- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-264-350/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52861-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Valdas Meidus, Danutė Švitinienė
- Civilinis atsakovas
- UAB „T.“
- Nukentėjusysis
- A. G., S. G., J. G.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas, Algimantas Kolpertas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Valdo Meidaus ir Danutės Švitinienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „T.“ ( toliau Atsakovas) ir nukentėjusių A. G., S. G. ir J. G. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 5 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, baudžiamoji byla nutraukta. V. M. pagal laidavimą perduotas A. J., nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš UAB ,,T." : A. G. - 18000 Eur, J. G. - 19000 Eur, S. G. - 17000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir kiekvienam nukentėjusiajam 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinių pareiškimo dienos - 2017-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteista iš UAB ,,T." A. G. 132 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo dienos - 2017-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteista iš AB ,,(duomenys neskelbtini) " A. G. turtinei žalai atlyginti po 113,49 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų iki A. G. gyvenimo pabaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. M. teismui buvo perduotas kaltinant jį tuo, kad 2016-11-10, apie 18.22 val., Pasvalio rajone, kelio J. – Ž. – P. 57 km 710 m, vairuodamas traktorių ,,Fend Favorit T 926", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , ir tempdamas srutovėžį "H.", valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 15 punktų reikalavimus " : nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir nesudarytų kliūčių jų eismui, vairavo traktorių, kuriuo tempė techniškai netvarkingą srutovėžį, neįsitikino, kad jo kairysis srutų išleidimo vamzdis yra užfiksuotas, taip užtverdamas priešpriešinę eismo juostą ir sudarydamas kliūtį šia eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms, dėl to srutų išleidimo vamzdis kliudė priešpriešine eismo juosta važiavusio automobilio ,,Mercedes Benz", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. G., stogą, jį nuplėšė ir nevaldomas automobilis ,,Mercedes Benz" nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu D. G. padaryti šie sužalojimai : galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda kaktoje, odos nubrozdinimais viršugalvyje, daugybiniais odos įdrėskimais veido srityje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose abipus kaktinėse momeninėse -smilkininėse srityse, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus ir į galvos smegenų skilvelius, daugybiniais kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiais, nosies kaulų lūžiu, dėl to D. G. 2016-11-10,19.50 val. VšĮ ,,(duomenys neskelbtini) " mirė nuo galvos sumušimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Apeliaciniu skundu Atsakovas skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria iš Atsakovo nukentėjusiems priteistas turtinės ir neturtinės žalos su palūkanomis atlyginimas, prašo sumažinti jiems priteistinos neturtinės žalos dydį ir atmesti nukentėjusios pareikštą 132 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.
2.1 Atsakovas skunde cituoja skundžiam nuosprendį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK ) normas bei nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, įtakojančias neturtinės žalos priteisimą, visiškai nevertino veiką padariusio asmens turtinės padėties, pernelyg didelį dėmesį skirdamas Atsakovo turtinei padėčiai, tokiu būdu nebuvo išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų.
2.2. Teigia, kad kaltininkas nusikalstama veika padarytą žalą, kuri šiuo metu priteista iš Atsakovo, turės atlyginti regreso tvarka, o jo padėtis, lyginant su Atsakovo, žymiai blogesnė. Teismų praktikoje analogiškose bylose išmokamos žalos nukentėjusiems vidurkis yra 45000 eurų. Šiuo atveju nukentėjusiems priteista 59000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nuteistojo kaltės formą, jo turtinę padėtį, nukentėjusių amžių ir skaičių, priteistos neturtinės žalos dydis aiškiai per didelis. Atsakovo nuomone, protinga ir teisinga suma būtų, jei visiems nukentėjusiems būtų priteista bendra 25000 eurų suma ( 10 000 eurų A. G., 8000 eurų J. G. ir 7000 eurų S. G.).
2.3 Be to, mano, kad iš Atsakovo nepagrįstai priteista 132 eurų suma A. G., kurią ji išleido vaistams, nes ši žala padaryta ne eismo įvykio metu ir bendrovė už šią žalą nėra atsakinga. Vertinant, kad žala priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu, ją privalo atlyginti draudimo bendrovė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nukentėjusieji iš esmės analogiškais apeliacinių skundų motyvais skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jiems priteistos neturtinės žalos dydžio ir turtinės žalos, susijusios su negautomis žuvusiojo sutuoktinio pajamomis, todėl prašo šią nuosprendžio dalį pakeisti.
3.1 Skunde cituojamas skundžiamas nuosprendis, BK, CK normos, LR Konstitucija, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir nurodoma, kad teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, sąlygojusias neturtinės žalos dydžio nustatymą, nes jų šeima neteko vyro, dviejų vaikų tėvo, šiuo metu jiems tenka prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo, spręsti auklėjimo, išlaikymo klausimus, jiems buvo sukeltas ir šiuo metu tęsiasi didelis dvasinis skausmas, neviltis ir nusivylimas, kas įtakoja jų psichinę būklę, fizinę sveikatą, nes tapo jautresni, susinervina dėl menkavertės dingsties, jaučiasi emocinė įtampa. Netikėta artimo mirtis sujaukė tolimesnius šeimyninius planus, skaudžiai paveikė jų gyvenimą. Visi šie neigiami padariniai atitinkamai turi būti kompensuojami, o tai numato CK, BPK normos ir LR Konstitucija ir kuo svarbesnė vertybė prarandama, tuo stipriau ji ginama. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra aukščiausia vertybė, o šiuo atveju prarasta vertybė nebeatkuriama. Nagrinėjamu atveju prašo įvertinti ne tik psichinės ir dvasinės sveikatos sutrikdymo sunkumą (laipsnį), bet ir jo pobūdį, trukmę, turėtų ar ateityje prieš tai galėtų įgyti galimybių praradimą, galimybės gyventi visavertį gyvenimą praradimą, liekamuosius reiškinius. Pasekmes prašo vertinti ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kaip jos paveiks jų tolimesnį gyvenimą, nes prie neturtinės žalos turi būti priskiriamas ir susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Iš viešai skelbiamų ir byloje esančių duomenų matyti, kad Atsakovas dirba pelningai, jo turtinė padėtis yra gera, todėl vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir siekiant nukentėjusiųjų ir už žalos atlyginimą atsakingo asmens interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens kaltę, jos rūšį bei formą, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens, civilinių atsakovų bei nukentėjusių turtinę padėtį, į padarytos žalos liekamąsias ir neatitaisomas pasekmes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiems padarytos neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, bendrai yra 110 000 eurų ( A. G. 30000 eurų, S. G. 40000 eurų ir J. G. 40000 eurų) ir ši pinigų suma yra pagrįsta ir teisinga. Sumažinus ją AB „(duomenys neskelbtini) " išmokėtu neturtines žalos atlyginimo dydžiu- 5000 eurų, likusi 105 000 eurų suma priteistina iš V. M. darbdavio UAB „T.“.
3.2 Nukentėjusioji A. G. taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, susijusia su teise gauti dalį žuvusio sutuoktinio pajamų – po 113,49 eurų periodinėmis išmokomis iki jos gyvenimo pabaigos. Teigia, kad atitinkamą pinigų sumą iki įstatyme nustatyto amžiaus ( iki sulauks 24 metų amžiaus ) gaus ir jos du vaikai, vėliau negautų pajamų dydis turi būti nustatomas vadovaujantis sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, o būtent, konstatuojant, kad po nurodytų įvykių jos negautų pajamų dalis laikytina lygi pusei mirusiojo sutuoktinio gautų pajamų - 226,98 Eur, todėl prašo nuo atitinkamo laikotarpio, kiekvienam vaikui sulaukus aukščiau nurodyto amžiaus priteisti jai kas mėnesį atitinkamą sumą pinigų, kol abu vaikai sulauks 24 metų, nuo tada mokėti jai pusę žuvusio sutuoktinio pajamų – po 226.98 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos gyvenimo pabaigos ir tokią pareigą nagrinėjamu atveju įgauna draudikas. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jis gavo arba turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kurią jis turėjo gauti kaip materialinę paramą. Nustatant pergyvenusiam sutuoktiniui tekusią žuvusiojo pajamų dalį turi būti remiamasi sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpcija, įtvirtinta CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, todėl pripažintina, kad ji turėtų būti laikoma lygi pusei mirusiojo sutuoktinio gautų pajamų, kol neįrodyta kitaip. Vadinasi, ji kas mėnesį turi teisę į žalos (negautų pajamų) atlyginimą, lygų pusei jos velionio sutuoktinio per mėnesį gautų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartis, 3K-3-405/2014).
3.3 Remdamasi tuo, nukentėjusioji prašo priteisti jai iš AB „(duomenys neskelbtini) " turtinei žalai atlyginti po:113,49 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki abu vaikai – J. G. ir S. G. turės CK 3.194 straipsnio 3 dalyje jiems nustatytą teisę į tėvų jiems teikiamą išlaikymą; po 151.32 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo to momento, kai vienas iš vaikų – J. G. ar S. G. neteks CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės į tėvų atitinkamam vaikui teikiamą išlaikymą; ir po 226.98 eurų kas mėnesį iki jos gyvenimo pabaigos mokamų periodinių išmokų nuo to momento, kai abu vaikai neteks CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytos teisės į tėvų jiems teikiamą išlaikymą nustatant, kad šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir Atsakovo apeliacinius skundus civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinius skundus atmesti, nes skundžiamas nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
4.1 Atsiliepime nurodoma, kad bendrovė nagrinėjamoje byloje nukentėjusiems išmokėjo visą įmanomą maksimalią 5000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti, ši atsakomybė ribota ir pilnai įvykdyta. Nesutinka su nukentėjusios skunde išdėstyta pozicija, kad laikui bėgant ir vaikams sulaukus atitinkamo amžiaus ( maksimaliai 24 metų) jai priteista suma – negautos pajamos, turėtų didėti, nes apylinkės teisme ji laikėsi kitokios pozicijos - prašė negautas pajamas išmokėti vienkartine išmoka - 98.337,12 eurų suma, skaičiuojant į tikėtiną žuvusiojo gyvenimo trukmę – 28 metus. Netekto išlaikymo atlyginimą reglamentuoja TPVCAPDĮ ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės, kurių 15 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teise gauti mirusiajam esant gyvam, draudimo išmoku dydis negali būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas (52 punktas). Nesutinka ir su Atsakovo skunde išdėstytais argumentais, kad 132 eurai, kuriuos nukentėjusiai priteisė iš Atsakovo už vaistams patirtas išlaidas, turi būti priteisti iš draudikų, nes draudiko pareiga atlyginti medikamentus kyla tik tuo atveju, jei medikamentus naudoja eismo įvykyje dalyvavęs asmuo, kuriam per eismo įvykį buvo sutrikdyta sveikata, o nukentėjusioji eismo įvykyje šiuo atveju nedalyvavo.
5. Atsiliepimu į Nukentėjusių apeliacinius skundus Atsakovas prašo apeliacinius skundus atmesti. Neneigia atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes žalą padaręs asmuo dirba jų bendrovėje ir veiką padarė darbo metu. Tačiau teigia, kad Atsakovas patirtą žalą regreso tvarka išsireikalaus iš V. M., kurio turtinė padėtis nėra itin gera, jam atlyginti ir apylinkės teismo nuosprendžiu priteistą 54000 eurų sumą bus sunku, neužteks ir turimo turto.
5.1 Prašo įvertinti ir tai, kad savo pergyvenimus nukentėjusieji pateikia tik patys, tačiau jokių kitų įrodymų, kurie leistų padaryti objektyvią išvadą, kad jie patyrė ypatingus išgyvenimus, pasikeitė iš esmės jų gyvenimo kokybė, nėra, be to, jiems artimas žmogus žuvo staiga, artimiesiems neteko pergyventi dėl jo patiriamų ilgalaikių fizinių skausmų. UAB „T." atsiprašė dėl sukelto skausmo civilinių ieškovų, padėjo jiems materialiai. Civiliniai ieškovai neskundė teismo nuosprendžio, kuriuo V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
6. Teismo posėdyje nukentėjusių atstovas prašė nukentėjusių apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovas prašė tenkinti civilinio atsakovo skundą, prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Apeliaciniai skundai atmetami.
8. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kadangi apeliantai skundžia nuosprendį tik dėl civilinio ieškinio išsprendimo, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
9. Tiek nukentėjusieji, tiek Atsakovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusieji prašo neturtinės žalos dydį padidinti motyvuodami, kad jų šeima neteko vyro, dviejų vaikų tėvo, šiuo metu jiems tenka prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo, spręsti auklėjimo, išlaikymo klausimus, jiems buvo sukeltas ir šiuo metu tęsiasi didelis dvasinis skausmas, neviltis, kas įtakoja jų psichinę būklę, fizinę sveikatą, netikėta artimo mirtis sujaukė tolimesnius šeimyninius planus, skaudžiai paveikė jų gyvenimą. Tuo tarpu Atsakovas skunde teigia, kad žalą, kuri šiuo metu priteista iš Atsakovo, ją padaręs asmuo turės atlyginti regreso tvarka, o jo padėtis, lyginant su Atsakovo, žymiai blogesnė, V. M. neišgalės atlyginti šiuo metu iš Atsakovo priteistos sumos nukentėjusiems neturtinei žalai atlyginti.
9.1 BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesiogiai turtinės ar neturtinės žalos.
9.2 Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji A. G. dėl eismo įvykio metu mirusio sutuoktinio netekties ieškiniu reikalavo priteisti jai 30000 Eur, žuvusiojo sūnūs - nukentėjusysis J. G., kurį atstovauja motina A. G. ir nukentėjusysis S. G. po 40000 eurų ( viso 110000 eurų) jiems padarytai neturtinei žalai atlyginti.
9.3 Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. M. jam inkriminuotą nusikaltimą – eismo įvykį, dėl kurio metu patirtų sužalojimų mirė D. G., padarė darbo metu, dirbdamas UAB „T.“ traktorininku, o CK 6.264 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad būtent samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tai reiškia, kad V. M., veikos padarymo metu ėjusio darbines pareigas, nusikalstamais veiksmais visą padarytą žalą, kuri viršijo draudimo sumą, turi atlyginti jo darbdavys – UAB „T.“ (BPK 111 straipsnio 1 dalis).
9.4 Byloje yra duomenys ir apie tai, kad transporto priemonė – traktorius, kuriuo V. M. padarė jam kaltinime inkriminuotą veiką, buvo drausta AB ,,(duomenys neskelbtini) “ ir draudimo bendrovė po veikos padarymo atlygino visą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą maksimalią 5000 eurų draudimo sumą, numatytą dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje neturtinei žalai atlyginti. Tokiu būdu visą likusią žalą neturtinei žalai atlyginti privalo UAB „T.“.
9.5 Neturinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.
9.6 Minėta, kad byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir nukentėjusiesiems priteisė atitinkamas pinigų sumas - A. G. - 18000 Eur, J. G. - 19000 Eur, S. G. - 17000 Eur, neturtinei žalai atlyginti (viso 54000 eurų). Nustatydamas būtent tokio dydžio sumas dėl neturtinės žalos atlyginimo, apylinkės teismas atsižvelgė būtent į visas apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, į tai, kad nukentėję netekę artimo žmogaus patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes kartu gyveno, palaikė artimus ryšius, kūrė bendrus ateities planus, o po D. G. mirties visiems teko prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo, kas sukėlė stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus, nuo kurių A. G. teko kreiptis į medikus ir vartoti vaistus.
9.7 Be šių paminėtų aplinkybių buvo atsižvelgta ir į V. M. elgesį eismo įvykio metu, į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą, KET šiurkščiai nepažeidė, taip pat UAB ,,T." turtinę padėtį bei procesinį elgesį.
9.8 Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nukentėjusiems priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžio, nes pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino šiuo nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir nenukrypo nuo galiojančios teismų praktikos. Kaip minėta, šioje byloje nukentėjusiais pripažinti trys asmenys - žuvusiojo žmona ir du jų sūnūs, iš kurių vienas nepilnametis. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) ( pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Apylinkės teismo sprendimu iš Atsakovo - UAB ,,T." nukentėjusiems priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti visiškai atitinka sumas, kurios buvo priteistos nukentėjusiems kitose analogiškose bylose dėl analogiškų pasekmių, todėl didinti jas, kaip prašoma nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, nėra jokio pagrindo. Mažinti priteistų sumų Atsakovo skunde nurodomais motyvais – atsižvelgiant į žymiai blogesnę už Atsakovo V. M. turtinę padėtį, taip pat nėra jokio pagrindo, nes šiuo atveju už V. M. padarytą žalą visiškai atsako jo darbdavys, t. y. Atsakovas, o aplinkybė, kad Atsakovas turės teisę išsiieškoti žalą iš ją tiesiogiai padariusio V. M., nėra pagrindas vertinti V. M. turtinės padėties sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą. Todėl skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, lemiančius neturtinės žalos atlyginimą, ir tinkamai pritaikė įstatymą, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl šioje dalyje keisti sprendimą nėra pagrindo.
10. Atsakovas UAB „T." skunde nesutinka su apylinkės teismo sprendimu priteisti iš jų nukentėjusiai A. G. 132 Eur, kuriuos ji po eismo įvykio išleido vaistams nervų sistemos sutrikimams mažinti, teigdamas, kad ši suma turėjo būti priteista iš draudimo bendrovės. Skundą nagrinėjantis teismas su tokia Atsakovo pozicija nesutinka.
10.1 Kaip jau minėta, byloje nėra ginčijama, kad dėl eismo įvykio, po kurio mirė A. G., jo artimieji, taip pat ir A. G., patyrė tiek turtinę tiek neturtinę žala. Byloje yra duomenys, kad po įvykio nukentėjusioji A. G. dėl įvykio pasekmių patirto šoko ir streso gydėsi, vartojo vaistus, kuriems išleido 132 eurus. Tačiau, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ )15 straipsnio 4 ir dalimis, bei Vyriausybės 2014-09-19 nutarimu Nr. 79 patvirtintų ,,Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių" 7 punktu, draudimo bendrovė privalo atlyginti išlaidas medikamentams tik tuo atveju, jei sveikata asmeniui sutrikdyta eismo įvykio metu. Šiuo atveju nukentėjusiosios A. G. sveikata sutriko ir ji turėjo gydytis ne dėl tiesiogiai eismo įvykyje patirtų sužalojimų, t. y. ne dėl draudiminio įvykio, todėl jos patirtos išlaidos medikamentams pirkti pagrįstai priteistos iš Atsakovo.
11. Nukentėjusioji A. G. skundžia ir nuosprendžio dalį, kuria jai iš AB „(duomenys neskelbtini) “ priteista po 113,49 eurų kasmėnesinių periodinių išmokų turtinei žalai atlyginti, nustatant mokėjimą iki jos gyvenimo pabaigos. Prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti ir nuo laikotarpio, kuomet kiekvienas jos vaikas sulauks amžiaus, nustatyto CK 3.194 straipsnio 3 dalyje, nuo tada mokėti jai pusę žuvusio sutuoktinio pajamų – po 226.98 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos gyvenimo pabaigos. Aukštesnės instancijos teismas tokius nukentėjusiosios argumentus atmeta.
11.1 CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), <...>. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Atlygintinos žalos dydis negali būti keičiamas, išskyrus atvejus, kai po maitintojo netekimo gimsta vaikas (CK 6.284 straipsnio 3 dalis).
11.2 Visiškai tokį pat netekto išlaikymo atlyginimą reglamentuoja ir TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalis, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintos eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 52 punktas.
11.3 Atsižvelgus į aukščiau nurodytas įstatymo normas matyti, kad atlygintinos žalos dydis gali būti nustatomas vieną kartą, t.y. žuvusiojo mirties dienai. Vėliau šių išmokų dydis negali būti perskaičiuojamas (perskirstomas), išskyrus vienintelę įstatyme numatytą išimtį - jei po maitintojo mirties gimsta jo vaikas. Todėl asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie faktiškai gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam, o nustatytas išmokų dydis negali būti keičiamas.
12. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl Pasvalio apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
civilinio atsakovo UAB „T.“ ir nukentėjusių A. G., S. G. ir J. G. apeliacinius skundus atmesti.