyje buvęs šiukšlynas neaptvertas, nėra jokių ženklų, kad tai privati teritorija. Atsakovo užsakymu tyrimą atliko sertifikuotas suvirinimo inspektorius A. P..

3. Statiniai turi būti pastatyti iš statybos produktų, turinčių atitikties nustatytiems reikalavimams dokumentus. Tai, vadovaujantis Statybos įstatymo 4 str., nurodė valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos.

4. Mano, kad teismas teisingai įvertino esamą padėtį ir nurodė, kad „akivaizdu, jog konstrukcijas keletą metų laikant ant žemės po atviru dangumi nė vieno iš išvardintų reikalavimų nepaisoma...“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas. pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) Įrodinėjimo tikslas, kurio siekia civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. išvadai apie fakto buvimą padaryti. Įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės sprendžiamas klausimas ar arkinio sandėlio metalinės konstrukcijos buvo tinkamos ir gali būti panaudotos kito arkinio sandėlio statybai, nes nuo šių faktinių aplinkybių nustatymo spręstina, ar ieškovams buvo padaryta žala.

Panevėžio apygardos teismas 2012-10-10 nutartimi nustatęs, kad ieškovams priklausančios metalinės arkinio sandėlio konstrukcijos eilę metų buvo panaudotos AB „Panevėžio statybos tresto“ arkiniam sandėliui, 2005 m. sandėlį demontavus virš 6 metų buvo sandėliuojamos ant žemės, nepakėlus metalinių konstrukcijų nuo žemės paviršiaus, konstrukcijų neuždengus nuo atmosferos kritulių poveikio, tuo sumažinant konstrukcijų koroziją ir deformacijas, konstrukcijų vieta gausiai apaugusi žole, dalis konstrukcijų užversta statybiniu laužu, padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje būtina išsiaiškinti aplinkybę ar atsakovui UAB „Panevėžio melioracija“ priklausančiu traktoriumi apgadintos arkinio sandėlio metalinės konstrukcijos (segmentai) iki jų apgadinimo galėjo būti panaudotos pagal jų tiesioginę paskirtį kito arkinio sandėlio ar kitos paskirties statinio statybai, ar tai yra tik metalo laužas, kaip teigia atsakovo UAB „Panevėžio melioracija“ atstovai. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad reikalinga kompetetinga išvada dėl ginčo arkinio sandėlio metalinių konstrukcijų tinkamumo panaudoti pagal jų paskirtį. Teismas pažymėjo, kad nurodytos neišaiškintos aplinkybės pripažintinos bylos esme, o pagal byloje pateiktus įrodymus, šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327str.1d.2p.) ( b.l. 205-207, 1 t).

CPK 178 straipsnio nuostata įtvirtina pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos įrodymais, konstatuoja, kad ieškovai, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepateikė papildomų įrodymų, neatliko metalinių konstrukcijų tyrimo, kad įrodytų savo teiginius, jog arkinio sandėlio metalinės konstrukcijos buvo tinkamos panaudoti pagal jų paskirtį prieš jų apgadinimą. Ieškovų užsakymu atliktas metalo konstrukcijų laboratorinis tyrimas, kurio pagrindu surašytas Technikos priežiūros tarnybos bandymų ir tyrimų laboratorijos metalo storio matavimų protokolas 4244US, neįrodo ieškovų nurodytos aplinkybės, kad metalo konstrukcijos atitinka savo savybes, kurios buvo jų pagaminimo metu. Iš metalo storio matavimų protokolo 4244US matyti, kad buvo tirtas tik kampuočio - metalo storis, o ne visa konstrukcija, todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad šis protokolas neįrodo apie pačios metalo konstrukcijos tinkamumą. (b.l. 38, t-1).

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187 patvirtintą STATYBOS TECHNINĮ REGLAMENTĄ STR 1.01.04:2002 STATYBOS PRODUKTAI. ATITIKTIES ĮVERTINIMAS IR „CE“ ŽENKLINIMAS bei LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 m. birželio 9 d. Nr. D1-476 įsakymu patvirtintas nuostatas DĖL REGLAMENTUOJAMŲ STATYBOS PRODUKTŲ SĄRAŠO. Minėti teisės aktai privalomi visoms institucijoms, kurios pagal joms Lietuvos Respublikoje įstatymų ar Vyriausybės nutarimų suteiktą teisę atlieka statybos produktų atitikties įvertinimą, vykdo statybos darbus, gamina ir realizuoja statybos produktus, projektuoja statinius, rengia ir tvirtina normatyvinius privalomuosius dokumentus, kuriems keliami arba numatomi esminiai reikalavimai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad metalinės konstrukcijos nebuvo tvarkomos ir laikomos taip, kaip to reikalauja minėti teisės aktai. Ieškovams priklausančios metalinės arkinio sandėlio konstrukcijos eilę metų buvo panaudotos AB „Panevėžio statybos tresto“ arkiniam sandėliui, 2005 m sandėlį demontavus ilgiau nei 6 metus buvo sandėliuojamos ant žemės, nepakėlus metalinių konstrukcijų nuo žemės paviršiaus, jų neuždengus nuo atmosferos kritulių poveikio. Konstrukcijų vieta gausiai apaugusi žole, dalis konstrukcijų užversta statybiniu laužu.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2012-06-15 arkinio sandėlio konstrukcijų vizualinę apžiūrą atliko A. P., turintis du tarptautinius sertifikatus – tarptautinį suvirinimo kokybės inspektoriaus diplomą bei pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti Vizualinį tikrinimą ( 181-185, t-1). Todėl atmestinos apeliantų abejonės dėl A. P. kvalifikacijos nustatyti ar panaudojimas pagal ankstesnę paskirtį metalinių konstrukcijų yra galimas ar negalimas. Ieškovai L. ir V. N. nepateikė papildomų įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodytas aplinkybes, kad metalinės konstrukcijos buvo tinkamos ir gali būti panaudotos kito arkinio sandėlio statybai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pagrįstai vadovavosi liudytojo A. P. paaiškinimais, patikrą atlikusio A. P. 2012-06-15 Vizualinės kontrolės protokolu (b.l.181, t-1, b.l.53-54, t-2) Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad ieškovai šios aplinkybės – metalinės konstrukcijos tinkamumo naudoti kaip statybos produktą- statinio arką, neįrodė.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui. Kiti apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės ginčo išsprendimui neturi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria kitiems pirmos instancijos teismo motyvams, jų nekartoja.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovas UAB „Panevėžio melioracija“ už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme turėjo 1200 Lt išlaidų (b.l. 76, t -2 ). Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatyto Rekomendacijų 8.11 punkte. Vadovaujantis LR CPK 98 straipsnio 2 d. iš ieškovų atsakovo naudai, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, priteistina 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo taikyti solidariąją prievolę, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja CPK normos, o jos nenumato solidariosios pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovai bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti lygiomis dalimis – kiekvienas po 600 Lt atsakovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. N., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt advokato pagalbos išlaidų UAB „Panevėžio melioracija“, kodas 168565174, naudai.

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasDanguolė Nijolė Smetonienė