Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Lubauskienei, nukentėjusiajai L. D., kaltinamosios gynėjai advokatei Jolantai Vienažindytei, Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTAT atstovui Juozui Jaruševičiui, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, besimokanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2009-10-29 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 7 mėnesiams laisvės apribojimu, atkusi bausmę; teistumas neišnykęs;

2) 2010-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d., laisvės atėmumu 3 mėn. Remiantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs;

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. gegužės 08 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje, Alytuje, Vilties g., Jaunimo parko teritorijoje, miške, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad iš asmeninių paskatų prikibo prie L. D. ir jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, o būtent: nukentėjusiajai L. D. sugriebė už plaukų, staigiu judesiu ją patempė žemyn, po ko nukentėjusioji suklupo, suklupusiai keliu sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį, į šonus, ne mažiau kaip 3 kartus ranka į veido sritį, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamoji A. R. kalta iš esmės prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neprisimena. Tą vakarą, kartu su draugais būdama parke, susitiko L. ir V. bei pakvietė jas prisijungti. V. ją pasikviesdavo į šalį ir pasakodavo apie L. nederamą elgesį su jos, A. vaikinu. Ji įsiuto ir paėmusi L. už plaukų 3-4 kartus keliu spyrė įgalvos sritį. Po šių smūgių L. nukito ant kelių, tada ji ranka ar delnu sudavė 2-3 smūgius į veidą. Daugiau smūgių neatsimena, nes buvo daug išgėrusi. L. niekas negynė. L. visą laiką rėkė. Muštynės baigėsi L. iniciatyva, kai L. ją paėmusi už rankos atitraukė nuo L.. Po to pastebėjo, kad jos džinsai ištepti kraujus, nors L. kraujas veido srityje nebėgo. Pastebėjo, kad L. paėmusi stiklo šukę pjaustosi ranką. Prišoko prie L., delnu trenkė per stiklo šukę ir ją išmušė L. iš rankų. Po to ji su L. nuėjo, o L. parke paliko vieną. Su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, nukentėjusiajai galėtų atlyginti 1000 Lt.

Nukentėjusioji L. D. parodė, kad tą dieną su V. eidama iš parko susitiko A. su draugais. A. pakvietė prisijungti prie kompanijos. Ji A.rodė piešinius, jos šnekėjosi. Iš ji, ir A. gėrė alų. Kai A. baigė gerti alų, pradėjo prie jos kibti dėl savo vaikino. Ji A. aiškino, jog jos vaikino net nepažįsta, tačiau A. jos neklausė. A. ją paėmė už plaukų ir parklupdė ant žemės, laikė galvą ir kelieniu smūgiavo į kaktą. Smūgiavo 4-5 kartus. Po to ranka apie tris kartus kirto į veidą. Koja sudavinėjo smūgiu į pilvą ir šonus, sudavė apie 5-6 smūgius. L. bandė A. nuraminti, tačiau ji į L. nekreipė dėmesio. Kai ji buvo mušama, A. draugai juokėsi, tyčiojosi. V. galėjo ją apginti, tačiau nieko nedarė, kartu su visais juokėsi. Kai A. nuėjo, ji pasiėmė stiklo šukę ir pradėjo pjaustytis venas. Pasidarė apie 8 pjūvius. Stiklo šukę jai iš rankų išmušė A.. Dar iki A. pradedant ją mušti, matė, kad V. A. pasivesdavo į šalį ir kažką su ja šnekėdavosi. Venas pjaustėsi todėl, kad nenorėjo gyventi, tai darė šoko būsenoje ir dėl depresijos. Tą dieną ji turėjo ir kitų problemų. Jos mama buvo išvažiavusi, ir dėl to, jog neturėjo namų rakto, vieną naktį nakvojo pas V., o kitą naktį turėjo eiti nakvoti pas tetą. Venas pjaustėsi antrą kartą. Pirmą kartą venas pjaustėsi maždaug prieš du metus iki įvykio su Agne. Nuo tada lankėsi pas psichologą, tada jai buvo diagnozuota ir depresija, buvo išrašyti vaistai, bet ji vaistų negėrė. Civilinį ieškinį palaiko iš dalies ir prašo priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimo prašo todėl, kad po sumušimo jautė skausmą, buvo ištinęs veidas, didelis guzas kaktoje, po akim buvo mėlynė. Be to, iki šio įvykio ji gyveno normalų gyvenimą, o dabar depresuoja, turi gerti vaistus. Pasikeitė ir jos santykiai su draugais ir draugėmis.

Liudytoja P. L. parodė, kad tą dieną A. jai parašė žinutę, kuria pakvietė ateiti į parką. Ji atėjo su Leta. Parke buvo ir daug draugų, tačiau kas tiksliai buvo neatsimena. Įvyko konfliktas tarp L. ir A. dėl A. vaikino. A. L. priekaištavo dėl savo vaikino, o L. sakė net nepažįstanti A. vaikino. Matė kaip A. pastūmė L. ir taip ją pargriovė ant žemės. Po to sudavinėjo smūgius kojomis ir rankomis. Matė, kad spirdama koja pataikė L. į kojas bei pilvą. Rankomis smūgius sudavinėjo į įvairias kūno vietas. L. gulėjo ant žemės, verkė ir spiegė iš skausmo. Ji pati nenorėjo kištis į konfliktą, todėl ir negynė L..

Liudytoja L. K. parodė, kad 2010 m. gegužės mėn. jai būnant kartu su P. paskambino A. ir pakvietė ateiti parką. Parke buvo A., L., E., E., O., V., R. ir E. draugas. Parke kartu su jais buvo ir V., kurią ji pažinojo, nes mokėsi vienoje mokykloje. Visi ten buvę asmenys, išskyrus ją, sėdėjo ir gėrė alų. Begeriant prasidėjo konfliktas tarp A. ir L.. A. L. kaltino lindus prie jos vaikino. Iš pradžių jos konfliktavo žodžiais, po to A. trenkė laurai per veidą. L. nukrito ir pradėjo verkti, rėkti. Tada A. rankomis ir kojomis sudavė apie 10-15 smūgių į įvairias kūno vietas. Ji bandė A. atitraukti nuo L., tačiau jai nepavyko. A. nuo L. atsitraukė, bet po kiek laiko ir vėl ją puolė. Tada ji, susinervinusi, kad nepavyksta atitraukti Agnės, spyrė laurai į užpakalį, po to tampė už plaukų ir netyčia pataikė į kaktą. Po to, pamatė, kad Laura pasiėmė stiklą ir pradėjo pjaustytis rankas. Ji iš L. atėmė stiklą ir numetė. Taip pat matė, kad ir A. iš L. norėjo atimti stiklą. L. visą laiką rėkė ir ranką pjaustėsi ties riešu. Matė bėgant kraują. Ji su A. L. paliko, nes buvo pasimetusi ir nežinojo ką daryti.

Liudytoja E. L. parodė, kad 2010 m. gegužės mėn. su draugu buvo Jaunimo parke. Būnant parke, jai paskambino A. ir pasiūlė susitikti, nurodė vietą kur ateiti. A. buvo su draugais. Maždaug po pusvalandžio prie jų prisijungė L. su V.. Jai girdint, tarp A. ir L. buvo tik žodinis konfliktas. Dabar ji žino, kad A. sumušė L., tačiau pačių muštynių nematė, nes išėjo namo. Nueidama girdėjo L. spiegimą, rėkimą. Apie tai, kad toliau įvyko tarp A. ir L. sužinojo iš draugų kitą dieną.

Liudytoja D. D. parodė, kad L. yra jos dukra. Apie dukros sumušimą sužinojo gavusi iš V. žinutę telefonu. V. jai žinutę atsiuntė apie 7 valandą vakaro, ji rašė, jog L. žiauriai sumušta, buvo pridėjusi daug šypsenėlių. Ji L. rado ligoninėje, ji buvo nusiminusi, apsiverkusi, poakiuose matėsi mėlynės. L. buvo suleisti vaistai, todėl seselė neleido jos kalbinti. Iš Alytaus ligoninės L. buvo nuvežta į Žiegždrių ligoninę. Kad L. pjaustėsi venas, sužinojo tik antrą kartą nuvykusi į Žiegždrių ligoninę. L. gulint ligoninėje, ji iš pačios L. sužinojo įvykio aplinkybes. Kad L. ir anksčiau buvo susipjausčiusi venas nežinojo, apžiūrinėdama jos ranką pastebėjo ir senesnius randus. Jos dukra sveikatos sutrikimų turėjo ir anksčiau, tačiau iki šio įvykio jie buvo mažiau pastebimi. L. mokėsi Simno specialiojoje mokykloje pagal adaptuotą programą. Praeityje su L. keletą kartų buvo susipykusi ir išvijusi dukrą iš namų, vieną kartą buvo paskelbta L. paieška. Tada L. surado Simne pas ūkininką po mėnesio laiko.

Liudytojas O. Š. parodė, kad su broliu, A. ir kitais draugais buvo parke ir gėrė alų. Vėliau prie jų prisijungė L.. A. kibo prie L. ir tarp jų prasidėjo konfliktas. Matė, kad A. mušė L. – matė kaip ji kelis kartus L. sudavė ranka. Į kurias kūno vietas A. pataikė L. neprisimena. Matė, kad L. buvo sukniubusi.

Liudytoja E. S. parodė, kad ateiti į parką ją ir jos draugą A. pakvietė O.. Parke buvo daug jai nepažįstamų žmonių. Netrukus atėjo L. ir prisijungė prie jų. Netrukus A. pradėjo mušti L. dėl to, kad pastaroji lindo prie jos vaikino. Dar matė, kad L. pjaustosi venas. Kaip viskas baigėsi nematė, nes su draugu išėjo. Išėjo todėl, jog buvo nemalonu žiūrėti, be to, nenorėjo turėti problemų.

Liudytoja V. M. parodė, kad L. yra jos draugė. Apie L. sumušimą sužinojo iš draugo M., kuris jai paskambino ir pasakė, kad girdėjo L. rėkimą. Ji buvo labai nemandagi ir L. mamai parašė negražią žinutę. Kartu su L. parke nebuvo, kas įvyko tarp A. ir L. sužinojo tik po to. L. jai dar iki šio įvykio sakydavo, jog nusižudys, nes turi labai daug problemų, nuoskaudų. Apie savo nuoskaudas nepasakodavo, buvo sakiusi, jog vieną kartą žalojo savo kūną.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad D. D. 2010-05-09 kreipėsi į policiją nurodydama, jog jos dukros L. D. atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas. (b. t. 1, l. 7).

Iš V. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-05-08 apie 20.45 val. iš Alytaus S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad į priėmimo skyrių pristatyta L. D., kuri 2010-05-08 apie 20.07 val. rasta jaunimo parke susižalojusi ranką. Nustatyta kairio dilbio pjautinė žaizda, girtumas. Išvežta į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę. (b.t.1, l.8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti Alytaus mieste, Vilties g. Jaunimo parke, miškelyje prie skardžio. (b.t. 1, l.9-11).

Nukentėjusiosios L. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota Jaunimo parke Alytaus mieste, kurioje 2010-05-08 buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas jos atžvilgiu bei vieta kur ji pasikėsino nusižudyti stiklo šuke pjaustydamasi venas. (b.t.1, l. 23-26).

2010-05-28 specialisto išvadoje Nr. 392/10 (06) nurodyta, jog pjautinės žaizdelės kairiajame dilbyje padaryta aštraus pjaunančio daikto poveikyje ir šiuos sužalojimus L. D. galėjo pasidaryti pati. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.t.1, l.30-31).

VšĮ Alytaus poliklinikos pažyma patvirtina, kad L. D. įrašyta į psichiatrinio kabineto įskaitą. (b.t.1, l. 34).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl teismas juos laiko įrodymais. Šie duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamoji A. R. viešoje vietoje – Alytaus mieste esančiame Jaunimo parke lauke, dėl mažareikšmės dingsties, buvusios tik pretekstu, prikibo prie nukentėjusiosios L. D., matant 8 žmonėms, tyčiniais įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją L. D., tuo jai sukeliant fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nutraukė nukentėjusiosios ir savo draugų poilsį gamtoje. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamoji buvo kaltinama, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, žiauriu ir klastingu elgesiu pasikėsino privesti prie savižudybės L. D., jos atžvilgiu panaudojo psichologinį ir fizinį smurtą, o būtent kitų asmenų akivaizdoje ją viešai pažemino apšnekėdama, šaukdama, vartodama necenzūrinius žodžius, nukentėjusiajai L. D. sugriebė už plaukų, staigiu judesiu ją patempė žemyn, po ko nukentėjusioji suklupo, suklupusiai keliu sudavė ne mažiau kaip 10 kartų į galvą ir šonus, ne mažiau kaip 3 kartus ranka į veidą, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą, dėl ko, nukentėjusioji L. D. nepakėlusi patirtos gėdos ir pažeminimo, draugų patyčių, dvasiškai sužlugdyta, pasiryžo nusižudyti, tą patį vakarą, viešo pažeminimo metu, toje pačioje vietoje, radusi stiklo šukę, ja save žalojo pasidarydama 8 pjūvius kairės rankos dilbyje, tuo padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai L. D. buvo suteikta pirmoji pagalba.

Išanalizavus surinktus bylos duomenis ir įvertinus juos visumoje, daroma išvada, kad jie yra nepakankami kaltinimui pagrįsti. Kaltinamoji nuo įvykio tyrimo pradžios neigė kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo. Iš kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojos L. K. paaiškinimų nustatyta, kad kaltinamoji, pamačiusi, jog nukentėjusioji žaloja savo kūną, jai iš rankų išmušė stiklo šukę. Be to, nustatyta, kad nukentėjusioji jau iki susitikimo su A. R. jautėsi blogai, nes negalėjo patekti į namus, turėjo nakvoti pas svetimus žmones. L. D. jau ir minėto įvykio buvo vieną kartą žalojusi save. Nukentėjusioji mokėsi pagal adaptuotą programą, jai buvo teikiama psichologo pagalba, buvo išrašyti vaistai, tačiau ji vaistų nenaudojo. Teismo nuomone, visos anksčiau paminėtos aplinkybės, susiformavusios iš anksčiau taip pat turėjo įtakos nukentėjusiosios elgesiui. Taip pat tokiam jos elgesiui turėjo įtakos ir išdavikiškas draugės V. elgesys. Įtarimas A. R. buvo pareikštas vadovaujantis ne įrodymais, o tik prielaidomis. Įvertinus visus byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų A. R. kaltę. 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Šias motyvais A. R. išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 133 str., požymių. (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 str. 1d. 2p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad kaltinamoji, nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui sunkinančia aplinkybe nelaikytina, nes tokia sukinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte

A. R. nusikalto būdama nepilnamete, todėl skiriant bausmę jam taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (BK 81 str. 1 d.). Kaltinamoji A. R. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiama trečią kartą, visi jos padaryti nusikaltimai analogiški, teistumai neišnykę, bausta administracine tvarka, mokosi (duomenys neskelbtini), laukiasi. Šios aplinkybės rodo, kad jis yra linkusi nusikalsti, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl jam skirtina pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į jos jauną amžių bei tai, kad mokosi, nedaro naujų nusikaltimų bei administracinių teisės pažeidimų, daroma išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 92 str. A. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, tačiau ilgesniam laikui, skiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2010 m. birželio 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes subendrinant vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti 10 000 Lt neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu savo ieškinį sumažino iki 3000 Lt. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Tačiau nukentėjusiosios nurodyta 3000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajai nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai, nes sveikatos sutrikimų nukentėjusioji turėjo ir iki šio nusikaltimo jos atžvilgiu padarymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamosios asmenybę bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nukentėjusiajai priteistina 1000 Lt dydžio kompensacija už padarytą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir nuteisti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėn. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 9 d. šią bausmę subendrinti su 2010-06-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams.

Paskirti A. R. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant ją per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose ir tęsti mokslą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą globėjo priežiūrai panaikinti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. R. nukentėjusiajai L. D. 1000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.