Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinės būklės akto registravimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. T. kreipėsi į teismą su prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pilietė O. G., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jos mirties vieta yra (duomenys neskelbtini), Krymo Autonomijos Respublika, Ukraina ir leisti pareiškėjui šį civilinės būklės aktą apie O. G. mirtį, nustatyta tvarka įregistruoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje; 2) atnaujinti pareiškėjui praleistą civilinės būklės akto registravimo terminą dėl svarbių priežasčių; 3) atnaujinti pareiškėjui įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo motinos O. G. mirties.

2. Nurodė, kad pareiškėjo motina O. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini), Krymo Respublikoje, Ukrainoje. Pareiškėjas traukiniu nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir organizavo motinos laidotuves. Būdamas (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyrių dėl motinos mirties liudijimo išdavimo. 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje pareiškėjui išduotas motinos mirties liudijimas.

3. Atvykęs į Lietuvos Respublikos, pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui jo motinos mirties liudijimą dėl jos mirties įtraukimo į apskaitą Lietuvoje. Skyrius 2022 m. balandžio 20 d. raštu pareiškėją informavo, kad neturi teisinių galimybių tenkini prašymo, kadangi mirties liudijimas nėra pripažintas Lietuvoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius priėmė pareiškėjo pateiktą mirties liudijimą ir nutraukė jo motinai priklausiusios pensijos mokėjimą. 2022 m. spalio mėn. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Ukrainos ambasadą Lietuvos Respublikoje, tačiau gavo pasiūlymą kreiptis į Ukrainos teismus, kurie yra už okupacijos ir aktyvių karo veiksmų teritorijos ribų. Ukrainos ambasada nurodė, kreipdamasis į Ukrainos teismus, jis turi pateikti įrodymus, pvz.: medicininių dokumentų, įskaitant dokumentus iš okupuotų teritorijų, originalus ir kopijas, bei kitus dokumentus, galinčius patvirtinti mirties vietą ir laiką. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Ukrainoje šiuo metu aktyviai vyksta karo veiksmai, kovinė situacija nuolat keičiasi, todėl jis negali kreiptis į Ukrainos teismus.

4. Pareiškėjo motinai priklauso namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), ir jis po mirties išreiškė savo valią priimti motinos palikimą. Notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėjas praleido 3 mėn. terminą ir iki šiol neužregistruota pareiškėjo motinos mirtis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka bei grąžino 73,00 Eur dydžio žyminį mokestį.

6. Nurodė, kad pareiškimo pagrindas neatitinka pareiškimo dalyko. Pareiškimo įžanginėje dalyje yra nurodoma, kad į teismą kreipiamasi dėl civilinės būklės akto registravimo, tačiau pareiškimo rezoliucinėje dalyje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis, atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus.

7. Nustatė, kad pareiškėjo atstovas kartu su pareiškimu pateikė savo motinos O. G. mirties liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) Krymo Respublikos teisingumo ministerijos Civilinės būklės aktų registravimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje. Pareiškime taip pat nurodyta, kad Krymo Autonominės Respublikos teisingumo ministerijos Civilinės metrikacijos skyriaus departamento (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje išduotas mirties liudijimas nėra pripažįstamas Lietuvoje, dėl ko Vilniaus civilinės metrikacijos skyrius atsisakė šį mirties liudijimą įtraukti į apskaitą.

8. Konstatavo, kad pareiškėjas turi dokumentą, patvirtinantį jo motinos mirties faktą, dėl ko teismas neturi pagrindo nustatinėti pareiškėjo motinos mirties fakto tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis. Kad pareiškėjo motinos mirties liudijimas būtų pripažintas Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas turi kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą Ukrainos teismą nepriklausomai nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos, teritorijoje, kurioje nevyksta aktyvūs karo veiksmai, kaip pareiškėjo atstovui buvo išaiškinta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento 2023 m. kovo 6 d. rašte Nr. (25.4.4E)3-1244.

9. Pareiškėjo atstovo argumentas, kad jis negali kreiptis į Ukrainos teismus ir negalės dalyvauti teismo posėdžiuose dėl Ukrainos teritorijoje vykstančių karo veiksmų ir esant nuolat besikeičiančiai kovinei situacijai, nesudaro teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos teismus dėl pareiškėjo motinos mirties įregistravimo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento 2023 m. kovo 6 d. rašte Nr. (25.4.4E)3-1244 pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl mirties fakto, įvykusio teritorijoje, kurioje buvo įvesta karo padėtis ar nepaprastoji padėtis arba laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, civilinės būklės aktų registracija Ukrainoje šiuo metu vykdoma teismo sprendimo dėl mirties fakto patvirtinimo tokioje teritorijoje, pagrindu. Teismo procesas šiais atvejais vyksta supaprastinta tvarka, pareiškėjai atleidžiami nuo teismo mokesčių mokėjimo. Prie šio rašto pridėta prašymo dėl mirties fakto pripažinimo forma ir atmintinė apie procedūras, siekiant gauti oficialų mirties liudijimą. Yra numatyta aiški tvarka, kuria turi vadovautis pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų išduotas oficialus okupuotoje Krymo teritorijoje mirusio asmens mirties liudijimas. Tuo tikslu nėra būtina fiziškai vykti į Ukrainos teritoriją, dokumentai gali būti siunčiami teismui paštu, o bylos nagrinėjimo dalyką grindžiant rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir/ar jo atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose nėra būtinas. Atstovas turi teisę prašyti teismo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ar naudojantis informacinėmis technologijomis.

10. Pareiškėjas nėra praleidęs termino įregistruoti civilinės būklės aktą (motinos mirties faktą), kadangi toks terminas įstatyme net nėra numatytas, pareiškėjo atstovo prašymas negali būti nagrinėjamas teisme.

11. Prašymas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo negali būti nagrinėjamas teisme kol pareiškėjas nėra gavęs oficialaus motinos mirties liudijimo, pripažintino Lietuvos Respublikos teritorijoje.

12. Apibendrino, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi, pareiškėjas turi dokumentą, patvirtinantį jo motinos mirties faktą bei gali pasinaudoti procedūra gaunant oficialų Ukrainos įgaliotų institucijų išduotą Ukrainos okupuotoje teritorijoje mirusio asmens mirties liudijimą; įstatymai nenumato termino pareiškėjui kreiptis į Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančią civilinės metrikacijos įstaigą dėl jo motinos mirties fakto įregistravimo, dėl ko neegzistuojantis terminas negali būti atnaujinamas; kol pareiškėjas neturi oficialaus Ukrainos kompetentingų institucijų išduoto jo motinos mirties liudijimo, negali būti sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti apelianto pareiškimą.

14.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi apeliantas išnaudojo visas galimybes ne teismo tvarka įregistruoti savo mirusios motinos civilinės būklės aktą bei priimti palikimą.

14.2. Apelianto mirties liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), yra galiojantis ir turi būti priimtas Lietuvos Respublikoje, nes oficialiai liudijimas nėra pripažintas negaliojančiu.

14.3. Teismas neturėjo teisinio pagrindo nepriimti apelianto pareiškimo dalyje dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

14.4. Teismas privalėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl apelianto motinos mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis.

14.5. Apeliantas negali kitokia tvarka įregistruoti mirusios motinos civilinės būklės akto ir priimti palikto palikimo, nes tik teismo sprendimas gali patvirtinti apelianto motinos mirties juridinę reikšmę turintį faktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

16. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir civilinės būklės akto registravimo.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme, dėl šių priežasčių: 1) pareiškimo pagrindas neatitinka pareiškimo dalyko; 2) pareiškėjas turi dokumentą, patvirtinantį jo motinos mirties faktą bei gali pasinaudoti procedūra gaunant oficialų Ukrainos įgaliotų institucijų išduotą Ukrainos okupuotoje teritorijoje mirusio asmens mirties liudijimą; 3) įstatymai nenumato termino pareiškėjui kreiptis į Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančią civilinės metrikacijos įstaigą dėl jo motinos mirties fakto įregistravimo; 4) kol pareiškėjas neturi oficialaus Ukrainos kompetentingų institucijų išduoto jo motinos mirties liudijimo, negali būti sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

18. CPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog teismas nagrinėja bylas dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

19. CPK 514 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini (CPK 514 straipsnio 2 dalis)

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl civilinės būklės akto įregistravimo, tačiau pareiškimo rezoliucinėje dalyje yra suformulavęs prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir leisti pareiškėjui registruoti civilinės būklės aktą. Pareiškimo motyvai orientuoti į civilinės būklės akto registravimą, reiškiamas nesutikimas su atsisakymu registruoti mirties faktą. Atskirajame skunde nurodoma, jog siekiama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau tuo pačiu nurodoma į turimo jo motinos mirties liudijimo galiojimą Lietuvos Respublikoje. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškimo dalykas ir pagrindas yra prieštaringi, grindžiami skirtingais teisių gynimo būdais.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimo elementai (dalykas ir pagrindas) nėra tinkamai, aiškiai suformuluoti, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

22. Vadovaudamasis teismo proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis), šioje proceso stadijoje tikslinga įvertinti pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su juridinio fakto byloje nustatymu pagal pareiškime nurodytas aplinkybes.

23. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus skyrių dėl O. G. mirties įtraukimo į apskaitą Lietuvoje, kuris 2022 m. balandžio 20 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl to, jog mirties liudijimas Nr. 767515, išduotas 2022 m. vasario 24 d. Krymo teisingumo ministerijos Civilinės metrikacijos departamento (duomenys neskelbtini) miesto skyriaus negali būti įtrauktas į apskaitą, nes nėra pripažįstamas Lietuvoje. Atsisakymas iš esmės motyvuotas Lietuvos Respublikos pozicija dėl Ukrainos vientisumo, kadangi, kaip matyti iš liudijimo turinio, apelianto motinos mirties vieta nurodyta Rusijos Federacija.

24. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje informavo pareiškėją, jog pareiškėjas turi kreiptis į pasirinktą Ukrainos teismą, kadangi pagal Ukrainos teisingumo ministerijos pateiktą informaciją, dėl mirties fakto, įvykusio teritorijoje, kurioje buvo įvesta karo ar nepaprastoji padėtis arba laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, civilinės būklės aktų registracija Ukrainoje šiuo metu vykdoma teismo sprendimo dėl mirties tokioje teritorijoje pagrindu, o teismo procesas vykdomas supaprastinta tvarka. Prašymas gali būti teikiamas Ukrainos teismui, nepriklausomai nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos. Pareiškėjui taip pat buvo pateikta ir prašymo, adresuoto Ukrainos teismams, forma bei atmintinė.

25. Minėti įrodymai rodo kokiu būdu galima realizuoti teisę įregistruoti mirusios motinos civilinės būklės aktą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pagal jo nurodytas faktines aplinkybes gali gauti reikiamus dokumentus pasinaudojus procedūra gaunant oficialų Ukrainos įgaliotų institucijų išduotą mirusio asmens mirties liudijimą.

26. Dėl išdėstyto, atsižvelgus į tai, kad pareikšimas nėra tinkamai suformuluotas, dėl ko negali būti užtikrintas teisės į efektyvią teisminę gynybą įgyvendinimas, skundžiama nutartis naikintina ir pareikšimo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti, perduodant pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.