- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-26
- Bylos Nr.
- 2-261-755/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00364-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- Liudo
- Atsakovas
- UAB Panevėžio
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal L.ir V. N. ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai pateikė ieškinį ,kuriuo prašė priteisti jam 10799 Lt be PVM žalos atlyginimą ,nes sugadinus ( pervažiavus sunkiasvore vikšrine technika) jam priklausančias metalo konstrukcijas-statinio sąramą, jie patyrė tokio dydžio nuostolius. Juos sudaro išlaidos, kurias patirs dėl sąramos remonto. Teismo posėdyje ieškovų atstovas paaiškino, jog nėra ginčo, kad atsakovo vairuotojas sugadino ieškovams priklausančias konstrukcijas. Sąramos yra iš metalinio sandėlio, pastatyto 1986 m., jį nugriovus. Ieškovai realiai ketina analogišką pastatą statyti žemės sklype,kuriame sąramos ir yra laikomos. Pakeitė žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio į komercinės paskirties .Arkos buvo sandėliuojamos lauke, dėl to jos aprūdijo, bet rūdyjimas nežymus ir galima arką naudoti pagal jos paskirtį. STR konstrukcijoms yra perrašyti iš Gostų. Atsakovas kelia klausimą, kad reikia naudojimui sertifikavimo ar pan., bet šiuo atveju, statytojas turi medžiagas ir pats sprendžia kokią konstrukciją jam naudoti. L. M. nurodė, kad pats statytojas apsisprendžia ar naudoti tuos standartus. Ne ieškovo pareiga įrodyti, kad jo nuosavybėje turimos arkinės dalys gali būti naudojamos pagal paskirtį. Kad tai yra statybos laužas, turi įrodyti atsakovas. Ieškovas atliko laboratorinius tyrimus, metalas naudoti pagal paskirtį tinkamas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė atmesti ieškinį. Ieškovai neįrodė, jog konstrukcija priklauso jiems. Ji nėra tinkama naudoti statybai, nes yra metalo laužu,o jį pervažiavus laužo vertė nepasikeitė. Ieškovai pateikė metalo konstrukcijos metalo duomenis, bet tai yra teismo klaidinimas, nes Lietuvos standartai nepripažįsta neegzistuojančio Tarybų Sąjungos standarto. Nesutinka su atliktu V. vertinimu, nes jos kvalifikacijos atestatas suteikia teisę eiti statinių priežiūros vadovės pareigas, ji gali atlikti tik ekonominius skaičiavimus. Byloje yra nuotraukos, iš kurių matyti, kad konstrukcijos visiškai surūdijusios, numestos pievoje ir netinkamos naudojimui. Apygardos teismas nurodė, kad reikalinga kompetetinga išvada, bet ieškovai jos išvados nepateikė. Tos konstrukcijos netinkamos sandėlio statybai, jos netinkamai saugomos, įvykio metu jai buvo 19 metų.
Tretysis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ištyrus bylos duomenis nustatyta, jog 2011-10-10, apie 7.30 val. tretysis asmuo A. Š., vairuodamas ekskavatorių 04111 Nr. 3331, priklausantį UAB ,,Panevėžio melioracija“, Pramonės g. gale, netoli 16-ojo pastato esančiame žemės sklype, apgadino metalo konstrukcijas, jas pervažiuodamas, sulankstyta 11 konstrukcijos elementų (t.1,b.l.144). 2011-10-21 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo administracinė byla nutraukta, nustačius, kad vairuotojo veiksmuose nebuvo kaltės, nes metalo konstrukcijų akivaizdžiai nesimatė, jos buvo po nešienaujama žole, ekskavatoriaus vairuotojas jų negalėjo pamatyti ( b.l. 6). Iš 2005-10-05 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškovams už 13000 litų nusigriovimui pardavė metalinį sandėlį 9I1g/b.p.9F1g, buvusį Tinklų g. 7, Panevėžyje (b.l. 31-32). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo aukščiau minėtą statinį nugriauti iki 2006-02-15, išregistruoti VĮ Registrų centro Panevėžio filiale, išvežti visas medžiagas, atliekas iš teritorijos ir aktu priduoti sandėlio vietą pardavėjui tvarkingą (sutarties 7 punktas). Iš 2006-02-23 akto/pažymos apie statinio nugriovimą (b.l. 130) matyti, kad statinys buvo nugriautas ir atlikti visi darbai, kurie buvo susiję su statinio nugriovimu. Pretenziją dėl žalos atlyginimo pareiškė ieškovas L. N. (b.l.4).
Atsakovas abejoja ar konstrukcijos priklauso ieškovams, todėl vargu ar jie apskritai turi reikalavimo teisę. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.) Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005).
Teismo nuomone, konstrukcijų priklausymas ieškovams yra pakankamai įrodytas minėta sutartimi, pretenzijos, kurioje L. N. nurodė apie sugadintą jo turtą, pateikimo atsakovui faktu, atstovo paaiškinimu. Pagal matavimus, konstrukcijos pobūdį labiausia tikėtina, jog ji yra iš nugriauto sandėlio. Duomenų, jog ji būtų iš kitur ar priklausytų kitiems asmenims į bylą nepateikta. Tėvų turtu rūpinosi jų sūnus A. N., kuris turėjo atitinkamą įgaliojimą, todėl jo dalyvavimas ir pagalba vertinant turtą, jį apžiūrint ir pan. yra suprantama, nepaneigia ieškovų nuosavybės. Dėl nurodytų priežasčių, teismas neturi pagrindo spręsti, kad sugadintos konstrukcijos nepriklausė ieškovams nuosavybės teise.
Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str.1 d.). Kai asmuo pažeidžia šią įstatymo nuostatą ir savo veiksmais padaro žalą kitam asmeniui, atsiranda deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis – viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.
Iš byloje esančių įrodymų ir konstatuotų aplinkybių matyti, kad atsakovas yra būtų atsakingas už žalą, padarytą jo darbuotojo-trečiojo asmens, kurią galimai patyrė ieškovai dėl sugadintų metalo konstrukcijų. CK 6.246 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tretysis asmuo ekskavatoriumi važiavo ne keliu, o per ieškovams priklausančią privačią žemės valdą be jų leidimo (sutikimo), t.y. veikė neteisėtai, ir taip sugadino dalį arkinio sandėlio konstrukcijų.Taigi, atsakovas būtų atsakingas už jo darbuotojo valdžiusio padidinto pavojaus šaltinį padarytą žalą ( CK 6.264,6.270 str.).
Sutinkamai su CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Ieškovai įrodinėja, jog žalą sudaro konstrukcijos remonto- sulankstytų elementų pakeitimo naujais išlaidos, kurių dydis nustatytas parengtoje sąmatoje( t.1,b.l.141-158).
Šio ginčo atveju reikšminga nustatyti kokios buvo pervažiuotos konstrukcijos savybės iki jų pervažiavimo - ar tai buvo tinkama naudoti pagal paskirtį ( kaip arkinio statinio statybos produktas, medžiaga) konstrukcija , ar ji tokia jau nebebuvo( tik metalas, kuris turi vertę kaip metalo laužas). Žala atlyginama visiškai, t.y. atstatoma buvusi iki žalos padarymo būsena ar atlyginamos to išlaidos. Jeigu konstrukcija pagal jos paskirtį dėl korozijos ar kitokių priežasčių dar iki jos aplankstymo be papildomo apdirbimo nebegalėjo būti naudojama pagal paskirtį, tai tokios jos tvarkymo išlaidos nebūtų sugadinto daikto atstatymas į buvusią iki sugadinimo būseną, bet reikštų pirminių daikto savybių atstatymą dėl jų praradimo nekalto kito asmens sąskaita.
Dėl šios priežasties byloje reikia tikrinti ar konstrukcija, jeigu ji nebūtų sulankstyta, galėtų būti naudojama statybos reikmėms pagal paskirtį.
Teismo nuomone, teisinis reglamentavimas ir pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog konstrukcijos naudojimas pagal jos pirminę paskirtį nebuvo galimas dar iki jos sulankstymo bei negalimas ir šiuo metu.Jeigu minėta konstrukcija iki jos apgadinimo nebegalėjo būti naudojama pagal jos pirminė paskirtį, nėra pagrindo ją vertinti kaip tokią ir atitinkamai skaičiuoti remonto kaštus. Jeigu minėta konstrukcija nevertinama kaip tinkama statybai sąrama(arka) ,ji ,nesant kitokių pareiškimų dėl jos paskirties, atitiktų metalo kaip tokio vertei. Teismo nuomone, metalo kaip tokio sulankstymas nepasikeitus jo tūriui, svoriui ir pan., nelaikytinas jo vertės sumažėjimu ,todėl nėra pagrindo išvadai, kad turto savininkui padaryta žala( CK 6.249str.). Nesant žalos, jos atlyginimas neįmanomas, nes nėra būtinų žalos atlyginimo sąlygų.
Ieškovas nepaisant teismo siūlymo pateikti papildomus įrodymus, atlikti konstrukcijos tyrimą jos tinkamumui naudoti pagal jo pirminę paskirtį nustatyti įrodymų nebeteikė, tyrimo atlikti nesutiko.Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų daro išvadą, jog ieškovas šios aplinkybės – konstrukcijos tinkamumo naudoti kaip statybos produktą- statinio arką neįrodė. Nors ieškovai motyvuoja, kad atliks arkinio statinio statybą ir ten naudos konstrukciją, įrodymų apie tai nepateikė- neišduoti nei leidimas statybai, nėra duomenų apie projekto rengimą , projektavimo sąlygų gavimą ir pan. Įrodymų apie konstrukcijos nusidėvėjimą neteikė. Pagal pateiktus dokumentus negalima nuspręsti dėl nugriovimo būdo, t.y. ar nugriaunant sandėlį konstrukcija esmingai nebuvo apgadinta. Iš liud. A. P. atlikusio kaip specialistas konstrukcijos tyrimą, apžiūrą paaiškinimo matyti, jog minėta konstrukcija pagal jos pirminę paskirtį šiuo metu negali būti naudojama ne tik dėl dalies jos elementų deformacijos, bet ir dėl virimo siūlų neatitikimo LST EN ISO 5817 “C“ lygmens reikalavimams. 4.1.2 p nusako, kad visi gaminiai skirstomi į 4 klases ir iš antros klasės kyla reikalavimai. Šiuo atveju yra gaminys priskiriamas exc2 klasei. Gaminys turi būti sandėliuojamas pakeltas nuo žemės, apsaugotas nuo korozijos. To nesilaikyta-sąramos išmėtytos pievoje, surūdiję, užterštos. Prie virinimo siūlių įpjovos netinkamos. Norint gaminį atiduoti statybai, turi būti dokumentai pačiam plienui, iš ko pagamintas. Ar atlaikys konstrukcija, reikia tirti. Konstrukcijos tarnavimo laiką nurodo gamintojas atitikties deklaracijoje. Pagal paskirtį naudojimui netinkamos. Šis asmuo pagal turimas kvalifikacijas gali atlikti suvirinimo darbų kokybės tyrimus ( b.l.t.1,b.l.182-185), pagrindo abejoti jo paaiškinimais nenustatyta. Pastebima, jog ir administracinėje byloje, kur už statybinių atliekų laikymą tame pat žemės sklype nubaustas ieškovų sūnus A. N., pastarasis neįrodinėjo, jog tarp statybinių atliekų kas nors laiko ne atliekas, o tinkamus statybai produktus.
Liud.V. V. ir A. M. paaiškinimais, parengta sąmata negalima remtis, nes jos nesprendė dėl konstrukcijos tinkamumo iki apgadinimo naudoti pagal jos paskirtį, iš atestato matyti, kad pagal kvalifikaciją V. V. gali spręsti tik statybos kainos nustatymo, ekonominius klausimus( t.1,b.l.141-159).Duomenys apie A. M. kvalifikaciją nepateikti.
Ieškovui teigiant, jog ketina naudoti arką naujo statinio statybai, atsižvelgiama ar pagal esamą teisinį reglamentavimą ją tokia paskirtimi realiai būti leidžiama naudoti, nepaisant jos apgadinimo.
Ieškovų atstovo aiškinimu būtų statomas arkinis statinys. Statybos įstatymo 1 str. nustato, jog jo reikalavimai privalomi visiems asmenims, taigi nepaisant to ar asmuo pats įgyvendina statytojo teises, ar statybos produktą perleistų kitiems asmenims statybinėms reikmėms. Pagal Statybos įstatymo 4 str. statinys (jo dalis) turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų šiuos esminius statinio reikalavimus:1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: viso statinio ar jo dalies griūties, didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai; žalos dėl aplinkybių, kurių be didelių sunkumų ir išlaidų galima išvengti ar jas apriboti (sprogimas, smūgis, perkrova, žmonių padarytos klaidos);2) gaisrinės saugos, t. y. kad kilus gaisrui statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro atsiradusias apkrovas; būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje, gaisro išplitimas į gretimus statinius; statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis priemonėmis; veiktų žmonių įspėjimo ir gaisro gesinimo sistemos; gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti;3) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, t. y. kad būtų nepažeistos statinyje ar prie jo esančių žmonių higienos sąlygos ir nekiltų grėsmė žmonių sveikatai dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo, pavojingų kietųjų dalelių ar dujų atsiradimo ore, pavojingos spinduliuotės, vandens ar dirvožemio taršos, nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų netinkamo šalinimo, statinių konstrukcijų ar statinių vidaus drėgmės;4) saugaus naudojimo, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, sužeidimo ar sužalojimo elektros srove, sprogimo) rizikos; 5) apsaugos nuo triukšmo, t. y. kad statinyje ar prie jo būnančių žmonių girdimas triukšmas nekeltų grėsmės jų sveikatai, leistų miegoti, ilsėtis bei dirbti normaliomis sąlygomis;6) energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t. y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsižvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų didesnis už reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo patalpų paskirties reikalavimus). Išvardytus esminius statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustato pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai.
Sutinkamai su Statybos įstatymo 2 str.58 p., statybos produktas – pagamintas produktas, numatomas ilgam laikui įkonstruoti, įmontuoti, įdėti ar instaliuoti į pastatą ar inžinerinį statinį. Pagal 68p. konstrukcija būtų laikančioji– konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187 patvirtintas STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.01.04:2002 STATYBOS PRODUKTAI. ATITIKTIES ĮVERTINIMAS IR „CE“ ŽENKLINIMAS jis privalomas visoms institucijoms, kurios pagal joms Lietuvos Respublikoje įstatymų ar Vyriausybės nutarimų suteiktą teisę atlieka statybos produktų atitikties įvertinimą, vykdo statybos darbus, gamina ir realizuoja statybos produktus, projektuoja statinius, rengia ir tvirtina normatyvinius privalomuosius dokumentus, kuriems keliami arba numatomi esminiai reikalavimai. Pagal 4 p.tiekėjai visomis priemonėmis turi užtikrinti, kad statybos produktai, numatyti naudoti statiniuose, bus tiekiami į rinką tik su sąlyga, kad jie bus tinkami panaudoti pagal paskirtį, o jų charakteristikos bus tokios, kad statiniai, į kuriuos jie bus stacionariai įmontuoti, sumontuoti, įdėti ar instaliuoti, tenkins esminius reikalavimus, jei šiuos reikalavimus nustato galiojantys teisės aktai.26 p. nustato,jog statybos dalyviai (projektuotojai, tiekėjai, rangovai, statytojai ir kt.) yra atsakingi ir turi užtikrinti, kad statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, kad nekeltų pavojaus asmenims, naminiams gyvūnams bei turtui ir visuomenės interesams.27p. Statybos dalyviai privalo užtikrinti, kad statinys tenkintų esminius reikalavimus (1 priedas) sveikatos, ilgaamžiškumo, energijos taupymo, aplinkosaugos ir ekonominiu požiūriu, kai šiuos reikalavimus nustato nacionaliniai teisės aktai, techniniai reglamentai arba techninės specifikacijos.30. Įgyvendinant šio reglamento reikalavimus, siekiama užtikrinti, kad esantis Lietuvos rinkoje statybos produktas būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį, o statiniai, kuriuose jis bus panaudotas, atitiktų esminius reikalavimus ir kad produktas, paženklintas pagal nustatytą tvarką, galėtų būti tiekiamas į Lietuvos ir bet kurios Europos Sąjungos šalies rinką be jokių apribojimų.31. Statybos produktas laikomas tinkamu naudoti, jeigu jis atitinka darniojo standarto ar Europos techninio liudijimo reikalavimus, o kai tokių specifikacijų nėra, – nacionalinės techninės specifikacijos, pripažintos Europos Sąjungoje, reikalavimus. Jei nėra nė vienos iš minėtų specifikacijų, – statybos produktas laikomas tinkamu naudoti, jeigu jis atitinka nacionalinės techninės specifikacijos reikalavimus.
Pagal LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 m. birželio 9 d. Nr. D1-476 įsakymu DĖL REGLAMENTUOJAMŲ STATYBOS PRODUKTŲ SĄRAŠO 2.1. reglamentuojamų statybos produktų atitiktis turi būti įvertinta pagal Reglamentuojamų statybos produktų sąraše nurodytas schemas ir technines specifikacijas, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002 „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“, nustatyta tvarka. Pagal jos 19.1 METALINĖS LAIKANČIOSIOS KONSTRUKCIJOS IR JŲ ELEMENTAI laikančiosios statinių metalinės konstrukcijos LST EN 1090-2:2008, LST EN 1090-3:2008 rodikliai nurodyti techninėje specifikacijoje LST EN 1090-2, LST EN 1090-3 , atitikties vertinimo schema 2+, kuriai deklaruojama atitiktis arba standarte pagal produktų paskirtį deklaruojami metodai LST EN 1090-2, paskirtį LST EN 1090-3, LST EN 1090-1.Pagal LST EN 1090-2:2208+A1:2011 EN 1090-2:2008+A1:2011(E) standartą ( kopiją).Pagal šio standarto 6.3Tvarkymas/elgesys ir sandėliavimas. Į sudėtį įeinantieji produktai yra tvarkomi ir laikomi tokiose sąlygose, kurios atitinka produkto gamintojo rekomendacijas.Į sudėtį įeinantis produktas negali būti naudojamas pasibaigus jo galiojimo laikui, kurį nurodo jo gamintojas. Produktai, kurie buvo laikomi tokį laiko tarpą arba buvo tvarkomi/laikomi tokiu būdu, kad to pasėkoje galėjo ženkliai pablogėti jų būklė, turi būti patikrinti prieš naudojimą tam, kad užtikrinti, jog jie dar atitinka tokiam produktui taikomą standartą. Konstrukciniai plieniniai komponentai yra supakuojami, tvarkomi ir transportuojami saugiu būdu taip, kad neatsirastų nuolatinių/išliekančių deformacijų ir minimalizuoti paviršiaus pažeidimų atsiradimą. Tvarkymo ir laikymo metu taikomos atitinkamos prevencinės priemonės, nurodytos Lentelėje Nr.8. Pagal 8 lentelės 4,5,7,9 p. reikalavimus būtina iki transportavimo ar sumontavimo pagamintus komponentus sukrauti taip, kad jie būtų pakelti nuo pagrindo (žemės) ir švarūs. Naudoti reikalingas atramas tam, kad išvengti nuolatinių deformacijų. Neleisti susikaupti vandeniui. Prieš išsiunčiant iš pagaminimo įmonės šalto formavimo plieniniams komponentams, kurių storis yra mažesnis kaip 4 mm, taikyti tinkamą apsauginį apdorojimą nuo korozijos, kurio turi pakakti apsaugai mažiausiai nuo tokio poveikio, kuris gali veikti komponentus transportavimo, sandėliavimo/laikymo/ ir pirminio montavimo laikotarpiu. Pagal 7.6 suvirinimo darbai turi atitikti EN ISO 5817 „C“ kokybės lygio reikalavimams( standarto ištraukos su vertimu pridėtos voke).
Akivaizdu , jog konstrukcijas keletą metų laikant ant žemės po atviru dangumi nė vieno iš išvardytų reikalavimų nepaisoma. Iš A. P. paaiškinimo nustatyta, jog suvirinimo darbų kokybė neatitinka standartų reikalavimų, dėl metalo storio pokyčių, korozijos, nežinant metalo nuovargio laipsnio be papildomo apdirbimo ir tyrimo konstrukcijos naudojimas pagal jos pirminę paskirtį nebūtų galimas.
Ieškovų pateiktas metalo storio matavimo protokolas neatstoja duomenų apie pačios konstrukcijos tinkamumą, nes iš protokolo matyti, jog buvo tirtas tik paties metalo storis, o ne konstrukcija kaip tokia.
Apibendrinant, teismo nuomone neįrodyta, jog konstrukcija iki jos sulankstymo 2011-10-10 galėjo būti naudojama pagal jos paskirtį, šias savybes ji prarado dar iki sulankstymo, todėl jos vertė nesant duomenų apie kitokį jos naudojimą atitinka metalo kaip tokio vertei. Po sulankstymo metalo kaip laužo savybės nepasikeitė, todėl žala jo savininkui nepadaryta. Dėl šio reikalavimas atlyginti konstrukcijos atstatymo išlaidas kaip nepagrįstas atmestinas.
Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovų. Teismo 2012-03-02 nutartimi 571 Lt žyminio mokesčio mokėjimas ieškovams buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo ( t.1,b.l.86). Ieškinį atmetant jis priteistinas iš ieškovų.
Atsakovas turėjo 3400 Lt ( t.1,b.l.120,180) atstovavimo išlaidų.
Nustatant atlygintinų išlaidų dydį, atsižvelgiama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m.kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „REKOMENDACIJŲ DĖL CIVILINĖSE BYLOSE PRITEISTINO UŽMOKESČIO UŽ ADVOKATO AR ADVOKATO PADĖJĖJO TEIKIAMĄ TEISINĘ PAGALBĄ (PASLAUGAS) MAKSIMALAUS DYDŽIO “ 8,9,11 p. reikalavimus ir atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į procesinių dokumentų parengimo faktą( atsakovo atstovo rengtas atsiliepimas į ieškinį, apeliacinis skundas), teismo posėdžių skaičių ir trukmę, ginčo nesudėtingumą, pripažįstamos pagrįstomis ir atlygintinomis 2600 Lt dydžio išlaidos.
Atsakovas nurodė patyręs 871,20 Lt metalo tyrimo išlaidų( t.1,b.l.186), bet teismui pateikė tik šios sumos apmokėjimą UAB Kauno energetikos remontas patvirtinantį dokumentą. Iš jo negalima spręsti už kokias paslaugas buvo sumokėta, ar tai susiję su nagrinėjama byla, todėl šios išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš L. N., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k (duomenys neskelbtini) solidariai valstybės naudai 571( penkis šimtus septyniasdešimt vieną) Lt žyminio mokesčio, 51,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš L. N., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. N., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai UAB „Panevėžio melioracija“ , kodas 168565174, naudai 2600 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.