- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- I1-74-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00230-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė (pirm.), Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namai, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, Pataisos namai) direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 49-4441 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas) 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2S-242 bei priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2–8).
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–8) nurodė, jog skundžiamu nutarimu jam buvo skirta drausminė nuobauda už pareigūnų nurodymų nevykdymą, nes jis atsisakė pateikti šlapimo mėginį dėl psichotropinių medžiagų aptikimo. Šį nutarimą apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, tačiau jo skundas nebuvo patenkintas.
Tvirtino, kad skundžiamu nutarimu drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nesilaikant Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo reikalavimų. Pareigūnai, reikalaudami pateikti šlapimo mėginį, nesilaikė tokio pobūdžio patikrinimo tvarkos, nustatytos testavimo procedūros.
Pareiškėjo nuomone, nebuvo pagrindo vykdyti prevencinį nuteistųjų testavimą ir skirti nuobaudą, nes jis nebuvo apsvaigęs, apsvaigimo požymių neužfiksuota, todėl mėginį atsisakė pateikti ir buvo nepagrįstai nubaustas. Be to, šlapimo mėginys turėjo būti imamas jo orumą žeminančiomis sąlygomis ne tam skirtoje vietoje (sanitariniame mazge), matant kitiems nuteistiesiems.
Pažymėjo, jog Kalėjimų departamento direktorius privalėjo nepagrįstai skirtą nuobaudą panaikinti, tačiau pažeisdamas skundų nagrinėjimo tvarką to neatliko, į skundą atsakė tik po dviejų mėnesių, nors privalėjo atsakyti per 20 darbo dienų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai nepagrįstai skiriant drausminę nuobaudą, vertimas be priežasties atlikti gamtinius reikalus pareigūnų akivaizdoje vertintini kaip nežmoniškos kalinimo sąlygos. Dėl to patyrė nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, depresiją, jautėsi diskriminuojamas. Būdamas neįgalus, ligotas negalėjo vieną mėnesį pirkti maisto prekių, būtinų maisto papildų ir vitaminų, todėl pablogėjo jo sveikata ir savijauta. Negali ramiai užmigti, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado baimė aplinkai, pareigūnams. Negaudamas nustatytu terminu atsakymo iš Kalėjimų departamento, patyrė nervinę įtampą, sumenko pasitikėjimas teisine valstybe. Dėl to patyrė 1 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš valstybės.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 32–36), kad už Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nevykdymą Alytaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 49-4441 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – uždrausta pirkti maisto produktus vienam mėnesiui. 2018 m. spalio 23 d. apie 14.55 val. Pataisos namų pareigūnai atėjo į 12 nuteistųjų būrį, kuriame bausmę atliko pareiškėjas, atlikti prevencinio, netikėto nuteistųjų patikrinimo dėl galimo apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kuris buvo vykdomas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-293 pagrindu. Pareiškėjui buvo nurodyta greita tyrimo priemone (testu) pasitikrinti dėl galimo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tačiau jis tai daryti atsisakė, todėl pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus vykdyti pataisos įstaigos administracijos nurodymus ir buvo pagrįstai nubaustas.
Nurodė, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos ar pareigūno nurodymus. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 49-4441 (toliau – ir nutarimas), kuriuo pareiškėjui už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą) skirta nuobauda – uždrausta pirkti maisto produktus vienam mėnesiui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nuobauda skirta už tai, kad 2018 m. spalio 23 d. apie 14.55 val. pareigūnams nurodžius greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba pasitikrinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir išaiškinus tyrimo atlikimo priežastis jis tai daryti atsisakė, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 2 dalį ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 10).
Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 15 d. skundu nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 11–13), tačiau Departamento 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 2S-242 (toliau – ir sprendimas) jo skundas netenkintas (b. l. 14–16). Pareiškėjas prašo panaikinti nutarimą ir sprendimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus bei priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai.
BVK 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).
BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones yra absoliutus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010).
Administracinėje byloje nustatyta, jog Alytaus pataisos namų pareigūnai 2018 m. spalio 23 d. 14.55 val. pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje (12 nuteistųjų būryje) atliko netikėtą nuteistųjų galimo apsvaigimo nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimą Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. V-293, kuriuo buvo patvirtintas priemonių planas „Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų pareigūnų veiksmų, sustiprinant laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų priežiūrą ir draudžiamų daiktų patekimą į laisvės atėmimo vietų įstaigas“, pagrindu (b. l. 59–61). Pareigūnams nurodžius pareiškėjui greitos tyrimo priemonės (testo) pagalba pasitikrinti dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ir išaiškinus tyrimo atlikimo priežastis, jis tai daryti atsisakė. Šias aplinkybes patvirtina 2018 m. spalio 23 d. Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų N. F., G. I., R. Š., J. G. tarnybinis pranešimas Alytaus PN direktoriui (b. l. 9), 2018 m. spalio 30 d. pareiškėjo paaiškinimas, iš kurio matyti, jog jis atsisakė duoti šlapimo mėginį testui dėl galimo apsvaigimo (b. l. 62). Taigi, byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas atsisakė duoti šlapimo mėginį dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo patikrinimo.
Pareiškėjas tvirtino, jog konkrečiu atveju atlikdami patikrinimą pareigūnai nenurodė jo testavimo priežasčių, išoriškai nebuvo tikrinamas jo apsvaigimas, nesurašytas apsvaigimo aktas, pažeista Apraše numatyta patikros tvarka.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: 4.1. neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; 4.2. tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); 4.3. tiriamosios medžiagos paėmimas; 4.4. tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); 4.5. tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; 4.6. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – Aktas) surašymas. Akto formą nustato Aprašo 1 priedas (Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto forma).
Pagal Aprašo 5 punkto nuostatas, neblaivumo (girtumo) nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: 6.1. iš burnos sklinda alkoholio kvapas; 6.2. neadekvati elgsena; 6.3. nerišli kalba; 6.4. nekoordinuoti judesiai. Pagal Aprašo 10 punktą, pareigūnas, vertindamas bendrą asmens būklę (odą, gleivines, elgseną, eiseną, stovėseną, pirštų virpėjimą, nuotaiką, judesių tikslumą, dėmesio koncentravimą, kvapą), užpildo Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto 1–8 punktus. Aprašo 8 punkte įtvirtinta, jog pareigūnas žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiškina nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius ir pasirašo akte.
Konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog Aprašo 1 priede nurodytas Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas nebuvo surašytas. Patikrinimą atlikę kaip liudytojai apklausti pareigūnai N. F. ir G. I. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjui nebuvo nustatyta apsvaigimo požymių, nes patikrinimas atliktas prevenciniais tikslais pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-293 patvirtintą priemonių planą, be to, akivaizdūs apsvaigimo požymiai pavartojus psichiką veikiančias medžiagas ne visada yra matomi. Atsakovo nuomone, pareiškėjui nesutikus, kad būtų atliekamas patikrinimas dėl apsvaigimo, nebuvo poreikio pildyti apsvaigimo aktą (b. l. 58). Alytaus PN atsiliepime akcentavo, jog pareiškėjas turi specifinį teisinį statusą (yra nuteistasis), todėl privalo vykdyti administracijos nurodymus, už jų nesilaikymą ir buvo skirta nuobauda.
Pagal Aprašo reikalavimus, duomenys apie tai, kad nuteistajam buvo išaiškinti nesutikimo, jog būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisiniai padariniai, turi būti užfiksuoti Akte, pareigūnui pasirašant. Tokių duomenų į bylą nepateikta.
Aprašo 9 punktas nustato, jog jei po supažindinimo su nesutikimo teisiniais padariniais suimtasis (nuteistasis) nesutinka, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, ir pasirašo akte, pripažįstama, kad jis vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pagal Aprašo 23 punktą, pareigūnas, nustatęs, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, arba suimtajam (nuteistajam) nesutikus, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisės aktų nustatyta tvarka įformina įstatymuose nustatyto režimo pažeidimą. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie pareigūnų pasiūlymą pareiškėjui pasirašyti Akte dėl nesutikimo įforminimo pagal Aprašo 9 punktą, Aktas apskritai nesurašytas.
Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjui atsisakius pateikti šlapimo mėginį, nuobauda jam nebuvo paskirta už tai, kad jis pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą draudimą įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Pažymėtina, kad iš teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai pareigūnas, nustatęs, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, arba suimtajam (nuteistajam) nesutikus, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas įstatymuose nustatyto režimo pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1847-756/2018, 2017 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-591-662/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą už tai, kad atsisakė pateikti šlapimo mėginį dėl psichotropinių medžiagų aptikimo, t. y. už tai, kad nevykdė pataisos įstaigos administracijos reikalavimo, tačiau pagal Aprašo nuostatas pareiškėjas turi teisę nesutikti, jog būtų atliekami tyrimai. Tai konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. administracinėje byloje Nr. A-2369-520/2019, kurioje buvo sprendžiamas iš esmės analogiško pobūdžio ginčas. Minėtoje byloje teismas nurodė, kad BVK 12 straipsnio nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo normomis.
Teismas pažymi, kad Aprašo nuostatose įtvirtinta, jog jis taikomas visose Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose laisvės atėmimo vietose kontroliuojant ir nustatant, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų (2 p.). Konkrečiu atveju pagal bylos duomenis nustatyta, jog atliekant pareiškėjo patikrinimą dėl psichiką veikiančių medžiagų aptikimo Aprašo nuostatomis nebuvo vadovaujamasi, nebuvo užpildytas Aktas ir jame neužfiksuoti esminiai šio pobūdžio procedūros vykdymo veiksmai, todėl darytina išvada, jog teisės aktais numatyta neblaivumo nustatymo tvarka buvo pažeista.
Teismo vertinimu, pareiškėjo patikrinimas dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-293 patvirtinto priemonių plano pagrindu neatleido pareigūnų nuo pareigos, atliekant pareiškėjo apsvaigimo patikrinimą, vadovautis Aprašo nuostatomis, tačiau konkrečiu atveju to atlikta nebuvo.
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, todėl pareiškėjo patikros inicijavimas, nesilaikant Apraše nustatytos tvarkos ir procedūrų, negali būti laikomas teisėta pareigūnų veikla, o padarytas pažeidimas negali būti pripažintas formaliu, nes dėl nurodyto pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas nutarimas, numatant jame netinkamą teisinį pagrindą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, darytina išvada, kad atliekant pareiškėjo apsvaigimo patikrinimą nebuvo laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų ir procedūrų, siekiant užtikrinti objektyvų galimai padaryto pažeidimo aplinkybių įvertinimą bei priimto nutarimo pagrįstumą, tai sudaro pagrindą Alytaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 49-4441 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2S-242 panaikinti (ABTĮ 91straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
Pareiškėjas iš valstybės prašė priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, tvirtindamas, jog dėl nepagrįstos nuobaudos paskyrimo patyrė nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, depresiją, orumo pažeminimą, kai pareigūnų buvo verčiamas jų akivaizdoje atlikti gamtinius reikalus, jautėsi diskriminuojamas dėl negalėjimo įsigyti maisto prekių ir vitaminų, kurie buvo būtini jo sveikatai, sumenko pasitikėjimas valstybe dėl Kalėjimų departamento veiksmų nustatytu terminu neišnagrinėjus jo skundo.
Teismas pažymi, jog neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai nepagrįstai skiriant drausminę nuobaudą, vertimas be priežasties atlikti gamtinius reikalus pareigūnų akivaizdoje vertintini kaip nežmoniškos kalinimo sąlygos, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui nesutikus pasitikrinti testu, jis buvo verčiamas pareigūnų duoti šlapimo mėginį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po atsisakymo buvo surašytas pareigūnų tarnybinis pranešimas ir jo pagrindu priimtas nutarimas, todėl nėra jokio pagrindo byloje daryti išvadą, jog pareiškėjas buvo verčiamas atlikti neteisėtus veiksmus, juos prilyginant nežmoniškoms kalinimo sąlygoms. Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalies nuostatas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kaip matyti iš bylos duomenų, Departamente pareiškėjo skundas buvo gautas 2018 m. lapkričio 20 d. (b. l. 41), byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl jo būtų atliekamas atskiras tyrimas (nagrinėjimas vykdomas pagal skundo medžiagą), todėl darytina išvada, jog jis turėjo būti išnagrinėtas iki gruodžio 18 d., atsakymas pareiškėjui adresuotas 2019 m. sausio 16 d., t. y. galimai praleidus 16 darbo dienų, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui pinigais.
Konkrečiu atveju į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Į bylą pateikta Darbingumo lygio pažyma (b. l. 17) patvirtina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2020 m. liepos 19 d. yra nustatytas 50 proc. nedarbingumas, tačiau šis įrodymas nepatvirtina, jog pareiškėjui buvo būtini vitaminai ar tam tikras maistas. Į bylą nepateikta duomenų apie tai, kad jis iki nuobaudos paskyrimo naudojosi teise įsigyti maisto ir kitų prekių.
Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad atsakovės atstovo Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju byloje nenustačiusi, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pripažinimu, kad Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.
Taigi pripažintina, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos 2018 m. spalio 23 d. Alytaus pataisos namų pareigūnams vykdant nuteistųjų apsvaigimo nustatymo procedūrą ir Kalėjimų departamentui nagrinėjant jo 2018 m. lapkričio 15 d. skundą dėl nuobaudos panaikinimo, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 49-4441 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 2S-242 „Dėl nuteistojo A. A. skundo išnagrinėjimo“.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. A. teisės buvo pažeistos 2018 m. spalio 23 d. Alytaus pataisos namų pareigūnams vykdant nuteistųjų apsvaigimo nustatymo procedūrą.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. A. teisės buvo pažeistos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėjant pareiškėjo 2018 m. lapkričio 15 d. skundą dėl nuobaudos panaikinimo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.